Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. U. atstovės advokatės Ritos Balsevičės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-01-15 nutarimo Nr. 10-ANR_N-1397-2026, ROIK: 25288606749.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025-01-15 nutarimu Nr. 10-ANR_N-1397-2026 (toliau ir – nutarimas), kuriuo B. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2025-10-22 07.49 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, atlikdama sukimo manevrą į kairę neparodė posūkio signalo, ko pasėkoje suklaidino apvažiuojantį iš kairės pusės BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotoją ir įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinti abu automobiliai, už ką jai paskirta 350 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams. Nutarimu veika buvo perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalies į ANK 424 straipsnio 3 dalį, padarius išvadą, kad surinktų ir nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neleidžia prieiti kategoriškos išvados, kad B. B. padarė nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas pareiškėjos atstovės skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą. Skunde atstovė nurodė, kad J. U. pranešė apie eismo įvykį policijai, buvo apklausta, tačiau vėliau į apklausą kviečiama nebuvo, minėtą skundžiamą nutarimą gavo iš draudimo bedrovės, kuri atsisakė mokėti jai draudimo išmoką, nes B. B. veiksmuose nustatyta ne ANK 423 straipsnio 1 dalyje, o ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, dėl ko draudimo išmoka nemokėtina. J. U. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, nors buvo apgadintas jos turtas. Ji pranešė apie įvykį policijai, iškart po įvykio atvykusiems pareigūnams minėjo, kad minėtą įvykį matė du liudytojai – D. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir T. O., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buvę namo kieme tuo metu ir po įvykio priėję ir nurodę, kad gali duoti parodymus. Kaip matyti iš nutarimo, jie nebuvo apklausti tyrimo metu, nors buvo tiesioginiai liudytojai, o jų buto balkone yra sumontuota vaizdo kamera, iš kuria užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad posūkio B. B. nerodė, o namo kieme nebuvo A. R., taigi ši davė melagingus parodymus. Skunde pažymima, kad šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nesurinkimą ir abejonių nepanaikinimą tenka būtent Institucijai.

3. Atsiliepime Institucija nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ta apimtimi, kuria buvo surinkta nutarimo priėmimo dienai. Institucijos nuomone, nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nenustatęs būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, požymių, tinkamai perkvalifikavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką į ANK 424 straipsnio 3 dalį ir atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

4. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą, patikslino prašymą – panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą skundžiamą nutarimą priėmusiai Institucijai. Nurodė, kad tyrimo metu nebuvo atlikti būtini tyrimo veiksmai, neapklausti pareiškėjos nurodyti įvykio liudytojai ir jų turimas vaizdo įrašas, kurie patvirtintų, kad B. B. ir liudytoja A. .R. davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kuriais vieninteliais buvo remtasi perkvalifikuojant B. B. padarytą nusižengimą. J. U. papildomai nurodė, kad, nors įvykio metu buvo apgadintas jos automobilis, ji patyrė turtinę žalą, tačiau negavo jokios informacijos apie procesą, nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, apie priimtą nutarimą sužinojo tik iš draudimo bendrovės.

5. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ar jos nebuvimu. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 565¹ straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą.

6. Skundžiamu nutarimu B. B. veiksmai buvo perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalies į ANK 424 straipsnio 3 dalį, padarius išvadą, kad surinktų ir nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neleidžia prieiti kategoriškos išvados, kad B. B. padarė nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015 ir kt.).

8. Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir, ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

9. Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas negali daryti atitinkamų išvadų dėl administracinio nusižengimo buvimo ir kvalifikavimo formaliai, nesiimdamas visų įmanomų priemonių išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes.

10. Teismui susipažinus su bylos medžiaga ir skundžiamo nutarimo turiniu, matyti, kad tyrimo metu buvo apklaustos tik B. B. ir jos draugė A. R., taip pat įvykio dieną užfiksuoti J. U. paaiškinimai. Būtent remiantis B.B. ir A. R. parodymų apie tai, kad buvojo įjungtas kairiojo posūkio signalas pagrindu buvo nutarta perkvalifikuoti B. B. veiksmus iš ANK 423 straipsnio 1 dalies į ANK 424 straipsnio 3 dalį, padarius išvadą, kad surinktų ir nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neleidžia prieiti kategoriškos išvados, kad B. B. padarė nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu J. U. nurodė kitokias įvykio aplinkybes, t. y., kad kairiojo posūkio signalas prieš sukant nebuvo įjungtas. Tai konstatuojama ir skundžiamame nutarime aprašant administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes: „ <...> atlikdama sukimo manevrą į kairę neparodė posūkio signalo, ko pasėkoje suklaidino apvažiuojantį iš kairės pusės BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotoją ir įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinti abu automobiliai“, tuo pačiu padarant prieštaringą išvadą dėl veiksmų kvalifikavimo. Nors atsiliepime teigiama, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ta apimtimi, kuria buvo surinkta nutarimo priėmimo dienai, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio vyriausiojo patrulio Deivido Vasiliausko 2025-10-22 tarnybinio pranešimo apie techninį eismo įvykį, pareigūnams atvykus pagal iškvietimą, priėjo vairuotojos J. U. ir B. B. paaiškino įvykio situaciją ir, kad yra liudininkai, kurie matė eismo įvykį. Taigi dar 2025-10-22 buvo užfiksuota, kad yra daugiau negu vienas įvykio liudytojas, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių buvo apklausta B. B. prašymu tik A.R., o J. U. nurodyti asmenys apklausti nebuvo. Taip pat matyti, kad nors 2025-11-24 J. U. pateikė Institucijai prašymą leisti susipažinti su visais dokumentais, tarp jų ir su savo, kaip nukentėjusiosios paaiškinimais, Institucija pateikė tik formalų atsakymą ir, neatsižvelgiant į aiškiai išreikštą J. U. siekį dalyvauti procese, suvokimą savęs kaip nukentėjusio asmens, jai joks procesinis statusas suteiktas nebuvo, atitinkamai ji nebuvo kviečiama į žodinį bylos nagrinėjimą, nebuvo informuojama apie proceso eigą.

11. Taigi, nors eismo įvykio dalyviai pateikė skirtingą situacijos ir kitos šalies veiksmų vertinimą, pareiškėja net nebuvo apklausta žodinio bylos nagrinėjimo metu, taip pat neapklausti ir jai žinomi kiti įvykio liudytojai, nors esant prieštaringiems šalių parodymams ypatingą reikšmę turi trečiųjų asmenų parodymai, vaizdo ar garso dokumentai, netiesioginiai įrodymai – kitų asmenų užfiksuoti konflikto dalyvių parodymai, iš kurių būtų galima spręsti apie konflikto šalių aiškinimų nuoseklumą. Taigi, nepaisant byloje esančių neaiškumų ir prieštaravimų, Institucija neatliko visų būtinų tyrimo veiksmų, siekdama pašalinti kylančias abejones.

12. Taigi, teismas, patikrinęs ir įvertinęs skundžiamą nutarimą, pateiktą bylos medžiagą, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Siekiant visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištirti visas šios administracinio nusižengimo bylos aplinkybes būtina atlikti eilę papildomų veiksmų, siekiant tinkamai įvertinti ir kvalifikuoti padarytą nusižengimą/nusižengimus ir nustatyti atsakingą asmenį. Nurodytų reikalingų atlikti tyrimo veiksmų nagrinėjantis teismas pats atlikti negali, nes iš esmės būtina atlikti visą tyrimą: apklausti J. U., liudytojus D. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir T. O., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), peržiūrėti ir įvertinti jų pateiktą įvykio vietą fiksavusios vaizdo kameros įrašą ir kt. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas atvejis, kai skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir byla grąžintina tyrimą atlikusiai institucijai. Tinkamas įvykio aplinkybių nustatymas ir teisingas veiksmų įvertinimas bei kvalifikavimas šiuo atveju svarbus teisingo sprendimo priėmimui ne tik administracinio nusižengimo teisenoje, bet ir draudimo teisiniuose santykiuose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. U. atstovės advokatės Ritos Balsevičės skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-01-15 nutarimą Nr. 10-ANR_N-1397-2026, ROIK: 25288606749 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.