Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-02 · Civilinė byla Nr. 2A-847-436/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-06-08Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-02
Bylos Nr.
2A-847-436/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-04039-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
A. V. Č., Š. B.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
A. M.
Advokatai
Vytautas Gustas
Civilinė byla Nr. 2A-847-436/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04039-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.6; 50.11.2; 121.18; 121.14; 121.21
Pirmosios instancijos teismoteisėja Diana JasaitienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Čeplinsko, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų A. V. Č., Š. B. atstovo advokato Vytauto Gusto apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. Č., Š. B. ieškinio pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybei su trečiuoju asmeniu A. M. dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, dėl buto nuomos sutarties sudarymo ir dėl teisės privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai patikslintu ieškiniu (b.l. 118-121) prašė pripažinti ieškovą Š. B. mirusios buto nuomininkės M. M. šeimos nariu, įpareigoti atsakovą pakeisti ginčo buto, esančio Uosio g. 8-3, Kaunas, 1999-02-05 nuomos sutartį – ieškovą Š. B. sutartyje įrašyti buto nuomininku, ieškovę A. V. Č. sutartyje įrašyti buto nuomininke, pripažinti ieškovui Š. B. ir ieškovei A. V. Č. teisę privatizuoti butą, esantį Uosio g. 8-3,Kaune, lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą sudaryti su jais šio buto pirkimo- pardavimo sutartį lygiomis dalimis - po 1/2. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su ieškovų ieškiniu nesutiko, laikė jį nepagrįstu ir prašė atmesti, nes ieškovė A. V. Č. yra pasinaudojusi lengvatine tvarka savo nuosavybėn įsigyti būstą (duomenys neskelbtini), o ieškovas Š. B. neįrodė, kad jis yra M. M. šeimos narys ir vedė su ja bendrą ūkį.

Trečiasis asmuo A. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jos buvęs vyras 2006-03-08 nupirko iš savo podukros A. V. Č. jai priklausiusią dalį palikimo po jos mamos M. M. mirties.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovų po 9,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nagrinėdamas klausimą dėl ieškovės A. V. Č. ieškinio reikalavimo -ieškovę A. V. Č. sutartyje įrašyti buto nuomininke, pripažinti ieškovei A. V. Č. teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ja šio 1/2 buto pirkimo-pardavimo sutartį, nustatė, kad ieškovė lengvatine tvarka privatizuoti gyvenamą patalpą jau yra pasinaudojusi – ji 1995-12-21 yra privatizavusi butą, (duomenys neskelbtini), todėl antrą kartą teise lengvatine tvarka pirkti gyvenamąsias patalpas pasinaudoti negali. Atitinkamai dėl tokių pat priežasčių atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuomos sutarties sudarymo, kadangi ieškovė, turėdama patalpas nuosavybės teise neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnyje nustatytų sąlygų (CPK 178 str.).

Nagrinėdamas Š. B. reikalavimą pripažinti jam teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą sudaryti su juo šio buto ½ dalies pirkimo-pardavimo sutartį, teismas nustatė, jog ginčo butas yra privatizavimo objektas, M. M. buvo tinkamas subjektas, galėjęs įgyvendinti savo teises privatizuoti butą lengvatine tvarka. M. M. ginčo bute gyveno nuo 1965-07-18, 1999-02-05 su ja buvo sudaryta nuomos sutartis, bute nuo 2001-07-03 ji buvo registruota viena ir gyveno iki mirties. Įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovų motina bei senelė atliko visus veiksmus, būtinus įgyti teisę privatizuoti butą, tarp jos ir atsakovo susiklostė buto privatizavimo santykiai, teismas laikė nesant. Minėtas išvadas teismo nuomone pagrindžia atsakovo duomenys, jog M. M. prašymų dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo, bei tokių duomenų nėra nustatyta VĮ „Registrų centras“.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovų A. V. Č., Š. B. atstovas advokatas Vytautas Gustas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo principus. Teismo teiginiai, kad ieškovas Š. B. neįrodė, jog jis su buvusia ginčo buto nuomininke savo senele M. M. vedė bendrą ūkį, nepagrįsti. Liudytojai kaimynai patvirtino faktą, kad ieškovas visą laiką gyveno ginčo bute kaip senelės šeimos narys. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti ieškovo daiktai, esantys ginčo bute, pati tvarkomo ir prižiūrimo buto aplinka. Byloje pateiktos apmokėtos sąskaitos už butą. Ieškovas nuo pat gimimo buvo registruotas ginčo bute, be to kad jis realiai gyveno šiame bute, atsakovas to fakto nenuginčijo. Taip pat liudytoja G. K. patvirtino, jog mirusioji M. M. labai aktyviai domėjosi buto privatizavimu, buvo nunešusi prašymą į Kauno miesto savivaldybę. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taip pat teismas nevertino ieškovės A. V. Č. parodymų, kad jai butų privatizavimo tarnyboje buvo parodyta jos mamos privatizavimo byla su M. M. prašymu. Teismas sprendimu neapgynė ieškovų teisėtų lūkesčių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovų atstovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 g. lapkričio 16 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas ištyrė visus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas Š. B. kartu su močiute M. M. kartu išgyveno vienerius metus, vedė bendrą ūkį, neįrodė pajamų ir išlaidų bendrumo, bendro maitinimosi, būtiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo, todėl jis netapo mirusiosios šeimos nariu ir neįgijo teisės privatizuoti ginčo butą. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo negalima nustatyt, kad tai ieškovo daiktai, be to tai neįrodo bendro ūkio vedimo su buvusia pagrindine nuomininke. Liudytojai patvirtino tik epizodinį ieškovo Š. B. lankymąsi ginčo bute. Aplinkybė, kad Š. B. deklaruodamas gyvenamąją vietą su mama A. V. Č., patvirtina, jog realiai jis gyveno ir vedė bendrą ūkį su mama jos gyvenamojoje vietoje. Taip pat ieškovai per teisės aktais nustatytą terminą neinformavo nuomotojo apie pagrindinės nuomininkės mirtį ir neprašė perrašyti nuomos sutarties, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai tuo metu net ir nelaikė savęs ginčo buto nuomininkais. Atmestini apeliantų argumentai, kad mirusioji aktyviai rūpinosi buto privatizavimu, buvo pateikusi savivaldybei prašymą. Šią aplinkybę paneigia Kauno miesto savivaldybės 2010-11-18 raštas Nr. 66-3-650, kad nėra V. Č., M. M., L. M. pateikto prašymo ir kitų dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjimo objektas šioje byloje yra ieškovo Š. B. pagrindinio reikalavimo pripažinti jį buvusio pagrindinio nuomininko šeimos nariu ir iš šio reikalavimo išvestinio reikalavimų įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovais ginčo buto nuomos sutartį ir teisės privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis pagrįstumas.

Dėl apelianto Š. B. pripažinimo šeimos nariu

CK 6.588 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį, priskiriami prie tėvų šeimos narių, tačiau šiam faktui konstatuoti jie turi įrodyti, kad su tėvais tvarko bendrą ūkį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1999 m. vasario 5 d. SĮ Santakos butų ūkis, atstovaujamas Žaliakalnio BŪT, išnuomojo M. M. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui Kauno miesto savivaldybei priklausantį dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 19-21, 22). M. M. mirė 2005 m. rugpjūčio 16 d. (1 t. b.l. 17). Apeliantas Š. B. apeliaciniame skunde aplinkybę, kad jis visą laiką gyveno ginčo bute ir su senele M. M., vedė bendrą ūkį, grindžia liudytojų parodymais. Šiuos apelianto argumentus paneigia byloje surinka rašytinių įrodymų visuma. 2003 m. gruodžio 9 d. Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ Žaliakalnio butų ūkio tarnybos pažymoje Nr. 2074 nurodyta, kad M. M. ginčo bute gyveno viena, jokių kartu gyvenančių šeimos narių nėra nurodyta (1 t. b.l. 30). Iš byloje esančios Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ 2010 m. gruodžio 21 d. pažymos Nr. 4-1-122 galima nustatyti, kad apeliantas Š. B. bute, (duomenys neskelbtini), buvo registruotas laikotarpiu nuo 1984 m. rugsėjo 13 d. iki 2001 m. liepos 3 d. (1 t. b.l. 44). Tačiau ši pažyma nepatvirtina, kad apeliantas Š. B. kartu su senele vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius, prisidėjo prie bendrų pajamų ir išlaidų, nes jis tuo metu buvo dar nepilnametis.

CK 6.602 straipsnyje nustatyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją.

Ieškovas Š. B. tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde savo gyvenamąją vietą nurodo ginčo bute, (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 118, 2 t. b.l. 6). Iš byloje esančio Kauno miesto savivaldybės rašto nustatyta, jog 2011 m. gegužės 31 d. duomenimis asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra (1 t. b.l. 81). Taip pat teismo siųsti procesiniai dokumentai ieškovui Š. B., adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti, su paštininko prierašu – persikraustė (2 t. b.l. 29). Apeliantas Š. B. aplinkybę, kad ginčo bute gyvena iki šiol, įrodinėja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tačiau pažymėtina, kad iš 2011 m. spalio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 176/11/42 negalima nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini) nuolatinai gyvena apeliantas Š. B., nes jame išvardinti tik daiktai, kurie yra bute, keletas rūbų, batų, nuotraukų, o antstolė konstatavo tik tai, kad butas apstatytas namų apyvokos daiktais, gyvenamas (1 t. b.l. 147). Prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos fotonuotraukos nepatvirtina apelianto Š. B. pastovaus gyvenimo bute, juo labiau nenustatyta, ar tie daiktai priklauso apeliantui, kada jie ginčo bute atsirado (1 t.b.l. 148-151). Priešingai apelianto argumentams, iš 2012 m. vasario 23 d. Išrašo apie asmenį, gauto iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM, duomenų nustatyta, jog apeliantas nuo 2010 m. gegužės 27 d. išvykęs į Jungtinę Karalystę.

Apeliantai remiasi liudytojų parodymais, kad pastoviai ginčo bute gyveno Š. B.. Tačiau liudytoja A. K. paaiškino, kad Š. B. ginčo bute tikrai gyveno tik iki 1995 metų (1 t. b.l. 158), t.y. patvirtino tas pačias aplinkybes, kurios įrodytos byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jog būdamas nepilnametis gyveno kartu su motina ieškove A. V. Č. ir senele M. M.. Liudytojos Z. A. parodymai vertintini kritiškai, kadangi ji paaiškino, jog į Uosio gatvėje esantį butą atvažiuodavo per metus tris - keturis kartus ir užėjusi į svečius visada rasdavo Š. B. namuose (1 t. b.l. 158). Iš liudytojos parodymų negalima nustatyti, kokiais metais tai buvo, be to matyti tris – keturis kartus per metus esantį apeliantą ginčo bute nėra įrodymas, jog jis ten pastoviai gyveno. Liudytojos G. K. parodymai vertintini kritiškai. Ji paaiškino, kad mirusioji M. M. ištekėjusi už L. M. daugiau pas vyrą kaime būdavo, o Šarūnas tai būdavo, tai nebūdavo bute, tačiau į kitą klausimą atsakė, jog po M. M. santuokos, ginčo bute nuolatinai bute gyveno apeliantai (1 t. b.l. 159). Liudytojos parodymai prieštaringi, todėl tokiais parodymais remtis teismas negali. Liudytojas A. Š., kuris gyvena Uosio g. 8-2, Kaune, t.y. artimiausias ginčo buto kaimynas, taip pat negalėjo patvirtinti, jog apeliantas po M. M. mirties nuolatinai naudojosi ginčo butu (1 t. b.l. 159). Jis patvirtino tik tą pačią aplinkybę, kuri nustatyta raštiniais įrodymais, jog Š. B. gyveno ginčo bute būdamas nepilnametis, nes eidavo į mokyklą. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovai nepranešė Kauno miesto savivaldybei apie pagrindinės nuomininkės M. M. mirtį, kaip tai numatyta CK 6.602 straipsnio 2 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nuomos sutartis su M. M. nutrūko.

Teismas, įvertinęs visų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas Š. B. neįrodė bendro ūkio vedimo su M. M.. Taip pat apelianto argumentai, kad M. M. ištekėjusi už L. M. ir ilgai sirgdama gyveno ginčo bute su anūku, atmestini kaip nepagrįsti jokiais įrodymais. Aplinkybę, kad M. M. prieš mirtį gyveno ne ginčo bute, patvirtina byloje esantis 2006 m. gruodžio 29 d. mirties įrašas Nr. 4269, kuriame nurodyta mirusiosios paskutinė gyvenamoji vieta adresu Kaune, Veiverių g. 69-1 (1 t. b.l. 18).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo Š. B. reikalavimas pripažinti jį šeimos nariu netenkintas, kaip nepagrįstas. Dėl ieškovės A. V. Č. reikalavimų, kurie buvo pareikšti ieškinyje pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi apeliaciniame skunde apie reikalavimą įpareigoti su ja sudaryti nuomos sutartį jokių argumentų nėra, nors prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Darytina išvada, kad apeliantai šioje dalyje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų neprieštarauja.

Dėl reikalavimo pripažinti ieškovams teisę privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis

Sprendžiant, ar apeliantai įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, pirmiausia įvertintina, ar yra nustatytos visos šiame įstatyme nustatytos tokio privatizavimo sąlygos. Byloje nėra ginčo kad pagrindinė nuomininkė M. M., galiojant Butų privatizavimo įstatymui, buvo tinkamas privatizavimo subjektas. Kaip jau buvo minėta, šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas prieš tai pasisakė ir atmetė kaip neįrodytą.

Butų privatizavimo įstatyme, galiojusiame iki 1998 m. liepos 1 d., buvo nustatyta įstatyminė asmenų teisė lengvatinėmis sąlygomis nusipirkti (privatizuoti) jų naudojamas gyvenamąsias patalpas. Tam, kad įgytų subjektinę teisę privatizuoti butą, asmenys ir jų nuomojamos gyvenamosios patalpos turėjo atitikti įstatyme nustatytas sąlygas: asmuo yra subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); asmuo, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp jo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2011 m. liepos 8 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-324/2011).

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės A. V. Č. reikalavimas - sutartyje ją įrašyti buto nuomininke, pripažinti ieškovei A. V. Č. teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ja šio 1/2 buto pirkimo-pardavimo sutartį, netenkintas, nes ieškovė lengvatine tvarka privatizuoti gyvenamą patalpą jau yra pasinaudojusi –ji 1995-12-21 yra privatizavusi butą (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 145-146), todėl antrą kartą lengvatine tvarka pirkti gyvenamąsias patalpas pasinaudoti negali, ji neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnyje nustatytų sąlygų (CPK 178 str.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu pagrindinė nuomininkė M. M. neatliko šiame įstatyme nustatytų būtinų veiksmų (nepadavė privatizavimo klausimą sprendusiai valstybės institucijai prašymo privatizuoti ginčo butą, taip pat notarine tvarka patvirtinto šeimos narių susitarimo, kieno vardu bus privatizuojamas butas), o buto privatizavimo reikalais apeliantai pradėjo rūpintis tik 2010 metais, taip pat nustatyta, kad ieškovo Š. B. reikalavimas pripažinti jį šeimos nariu nepagrįstas, todėl teismas konstatuoja, kad apeliantai neįgijo teisės privatizuoti ginčo butą, byloje nenustačius Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintų visų būtinų privatizavimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad asmenų, kurie teisę privatizuoti ginčo butą kildintų iš buto nuomininko – šeimos nario teisių ar nuomos santykių, nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Albinas ČeplinskasNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas