Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1296-259/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-06-08Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-08
Bylos Nr.
2S-1296-259/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-04039-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Leonas Jachimavičius
Ieškovas
A. V. Č., Š. B.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Advokatai
Vytautas Gustas, Vytautas Gustassu
Civilinė byla Nr.2S-1296-259/2011(Proceso Nr. 2-05-3-04039-2011-0)
Pirmos instancijos teismo teisėja Diana Jasaitienė(S)

Procesinio dokumento kategorija 106.8.1, 128.2, 121.14, 122.4

KAUNO APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. V. Č. ir Š. B. atstovo advokato Vytauto Gusto atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7683-584/2011, kuria atsisakytas priimti ieškovų reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. Č. ir Š. B. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisės privatizuoti butą pripažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. V. Č. ir Š. B. kreipėsi su ieškiniu (b.l.2-3) į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydami: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M. iki Butų privatizavimo įstatymu nustatyto termino raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, tokiu būdu pareiškė norą ir įgijo teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas - 2 kambarių 39,25 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; 2) pripažinti ieškovams teisę lygiomis dalimis - po 1/2 privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovais šio buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-03-28 nutartimi (b.l.41-42) ieškovų reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - kad M. M. iki Butų privatizavimo įstatymu nustatyto termino raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, tokiu būdu pareiškė norą ir įgijo teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas - 2 kambarių 39,25 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, atsisakė priimti, o likusioje ieškinio dalyje nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismas atsisakė priimti ieškovų reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, jog ieškovai, prašydami nustatyti juridinį faktą, nėra pateikę įrodymų, pagrindžiančių, kad tokio fakto nustatymas jiems sukeltų teisines pasekmes. Teismas atkreipė dėmesį, jog šis ieškovų reikalavimas yra faktinė aplinkybė, kuri bus nustatinėjama nagrinėjant bylą ir sprendžiant dėl ieškovų teisės privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka pripažinimo. Ar ieškinio pagrindą sudaranti aplinkybė – kreipėsi ar nesikreipė nustatytu terminu M. M. raštu į Kauno miesto savivaldybę, tokiu būdu pareiškė norą ir įgijo teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas - 2 kambarių 39,25 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, teismo gali būti pripažįstama - pasisakoma teismo sprendimo motyvuojamoje, o ne rezoliucinėje dalyje.

Atskiruoju skundu (b.l.43-44) ieškovų A. V. Č. ir Š. B. atstovas advokatas Vytautas Gustas su teismo nutartimi iš dalies nesutiko, prašė nutartį dalyje, kuria atsisakyta priimti reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, dėl šių motyvų:

1) CPK 5 str. nustatyta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Šiuo atveju ieškovai pasirinko būtent tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir tokio fakto pagrindu reikalauti privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka. CPK 135 str. ir 136 str. nedraudžia vienu metu reikšti teismui kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. CPK 444 str. 1 d. numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga;

2) teismo išvada, jog ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad tokio fakto nustatymas sukeltų jiems teisines pasekmes, prieštarauja su ieškiniu teismui pateiktiems rašytiniams įrodymams. Ieškovei A. V. Č., kaip dukrai, ir ieškovui Š. B., kaip anūkui, kuris iki nuomininkės mirties gyveno kartu ginčo bute kaip jos šeimos narys, toks faktas leistų reikalauti iš atsakovo tęsti pradėtą buto privatizavimą ir užbaigti jį lengvatine tvarka (kaip to ir reikalaujama ieškinyje). Žyminis mokestis už šį reikalavimą sumokėtas. Pateikdami ieškinį teismui, ieškovai pridėjo rašytinius įrodymus - atsakovo Kauno miesto savivaldybės raštus, iš kurių turinio matyti, jog atsakovas nesutinka, kad buvusi buto nuomininkė M. M. kada nors oficialiai kreipėsi dėl buto privatizavimo (b.l.22-24). Vadinasi, teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi šiuo klausimų teismas galėtų pasisakyti tik galutiniame procesiniame sprendime, prieš tai išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs visus byloje esančius rašytinius įrodymus.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog ieškovai nagrinėjamoje byloje siekia privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovų ieškinio dalykas yra reikalavimas pripažinti ieškovams teisę lygiomis dalimis - po 1/2 privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovais šio buto pirkimo-pardavimo sutartį. Šį reikalavimą ieškovai įrodinėja faktiniu ieškinio pagrindu-tomis aplinkybėmis, jog jie yra laiku padavę prašymą privatizuoti butą, butas yra tinkamas privatizavimo objektas, o ieškovai teisę privatizuoti butą turi. Be šių reikalavimų, ieškovai suformulavo atskirą reikalavimą - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M. iki Butų privatizavimo įstatymu nustatyto termino raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, tokiu būdu pareiškė norą ir įgijo teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas - 2 kambarių 39,25 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartimi atsisakė priimti ieškovų reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme.

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas šalių ginčas dėl Kauno miesto apylinkės teismo nutarties pagrįstumo atsisakyti priimti nagrinėti ieškovų reikalavimą dėl minėto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo nutartyje teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pagrindus tvarką ir procedūras, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo nutarties išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai pateikė teismui atskirą ieškinį dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą gynimo ir jame suformulavo prašymą LR CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą jog M. M. iki Butų privatizavimo įstatymu nustatyto termino raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, tokiu būdu pareiškė norą ir įgijo teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėjamos teisme tada, jeigu yra visos LR CPK 444, 445 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Tos sąlygas yra tokios: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumento, kuris patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą, kad byla būtų nagrinėjama teisme. Nesant bent vienos šių aplinkybių byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjama teisme. Minėtų sąlygų egzistavimas teismo patikrinamas vykdant LR CPK 447 straipsnį. Pagal LR CPK 447 straipsnį teismas turi patikrinti, ar pareiškime nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 447 straipsnio 1 punktas). Vykdant šią nuostatą patikrinama, ar egzistuoja sąlyga, kad nuo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovų prašymas nustatyti prašomą faktą negali būti nagrinėjamas, nes teisės įgijimas privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatine tvarka yra reglamentuotas įstatymo leidėjo. Teisė privatizuoti patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą įgyjama esant tam tikroms aplinkybėms-asmeniui laiku pateikus prašymą privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d.), o ne teismo sprendimu nustatyti teisės įgijimo faktą pagrindu. Šios aplinkybės yra pateikto ieškinio dalyko pripažinti ieškovams teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovais šio buto pirkimo-pardavimo sutartį faktinis ieškinio pagrindas, todėl teismas dėl šių faktinių aplinkybių spręs išnagrinėjęs bylą teismo posėdžio metu.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą (LR CPK 1787 str.), o skundžiamą apeliacine tvarka teismo nutartį palieka nepakeistą.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-28 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusAlgimantas Kukalis