Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-09-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1105-163/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-01
Bylos Nr.
2S-1105-163/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02124-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Pareiškėjas
L. P.

Įžanginė dalis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1105-163/2016Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-02124-2016-9)Procesinio sprendimo kategorija(S)3.5.1.19.1.; 3.3.2.4.; 3.5.1.11.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, AB „Citadele“ bankas,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų ir prašė panaikinti 2016-02-12 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03158. Nurodė, kad antstolis pateikė tik turto vertinimo išvadą, tačiau nepateikė nekilnojamojo turto ataskaitos, todėl negali spręsti dėl to, ar vertė buvo nustatyta tinkamai. Taip pat nurodė, kad turto vertinimo ekspertė, apžiūrėdama turtą, nepasiteiravo apie pastatą ir jo konstrukcijas, esamus inžinerinius tinklus. Pareiškėjai neaišku, ar vertinant areštuotą turtą buvo įvertinta, kad nėra padarytas žemės sklypo padalijimo planas ir nubrėžtos nuosavybės ribos, nėra nustatytas sklypo servitutas, į tai, kad butas neturi vietinių tinklų ir yra naudojamasi kito buto vietinio vandentiekio tiekimo linija, yra tikimybė, jog butas kito buto savininko bus paliktas be vandens, taip pat butas neturi atskiro kanalizacijos tinklo, vanduo tiekiamas iš šulinio, kuris priklauso kitam asmeniui, vasaros metu vandens trūksta, dėl ko tikslinga išsikasti savo šulinį arba arterinį gręžinį, elektros tinklai taip pat nėra atskirti, nėra įrengta elektros apskaitos skaitiklių, dėl ko nėra galimybės atsiskaityti už faktiškai buto suvartotą elektrą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-08 nutartimi pareiškėjos L. P. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad įvertinus vykdomojoje byloje esančius duomenis, galima daryti išvadą, kad antstolis, įkainodamas areštuotą įkeistą turtą, teisės aktų nepažeidė. Taip pat, vadovaujantis LR CPK 644 straipsniu, vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą, tačiau pareiškėja nebendradarbiavo su antstoliu ir nebuvo susipažinusi su vykdomosios bylos medžiaga, kartu ir su joje pateiktu išsamiu ekspertizės aktu. Šioje byloje yra pateikti ir ekspertės L. Choroševos 2016-02-05 paaiškinimai dėl pareiškėjos keliamų klausimų dėl atliktos nekilnojamo turto įkainojimo procedūros. Šie paaiškinimai buvo išsiųsti pareiškėjai, tačiau atskiruoju skundu pareiškėja vėl kelia tapačius klausimus, nenurodydama motyvuotų nesutikimo su ekspertės pateiktais atsakymais motyvų.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, juo prašo išnagrinėti pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų ir priimti motyvuotą nutartį byloje. Apeliantė nurodo, kad pagal, LR CPK 681 straipsnį, skolininko areštuotas turtas turi būti įkainotas rinkos verte. Apeliantė taip pat pažymi, kad nėra gavusi ekspertės paaiškinimų dėl turto vertės nustatymo, todėl ji negali pripažinti, jog ekspertė atsakė į pareiškėjos pateiktus klausimus dėl turto vertės nustatymo. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė nekilnojamojo turto rinkoje esančių skelbimų su nurodytomis rinkos kainomis.

Antstolis pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, juo nurodo, kad pateiktas atskirasis skundas neatitinka LR CPK 306 straipsnyje nurodytų reikalavimų, keliamų apeliaciniam / atskirajam skundui, kadangi apeliantės pateiktame atskirajame skunde yra pateiktos tik interneto nuorodos į nekilnojamojo turto objektų kainas, tačiau tai nereiškia, kad turtas yra parduodamas būtent už nurodytą sumą. Apeliantė papildomai nenurodė jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ar nemotyvuota.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl antstolio veiksmų nustatant skolininkės areštuoto turto vertę. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų ir prašo panaikinti 2016-02-12 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03158. Pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą.

Apeliantė atskiruoju skundu nurodo, kad antstolis nesilaikė LR CPK 681 straipsnyje nurodytų procedūrų nustatydamas areštuoto turto vertę, taip pat kad skolininkai nebuvo informuoti apie atliktą turto vertinimą.

LR CPK 681 straipsnio 1 dalis nustato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytynių proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015).

Nagrinėjamu atveju iš vykdomojoje byloje Nr. 0010-15-03158 pateiktos medžiagos matyti, kad antstolis 2015-09-11 patvarkymu Nr. S1-370998 patvarkė, kad siekiant užtikrinti, kad areštuotas turtas būtų įkainotas realia rinkos verte, turto vertinimas pavedamas atlikti turto vertintojai UAB „Finance property“, o skolininkai S. P. ir L. P. nekilnojamojo turto vertintojui turi pateikti visą informaciją, dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Skolininkai prieštaravimų dėl paskirto turto vertintojo nepateikė, patys nepateikė jokių pasiūlymų antstoliui dėl turto vertintojo paskyrimo, todėl pripažintina, kad antstolis tinkamai laikydamasis LR CPK 681–682 straipsniuose numatytų procedūrų paskyrė turto vertintoją. 2016-01-25 antstolių kontoroje buvo gautas Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 160108KL-01. Per LR CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą skolininkai prieštaravimų dėl nustatytos turto rinkos vertės nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CPK įtvirtina ne tik skolininko teises, t. y. gauti pažymas apie vykdymo eigą (LRCPK 643 str. 3 p.), bet ir pareigas – aktyviai domėtis vykdymo eiga, nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą (LR CPK 644 str. 2 ir 4 p.). Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad antstolis netinkamai informavo skolininkę apie atliktą turto vertinimą, t. y. kad ji negavo ekspertės siųsto paaiškinimo dėl atlikto turto vertinimo, kadangi iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis dokumentus siuntė apeliantės deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu, pareiškėjai šį dokumentą gavo asmeniškai 2016-01-28, o patys skolininkai turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga ir kilus neaiškumų kreiptis į antstolį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo atvykti į antstolio kontorą susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir su joje pateiktu ekspertizės aktu. Atkreiptinas dėmesys, kad teikdama 2016-02-16 skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėja kelia tuos pačius klausimus kaip ir 2016-01-28 skunde – prieštaravimuose, į kuriuos motyvuotai 2016-02-05 raštu atsakė ekspertė, nenurodydama motyvuotų nesutikimo su ekspertės atsakymais į prieštaravimų motyvus argumentų, nepateikdama juos pagrindžiančių įrodymų, taip pat įrodymų, kad atliktas vertinimas būtų neteisingas ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad turto vertė nustatyta vadovaujantis netinkamais metodais ar kad būtų nustatyta ne turto rinkos, o kokia nors kita vertė, taip pat pareiškėja nepateikė jokių objektyvų ir pagrįstų apskaičiavimų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, leidžiančių suabejoti nustatyta turto verte. Taigi akivaizdu, kad apeliantė nevykdydama savo, kaip skolininkės, pareigų – nesidomėdama vykdymo eiga, teikia tapačius skundus, tokiu būdu pažeisdama proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus.

Atskirajame skunde apeliantė, išreikšdama nesutikimą su atliktu areštuoto turto vertinimu, pateikia interneto nuorodas į galbūt tapataus pobūdžio nekilnojamąjį turtą su nurodyta siūloma rinkos kaina, teigdama, kad nekilnojamojo turto eksperto nustatyta kaina yra per maža, todėl neatitinka rinkoje esančių nekilnojamojo turto rinkos kainų.

Su tokia apeliantės pozicija sutikti negalima, kadangi nurodytuose skelbimuose yra nurodytos pardavėjų kainos, o ne realios kainos, už kurias nekilnojamasis turtas yra parduodamas. Be to, iš pateiktų duomenų negalima objektyviai spręsti apie turto nusidėvėjimą, jo vietą ir būklę, kitus rinkos kainai reikšmingus kriterijus. Įvertinus šias aplinkybes, apeliantės pateiktos nuorodos negali būti laikomos svariais įrodymais byloje, todėl tvirtinti, jog šioje byloje nurodytos eksperto įvertinto skolininkų areštuoto turto rinkos kainos neatitinka realių nekilnojamojo turto rinkos kainų nėra pagrindo. Įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis nustatydamas skolininkų areštuoto turto vertę nepažeidė teisės aktuose numatytų procedūrų, todėl apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantės nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrindu (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Alona Romanovienė