Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. T. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-27 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-09-07 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyrėjas T. K. surašė nutarimą P. V. administracinio teisės pažeidimo byloje dėl to, kad 2016-09-01, apie 19.00 val., P. V. Girkalių k., Klaipėdos r., laikė palaidą šunį, kurį laikinai prižiūrėjo ir kuris palaidas bėgiojo Girkalių k., (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais pažeidė 2013-06-21 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AV-1111 ,,Dėl gyvūnų laikymo taisyklių Klaipėdos rajone“ 6.2 punkto reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo R. T. skundas dėl 2016-09-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Nurodė, jog nesutinka su priimtu nutarimu, nes nubausta turi būti šuns savininkė R. B., o ne to paties namo gyventojas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-27 nutartimi skundą atmetė ir paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyrėjo T. K. 2016-09-07 nutarimą.

R. T. skundu prašo įvertinti visas aplinkybes, kurios buvo išsakytos bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, tenkinti jo skundą ir panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-27 nutartį. Skunde pažymi, jog teismas nutartyje nurodė, kad protokolas P. V. surašytas teisingai, kadangi pastarasis vedžiojo šunį ir dėl jo neatsargių veiksmų šuo nutrūko nuo pavadžio. Šuns šeimininkės R. B. tuo metu nebuvo namuose ir apie šį įvykį ji nežinojo. Nutartyje taip pat rašoma, kad šių aplinkybių neginčijo ir pats pareiškėjas R. T., tačiau, pasak R. T., tai yra esminis jo pasakytų žodžių teismo posėdžio metu neatitikimas. Pažymi, kad jis neginčijo fakto, kad šuo pabėgo nuo P. V., tačiau akcentuoja, kad P. V. niekada nevedžiojo minėto šuns, nes, kaip nurodyta nutartyje, žmogus yra ligotas, serga sunkia liga, šunį visada vedžioja šeimininkė R. B.. Mano, kad P. V. norėjo pririšti šunį kieme, tačiau šuns nesuvaldė ir jis pabėgo. Pagrindinis dalykas, kurį jis norėjo pažymėti, kad šuo pabėgo iš namo atidarius duris, kurias gali atidaryti bet kuris to gyvenamojo namo gyventojas, todėl atsakomybė kiekvieno įvykio metu gali būti perkelta vis kitam namo gyventojui, o šuns šeimininkė R. B. išvengs griežtesnės atsakomybės. Jis jau buvo minėjęs, kad taip atsitiko nelaimė 2016 metų gegužės mėnesį, kai šuo išbėgo iš namo ir įkando jo mažamečiam sūnui. Teismo posėdžio metu paaiškino šią aplinkybę ir nurodė priežastį, kodėl turi atsakyti šuns savininkė R. B., bet Klaipėdos rajono apylinkės teismas neatžvelgė į tai ir priėmė nutartį, palankią R. B.. Mano, kad už šuns elgesį turi būti atsakinga šuns šeimininkė, nes negali taip būti, kad šeimininkei nesant namuose, pastaroji nežino, ką jos šuo veikia, kur bėgioja, ir tuo metu už savo augintinį neatsako. R. T. manymu, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

Atsiliepime į skundą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK viršininkė R. S. nurodo, kad su skunde išdėstytais prašymais nesutinka, prašo skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-27 nutartį nepakeistą.

Pažeidėjas P. V. atsiliepime į skundą nurodo, kad R. T. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymi, kad šuo ištrūko iš jo rankų dėl jo neatsargių veiksmų ir jis pagrįstai nubaustas administracine nuobauda. Pasak pažeidėjo, skundas paduotas tik dėl asmeninių paskatų. Nurodo, kad R. B. išėjusi į darbą šunį paliko namuose. Įvykio metu pastarosios namie nebuvo ir ji šuns į lauką neišleido. R. B. veiksmuose kaltės nėra, todėl negali būti ir administracinės atsakomybės. Prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas atitinka ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. ATPK 110 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – įspėjimas arba bauda, kurios vidurkis yra 72,5 Eur (galima skirti nuo 29 Eur iki 116 Eur baudą), ANK 346 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – įspėjimas arba bauda, kurios vidurkis yra 75 Eur (galima skirti nuo 30 Eur iki 120 Eur baudą). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog perkvalifikuojant veiką, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK. Šiuo atveju ANK 346 straipsnio 1 dalyje nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis nėra mažesnis už ATPK 110 straipsnio 1 dalyje nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, todėl P. V. veika, už kurią jis nubaustas pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį, pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį neperkvalifikuotina ir byla, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal ATPK, galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d..

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, jog įvykio metu šunį vedžiojo P. V., dėl kurio neatsargių veiksmų šuo nutrūko nuo pavadžio. Šuns savininkės R. B. bei jos sutuoktinio namuose nebuvo ir jie įvykyje nedalyvavo. Šių aplinkybių neginčijo ir pats pareiškėjas R. T.. Apylinkės teismas įvertinęs šias aplinkybes konstatavo, jog šuo nuo pavadžio nutrūko dėl P. V. neatsargių veiksmų, kuris ir patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su visa bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada.

ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Šiuo atveju pažeistas 2013-06-21 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AV-1111 „Dėl gyvūnų laikymo taisyklių Klaipėdos rajone“ 6.2 punkto reikalavimas.

2013-06-21 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AV-1111 „Dėl gyvūnų laikymo taisyklių Klaipėdos rajone“ 6.2 punkte nurodytas draudimas: vedžioti gyvūnus ir leisti gyvūnams laisvai bėgioti viešose vietose (gatvėse, parkuose, prie gyvenamųjų namų, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų), ikimokyklinių įstaigų teritorijose, sporto, vaikų žaidimų aikštelėse, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose, sporto aikštynuose, stadionuose ir kitose viešose vietose, išskyrus įrengtas gyvūnų vedžiojimo aikšteles. Šie reikalavimai privalomi gyvūnų laikytojams, gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Patikrinus byloje esančią medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad šiuo atveju už ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą pagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktas būtent P. V.. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent paties pažeidėjo P. V. nurodytos aplinkybės, kad pažeidimo padarymo dieną šuo pabėgo būtent iš jo rankų. R. B. namuose nebuvo ir šuns nevedžiojo. P. V. kaltės neginčijo. Kaip liudytoja apklausta R. B. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad ji buvo darbe, tėvas blogai uždėjo antkaklį, vedė šunį pasivaikščioti ir šuo pabėgo. Pats R. T. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad įvykio dieną R. B. nematė. Nors R. T. nurodo, kad už pažeidimą turėtų būti nubausta R. B., nes ji yra šuns savininkė, tačiau pažymėtina, kad už administracinį teisės pažeidimą atsako tas asmuo, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą (ATPK 8 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju administracinį teisės pažeidimą padarė būtent P. V.. Būtent P. V. nesilaikė 2013-06-21 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AV-1111 „Dėl gyvūnų laikymo taisyklių Klaipėdos rajone“ 6.2 punkte nurodytų draudimų, o ne R. B.. Iš skunde nurodytų argumentų galima suprasti, kad R. T. siekia, jog R. B. būtų paskirta kuo griežtesnė nuobauda, nes pati situacija dėl šuns nėra pasikeitusi, tačiau tai nepatvirtina R. B. kaltės 2016-09-01 padarius administracinį teisės pažeidimą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Klaipėdos rajono apylinės teismo 2016-12-27 nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti nutarties skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinės teismo 2016-12-27 nutartį palikti nepakeistą ir R. T. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.