Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-30 · Administracinė byla Nr. I-2009-535/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
I-2009-535/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00271-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
A. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2009-535/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00271-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjui A. Z., atsakovės atstovės atstovui Aigerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 1-3).

Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2018-03-03 iki 2019-01-15 dažnai buvo konvojuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Konvojavimo metu buvo pažeidžiamos jo teisės, daromas neigiamas poveikis sveikatai.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nustatytas 75 proc. nedarbingumas ir specialiųjų poreikių buvimas: nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų kompensacijos poreikiai. Automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas nepritaikyti pervežti asmenis su negalia. Jam nebuvo suteikiama pagalba nusinešti daiktus. Dėl judėjimo negalios jam tai daryti fiziškai sunku, todėl negalėjo su savimi pasiimti būtinų daiktų. Į automobilius buvo sunku įlipti, turėjo ropoti iki paskirtos sėdimos vietos. Tai sukeldavo kitiems asmenims juoką ir pašaipą, o jam orumo pažeminimą. Automobilio sėdynės buvo kieto pagrindo ir stačiai išlenktos, o jam reikia gulsčių sėdynių, kitu atveju jį pradeda kamuoti skausmai, kurie nepraeina net keletą savaičių. Dėl kietos sėdynės ir nepatogaus sėdėjimo atsirasdavo pragulos. Vietos sėdėti buvo labai mažai, todėl neturėjo galimybės patogiai sėdėti. Dėl nepatogaus sėdėjimo taip pat kęsdavo skausmus. Konvojavimo metu negalėjo atlikti gamtinių reikalų, todėl teko pastoviai dėvėti pampersus, kurie permirkdavo, todėl drabužiai buvo šlapi. Tam, kad to išvengtų šlapinosi visų akivaizdoje į plastikinius indus. Tokios konvojavimo sąlygos, trunkančios tris valandas, buvo žeminančios. Konvojavimo metu negalėjo pasiimti jam gyvybiškai būtino invalido vežimėlio, nes automobilyje nebuvo vietos jam padėti. Pareiškėjo teigimu, jei konvojavimo automobilis nepritaikytas neįgaliųjų pervežimui, jam turėjo skirti kitą automobilį, kadangi jam nustatytas specialus transporto priemonės išlaidų kompensacijos poreikis. Asmens byloje, kuri konvojuojama kartu su juo, nurodydavo, kad turi sveikatos problemų, tačiau į šią aplinkybę neatsižvelgdavo, nors ir vizualiai jo negalia buvo matoma. Tarnyba nesivadovavo Konvojavimo taisyklių 98 ir 99 punktų reikalavimais, kuriuose nustatyta, kad neįgalieji, kuriems neatsižvelgiant į judėsenos priemonių taikymą vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas, konvojavimas yra draudžiamas. Dėl minėtų konvojavimo sąlygų kentė fizinį skausmą, dvasinę kančią, diskomfortą, orumo pažeminimą ir pan. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. 1, b. l. 17-22) paaiškina, kad pareiškėjas pateikė skunde abstrakčius teiginius, neatitinkančius Tarnybos vykdyto pareiškėjo konvojavimo objektyvių faktinių aplinkybių, nedetalizavo jo galimai pažeistų teisių konkretaus konvojavimo įvykio metu. Pareiškėjo skundo teiginiai grindžiami tik pareiškėjo subjektyviu įsitikinimu bei prielaidomis apie asmens konvojavimą, todėl pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai ir atmestini. Konvojavimas yra tik ginkluotas asmenų lydėjimas ir pristatymas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą, vykdant kompetentingų įstaigų priimtą sprendimą dėl asmens pristatymo į paskirties punktą, konvojavimo įvykis yra apibrėžtas laike ir erdvėje. Konvojavimas nėra sulaikymo, įkalinimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Pažymi, kad Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, asmens duomenų pagrindu nekaupia bei nesistemina (nesudarinėja duomenų registrų) informacijos apie asmenų konvojavimo įvykius. Norminiai teisės aktai nenustato Tarnybai pareigos ar teisės rinkti ir (ar) kaupti informaciją, susijusią ar susietą su konkrečių asmenų konvojavimu.

Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengtos tinkamos ventiliacijos sistemos, konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“. Sutinkamai su Konvojavimo taisyklių 109 p. Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Pažymi, kad sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, Tarnyba konvojavo pareiškėją tik specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Mano, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Pažymi, kad nėra duomenų, apie tai, kad pareiškėjui prašant jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte.

Sprendimus dėl asmens konvojavimo planiniu konvojumi priima bei konvojavimo dokumentus rengia ir įformina, Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinės, atsižvelgdamos į asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą. Pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių reikalavimais, ant konvojuojamojo asmens bylos pažymos turi būti gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatos būklę: gydytojas (bendruomenės slaugytojas) pažymi ar konvojuojamasis gali vykti planiniu konvojumi, jo konvojavimo pobūdį bei režimą. Konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas bei neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas. Gydytojo (bendruomenės slaugytojo), kaip specialisto, atžyma, kad konvojuojamasis, dėl sveikatos būklės, gali vykti planiniu konvojumi turi imperatyvų pobūdį konvojaus viršininkui. Nesant asmens sveikatos priežiūros specialisto išvados, įrašytos konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, konvojuojamieji konvojuojami planiniu konvojumi bendra tvarka. Asmens bylos pažymos saugomos asmens byloje, kuri yra įstaigoje, kurios žinioje yra suimtasis ar nuteistasis asmuo. Teismui pateiktose Asmens bylų pažymų kopijose yra asmens sveikatos priežiūros specialistų įrašai, kad pareiškėjas, dėl sveikatos būklės, gali vykti planiniu konvojumi ir nenurodytos jo konvojavimo specifinės sąlygos.

Šalies argumentai

Pareiškėjo skunde nurodyti patirti nepatogumai, fizinis ir psichologinis diskomfortas, išgyvenimai yra sąlygoti nėjo teisių pažeidimo, o baudžiamojo persekiojimo bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo specifiškumo bei taikomų apribojimų išdava. Pareiškėjo pateikti duomenys dėl jo sveikatos nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su konvojavimo sąlygomis, pareiškėjas nenurodė kada konkrečiai konvojavimo metu buvo sutrikusi jo sveikata, nei, kad šiuo pagrindu kreipėsi medicininės pagalbos, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių , kad pareiškėjo sveikata pablogėja dėl netinkamo konvojavimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo konvojavimas planiniu konvojumi dėl jo sveikatos būklės specialiuoju transportu būtų neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Tarnybos veiksmų.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas konvojavimo metu naudojosi ramentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų Tarnybos veiksmų konvojuojant pareiškėją.

Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Taigi, sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytais atvejais.

Pareiškėjas neginčija, kad konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir sveikų konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, tačiau teigia, kad automobiliai nepritaikyti neįgaliųjų konvojavimui.

Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra.

Pažymėtina, kad pagal Konvojavimo taisykles konvojavimo veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo ne tik Tarnyba, bet ir, pavyzdžiui, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir jam pavaldžios įstaigos, kitos kompetentingos institucijos.

Sprendimus dėl asmens konvojavimo planiniu konvojumi priima bei konvojavimo dokumentus rengia ir įformina Departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinės. Pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių reikalavimais, ant konvojuojamojo asmens bylos pažymos turi būti gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatos būklę: gydytojas (bendruomenės slaugytojas) pažymi ar konvojuojamasis gali vykti planiniu konvojumi, jo konvojavimo pobūdį bei režimą. Konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas, bei neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas, palydovas. Gydytojo (bendruomenės slaugytojo), kaip specialisto, atžyma, kad konvojuojamasis dėl sveikatos būklės gali vykti planiniu konvojumi, turi imperatyvų pobūdį konvojaus viršininkui. Konvojavimo taisyklių 38.8 punkte imperatyviai nustatyta, kad konvojaus viršininkas, nesant pagrindo nepriimti, privalo priimti (perduoti) konvojuojamuosius, kuriuos reikės lydėti ir saugoti. Konvojuojamasis taip pat pasirašo ant konvojuojamo asmens bylos pažymos, ar turi nusiskundimų ar pretenzijų. Pagal Konvojavimo taisyklių 98.2 punktą konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas. Konvojavimo taisyklių 99 punkte nurodyta, kad asmenys nepriimami konvojuoti be asmens sveikatos priežiūros specialisto, turinčio priemones būtinajai medicinos pagalbai teikti, palydos. Nesant išvardytų sąlygų, konvojuojamieji konvojuojami planiniu konvojumi bendra tvarka. Asmens bylos pažymos saugomos asmens byloje, kuri yra įstaigoje, kurios žinioje yra suimtasis / nuteistasis.

Pagal Konvojavimo taisyklių 4.1 punktą planinis konvojus yra konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku. Sprendimus, susijusius su asmenų konvojavimu, perdavimo planiniam konvojui pagal kompetenciją priima Departamentui pavaldžios įstaigos, policijos teritorinės įstaigos ar teismai, Tarnyba tokių funkcijų nevykdo. Planinis konvojus konvojuoja asmenis bendrąja tvarka, jeigu asmens konvojavimui reikalingos specifinės išskirtinės sąlygos, paminėtos institucijos priima sprendimus, atsižvelgdamos į Konvojavimo taisyklių 216 punktą, kuriame nustatyta, kad konvojuojamiesiems konvojuoti į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti skiriamas Departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių neplaninis konvojus.

Pareiškėjas skunde nenurodė, konkrečiai kada ir kokius galimai patyrė neteisėtus veiksmus (neveikimą), kada jį konvojavo Tarnybos pareigūnai, skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo įvykių bei konvojavimo sąlygų, galimus pažeminimus ir nepatogumus, pagrįsdamas juos nuomonėmis ir emocijomis, įvardydamas tai kaip faktinę ir teisinę visumą. Pareiškėjas skunde nenurodė detalizuotų konvojavimo įvykių aplinkybių, taigi, neindividualizavo skundžiamų konvojavimo aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė duomenų.

Teismui pateiktose Asmens bylų pažymų kopijose yra asmens sveikatos priežiūros specialistų įrašai, kad pareiškėjas, dėl sveikatos būklės, gali vykti planiniu konvojumi ir nenurodytos jo konvojavimo specifinės sąlygos (t. 1, b. l. 23-164). Minėtas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir Tarnybos atstovas, taip pat nurodė, kad pareiškėjas konvojavimo metu naudojosi ramentais.

Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Pagal Taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, pateiktus žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti; jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, jį kartu su tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas asmuo, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Teismas neturi duomenų, kad pareigūnai pažeidė nurodyto teisės akto reikalavimus pareiškėjo konvojavimo metu.

Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, vadovaujantis Taisyklių 134 punktu, apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjo teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, nes tarnybinėje dokumentacijoje užfiksuota, kad konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Tarnyba neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Teismo išnagrinėtuose medicininiuose dokumentuose pateikti duomenys neįrodo, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai nulemti Tarnybos, jos pareigūnų veiksmų – priešingai nustatyta, kad pareiškėjas traumą patyrė dar būdamas laisvėje (t. 2, b. l. 1-46). Be to, Tarnyba privalėjo vykdyti gydytojų įrašus, kad pareiškėjas gali būti konvojuojamas. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaJūratė Gaidytė-Lavrinovič