Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskaitei, nuteistojo A. B. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno tardymo izoliatoriaus – pataisos namų teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo nuteistajam A. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, nuteistas Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsk rajono teismo 2013-04-18 nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 105 str. 1 d. – 7 (septynių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos kolonijoje. Nuosprendis įsiteisėjo 2013-05-07.

Bausmės termino pradžia: 2012-12-22.

Rusijos Federacija ir Lietuvos Respublika yra 1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo dalyvės (toliau – Konvencija), taip pat 2001 m. birželio 25 d. sudarė sutartį „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“ (toliau – Sutartis), kurią Rusijos pusė ratifikavo pagal Federalinį įstatymą Nr. 108-FZ/2002-07-24.

Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2002-03-29 sutartį „Dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti", A. B., buvo perduotas iš Rusijos Federacijos Respublikos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis nuo 2016-05-25 yra laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje.

Posėdžio metu prokurorė siūlė teikimą tenkinti, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsk rajono teismo 2013-04-18 nuosprendžiu paskirtą bausmę prilyginti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir skirti 7 (septynis) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo A. B. gynėja palaikė prokurės nuomonę.

Kauno tardymo izoliatoriaus – pataisos namų teikimas tenkintinas.

Pagal Konvenciją ir Sutartį A. B. perduotas iš Rusijos Federacijos atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Konvencijos 9 str. 3 d. nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius. Konvencijos 10 straipsnis, kaip matyti iš jo pavadinimo, reglamentuoja bausmės atlikimo tęstinumą. Straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. Straipsnio 2 dalis reglamentuoja atvejus, kai 1 dalies nuostatos negali būti įgyvendintos dėl valstybės, kurioje bausmės atlikimas tęsiamas, įstatymų specifikos. Šioje dalyje nustatyta, kad, jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Toks bausmės atlikimo tęstinumo teisinis reglamentavimas, pabrėžiantis bausmės teisinio pobūdžio ir jos trukmės svarbą, rodo, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nuteistam asmeniui paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, tęsiant jos vykdymą Lietuvoje, gali būti modifikuojama tik tiek, kiek to reikalauja atitinkami Lietuvos įstatymai. Sprendžiant bausmės atlikimo tęstinumo klausimus užsienio valstybės teismo nuosprendis nėra revizuojamas ir bausmė iš naujo nėra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1/2011).

Motyvuojamoji dalis

Konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus, todėl bausmės konversijos paskirtis šiuo atveju yra užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais. Suderinant bausmes, priimami sprendimai, reikalingi nuosprendžio vykdymui: nurodomas baudžiamasis įstatymas, su kuriuo derinama bausmė, užtikrinama, kad nebūtų vykdomos užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kurios Lietuvos Respublikoje negali būti paskirtos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą nustatomos paskirtų bausmių vykdymo sąlygos. Taigi teismas, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, laikydamasis Konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, privalo parinkti BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, o prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, atitinkančius užsienio valstybės pritaikytus įstatymus ir nustatančius atsakomybę už nuteistojo veiką, už kurią jis nuteistas užsienio valstybėje, bei patikrinti, ar užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ir jų atlikimo sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, t. y. ar paskirta bausmė neviršija įstatymuose numatyto maksimalaus bausmės dydžio, ar gali būti paskirtos kelios bausmės, ar kartu su bausme gali būti skirtos užsienio valstybės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pan. Tuo atveju, jeigu paskirta bausmė viršija maksimalų dydį, ji sumažinama iki įstatyme numatyto bausmės maksimumo; jeigu paskirtos kelios bausmės, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti skiriama tik viena bausmė, arba jeigu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus negali būti skiriamos kartu su bausme, priimamas sprendimas nevykdyti tų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus negalėjo būti paskirtos. Taip pat prireikus nustatomos bausmės atlikimo sąlygos, jeigu jos neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų sąlygų. Konvencija nenumato galimybės nagrinėti, kurios valstybės – nuteisusios ar tos, kurioje atliekama bausmė – baudžiamieji įstatymai nustato švelnesnę bausmę ir atitinkamai ją mažinti daugiau, negu įstatyme nustatyta maksimali riba, jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai numato švelnesnę bausmę, arba mažinti paskirtą bausmę kokiais nors kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-65/2006).

Nuteistojo A. B. veika, kvalifikuota pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 105 str. 1 d. – tyčinis kito žmogaus nužudymas, baudžiama laisvės atėmimu nuo šešių iki penkiolikos metų. Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. baudžiama laisvės atėmimu nuo septynių iki penkiolikos metų. Atsižvelgiant į tai, kad Gurjevsko rajono teismo 2013-04-18 nuosprendžiu A. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė - 7 (septyniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams neviršija Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos, todėl, suderinus Gurjevsko rajono teismo 2013-04-18 nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatomis, A. B. paliktina paskirta laisvės atėmimo bausmė 7 (septyniems) metams 6 (šešiems).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu Gurjevsko rajono teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu. Kaip ir minėta Konvencijos 10 str. 1 d. nustatyta, jog tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. O Konvencijos 10 str. 2 d. nurodyta, jog jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

BK 66 str. 1 d. nustatyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog bausmės pradžia – 2012-12-22, terminas skaičiuojamas nuo 2012-12-22, tai yra nuo A. B. suėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, bausmės pradžią nustatytina skaičiuoti nuo 2012-12-22.

Bausmės atlikimo vieta pagal BK 50 str. 3 d. parenkama atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Atsižvelgus į tai, kad A. B. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, praeityje neteistas, todėl bausmė atliktina pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 1983-03-21 Europos konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 str., 364 str., 365 str.,

nutaria:

Kauno tardymo izoliatoriaus – pataisos namų teikimą tenkinti.

Suderinti nuteistajam A. B., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsk rajono teismo 2013-04-18 nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 105 str. 1 d. paskirtą 7 (septynių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., paskirti bausmę – 7 (septynių) metų 6 (šešių) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-12-22.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.