Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) E. K. (E. K.), D. K. (D. K.) ir J. K., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą A. K., atskirąjį skundą dėl K. apylinkės teismo K. miesto rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-8474-1030/2024, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. K. apylinkės teismo K. miesto rūmai 2024 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų E. K., D. K. ir J. K., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą A. K. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdama K. apylinkės teismo K. miesto rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartį, apeliantų (pareiškėjų) E. K., D. K. ir J. K. atstovė prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo nagrinėti iš naujo. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo prašymo išduoti leidimą, o atsisakė priimti prašymą dėl leidimo išdavimo, todėl ši nutartis gali būti skundžiama teismui bendra tvarka. Teismo nutartyje nurodyti trūkumai užkerta kelią tolimesnei bylos eigai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai, atstovaujami atstovės pagal įstatymą ir advokato, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydami išduoti teismo leidimą A. K. priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal apyrašą; pavesti antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą ir palikimo apyrašą. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą, nutartyje nurodęs, kad jį neskundžiama. Apeliantai pateikė teismui atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties, tačiau teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Apeliantų vertinimu, teismo atsisakymas priimti prašymą dėl leidimo išdavimo teismui gali būti skundžiamas bendra tvarka.

10. Teismas pažymi, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

11. CPK 582 straipsnio 11 dalyje nurodyta supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamų bylų apskundimo tvarka – teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.

12. Taigi, teisinis reglamentavimas imperatyviai nustato, kad nutartys dėl teismo leidimų yra neskundžiamos.

13. Pažymėtina, kad nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nutartis teismo leidimo išdavimo klausimu nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl ir nutartis atsisakyti priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo apeliacine tvarka neskundžiama (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-528-773/2017 ir kt.).

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 41 patvirtintoje Teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalgoje išaiškinta, kad rezoliucinėje nutarties dalyje turi būti nurodoma ir tai, kad nutartis apeliacine tvarka neskundžiama (CPK 582 straipsnio 6 dalis). Tokia išvada pagrįsta CPK XXXIX skyriaus tikslais bei tuo, kad byla dėl leidimo išdavimo turi būti išnagrinėta operatyviai, per įmanomai trumpesnį terminą.

15. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Kiti apeliantų skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami, o apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. apylinkės teismo K. miesto rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.