- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- AN2-13-593/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pažeidėjas
- V. A.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl 2023 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės A. V. (toliau – Institucija) nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. A. Institucijos 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimu nubaustas įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. birželio 26 d. atlikto žemės naudojimo valstybinės kontrolės planinio patikrinimo metu išaiškėjo, kad V. A., neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, savavališkai pastatytu lieptu yra užėmęs ir savavališkai naudoja 56,48 kv. m valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio (duomenys neskelbtini) ežero ir su juo besiribojančio valstybinės žemės ploto, vietoje leisto užstatyti ne didesnio kaip 30 kv. m žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini).
2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu ir jam paskirta nuobauda, V. A. pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi skundą atmetė, pažymėdamas, kad statant statinius tiek valstybinės reikšmės vandens telkiniuose, tiek valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, išduodamą taisyklių nustatyta tvarka. Pareiškėjo pastatytas liepto plotas kartu su priėjimu yra didesnis už leistą potvarkiu, todėl jis pažeidė teisės aktų nuostatas, tiek be būtino statymui valstybinės žemės patikėtinio leidimo pastatydamas akmenimis grįstą liepto priėjimą, tiek be būtino sutikimo rekonstruodamas patį lieptą ir užimdamas didesnį vandens telkinio bei žemės plotą be savininko sutikimo. Byloje jokių objektyvių duomenų, kad institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, anksčiau būtų žinoma apie pareiškėjo daromą pažeidimą, ar būtų buvęs būtent dėl to (savavališko žemės užėmimo) tyrimas byloje nėra. Konstatavo, jog šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, apie pareiškėjo padarytą nusižengimą, o administracinė nuobauda jam paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui V. A. prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – apelianto skundą tenkinti, t. y. panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
3.1. Skunde nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta. Nesutinka su teismo vertinimu, jog nėra suėjusi administracinio nusižengimo nuobaudos skyrimo senatis. Teismas senaties skaičiavimo terminui nustatyti išimtinai rėmėsi ta aplinkybe, kad Institucijos sistemoje nėra duomenų apie 2016 m. atliktą tyrimą ginčo statinio atžvilgiu ir nevertino kitų aplinkybių, kurios galėtų įrodyti faktą, jog Institucijai ginčo statinys buvo žinomas 2016 m. ir anksčiau. Kaip ne kartą nurodė Institucijai ir teismo procese, lieptas pastatytas potvarkio išdavimo metais, t. y. 2003 m., remontuotas, sutvirtinant konstrukcijas ir atnaujinant paviršių, buvo apie 2012 (ar apie 2013 ) m., t. y. nuo liepto pastatymo praėjo 20 metų, nuo paskutinio remonto - daugiau nei 10 metų. Institucija 2016 m. atlikinėjo tyrimą dėl greta esančio liepto (prieplaukos) teisėtumo. Būtent galimai šio tyrimo pasekmėje ir sulaukė paklausimų dėl ginčo statinio, teikė dokumentus ir paaiškinimus, tačiau nėra žinomos aplinkybės, kodėl Institucijos sistemoje nėra išlikusių tyrimo duomenų. Tai, jog buvo žinomas ginčo statinio (esamų parametrų) egzistavimas gali paliudyti: S. M., buvęs (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas, ir D. B. - (duomenys neskelbtini) ekologas. Tačiau teismas, spręsdamas dėl senaties termino skaičiavimo pradžios, rėmėsi išimtinai Institucijos teiginiais, jog ginčo statinio faktas tapo žinomas tik šio ginčo teisenos iniciavimo metu (2023 m. birželio 26 d.). Vien tas faktas, jog Institucija nepripažįsta žinojusi apie ginčo statinį anksčiau, negali būti pakankamu pagrindu vertinti, jog jai nebuvo žinomas beveik du dešimtmečius esančio statinio faktas, ypač įvertinus Institucijos kitus atliktus tyrimus dėl šalia esančių statinių teisėtumo. Kadangi tiek liepto matmenys, tiek jo konstrukcinė dalis Institucijai turėjo būti žinoma vėliausiai nuo 2016 m., todėl taikant ANK 39 straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos, todėl administracinė teisena turėtų būti nutraukiama.
3.2. Skunde nesutinkama su Institucijos ir teismo vertinimu dėl tariamai savališkai užimto ploto, kadangi Institucija į liepto ilgį yra įskaičiavusi ir prieigą prie jo (akmenimis sutvirtintą prieigą/ užėjimą ant liepto), taip pat nesutinka su teismo teiginiais, jog ginčo objektui nėra svarbi ežero kranto linija. Skundo autoriaus vertinimu, ežero kranto linija turi esminę reikšmę jam inkriminuojamo pažeidimo mastui (valstybinės žemės ir (ar) vandens telkinio užėmimas). Kadangi lieptas buvo pastatytas 2003 m. per šiuos 20 metų ežero kranto pradžios linija keitėsi ne kartą, todėl 2003 m. statiniui (tilteliui) išmatuoti neturėtų būti taikoma 2023 m. esanti ežero kranto linija, t. y. matavimų atskaitos tašku neturėtų būti laikoma patikrinimo metu buvusi ežero kranto linija, kuri dar ir nėra einanti tiesia linija, o ypatingai išlinkusi. Aplinkos ministro įsakymo Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo 2001-11-07 Nr. 540 6 p. taip pat numatyta, kad „upių, ežerų, tvenkinių ir rekultivuotų į vandens telkinius karjerų lėkštuose šlaituose apsaugos juostos nustatomos matuojant nuo vasaros laikotarpio vidutinio vandens lygio“, todėl ir statinio (liepto) matavimai turėtų būti vykdomi nuo nustatytos 2003 m. buvusio vidutinio vandens lygio juostos. Tiek statydamas lieptą, tiek jį remontuodamas apelianto nuomone, jis išlaikė potvarkyje nurodytus visus maksimalius leistinus dydžius, t. y. ilgis nuo kranto linijos (kaip ir numatyta potvarkyje pagal tuo metu galiojusį statybos reglamento STR 1.01.07:2002, inžineriniai statiniai 2 lentelės 20 p.) buvo (yra) pilnai išlaikytas ir tiltelio ilgis yra apie 14 metrų nuo ežero kranto linijos; išlaikytas ir leistas grindų plotas, neviršijantis 30 kv. m. Tai, kad ežero kranto linija buvo kita patvirtina ir ežero pakrantėje (kairėje tiltelio pusėje) augantys 2 seni gluosniai (dalis jų lapijos matomi Institucijos darytose nuotraukose), kurie taip pat gali būti naudojami kaip orientyras, skaičiuojant / modeliuojant ežero kranto liniją, galėjusią būti tiltelio statybos metu. Skaičiuojant nuo jos lieptas, atitinka potvarkio reikalavimą - ilgis ne didesnis nei 15 m. nuo ežero kranto. Kartu pakartotinai pažymi, kad į liepto ilgį yra įskaičiuotas ir akmeninis užlipimas ant liepto, esantis ežero pakrantėje. Užlipimas (akmenimis sutvirtintas žemės gruntas šalia liepto) buvo sudėtas 2003-2004 m. ir fiziškai buvo atskira nuo tiltelio dalis, kurią jungė laikina medžio jungtis. Toks užlipimas buvo padarytas, atsižvelgus į tai, kad potvarkyje buvo numatyta, jog liepto paskirtis yra „bendram poilsiautojų naudojimui“ ir į pačių poilsiautojų atsiliepimus (nusiskundimus), jog patekimas ant liepto apsunkintas), kadangi tuo metu krantas ilgą laiką būdavo užpelkėjęs (drėgnas, klimpstantis), kas objektyviai apsunkindavo patekimą ant liepto poilsiautojams, ypač fizinių ir judėjimo sutrikimų turintiems asmenims. Vėliau (remonto metu, galimai apie 2012/2013 m.), vėl gi atsižvelgus ir į poilsiautojų prašymus, bei siekiant užtikrinti tolygų važiavimą nuo kranto ant liepto judėjimo sutrikimų turintiems asmenims užlipimo ir liepto paviršiai buvo suvienodinti, bet šie du objektai neturi būti vertinami kaip vienas statinys dėl savo visiškai skirtingo pobūdžio - užlipimas yra tik judėjimo sutrikimų turintiems asmenims patekimą ant liepto įgalinantis objektas ir savo paskirtimi neatlieka liepto funkcijos.
3.3. Skundo autoriaus nuomone, atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant šią nuostatą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Nesutinka su Institucijos bei teismo argumentais, kad vien tas faktas, jog minėtus veiksmus (žemės sutvirtinimą ir liepto rekonstrukciją) apeliantas atliko be valstybinės žemės valdytojo sutikimo atitinka savavališką žemės, vandens telkinių užėmimą ANK 110 straipsnio 1 dalies prasme - šiai sudėčiai konstatuoti, kaip jau buvo minėta, turėjo būti konstatuotas ir siekis ginčo statinį priskirti sau. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (pvz., foto nuotraukų) akivaizdu, jog ginčo objekto sau apeliantas nepriskiria ir niekaip nėra apribojęs prieigos prie jo kitiems asmenims. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. IP-238-(1.3 E.)), siekdamas pašalinti trūkumus 2023 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyrių dėl prieigos ir liepto rekonstrucijos įteisinimo.
3.4. Taip pat nesutinka su teismo vertinimu, jog prieigos sutvirtinimą akmenimis ir liepto rekonstrukciją yra atlikęs veikdamas tyčia ANK 110 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. teismas atliktus veiksmus (prieigos sutvirtinimą ir liepto rekonstrukcijos atlikimą negavus leidimo/ sutikimo iš valstybinės žemės valdytojo) kartu laikė ir tyčios įrodymu, nes neva apeliantas suvokė, kad užgrobia valstybės žemę. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų dėl tyčios, jog atnaujindamas šalia savo žemės sklypo, valstybinėje žemėje esantį lieptą ir pagerindamas prieigą prie jo, turėjo tyčią tokiu būdu užimti šią valstybinės žemės dalį ir naudoti išimtinai tik savo interesų tenkinimui. Byloje yra nustatyta tik ta aplinkybė, kad apeliantas savo iniciatyva ir savo lėšomis pagerino visuomenei naudingu tikslu pastatyto objekto būklę ir prieigą prie jo, kas savaime neduoda pagrindo daryti išvadą, kad tokiais veiksmais buvo siekiama savanaudiškų, neteisėtų tikslų, todėl neturėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
3.5. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo teisena už tam tikrą teisės aktų nesilaikymą turėtų būti pradedama tik tada, kai tai yra būtina viešiesiems interesams ginti, o ne kiekvienu atveju, kai nustatytas bet koks teisės nuostatų neatitikimas. Administracinė teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms, todėl vien tai, kad yra nustatytas tam tikras teisės nuostatų neatitikimas, savaime dar nereiškia, kad tokia veika pripažįstama užtraukiančią administracinę atsakomybę. Pats liepas statytas bendram poilsiautojų naudojimui, kartu buvo pagerinta ir prieiga prie jo. Taip pat vertintina, kad neegzistuoja pavojingumo kriterijus - asmenys gali laisvai naudotis lieptu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į V. A. apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog apylinkės teismas nagrinėdamas bylą visapusiškai ir pilnutinai įvertino visus byloje esančius įrodymus, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad V. A. tyčia neteisėtai užimti žemę ir paviršinį vandens telkinį yra neabejotinai įrodyta bei pagrįsta jo paties veiksmų, todėl jis pagrįstai nubaustas įspėjimu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.
4.1. Dėl senaties atkreipė dėmesį, kad Valstybinės žemės ploto patikrinimas 2023 m. liepos 26 d. buvo atliktas pirmą kartą. Iki tol Nacionalinė žemės tarnyba nėra atlikusi Valstybinės žemės ploto naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų. Patikrinus informaciją Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų valdymo sistemoje, nėra rasta jokių duomenų, kad būtų buvę tikrinti (ar planuojami tikrinti) apeliantui ar jo sutuoktinei priklausantys ar naudojami žemės sklypai ar plotai.
4.2. Pažymėjo, kad administracinė teisena yra pradėta po 2023 m. birželio 26 dienos Nacionalinės žemės tarnybos atlikto patikrinimo, kurio metu buvo nustatyti administracinio nusižengimo požymiai. Apelianto argumentas, jog 2023 m. lapkričio 22 d. t. y. po pirmos instancijos teismo priimtos nutarties, kreipėsi su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą dėl liepto įteisinimo, neturi priežastinio ryšio su administraciniu nusižengimu, kuriuo kaltinamas V. A. sudėtimi. Tuo tarpu dėl liepto ploto ir prieigos prie jo pritarė pirmosios instancijos teismo nutarties išvadoms, jog pažeidimo metu buvo matuojamas bendras statinių, esančių valstybei priklausančioje žemėje ir vandens telkinyje, paviršiaus plotas, o ežero kranto linijos vieta neaktuali.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. A. apeliacinis skundas netenkinamas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. A. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, tuo pačiu ir Institucijos nutarimą, vadovaujantis tik V. A. apeliacinio skundo argumentais, kurie paremti subjektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutartyje teismo išdėstytoms išvadoms. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
8. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-28-697/2023, 2AT-31-976/2023). Svarbu pažymėti tai, kad savavališku svetimos žemės užėmimu yra pripažintini ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį privaloma įrodyti, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinę ar privačią žemę, mišką ar vandens telkinius, suprasdamas, kad ne jis, o valstybė ar kitas asmuo yra jų savininkas.
9. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ar kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymuose saugomų interesų, o minėto įstatymo 11 punktas, numato, kad statyti statinius ir įrenginius galima tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus.
10. Kaip jau minėta, V. A. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį buvo nubausta už tai, kad 2023 m. birželio 26 d. atlikto žemės naudojimo valstybinės kontrolės planinio patikrinimo metu išaiškėjo, kad V. A., neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, savavališkai pastatytu lieptu yra užėmęs ir savavališkai naudoja 56,48 kv. m valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio (duomenys neskelbtini) ežero ir su juo besiribojančio valstybinės žemės ploto, vietoje leisto užstatyti ne didesnio kaip 30 kv. m žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini).
11. Apelianto teigimu, jis savavališkai žemės ploto neužėmė ir jokios tyčios jo veiksmuose nėra, be to, rekonstruotu lieptu galėjo naudotis bet kokie tretieji asmenys, kadangi teritorija nebuvo aptverta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie apelianto teiginiai yra atmestini kaip paneigti bylos medžiagos duomenimis.
12. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išdėstytai pozicijai, kad teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019). Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (aktuali redakcija) 3-ios lentelės 4.1 papunkčiu, svetimame žemės sklype esanti akmenimis grįsta aikštelė priskiriamos nesudėtingų statinių kategorijai. Tuo tarpu būtent V. A. iniciatyva atlikta liepto rekonstrukcija su prie jo esančia grįsta aikštele, tai yra 56,48 kv. m valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio (duomenys neskelbtini) ežero ir su juo besiribojančio valstybinės žemės ploto, patenka į šių statinių kategoriją, dėl ko minėto statinio įsiterpimas į savininkui nuosavybes teisėmis nepriklausantį žemės sklypą pagrįstai pripažintas žemės užėmimu ANK 110 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi tai, kad teritorija nėra aptverta ar kitokiu būdu nėra atimta galimybė asmenims patekti į šią teritoriją ar naudotis joje esančiais statiniais, iš esmės nėra reikšminga. Kaip ir nėra reikšmingi argumentai, jog nenustatyta, jog valstybinei žemei buvo padaryta kokia nors žala, kad lieptas atnaujintas tikslu pagerinti priėjimą prie jo užtikrinant didesnį patogumą ir saugumą, nes ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, o šio nusižengimo padariniai – žala nėra nusižengimo sudėties būtinasis požymis.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti ir tiems apeliacinio skundo argumentams, kad V. A. neturėjo tiesioginės tyčios nagrinėjamo administracinio nusižengimo kontekste. Bylos duomenys patvirtina, kad S. A., tiek jos sutuoktiniui buvo žinomos jų turimo sklypo ribos, kaip ir žinomos aplinkybės dėl 2003 m. kovo 19 d. potvarkyje išdėstytų reikalavimų, kurių buvo privalu laikytis dar tuo metu statant medinį tiltelį, tai yra jo ilgis nuo ežero kranto turi būti ne didesnis kaip 15 metrų, o pakloto (grindų) plotas ne didesnis kaip 30 kv. m. (b. l. 11). Atrodo sunkiai tikėtina, kad asmuo, jo teigimu, rekonstruodamas tiltelį 2012 m. visų asmenų gerovei, galėjo nežinoti, jog darbus atlieka ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir akivaizdžiai plečia potvarkiu jam leistinas ribas neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Nėra jokio pagrindo kalbėti, jog tokie veiksmai buvo netyčiniai.
14. Aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti Institucijos atliktu Žemės naudojimo patikrinimo aktu su fotonuotraukomis (b. l. 3-9), bei nustatytų faktinių aplinkybių schema (b.l.15), kas patvirtina, jog apeliantui formuluojamas kaltinimas dėl didesnio liepto ir priėjimo prie liepto aikštelės pastatymo, matuojant bendrą statinių, esančių valstybei priklausančioje žemėje ir vandens telkinyje, paviršiaus plotą. Šiuo atveju, kaip pažymi pirmos instancijos teismas, spręstina, kad ežero kranto linijos vieta, nustatant savavališkai užimtą vandens telkinio ir žemės plotą skundo nagrinėjimui neaktuali.
15. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino klausimas, teigiant, jog Institucijai ginčo statinys buvo žinomas 2016 m. ir anksčiau. ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Visgi, tas pats klausimas buvo gvildentas ir apylinkės teisme, apygardos teismui jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos nenurodyta, dėl ko daryti priešingų išvadų šiuo klausimu, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Kaip matyti byloje jokių objektyvių duomenų, kad Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, jau gerokai anksčiau būtų žinoma apie apelianto daromą pažeidimą, ar būtų buvęs būtent dėl to (savavališko žemės užėmimo) tyrimas byloje nėra, toks tyrimas dėl savavališko žemės ar vandens telkinio užėmimo tokį tyrimą atlikti įgaliotoje institucijoje, kurios teisių perėmėjas yra NŽT, neužregistruotas. Be to, kaip matyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo paprašyta teismui pateikti konkrečius duomenis apie tokius patikrinimus, jeigu tokie buvo, tačiau apeliantas teismui tokios informacijos nepateikė, išskyrus skunde įvardintus liudytojus, kurie nėra Institucijos deleguoti atstovai. Tokiu būdu nesant Institucijos lygmeniu fiksuotos informacijos, liudytojų parodymais grįsti minėtų faktų jų įrodomosios reikšmės kontekste, nepakanka. Esant išdėstytoms aplinkybėms visiškai pritartina, kad V. A. veiksmai dėl savavališko žemės ir vandens telkinio užėmimo, už ką atsakomybė numatyta ANK 110 straipsnyje, yra trunkamojo pobūdžio, jie tęsėsi iki šioje byloje nurodytos patikrinimo dienos 2023 m. liepos 26 d., todėl, jeigu statiniai pažeidžiant nustatytą tvarką pastatyti ir daugiau kaip prieš dvejus metus, jų statymo diena negali būti atskaitos taškas sprendžiant dėl administracinio nusižengimo nuobaudos skyrimo senaties.
16. Apelianto argumentas, jog 2023 m. lapkričio 22 d. t. y. po pirmos instancijos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. priimtos nutarties, kreipėsi su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą dėl liepto įteisinimo, neturi priežastinio ryšio su administraciniu nusižengimu, kuriuo kaltinamas V. A. sudėtimi ir jo kaltės dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, nepaneigia.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad apylinkės teismas faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, tinkamai pritaikė ANK nuostatas bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą palikti nepakeistą Institucijos 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarimą, kuriuo V. A. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo, nes, net ir nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam V. A. paskirta švelniausia ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – įspėjimas. Esant šioms aplinkybėms švelninti nuobaudą ar taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinės nuobaudos neskirti, atsižvelgiant į tai, jog padarytas pažeidimas nepriskiriamas neatsargiems, nėra jokių galimybių bei įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.