Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Giedrius Jonauskas, J. S., G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2018 m. balandžio 12 d. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. 3.5.-18-3668 atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skolininko R. S. 2018 m. balandžio 3 d. skundo netenkino, grąžino skolininko R. S. atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui 2018 m. balandžio 3 d. skundą. Nurodė, kad skolininkas nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas įstatymo numatytas 20 dienų apskundimo terminas.

2018 m. kovo 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo buvo tenkintas, terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Giedrius Jonauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/17/01253 pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio išieškojimo hipoteka užtikrintos nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis palūkanomis. Antstolis 2018 m. vasario 22 d. priėmė patvarkymą dėl metinių palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo Nr. 3.5.-18-2154, kuriame nurodyta, kad vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą, 2018 m. vasario 1 d. paskaičiuotas susidaręs 5 procentų metinių palūkanų dydis – 160,37 Eur bei 0,3 procento delspinigių dydis – 3 512,10 Eur (v. b. l. 36).

Pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų nesutinka su 2018 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. 3.5.-18-2154, kadangi, pareiškėjo nuomone, jam negali būti skaičiuojamos 5 procentų dydžio palūkanos, nes jos nenumatytos 2016 m. kovo 9 d. sutartyje, sudarytoje J. S., R. S. ir išieškotojo G. J., be to, delspinigių išieškojimui, jo prašymu, turėtų būti taikomas šešių mėnesių senaties terminas.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 9 d. G. J. (išieškotojas) ir R. S., J. S. (skolininkai) sudarė sutartį, pagal kurią J. S. ir R. S. pasiskolino iš G. J. 2 300 Eur iki 2016 m. rugsėjo 9 d. Sutarties 3 dalyje numatyta, kad šalys susitarė, jog palūkanos už suteiktą paskolą nemokamos. Sutarties 5 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjai įsipareigoja mokėti paskolos davėjui netesybas: delspinigius – 0,3 procentus už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies. Paskolos prievolės įvykdymas buvo užtikrintas 2016 m. kovo 9 d. sutartine hipoteka.

Dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų paskaičiavimo

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio in integrum), įtvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų pažymi, kad 2016 m. kovo 9 d. paskolos sutarties 3 dalyje buvo numatyta, kad palūkanos už suteiktą paskolą nemokamos, todėl jis nesutinka mokėti antstolio patvarkyme paskaičiuotų 5 procentų palūkanų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Štai dar 1999 metais nagrinėtoje civilinėje byloje kasacinis teismas, spręsdamas dėl skolininko pareigos sumokėti kompensuojamąsias palūkanas už praleistą prievolės įvykdymo terminą, konstatavo, kad, suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naują kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/1999).

Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.259 straipsnis) (2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolio patvarkyme nurodytos 5 procentų palūkanos yra kompensacines palūkanos, kurios paskaičiuotos teisės normų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251, 6.210 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, antstolis 2018 m. vasario 22 d. patvarkyme Nr. 3.5.-18-2154 pagrįstai ir teisėtai paskaičiavo, kad pagal vykdomąjį dokumentą (2017 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. M-7584) susidariusi metinių palūkanų suma 2018 m. vasario 1 d. yra 160,37 Eur.

Dėl delspinigių paskaičiavimo

Kaip matyti iš antstolio 2018 m. vasario 22 d. patvarkymo Nr. 3.5.-18-2154, antstolis, vykdydamas 2017 m. rugsėjo 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą (duomenys neskelbtini) paskaičiavo 0,3 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną termino grąžinti skolą praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2016 m. rugsėjo 10 d., t. y. nuo 2 300 Eur sumos už 509 uždelstas dienas – 3 512,10 Eur.

Šioje situacijoje pareiškėjas savo skunde nurodė, kad nesutinka su antstolio minėtu patvarkymu paskaičiuota delspinigių suma, kadangi įstatymu yra nustatytas šešių mėnesių senaties terminas delspinigių išieškojimui ir jis prašo šį senaties terminą taikyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis atlikdamas vykdomuosius veiksmus, priėmė patvarkymą dėl metinių palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo 2017 m. rugsėjo 22 d. išduoto vykdomojo įrašo (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuriame nurodytas skolininko nesumokėtos skolos dalies dydis: 2 300 Eur negrąžinto kredito suma; notaro paimtas atlyginimas už vykdomojo įrašo atlikimą bei kitos išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo išdavimu 34 Eur, iš viso 2 334 Eur ir delspinigiai – 0,3 procento už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos. Taip pat 5 procentų dydžio palūkanos nuo visos skolininko įsiskolinimo sumos – 2 300 Eur, skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos. Būtent vykdomųjų dokumentų pagrindu yra atliekami vykdomieji antstolio veiksmai. Antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą turi pareigą tik patikrinti, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, antstolis neturi teisės revizuoti priimto vykdomojo dokumento teisėtumo, t. y. ar jis priimtas pagrįstai.

Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, dėl 0,3 procento delspinigių išieškojimo, ginčo šalies prašymu turėtų būti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, tačiau, svarbu yra tai, kad šis terminas jau buvo suėjęs 2017 m. rugsėjo 22 d., notarui išduodant vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (skolos grąžinimo terminas – 2016 m. rugsėjo 9 d.). Nagrinėjamu atveju, skolininkas, nepasinaudojęs galimybe iki notarui priimat sprendimą dėl skolos išieškojimo atliekant vykdomąjį įrašą išsakyti savo poziciją dėl senaties taikymo, turi tokią teisę pareikšti apie tai teisme. Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) ir pagal notarine forma patvirtintų sandorių, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, kreditoriaus prašymą atlikimo ir apskundimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 49¹ straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas pareiškėjo skundą, teismas neturi spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo, nes, sprendžiant skundus dėl antstolio veiksmų, nėra revizuojami vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu buvo pradėtas priverstinis išieškojimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, jokių teisės normų nepažeidė, o atliko tik teisėtus ir pagrįstus veiksmus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, 512 straipsniu

nutaria:

pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0091/17/01253 gražinti antstoliui Giedriui Jonauskui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.