Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. P. ir J. M. atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1448 eurų dydžio bauda.

J. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1448 eurų dydžio bauda.

Konfiskuoti kontrabandos daiktai 580 pakelių cigarečių ,‚Winston“ .

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. ir J. M. nubausti už tai, kad veikdami grupėje, 2016 m. gegužės 22 d., apie 14.54 val., Vilniaus raj., Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste, važiuodami krovininiu traukiniu Nr.2765 su šilumvežiu Nr.2M62UM-0386, vykdami iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravę ir nepateikdami muitinės kontrolei, po šilumvežio grindų lentomis per valstybės sieną gabeno 580 pakelius cigarečių „Winston“, kurių bendra muitinė vertė 1461,6 eurų. Tuo jie pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kurio nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui J. P. ir J. M. atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio17 d. nutarimą ir šią administracinio teisės pažeidimo bylą J. P. ir J. M. atžvilgiu nutraukti.

Advokato teigimu, šioje byloje neginčijamai nustatyti objektyvieji pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 210 straipsnio 2 dalyje, požymiai - akcizinių prekių 580 pakelių cigarečių „Winston“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais gabenimas per Lietuvos Respublikos sie­ną. Tačiau atkreipia teismo dėmesį, kad kontrabanda gali būti daroma tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo turi suvokti, kad neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, sąmoningai juo slepia specialiai įrengtose slėptuvėse ar laiko sinkiai aptinkamose vietose ir nori taip veikti. Nurodo, kad kaltės buvimas tai būtinas administracinio teisės pažeidimo požymis. Nurodo, kad nesant kaltės, veika negali būti pripažinta admi­nistraciniu teisės pažeidimu, o asmuo - patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pažymi, jog asmuo atsako tik už kaltai pa­darytą administracinį teisės pažeidimą. Advokato nuomone, vien ta aplinkybės, kad asmuo vyksta kontrabandos daiktų gabenimo priemonėje, kurioje aptinkami kontrabandos daiktai, nepakanka jo kaltei konstatuoti, tuo labiau, kad gabenimo prie­monė šiuo konkrečiu atveju yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ šilumvežis, skiriamas darbinėms funkcijoms atlikti mašinistui ir jo padėjėjui, kurie nuolat keičiasi. Advokato teigimu, vis šioje byloje apklausti liudytojai: A. M., E. B., P. K., Al. V., A. S., A. G., V. S., D. Š., D. K., D. M. patvirtino J. P. ir J. M. parodymus, kad atvykstant į darbą, nei mašinistui, nei mašinisto padėjėjui iš anksto nėra žinomas konkretus lokomotyvas (ši­lumvežis), kuriame teks dirbti, ekipažo sudėtis mašinistas ir mašinisto padėjėjas, kurie dirbs kartu, kelionės maršrutas, o taip pat kad priimant ir atiduodant šilumvežį šilumvežio užplombuotos vietos netikrinamos, grindų lentos neatsukinėjamos, kas yra po jomis nežiūrima. Liudytojas Vilniaus teritorinės muitinės pamainos viršininkas Kenos geležinkelio poste R. B. parodė, kad iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką iš­važiuojančių traukinių muitinės pareigūnai netikrina, o tikrina tik į Lietuvos Respubliką atvykstančius traukinius, tačiau šilumvežių grindų lentas neatsukinėja, kas yra po jomis netikrina. Tik maždaug kas trečią dieną atliekami nuodugnūs atsitiktinai pasirinktų traukinių tikrinimai.

Šioje byloje J. M. ir J. P. jau pirminiuose paaiškinimuose po įvykio nuro­dė nieko nežinantys apie šilumvežyje po grindų lentomis paslėptas cigaretes ir kas jas gabeno. Taip pat nurodė, jog jie cigarečių Baltarusi­joje nepirko, šilumvežyje po grindų lentomis jų neslėpė.

Advokato teigimu, po šilumvežio Nr. 2M62UM-0386 remonto 2016 m. gegužės 10-14 dienomis iki pažeidimo nustatymo dienos, t.y. iki 2016 m. gegužės 22 d., į Baltarusijos Respubliką šis lo­komotyvas su skirtingais ekipažais vyko tris kartus: 2016 m. gegužės 19 d. (mašinistas D.Š., padėjėjas D. K.), 2016 m. gegužės 21 d. (mašinistas A.S., padėjėjas A.G.) ir 2016 m. gegužės 22 d. (ma­šinistas J. M., padėjėjas J. P.). Pažymėjo, kad visi pirmiau nurodyti asmenys buvo apklausti pirmosios instan­cijos teisme ir visi jie nurodė, kad cigaretės yra ne jų, kad apie cigaretes jie nieko nežino, kad Baltarusijos Res­publikoje cigarečių nepirko ir jų negabeno, kad priėmimo - perdavimo metu šilumvežis buvo tvarkingas, nieko neįprasto jie nepastebėjo, ir kad nei Lietuvos Respublikos, nei Baltarusijos Respublikos muitinės pareigū­nai, tikrinant šilumvežį jų kelionių metų (2016 m. gegužės 19 ir 21 d.) grindų lentų pakelti neprašė, varžtų neatsu­kinėjo ir nežiūrėjo. Pažymi, kad esant tokioms aplinkybėms teigti, kad cigarečių šilumvežyje nebuvo kitų reisų metu negalima.

Advokato manymu, byloje privalo būti patikrinta ar ant rastų cigarečių pakelių nėra kitų vykusių į Baltarusijos Respubliką asmenų pirštų antspaudų. Atkreipia teismo dėmesį, kad gynybos prašymas byloje atlikti daktiloskopinę ekspertizę, teismo buvo atmestas.

Advokato įsitikinimu, nesant byloje jokių objektyvių duomenų dėl kontrabandos dalyko ištyrimo, šiuo konkrečiu atveju liudytojų A.B., A.P., J.S., J.Dz. paro­dymai nepašalina prieštaravimų dėl cigarečių pakrovimo į šilumvežį laiko ir nesudaro kategoriško pagrindo išvadai, kad kontrabandos dalykas į šilumvežį buvo pakrautas būtent 2016 m. gegužės 22 d. reiso metu.

Advokato nuomone, abejonių dėl esminių šios bylos aplinkybių tinkamo nustatymo nepašalino ir faktas, kad šilumvežis buvo patikrintas tik 2016 m. gegužės 22 d. operatyvinės informacijos, kurią VSAT Kenos užkardos vadas S. V. telefonu gavo iš Bal­tarusijos Respublikos kriminalinės žvalgybos pareigūnų, pagrindu. Advokatas taip pat kritiškai vertina informaciją, kurią pateikė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkci­jos Vilniaus lokomotyvo depo viršininko K. R. rašte apie tai, kad 2016 m. gegužės 22 d. buvo nustatytas nepagrįstas lokomotyvo greičio mažinimas 872 km iki 23 km/h bei 870 km iki 20 km/h, ir kad toks nepagrįstas traukinio greičio mažinimas gali būti susijęs su neteisėtu daiktų paėmimu iš išo­rės į lokomotyvą.

Advokato manymu, toks išvestinis teismo įvykių vertinimas yra pernelyg kategoriškas, todėl laikytinas prielaida, kadangi byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų J. M. ir J. P. kaltės įrodymų, pastarųjų kaltė grindžiama tik bendro pobūdžio duomenimis, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas. Nurodo, kad šių duomenų nepakanka išvadoms apie J. M. ir J. P. kaltumą padaryti.

Advokato teigimu, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nuosekliai nenuro­dė, kodėl netiesioginių įrodymų grandinė laikytina patikima.

Advokato įsitikinimu, apylinkės teismas šiuo konkrečiu atveju neišsamiai ir vienpusiškai įvertino įrodymais pripažintus duomenis, nenustatė esminių bylos aplinkybių, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime pa­daryta prielaidomis grindžiama, klaidinga išvada, kad J. M. ir J. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A.Lukšo atsiliepimu prašoma palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą, o J. M. ir J. P. atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą rėmėsi tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusiomis ir nustatytomis aplinkybėmis, nutarimą grindė surinktais įrodymais, kurių patikimumu abejoti nėra jokio pagrindo.

Nurodoma, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas tinkamai vertino visus byloje surinktus įrodymus. Byloje nustatyta, kad minėtą dieną traukinio šilumvežį valdė, ir už jį atsakingi buvo administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys. Bylos nagrinėjimo metu apklausti AB „Lietuvos geležinkeliai“ mašinistai ir jų padėjėjai, kurių darbo pobūdis analogiškas kaip ir atsakomybėn patrauktų asmenų, paaiškino, kad be šilumvežio brigados žinios pašaliniai asmenys į šilumvežį patekti negali.

Vilniaus teritorinės muitinės pareigūno teigiama, cigaretės buvo rastos traukinio šilumvežyje, kurio specifikacijos bei valdymo ypatumai nėra visuotinai žinomi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktais įrodymais, be kurių pažeidimas nebūtų tinkamai išaiškintas. Būtent minėtos bendrovės pateikti duomenys leido tinkamai nustatyti aplinkybes byloje, sužinoti apie šilumvežį valdžiusius asmenis, atliktus remontus, plombavimo tvarką bei traukinio valdymo ypatumus. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, šie byloje surinkti įrodymai negali būti laikomi prielaidomis, nes tai yra nenuginčytos aplinkybės, kurios paremtos specialiomis žiniomis.

Pažymima, kad veikos objektyviai požymiai byloje nustatyti neginčijamai, t. y. būtent J. M. ir J. P. valdomame šilumvežyje buvo rastos kontrabanda gabentos cigaretės. Tačiau, nors atsakomybėn patraukti asmenys ginčija tyčios buvimą gabenant per valstybės sieną akcizines prekės, jos buvimą pagrindžia kiti byloje surinkti įrodymai, kurie nuosekliai ir motyvuotai pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarime. Pažeidimą padarę asmenys yra pareiginių instrukcijų saistomi asmenys, kurie, kaip paaiškėjo teisminių nagrinėjimų, vykusių šioje byloje, metu, ne tik padarė pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 2 d., tačiau taip pat nesilaikė pareigos vykdyti kontrabandos atvejų prevenciją bei tinkamai nepranešė vadovybei apie jų valdomame šilumvežyje aptiktas cigaretes ir pan.

Byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad 2016 m. gegužės 22 d., apie 14.54 val., Vilniaus raj., Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste, patikrinimo metu krovininio traukinio Nr.2765, kuriuo važiavo J. M. ir J. P. šilumvežyje, po šilumvežio grindų perdangomis buvo rasta paslėpti 580 pakeliai cigarečių „Winston“, kurių bendra muitinė vertė 1461,6 eurų.

Šio fakto neginčija ir nubaustieji, tai patvirtina kita byloje surinkta medžiaga.

Nors nubaustieji aiškina, kad jie apie jas paslėptas šilumvežyje nežinojo, jų kaltė padarius jiems inkriminuotą pažeidimą neginčytinai įrodyta byloje surinktais įrosimais.

Nustatyta, kad cigaretės buvo gabenamos šilumvežiu, kuriame važiavo tik nubaustieji ir kiti asmenys į jį patekti negalėjo. Akivaizdu, kad cigaretės buvo gabenamos iš Baltarusijos į Lietuvą, todėl jos galėjo būti pakrautos tik Baltarusijos teritorijoje. Pagal bylos duomenis ir nustatytas konkrečias aplinkybes, be šilumvežio mašinisto bei jo padėjėjo kiti asmenys paslėpti cigaretes ir jas gabenti šiems asmenims nežinant, negalėjo.

Šilumvežis 2016 m. gegužės 14 d. buvo remontuojamas ir apžiūrimas ir jame jokių cigarečių nebuvo rasta. Šiuo šilumvežiu kiti du ekipažai (mašinistas ir jo padėjėjas) į Baltarusiją vyko 2016 m. gegužės 19 d. ir 2016 m. gegužės 21 d. (t.2.b.l.50.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad sulaikytas cigaretes buvo paslėpę šie ekipažai: visų pirma cigaretės jiems vykstant iš Baltarusijos nebuvo rastos, minėtų reisų mašinistai ir jų padėjėjai cigarečių gabenimą neigia. Daryti prielaidą, kad be nubaustųjų žinios, kurie bet kuriuo metu galėjo cigaretes aptikti, jos taip pat galėjo būti rastos pasienio patikrinimų metu, kiti asmenys jų atvežtų iš Baltarusijos Lietuvoje būtų nepasiėmę, o pakankamai nemažos vertės kontrabandinį krovinį būtų vėl išleidę tuo pačiu šilumvežiu vykti į Baltarusiją su nubaustųjų ekipažu be jų žinios, jokio realaus ir logiškai paaiškinamo pagrindo nėra. Todėl apeliacinio skundo motyvas, kad šilumvežiu prieš įvykį važiavo ir kiti ekipažai, negali būti paneigiančiu nubaustųjų kaltę.

Tokiu būdu cigaretės buvo į šilumvežį pakrautos Baltarusijoje tuo metu, kai ten buvo išvykę J. P. ir J. M.. Esant pakankamai griežtiems reikalavimams, kad į šilumvežį negali patekti kiti asmenys, ir jie negalėjo patekti šilumvežiui būnant Baltarusijoje, patvirtino ir patys nubaustieji. Laikyti, kad ir Baltarusijoje kiti asmenys galėjo be nubaustųjų žinios patekti į šilumvežį ir jiems nežinant paslėpti jame nemažą kiekį cigarečių, jokio pagrindo nėra.

Kontrabandinės cigaretės buvo sulaikytos kai jas šilumvežiu iš Baltarusijos vežė nubaustieji. Kaip minėta, nėra jokio realaus paaiškinimo, kad be jų žinios jas galėjo paslėpti šilumvežyje ir gabenti kiti, pašaliniai, asmenys, todėl laikytina, kad nubaustieji J. P. ir J. M. žinojo apie gabenamą kontrabandą. Nustačius ir pačių nubaustųjų neginčijamą faktą, kad konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje 2016 m. gegužės 22 d. buvo per valstybės sieną gabenamos cigaretės ir jas gabeno nubaustieji, cigarečių pakrovimo vieta, konkretus pakrovimo laikas bei kitos su tuo susijusios aplinkybės, esminės reikšmės neturi.

Esant pakankamai aplinkybių, patvirtinančių, kad kiti asmenys negalėjo gabenti cigarečių, laikyti, kad buvo būtina atlikti daktiloskopinę ekspertizę, kurios išvados negalėtų paneigti surinktų duomenų patvirtinančių nubaustųjų dalyvavimą gabenant kontrabandą, jeigu jų pėdsakai ir būtų nerasti, pagrindo nėra. Apylinkės teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą surinko papildomus duomenis, kurie papildomai patvirtino nubaustiesiems pateiktą kaltinimą, todėl teismo motyvai dėl daktiloskopinės ekspertizės neskyrimo, laikytini pagrįstais.

Esant duomenims, kad cigaretes įvykio metu gabeno J. P. ir J. M., ir jos buvo pakrautos jiems išvykus į Baltarusiją, duomenys, galintys duoti tik paviršutinišką informaciją apie cigarečių laikymo slėptuvėje laiką (pagal nešvarumus ant pakuočių), taip pat negali turėti esminės reikšmės nustatant nubaustųjų dalyvavimą kontrabandoje, tuo labiau, kad įvykio vietoje buvę asmenys parodė apie rastus švarius maišus bei šviežius varžtų sukimus, kurie gali būti vertinami kaip papildomi duomenys patvirtinantys ir nubaustiesiems pateiktus kaltinimus.

Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad cigaretes buvo galima paslėpti ten kur jos buvo rastos ir nepažeidžiant plombų (t.1.b.l.20,59,90). Tai patvirtina, kad nubaustieji turėjo galimybę gabenamas cigaretes paslėpti ir nepažeisdami plombų ir taip cigaretes pergabenti sukeliant mažiau įtarimų.

Nubaustųjų aiškinimai, kad pasienyje patikrinimo metu tik nuėmus plombas rastos paslėptos cigaretes (t.1.b.l.24,25,75), sietini su jų siekimu patvirtinti jų aiškinimus, jog jie paslėpti cigarečių negalėjo, nes būtų pažeidę plombas.

Byloje esant pakankamai duomenų, kad nubaustieji buvo sulaikyti gabenant kontrabandines cigaretes, ko neneigia ir jie patys, operatyvinių duomenų apie galimą kontrabandą gavimo ir tų duomenų pagrįstumo aplinkybės negali turėti esminės reikšmės nustatant nubaustųjų dalyvavimą kontrabandoje.

Pažymėtina, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad Baltarusijos teritorijoje šilumvežis, kuriuo važiavo nubaustieji, viename iš ruožų buvo nepateisinamai stabdomas mažinant greitį, kas duoda pagrindą laikyti, kad tuo metu galėjo būti pakraunamos cigaretės. Nubaustųjų aiškinimai apie reikalingumą stabdyti traukinį bylos nagrinėjimo metu buvo paneigti (t.1.b.l.90).

Kaip nustatyta bylos duomenimis, šilumvežiu, kuriame rastos kontrabandinės cigaretės, važiavo tik abu nubaustieji, kiti asmenys į šilumvežį patekti negalėjo ir jų ten nebuvo, abiejų nubaustųjų darbas viename šilumvežyje yra pakankamai kompaktiškas, kad jie vienas be kito žinios galėtų atlikti veiksmus pakraunant į šilumvežį nemažą kiekį cigarečių, jas slepiant po grindimis, po to jas atgabenus iškraunant ir panašiai, todėl laikytina, kad apie neteisėtą cigarečių gabenimą žinojo abu nubaustieji ir jie šias cigaretes gabeno kaip bendrininkai.

Kaip minėta, laikyti, kad be nubaustųjų žinios pakankamai nemažos vertės kontrabandinį krovinį šilumvežyje būtų palikę kiti asmenys, kai tą krovinį galėjo aptikti tiek kiti šilumvežiu važiavę ekipažai, tiek pasienio patikrinimo metu pareigūnai, tas krovinys būtų Lietuvoje nepaimtas ir išleistas atgal į Baltarusiją, jokio pagrindo nėra. Nustačius, ko neneigia ir nubaustieji, kad jiems išvykus į Baltarusiją ten niekas negalėjo be jų žinios ir jiems nematant cigarečių pakrauti ir paslėpti šilumvežyje, seka vienintelė ir reali bei logiškai paaiškinama išvada, kad cigaretės buvo vežamos tik su nubaustųjų žinia, jiems apie gabenamas cigaretes buvo žinoma ir jie jas gabeno per valstybės sieną, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 2 dalyje, nepriklausomai nuo to kas ir kaip šias cigaretes paslėpė šilumvežyje.

Tokiu būdu yra pakankamas pagrindas laikyti, kad byloje surinktais ir teismo nutarime išdėstytais įrodymais (pažeidimų protokolais, ,,Lietuvos geležinkelių“ raštais, liudytojų parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga), kuriuos teismas išanalizavo ir pagrįstai motyvavo savo išvadas, yra neginčytinai nustatyta nubaustųjų kaltė padarius jiems inkriminuotus pažeidimus ir keisti teismo nutarimo, pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. P. ir J. M. atstovo advokato Vladimiro Buslovičiaus skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.