- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- N1-1198-898/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiupylių kaime, Šiaulių rajone, neteistas, 2014m. birželio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 93 straipsnio, 1 dalies 3 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 19.00 val., prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiupylių kaime, Šiaulių rajone, dėl chuliganiškų paskatų, vieną kartą koja spirdamas nukentėjusiajam G. L. į genitalijas, nemažiau du kartus iš galvos suduodamas nukentėjusiajam G. L. į veidą, padarė jam šiuos sužalojimus – nosies kaulų lūžį, kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštines žaizdas kairiame antakyje, kas sukėlė G. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
Be to, D. Š. 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje - prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Šiupylių kaime, Šiaulių rajone, įžūliu elgesiu - vieną kartą koja spirdamas nukentėjusiajam G. L. į genitalijas, nemažiau du kartus iš galvos suduodamas nukentėjusiajam G. L. į veidą, taip padarydamas G. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis D. Š. teisme dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną vienas ėjo į parduotuvę apsipirkti, o ne ieškoti tėvo. Prie parduotuvės, t. y. už jos susitiko G. L., kuris buvo vienas bei kuris pradėjo jį pravardžiuoti „Bartuku“. „Bartukas“ yra įžeidžiantis žodis. „Bartukas“ reiškia kortos rūšį. Kitos žodžio „bartukas“ reikšmės, nežino. „Bartuku“ kaime pravardžiuoja jo tėvą. Tada tarpusavyje susimušė. Prie parduotuvės tuo metu buvo jam nepažįstamų žmonių, tačiau ten, kur jie mušėsi, žmonių nebuvo. Įėjimas į parduotuvę yra visai kitoje pastato pusėje. Jis pirmas sudavė smūgį G. L.. Pripažįsta, kad vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam G. L. į genitalijas, nemažiau du kartus iš galvos sudavė nukentėjusiajam G. L. į veidą, ir padarė jam tuos sužalojimus, t. y. nosies kaulų lūžį, kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštines žaizdas kairiame antakyje. Matė, kaip G. L. bėgo kraujas. Iš karto po to, kai pamatė kraują ant nukentėjusiojo veido, jis baigė muštynes ir nuėjo namo. Įvykio vietoje pašalinių žmonių nebuvo, tačiau ten, kur mušėsi yra vieša vieta. Mano, kad įvykusį ginčą buvo galima išspręsti be muštynių. Pats įvykio metu buvo blaivus, o ar įvykio metu G. L. buvo blaivus, nežino. Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi ir dabar nukentėjusiojo atsiprašo. Civilinius ieškinius yra atlyginęs. Pats nukentėjusiajam 500 Lt nemokėjo, tuos pinigus žadėjo sumokėti jo brolis, kuris yra 19 metų ir dirba pas ūkininką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2014-08-21 (5-7 b. l.) kaltinamasis parodė, kad iš tos vietos, kur mušėsi, įėjimo į parduotuvę nesimato. Konfliktas prasidėjo prie parduotuvės durų, o muštis nuėjo už parduotuvės, prie sandėliukų.
Nukentėjusysis G. L. teisme parodė, kad nežino kas ir kaip atsitiko 2014-08-01. Buvo Šiupyliuose prie parduotuvės ir ten yra pavėsinė, kur visi eina atsigerti alaus. Ėjo į tualetą, kai priešais susitiko kaltinamąjį D. Š., kurio paklausė „kur yra „Bartukas“?“, t. y. klausė kur yra jo tėvas, kurį visi vadina „Bartuku“. Kaltinamasis nieko nesakęs spyrė į „šakumą“ ir trenkė su galva jam į veidą. Kiek iš viso kartų trenkė, neskaičiavo. Įvykio metu buvo jam prakirstas antakis ir sulaužyta nosis, iš kurių bėgo kraujas. Kaltinamasis, sudavęs smūgius, nuėjo į parduotuvę, o jis pats nuėjo pas draugus, kurie jam iškvietė greitąją. Kas iškvietė policiją, nežino. Įvykio metu buvo daugiau pašalinių žmonių. Buvo K. ir dar kažkas, kurie visi matė įvykį. Įvykį taip pat matė ir parduotuvės savininkas. Kaltinamasis jo atsiprašė, jam atleido. Jokių pinigų žalos atlyginimui niekas nesumokėjo. Niekas 500 Lt nedavė. Jam tik skambino kaltinamojo tėvas ir brolis, kurie atsiprašė.
Kaltinamojo D. Š. atstovas pagal įstatymą A. Š., teisme parodė, kad paties įvykio nematė, tik sūnus sakė, kad susipyko ir susimušė su nukentėjusiuoju. Jo paties pravardė yra „Bartukas“, kadangi jo uošvius vadina „Tūzais“, o sūnus kaime pravardžiuoja „Bartukiukais“. Namuose buvo kalba apie tai, kad reikia nukentėjusiajam sumokėti 500 Lt, tačiau ar tie pinigai buvo sumokėti, nežino. Pats dėl tokios pravardės nepyksta, nes taip jį vadina jau kokius 15 metų.
2014-08-02 įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Šiupylių kaime, Šiaulių rajone (5-7 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-08-08 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad G. L. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizda antakyje. G. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (17 b. l.).
2014-09-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, užfiksuota, kad G. L. atpažino D. Š., kaip asmenį, kuris jį sumušė (39-40 b. l.).
Liudytojo K. S. apklausos protokole, užfiksuoti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 17.00 val., vakare, su draugais, t. y. D. Š., G. L., T. C., už parduotuvės, esančios Šiupylių kaime, Šiaulių rajone, gėrė alų. Begeriant alų, T. C. kažkur išėjo, o sugrįžo atgal maždaug po 10 minučių. D. Š. pradėjo kabinėtis prie G. L., o po to jie nuėjo už parduotuvės išsiaiškinti. Po maždaug 10 minučių grįžo G. L. ir iš jo išvaizdos akivaizdžiai matėsi, kad jo nosis nusukta, o veidas kruvinas. Paklausus G. L., kur jis buvo, jis atsakė, kad jį primušė D. Š.. Pats muštynių nematė. D. Š. atgal nebegrįžo. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai ir medikai (31 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis BK straipsnis saugoja tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).
Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamojo D. Š. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jis viešoje vietoje, dėl menkavertės dingsties – G. L. paklausus „kur yra „Bartukas“ - naudojo smurtą G. L. atžvilgiu, tokiu būdu sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai parodydamas, kad prie parduotuvės, t. y. už jos, susitiko G. L., kuris buvo vienas bei kuris pradėjo jį pravardžiuoti „Bartuku“; tada tarpusavyje susimušė; pripažįsta, kad vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam G. L. į genitalijas, nemažiau du kartus iš galvos sudavė nukentėjusiajam G. L. į veidą ir padarė jam kaltinime nurodytus sužalojimus; įvykio vietoje pašalinių žmonių nebuvo, tačiau ten, kur mušėsi yra vieša vieta. Analogiškas aplinkybes parodė ir nukentėjusysis G. L. teisme, t. y. kad priešais susitiko kaltinamąjį D. Š., kurio paklausė „kur yra „Bartukas“?“, t. y. klausė kur yra jo tėvas, kurį visi vadina „Bartuku“; kaltinamasis, nieko nesakęs spyrė į „šakumą“ ir galva trenkė jam į veidą. Šias kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir posėdžio metu ištirtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Šiupylių kaime, Šiaulių rajone, šalia esančios parduotuvės, kas neabejotinai laikytina vieša vieta, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukas protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis G. L. atpažino kaltinamąjį D. Š., kaip jį sumušusį asmenį, specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog G. L. padaryti kūno sužalojimai - nosies kaulų lūžis, kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizda antakyje, bei jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Be šių įrodymų, kaltinimuose nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo K. S. apklausos protokole užfiksuoti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 17.00 val., vakare, su draugais, t. y. D. Š., G. L., T. C., už parduotuvės, esančios Šiupylių kaime, Šiaulių rajone, gėrė alų. Begeriant alų, T. C. kažkur išėjo, o sugrįžo atgal maždaug po 10 minučių; D. Š. pradėjo kabinėtis prie G. L., o po to jie nuėjo už parduotuvės išsiaiškinti; po maždaug 10 minučių grįžo G. L. ir iš jo išvaizdos akivaizdžiai matėsi, kad jo nosis nusukta, o veidas kruvinas; paklausus G. L., kur jis buvo, jis atsakė, kad jį primušė D. Š.. Aptarti įrodymai yra vieni kitus papildantys, esminių prieštaravimų juose nenustatyta.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2011, 2K-272/2010, 2K-293/2009). Chuliganiškos paskatos, tai nusikalstamo elgesio motyvas, konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras demonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti neigiamą požiūrį į juos kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis D. Š. dėl menkavertės dingsties - nukentėjusiajam paklausus „kur yra Bartukas“, buvo muštynių iniciatorius, pirmas smogė nukentėjusiajam G. L.. Atkreiptinas dėmesys, kad ankščiau nenustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilę kokių nors konfliktų. Nors kaltinamasis D. Š. teisme teigė, kad jam žodis „Bartukas“ yra įžeidžiantis žodis, tačiau remiantis internetinės svetainės http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/b/bartukas duomenimis šis žodis jokios neigiamos reikšmės neturi, tai - žemys, kaplys (kortos vardas).
Kaltinamojo D. Š. viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškė įžūliu elgesiu, kuriuo jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes suvokdamas, kad yra viešoje vietoje - šalia parduotuvės, netoli pavėsinė, į kurią bet kuriuo momentu gali ateiti kiti pašaliniai asmenys, iš chuliganiškų paskatų, be jokios tam reikšmingos priežasties, koja vieną kartą spyrė nukentėjusiajam G. L. į genitalijas bei nemažiau du kartus iš galvos sudavė nukentėjusiajam G. L. į veidą, tokiais savo veiksmais G. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Taigi, įžūlus kaltinamojo D. Š. elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, siekiant pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką bei naudodamas smurtą G. L. atžvilgiu, suprato, jog jo veiksmai G. L. gali sukelti įvairaus mąsto sužalojimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes D. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.
Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad, jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). D. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Kaltinamasis D. Š. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3, 4 d.). Praeityje neteistas (69 b. l.), tačiau 2014-06-18 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (72-73 b. l.), praeityje administracine tvarka nebaustas (74 b. l.), nusikalto būdamas nepilnametis (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius apie (duomenys neskelbtini) šeimą pateikė informaciją, jog D. Š. tėvas šiuo metu niekur nedirba, motina išvykusi į (duomenys neskelbtini), tėvas vaikus aprūpina būstu, maistu, tačiau mokykloje nesilanko, nesidomi vaiko pasiekimais; šeima nėra įrašyta į Šiaulių rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; (duomenys neskelbtini) socialinės pedagogės teigimu, D. Š. praleidžia nemažai pamokų be pateisinamos priežasties; tėvas teigia, kad D. Š. jo nelabai klauso, dažnai išeina iš namų nieko nepasakęs (77-78 b. l.). Įvertindamas kaltinamojo asmenybę bei aukščiau aptartas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, atsižvelgdamas į BK 80 straipsnyje įtvirtintą nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad D. Š. bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu - laisvės apribojimą, su atitinkamais įpareigojimais, padėsiančiais kontroliuoti jo elgesį laisvėje (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.); už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte - paskyrus vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus, subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes padarytos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.
Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamojo D. Š. atžvilgiu taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šias išvadas teismas daro dėl tos priežasties, kad kaltinamasis D. Š. nusikalto būdamas nepilnametis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo G. L., nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, po nusikaltimo padarymo kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis nėra padaręs, byloje nėra duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų itin neigiamai. Atidedant bausmės vykdymą kaltinamajam vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu, skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės, ne tik ribojančios kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
D. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (62-63 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 290,88 Lt civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo G. L. gydimu (22-24, 25 b. l.). Iš 2014-09-23 nurodymo įnešti grynuosius pinigus matyti, kad D. Š. Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą žalą (28 b. l.), pati Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2014-10-29 raštu Nr. S-5263 informavo, kad padaryta žala yra pilnai atlyginta, todėl nuo pareikšto civilinio ieškinio atsisako. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujanti BPK 107 straipsniu procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 puntą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. bei mokytis/tęsti mokslą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (metams) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 5 punktu D. Š. paskirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant:
- nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (gyvenamojoje vietoje), jei tai nesusiję su mokslu ar darbu;
- mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;
- 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamoje socialinio ugdymo – mastymo korekcijos programoje „Equip“.
D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Procesą, pradėtą pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 290,88 Lt turtinės žalos atlyginimo, nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.