Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1760-343/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-21
Bylos Nr.
2S-1760-343/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
J. J.
Civilinė byla Nr. 2S-1760-3434/2017
Teismini proceso Nr. 2-69-3-24775-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11809-924/2017 pagal pareiškėjo J. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž., L. K., uždaroji akcinė bendrovė „Bitė lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas J. J. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų – 2016 11 21 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas leisti laisvai disponuoti 1 MMA dydžio suma. Nurodo, kad, vadovaujantis teismų praktika, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. T.y. nuteistasis turi teisę naudotis 1 MMA dydžio suma. Nurodė, kad lėšas pareiškėjui perveda sutuoktinė. Gautos lėšos naudojamos būtiniausioms priemonėms įsigyti. Antstolė J. Ž. 2016 12 02 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skundo netenkino, jį persiuntė Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad įstatymas numato, kad išieškoti negalima tik iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA, o išieškojimo iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje esančioje skolininkui priklausančioje sąskaitoje, įstatymas nedraudžia. Be to, teisinis reguliavimas įgalina antstolį nukreipti išieškojimą į visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, išskyrus tas, iš kurių išieškoti draudžia LR CPK 738-739 straipsniai, taip pat tas, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK 733 straipsnyje, 736 straipsnyje nustatyta tvarka, o skolininkui suteikiama teisė disponuoti ne tik šiomis banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, bet ir grynųjų pinigų suma, neviršijančia 1 MMA. CPK 739 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad į jo sąskaitą pervedamos CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos. Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo UAB „Bitė Lietuva“ nurodė, kad skundas nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo J. J. skundą tenkino. Panaikino antstolės J. Ž. 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkintas skolininko J. J. 2016 m. lapkričio 14 d. prašymas. Išieškojimą iš skolininko J. J. turto nuo 2016 m. lapkričio 18 d. leido vykdyti tik iš pinigų sumos, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą.Teismas nustatė, kad lėšos, kurias nuteistasis gauna iš savo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti.CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas išieškojimas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Teismų praktikoje nurodyta, kad skirstymo į grynuosius ar negrynuosius pinigus nenumato CPK 668 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyti išieškojimo ribojimai iš skolininko pinigų sumos. Artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.Nagrinėjamu atveju skundu pareiškėjas prašo panaikinti antstolės 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas leisti jam laisvai disponuoti 1 MMA lėšų suma, esančia laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas nurodė šių lėšų kilmę – artimųjų (sužadėtinės) pervestos lėšos, taip pat detalizavo, kokioms būtinoms pragyvenimo reikmėms jam reikalingos lėšos, o būtent: higienos reikmėms, vokams, sąsiuviniams, rašymo priemonėms, maisto produktams. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes ir susipažinęs su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinęs bylos dėl antstolio veiksmų duomenis, sprendė, kad antstolė J. Ž., nepagrįstai 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė pareiškėjo 2016 m. lapkričio 14 d. prašymą ir neleido pareiškėjui naudotis 1 MMA suma, esančia laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad leistina vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo turto tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, nuo 2016 m. lapkričio 18 d., tai yra nuo pareiškėjo 2016 m. lapkričio 14 d. prašymo pateikimo antstolei J. Ž. dienos.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolė J. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m, gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - skundą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Įstatymas draudžia išieškojimą tik iš baigtiniame sąraše CPK 739 straipsnyje išvardintų pinigų sumų, taip pat riboja išieškojimą iš darbo užmokesčio ir kitų jam CPK 737 straipsnyje prilygintų pajamų. Iš visų kitų lėšų ar pajamų išieškojimas galimas visa apimtimi. CPK 668 str. numato, iš kokio turto išieškojimas negali būti vykdomas. Turto sąrašas detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. numato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. T.y. įstatymas numato, kad negalima išieškoti tik iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA. Išieškojimo iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje esančioje skolininkui priklausančioje sąskaitoje, įstatymas nedraudžia.Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ punktas numato, kad antstolis tik nustatęs, kad asmeniui yra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas, nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Pareiškėjas nenurodė, kad jo sąskaitoje esančios pinginės lėšos yra pajamos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Įstatymas nenumato apribojimo antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos. T.y. antstolė nesutinka su teismo vertinimu, kad, jei skolininko gaunamoms lėšoms negali būti taikoma išskaitų iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarka ir dydžiai, numatyti CPK 736 str., išieškojimas iš tokių lėšų, jei jos mažesnės nei 1MMA, yra negalimas visais atvejais. Nei galiojantys teisės aktai, nei teismų praktika nenumato skolininkui teisės kiekvieną mėnesį laisvai disponuoti 1 MMA lėšų suma, nepriklausomai nuo šių lėšų šaltinio ir paskirties. Antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias lėšas ir nukreipti į jas išieškojimą. Patvarkymas priimtas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede nustatyta forma, t.y. buvo laikytasi įstatymo reikalavimų, todėl pagal jį turi būti vykdomi lėšų nurašymai. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-3378-70/11 dėl 3 142,09 Eur išieškojimo išieškotojai L. K. iš pareiškėjo (skolininko) J. J. bei vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. teismo įsakymą Nr. L2-7079-199/2011 dėl 277,69 Eur išieškojimo išieškotojai UAB ,,Bitė Lietuva” iš pareiškėjo (skolininko) J. J.. Nustačiusi, kad skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 65), antstolė 2014 m. lapkričio 3 d. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 66, 67). 2016m. lapkričio 18 d. antstolės kontoroje buvo gautas pareiškėjo prašymas leisti jam laisvai disponuoti 1 MMA lėšų suma. Nurodė, kad pareiškėjas gali dengti skolą po 10 Eur per mėnesį (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 75). 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pareiškėjo prašymo netenkino (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 76-77). Pareiškėjas pateikė skundą dėl šio antstolės patvarkymo. Byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų, atsisakant leisti pareiškėjui laisvai disponuoti 1 MMA lėšų suma, esančia laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 03 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė nurodytas įstatymo nuostatas, teismų praktiką, todėl atmestini kaip nepagrįsti atskiroji skundo argumentai, jog išieškojimas iš lėšų, nenumatytų CPK 739 straipsnyje, 737 straipsnyje, galimas visa apimtimi. Pažymėtina, kad CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas, CPK 688 str., 739 str.). Tačiau, nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitoje, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, antstolis privalo laikytis tokių lėšų išieškojimo apribojimų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog įstatymas numato, kad negalima išieškoti tik iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA. T.y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su Sprendimų vykdymo instrukcijoje vartojama grynųjų pinigų sąvoka, nes tokio skirstymo į grynuosius ar negrynuosius pinigus nenumato CPK 668 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyti išieškojimo ribojimai iš skolininko pinigų sumos.Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias lėšas ir nukreipti į jas išieškojimą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktą antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tačiau pažymėtina, kad, remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. T.y. nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad pareiškėjui lėšas persiunčia artimieji, todėl, vykdant išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų pagal bendrąją CPK 668 straipsnio normą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė