Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. P. ieškinį atsakovei I. A. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, gaunant kompensaciją pinigais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepagrįstai pripažindamas, kad ginčo turtas priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, neteisingai nustatydamas turto vertę, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Dėl įrodymų vertinimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti nupirkto namo ir žemės sklypo savo asmenine nuosavybe, nenurodė, kiek pinigų perdavė atsakovei ir kokiu pagrindu įnešti į banko sąskaitą pinigai gali būti pripažinti jo asmeninėmis lėšomis, tuo tarpu rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė mokėjo už namą ir žemės sklypą. Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos ir įrodinėjimo naštos paskirstymo principus, reikalaudamas, kad atsakovė įrodytų 46 000 Lt sumos gavimo šaltinį. Įrodymus dėl dalyvavimo perkant turtą turi teikti ieškovas, kaip tai numatyta CPK 178 str., tuo tarpu iš jo asmeninių sąskaitų, kurių išrašus pateikė ieškovas teismui, nėra mokėjimų ar panašių įrašų, patvirtinančių jo teiginius.

Taip pat teismas neteisingai nustatė faktą dėl bendrų lėšų panaudojimo. Tai, kad ieškovas suteikė atsakovei 18 000 Lt paskolą ir deklaravo ją VMI už 2004 m., patvirtina, kad santykiai tarp šalių buvo reguliuojami kitais principais negu bendriems tikslams bendrų lėšų panaudojimas. Be to, jis laidavo už atsakovės gaunamą paskolą 50 000 Lt sumai iš AB Šiaulių banko, o tai nepatvirtina bendrų lėšų panaudojimo ir bendro tikslo siekimo.

Ieškovas, nutraukdamas santuoką 2006 m., neketino sukurti šeimyninių santykių su atsakove, niekada nebuvo sprendžiamas klausimas dėl teisinės santykių su atsakove registracijos, tai rodo šalių ketinimus ir atskleidžia santykių esmę. Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme iškeltos bylos dėl asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausančių baldų, buitinės technikos ir kt. išreikalavimo iš atsakovės neteisėto valdymo, kuri baigta taikos sutartimi, patvirtina, kad ieškovas nevertino šalių santykių kaip bendros veiklos. Šį faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovas vėl gyvena su savo šeima name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Dėl turto kainos nustatymo. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kuriais buvo nuspręsta nesivadovauti jos pateikta turto vertinimo ataskaita, atlikta 2003 m. kainomis, o remtis ekspertizės akte padarytomis išvadomis dėl turto rinkos vertės, buvusios 2011 m. Pasak jos, šalių indėlio dydis nustatinėjamas pagal turto įgijimo ar pirkimo kainas, todėl turėjo būti vadovaujamasi paskaičiavimais, atliktais pagal 2003 m. kainas. Atmesdamas turto vertinimo specialisto išvadą dėl namo ir sklypo vertės nustatymo pagal 2003 m., teismas klaidingai nurodė, kad turto vertė priklauso nuo statybos leidimo išdavimo, tai prieštarauja materialinės teisės normoms.

Indėlio į bendro turto kūrimą suma nedidinama pagal rinkos kainas. Nustatoma dalis bendrame turte ir priteisiama konkreti pinigų suma kaip kompensacija atsižvelgiant į konkrečiai sumokėtą pinigų sumą kuriant turtą iš bendrų lėšų (CK 6.974 str. 2 d.), todėl žemės sklypo kaina, jeigu 0,1324 ha + 0,0352 ha sklypas būtų pripažintas bendra daline nuosavybe, turi būti nustatoma pagal įsigijimo kainas, o ne rinkos kainas.

Pasak apeliantės, pagal į bylą pateiktus mokėjimus, pervedimus, atsiskaitymus bendras balansas yra toks: atsakovė pervedė į ieškovo sąskaitą 46 000 + 50 000 = 96 000 Lt, o ieškovas išleido 69 191,91 Lt. Papildomai ieškovas už atsakovę grąžino Šiaulių bankui 19 642 Lt, tai reiškia, kad padengė jos skolą iš jos pačios pinigų. Todėl teismo išvados apie ieškovo lygiavertį, proporcingą, sąžiningą dalyvavimą sukuriant nuosavybę neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes ieškovas išleido mažiau pinigų nei jam pervedė atsakovė, faktiškai jis išleido visus atsakovės pinigus, o savo asmeninių išlaidų ieškovas neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. P. 2002-06-17 paskolos sutartimi paskolino I. A. 18 000 Lt, paskolos grąžinimo terminas – 2003-06-16 (t. 1, b. l. 218). A. T. (pardavėjas) ir I. A. (pirkėja) 2002-06-18 sudarė Žemės sklypo ir nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 1-6751, už 42 000 Lt kainą (t. 1, b. l. 21-23). AB SEB banko mokėjimų ir sąskaitų administravimo departamentas 2011-03-17 pateikė pažymą Nr. 05-04-06-1441, kurioje nurodyta, jog I. A. 2002-06-18 atliko 42 000 Lt mokėjimą A. T. (t. 1, b.l. 50). 2002-06-28 Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 0,1324 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-00710037, (duomenys neskelbtini), savininkė yra I. A. (t. 1, b. l. 12-13). Vilniaus miesto pietinių elektros tinklų skyrius I. A. vardu 2002-07-08 sudarė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos laikotarpiui Naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų sutartį Nr. 661/6/23237, ji pasirašyta B. P. (t. 1, b. l. 253-254). 2002-09-16 I. A. vardu AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su buitiniu vartotoju Nr. 095001-661/2 (t. 1, b. l. 258-259), ji yra pasirašyta B. P.. 2002-11-12, 2002-11-14, 2002-11-15 BĮ UAB „LUMBET“ PVM sąskaitos-faktūros dėl statybinių medžiagų pirkimo, pasirašytos B. P. vardu (2 t., b. l. 27, 28, 32, 33, 36-37). 2002-11-20 I. A. ir AB Šiaulių bankas sudarė banko sąskaitos sutartį Nr. 724-23766 (t. 1, b. l. 168).

2002-11-21 AB Šiaulių bankas ir B. P. sudarė laidavimo sutartį Nr. 2002-12-03 už I. A. suteiktą 40 000 Lt kreditą (t. 1 b. l. 266-267), o 2003-05-26 sudarė sutartį dėl 2002-11-21 laidavimo sutarties Nr. 2002-12-03 pakeitimo ir papildymo Nr. 1 dėl I. A. suteikto 50 000 Lt kredito (t. 1, b. l. 268). AB Šiaulių banko 2011-03-23 pažymoje Nr. 1-163 nurodyta, jog AB Šiaulių bankas 2002 m. - 2003 m. suteikė I. A. 50 000 Lt kreditą, taip pat, kad B. P. įnašas į I. A. atsiskaitomąją sąskaitą kreditui padengti sudarė 19 642 Lt (t. 1, b. l. 51). I. A. B. P. 2002-11-21 pervedė 15 000 Lt, 2002-12-02 – 25 000 Lt, 2003-05-29-10 000 Lt, 2003-08-20 – 46 000 Lt (mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas), 2005-09-22 – 36 000 Lt (2002-01-01 - 2006-12-30 B. P. sąskaitos išrašai, t. 1, b.l. 52, 94-108). Nuo 2002-12-12 iki 2006-09-29 kvitais, kasos pajamų orderiais bei mokėjimo pavedimais mokėtojos I. A. vardu B. P. pildė I. A. sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke (t. 1, b. l. 169-212). 2003-04-28 B. P. turto ir pajamų deklaracijoje nurodyta, jog piniginių lėšų suma sudaro 167 519 Lt (t. 1, b. l. 213-217). Nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn., bei nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. atsiskaitymo knygelės (2 t., b. l. 16, voke), pildytos B. P..

2003-08-18 tarp I. A. (pardavėjos) ir S. P. (pirkėjos) buvo sudaryta buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. 2-6549, pagal kurią butas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už 58 000 Lt (t. 1, b. l. 47-49). 2004-04-26 I. A. vardu UAB „Pro domo sua Statybos ir projektavimo centras“ sudarė Projektavimo sutartį Nr. 04/04/7I (t. 1, b. l. 263-265), kurioje yra B. P. parašas. 2004 m. balandžio mėn. kvitu, kuriame yra B. P. parašas, I. A. vardu sumokėta už gyvenamojo namo projektą 1 180 Lt UAB „Pro domo sua Statybos ir projektavimo centras“ (t. 1, b. l. 262).

2005-09-22 B. P. mokėjimo nurodymu Nr. 236902 sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybei 36 389,76 Lt už I. A., už (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimą (t. 1, b. l. 27). 2005-11-20 Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, bei I. A. sudarė Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 801/2005-1374 (t. 1, b. l. 24-26). 2005-12-14 pažymėjime nurodyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. A. (t. 1, b. l. 14-15). 2007-06-22 priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungimo (t. 1, b.l. 260-261). B. P. 2007-12-08 Mokėjimo nurodymu Nr. 924722, 2009-11-04 Mokėjimo nurodymu Nr. 585706 pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai 465 Lt, atitinkamai 471,51 Lt žemės mokesčio už I. A. (t. 1, b.l. 165, 169).

2006-07-11 UAB „Naujos idėjos“ ir B. P. sudarė Tiekimo sutartį Nr. 2006/105/KZ-100 dėl šilumos siurblio Thermia Diplomat Optium 12, už kurį B. P. sumokėjo 2006-09-05, 2006-07-11 kasos pajamų orderiais 31429 (t. 1, b. l. 269-271). 2006-09-05 UAB „Naujos idėjos“ ir B. P. sudarė rangos sutartį Nr. 2006/154/KZ-100 dėl kompiuterizuotos šildymo sistemos ir karšto vandens ruošimo sistemos, o 2006-09-08 pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (t. 1, b. l. 277-279, 282). 2007-03-23 pažymėjime, registro įrašas Nr. 10/147220, nurodyta, jog nekilnojamojo turto, esančio Kaminkelio g. 5A, nuosavybės teisė priklauso I. A. (t. 1, b.l. 45-46).

2008-12-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. GN/1411/08-1445 unikalaus statinio Nr. 1092-6000-5014, išduotas statytojai I. A. (t. 1, b. l. 10-11), nurodant, kad leidimą 2008-12-19 gavo B. P..

2012-03-15 UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto atliktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog žemės sklypo, vienbučio gyvenamojo namo ir kiemo statinių rinkos vertė 2003 m. IV ketvirtį buvo 550 000 Lt (3 t., b.l. 5-133, 149-193, 4 t., b.l. 2-76), o teismo ekspertizės akte šio turto vertė 2011 m. sausio mėn. nurodyta 850 000 Lt (t. 3, b. l. 9-39).

Byloje kilo ginčas dėl sugyventinių, veikusių žodinės jungtinės veiklos sutarties principu, susitarimo kurti bendrąją dalinę nuosavybę, įnašų dydžio, taip pat kompensacijos už atidalijamą turtą dydžio teisingumo ir pagrįstumo.

Dėl šalių santykių pripažinimo jungtine veikla ir jų ketinimų sukurti bendrąją dalinę nuosavybę

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.969, 6.971 str.) (pvz., Lietuvos A. T. 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; kt.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, tinkamai kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip jungtinę veiklą, taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos dalyvių susitarimą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius tarp šalių vykusį abipusį piniginių lėšų judėjimą (t. 1, b. l. 94-108, 172-212), kitus įrodymus, nustatė esminę aplinkybę, kad šalys savo veiksmais bei piniginėmis lėšomis siekė sukurti, naudoti ir valdyti bendrąją dalinę nuosavybę. Šios aplinkybės atsakovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigia, priešingai, ji iš esmės neginčija šios teismo konstatuotos aplinkybės.

Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą bei teismo nustatytas aplinkybes, nesutiktina su apeliante, kad 2002 m. įgytas turtas, t. y. žemės sklypas su gyvenamuoju namu negali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, kadangi, pasak jos, šiam turtui įgyti buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, nes toks argumentas prieštarauja jungtinę veiklą reglamentuojančioms teisės normoms bei principams sukurti bendrąją dalinę nuosavybę tiek asmenų bendru darbu bei iš bendro ūkio gautomis lėšomis, tiek asmeninėmis lėšomis. Be to, pažymėtina, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė, pateikdama įrodymus apie 42 000 Lt sumos pervedimą A. T. pagal 2002-06-18 pirkimo – pardavimo sutartį, neįrodė šių pajamų šaltinio ir pripažinti, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl atsakovė, siekdama paneigti ieškovo dėstomas aplinkybes apie šalių turėtą tikslą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę ir prisidėjimą lėšomis prie turto įsigijimo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad ieškovas, reikšdamas tokį reikalavimą, pateikė į bylą pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad jis kartu su atsakove būdami sugyventiniais, bendrai tvarkydami ūkį, turėjo tikslą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, o atsakovė nepaneigė šios aplinkybės. Byloje esantys įrodymai apie ieškovo turtinę padėtį (t. 1, b. l. 7, 93, 213-217, 223-252) sudarė teismui padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas patvirtino jo dėstomas aplinkybes apie prisidėjimą prie bendrosios dalinės nuosavybės kūrimo, tuo tarpu atsakovė, teigdama, kad ji iš asmeninių santaupų sumokėjo 42 000 Lt už žemės sklypo bei gyvenamojo namo įsigijimą, nepateikė įrodymų, kad tuo metu ji buvo finansiškai pajėgi įsigyti tokios vertės turtą, taip pat tokių pajamų šaltinio, nors teismui 2011-03-28 pateiktu prašymu nurodė, kad byloje svarbu nustatyti pinigų ieškovo sąskaitoje judėjimo aplinkybes (t. 1, b. l. 42), o pati tokios pareigos neįvykdė.

Kaip jau buvo pažymėta, bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad tarp šalių buvo sukurta bendroji dalinė nuosavybė, tačiau, jos manymu, ieškovo indėlis į jos kūrimą nėra lygus atsakovės indėliui, pasak jos, ieškovas prisidėjo 20 proc., o atsakovė 80 proc., todėl piniginė kompensacija turėtų būti paskaičiuota atsižvelgiant į tokią proporciją. Kaip yra nurodyta CK 6.970 str. 2 d., sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.

Į bylą pateikti duomenys bei įstatyme galiojanti lygių dalių prezumpcija, taip pat rašytinės sutarties dėl jungtinės veiklos nebuvimas pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad abiejų šalių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, o atsakovė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimus bei teigdama, kad ieškovo indėlis į bendrosios nuosavybės sukūrimą tesudaro 20 proc., ir turėdama pareigą paneigti nurodytą prezumpciją (CPK 178 straipsnis), nepateikė priešingų įrodymų, paneigiančių teismo konstatuotas aplinkybes. Ieškovas teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 146) paaiškino, kad namo statyboms išleido apie 600 000 Lt iki 2010 m., iš atsakovės gavo 96 000 Lt, jo nurodomas aplinkybes apie prisidėjimą prie bendrosios dalinės nuosavybės kūrimo patvirtina į bylą pateikti įrodymai, tuo tarpu atsakovė nepaneigė įrodymais, kad ieškovas prisidėjo mažesne suma.

Dėl atidalijamo turto kompensacijos dydžio

Apeliantė iš esmės neginčija teismo taikyto turto atidalijimo būdo išmokant atsakovei kompensaciją pinigais tinkamumo (CK 4.80 str. 2 d.), tačiau nesutinka su teismo ieškovui iš atsakovės paskaičiuotu ir priteistu kompensacijos dydžiu, kuris buvo nustatytas atsižvelgiant į teismo paskirtos turto vertinimo ekspertizės padarytas išvadas. Pažymėtina, kad atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją būtina sąlyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Taigi atidalijant bendraturčio dalį svarbu išsiaiškinti bendraturčiams tenkančių dalių dydžius ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Kompensacija paprastai pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę, todėl nustatant kompensacijos dydį vadovaujamasi į bylą pateiktais daikto rinkos vertės duomenimis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-417/2011). Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ginčo turto rinkos verte, nustatyta 2011 m. kainomis, kuri galiojo šalių bendro gyvenimo pabaigoje, kadangi turėjo būti vadovaujamasi turto rinkos verte, nustatyta 2003 m. kainomis, t. y. tuo metu, kai buvo pastatytas ginčo namas. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės į bylą pateiktoje UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto atliktoje turto vertinimo ataskaitoje, atliktoje pagal atsakovės užsakymą (t. 3, b. l. 149-172), nustatyta, kad vertinamo turto, t. y. 0,1676 ha žemės sklypo, 92 proc. baigtumo vienbučio gyvenamojo namo ir kiemo statinių (tvoros) rinkos vertė 2003 m. IV ketvirčio rinkos kainomis yra 550 000 Lt (atskirai nustatyta 0,1676 ha žemės sklypo rinkos vertė – 134 000 Lt) (t. 3, b. l. 149-193), o pagal 2012-02-27 surašytą teismo ekspertizės aktą (t. 3, b. l. 9-39), vienbučio gyvenamojo namo ir 0,1676 ha bendro ploto žemės sklypo su jame esančiais kiemo statiniais rinkos vertė 2011 m. sausio mėn. yra 850 000 Lt, kuri 2012 m. vasario mėn. nepakito. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovės į bylą pateiktą įrodymą dėl ginčo turto vertės dėl to, kad dalis ginčo žemės sklypo (0,0352 ha) vertinimo laikotarpiu nepriklausė atsakovei nuosavybės teise, kadangi ji buvo įsigyta 2005-11-22 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 24-26), o statybos leidimas ginčo namui išduotas 2008-12-16 (t. 1, b. l. 10-11). Atkreiptinas dėmesys, kad turto vertintojas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl vertinamo žemės sklypo, kurio plotas 0,1676 ha, Vilniaus apskrities viršininkas 2007-06-22 priėmė įsakymą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sujungimo, o gyvenamajam namui 2008-12-16 išduotas statybos leidimas, vertinamo objekto rinkos vertę nustatė vadovaudamasis specialiąja sąlyga, t. y. pagal 2012-01-17 vertintojo užfiksuotą žemės sklypo juridinę charakteristiką ir fizinę būklę, t. y. kad bendras žemės sklypo plotas yra 0,1676 ha, taip pat, kad ginčo gyvenamajam namui paruoštas techninis projektas bei išduotas leidimas statybai. Pripažintina, kad teismas, nesivadovaudamas tokiu įrodymu, kuris neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tačiau remdamasis turto ekspertizės akto išvadomis apie turto vertę šalių bendro gyvenimo pabaigoje, kuri prilyginama jungtinės veiklos sutarties pabaigai (CK 6.978 str., 4.80 str.), nesant priešingų įrodymų apie ginčo turto vertę teismo sprendimo priėmimo dieną ar apeliacinio skundo nagrinėjimo dieną, procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), nepažeidė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką analogiškos kategorijos bylose, pažymėjo, jog tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (pvz. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012), todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nustatant atidalijamo turto vertę pagal turto rinkos kainas, galiojusias šalių bendro gyvenimo pabaigoje, tai prilyginant jungtinės veiklos sutarties pabaigai, t. y. 2011 m. sausio mėn.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai vertinti kiekvieną nekilnojamojo turto objektą atskirai, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks turto vertinimas dirbtinai mažina ginčo turto realią rinkos vertę, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje nepaneigta aplinkybė, kad šalių bendrosios dalinės nuosavybės objektais yra tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas.

Apeliantė skunde taip pat pažymi, kad teismas, priteisdamas ieškovui 425 000 Lt turto vertės, privalėjo išsiaiškinti, ar turtas gali būti parduotas už 850 000 Lt, kai nėra teisinės registracijos, namas nepriduotas komisijai, tačiau šie argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kadangi atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad nustatyta kompensacija už atidalijamą turto dalį yra paskaičiuota neteisingai ar neatitinka realių rinkoje egzistuojančių turto kainų (CPK 178 str.), tuo tarpu teismas, imdamasis priemonių išsiaiškinti aplinkybes, kuriomis šalys nesiremia, pažeistų civiliniame procese egzistuojantį rungtyniškumo principą (CPK 12 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistina 6 750 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2012-07-09 nutartimi (CPK 84 str., 93 str. 3 d., 96 str. 2 d.). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis, ieškovui iš apeliantės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad turėjo 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 4, b. l. 113). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje ieškovas naudojosi teisine pagalba rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, už kurio parengimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. nurodytas rekomenduotinas maksimalus dydis yra 1 200 Lt (imant 1,5 koeficiento ir įvertinant tai, kad paslaugų suteikimo bei mokėjimo atlikimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt), todėl konstatuotina, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka nurodytas rekomendacijas, taip pat kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 750 Lt (šešis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660), 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų B. P., a. k. (duomenys neskelbtini)