- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- e2S-1729-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09159-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- S. R.
- Trečiasis asmuo
- V. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje, kurioje teismas sprendė ieškovės I. R. ieškinio atsakovui S. R. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo – V. D., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. R. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui S. R. (toliau – ir atsakovas) dėl tėvystės nuginčijimo, prašydama pripažinti, kad atsakovas nėra E. R. tėvas ir panaikinti jos gimimo įraše (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą, t. y. įrašą, jog vaiko tėvas yra atsakovas. Prireikus prašė skirti teismo medicininę DNR ekspertizę dėl tėvystės nustatymo ją pavedant atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai.
2. Paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), o E. R. ieškovei gimė (duomenys neskelbtini), t. y. nuo santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalimi vaiko tėvu gimimo įraše buvo įrašytas atsakovas. Teigė, kad vaiko tėvas yra V. D., kuris savo tėvystę pripažįsta ir norėtų būti įrašytas vaiko tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Išaiškino ieškovei, kad su prašymu dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo šalys turi kreiptis į notarą.
4. Nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK 3.140 straipsnio 5 dalies pakeitimai, kurie numato, kad jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai nuo santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų arba motinai, kuri yra susituokusi, vaiko motina, jos buvęs ar esamas sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti notarui bendrą pareiškimą, kuriame nurodo vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Notarui patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs ar esamas vaiko motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu. Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 5 dalyje nurodyto pareiškimo patvirtinimo dienos privalo jį elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.140 straipsnio 6 dalis).
5. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškinyje nėra nurodyta aplinkybių, iš kurių būtų galima nustatyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl tėvystės nuginčijimo ir/ar nustatymo, byloje nėra pateikta įrodymų, kad yra susidarę kliūtys kreiptis į notarą CK 3.140 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka, sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 3.140 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos kreiptis šalims į notarą dėl bendro pareiškimo patvirtinimo, kad vaiko tėvas būtų įrašomas ne buvęs ar esamas vaiko motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.
6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys atsakovui dėl tėvystės nuginčijimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovė I. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovės ieškinį.
8. Nurodė, kad CK 3.140 straipsnio 5 dalies pakeitimai taikomi nustatant vaiko kilmę po vaiko gimimo, tačiau ši teisės normą negalėtų būti taikoma tuo atveju, kai vaiko kilmė jau nustatyta. Tokiu atveju taikytinas tėvystės nuginčijimo institutas. Pažymėjo, kad CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Todėl notaras neturi įgaliojimų taikyti tėvystės nuginčijimo instituto, įstatymu leidėjas šią teisę imperatyviai suteikia tik teismui.
9. Pažymėjo, kad ieškovės dukters E. R. tėvu vadovaujantis CK 3.140 straipsnio 2 dalimi įrašytas buvęs ieškovės sutuoktinis atsakovas. Notaras neturi teisinio pagrindo priimti pareiškimo, pateikiamo pagal CK 3.140 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes vaiko kilmė jau yra nustatyta ir ji gali būti nuginčyta išimtinai tik teismo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka.
13. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovas nėra E. R. tėvas ir panaikinti jos gimimo įraše duomenis apie tėvą.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 3.140 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos kreiptis šalims į notarą dėl bendro pareiškimo patvirtinimo, kad vaiko tėvas būtų įrašomas ne buvęs ar esamas vaiko motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.
16. CK 3.140 straipsnis reglamentuoja vaiko kilmės iš tėvo nustatymą. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai nuo santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų arba motinai, kuri yra susituokusi, vaiko motina, jos buvęs ar esamas sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti notarui bendrą pareiškimą, kuriame nurodo vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Notarui patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs ar esamas vaiko motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 5 dalyje nurodyto pareiškimo patvirtinimo dienos privalo jį elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
17. Taigi, pagal nurodytą reglamentavimą, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis, o notarui patvirtinus šalių bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs vaiko motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.
18. Nagrinėjamu atveju į civilinę bylą pateiktas ieškovės dukters E. R. gimimo įrašas (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad vaiko tėvu yra įrašytas atsakovas. Atsakovas vaiko tėvu įrašytas, kadangi nuo ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo iki vaiko gimimo nepraėjo trijų šimtų dienų terminas (CK 3.140 straipsnio 2 dalis). Kadangi vaiko tėvas gimimo įrašė yra įrašytas, pasinaudoti CK 3.140 straipsnio 5 dalyje reglamentuota galimybe pas notarą patvirtinti bendrą šalių pareiškimą nėra galimybių.
19. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.141 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.
20. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad vaiko gimimas jau yra įregistruotas, vaiko tėvu nurodytas atsakovas, tėvystė gali būti pripažinta tik nuginčijus vaiko motinos buvusio sutuoktinio - atsakovo tėvystę. Minėta, kad pagal esamą reglamentavimą duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.
21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės ieškinys atsakovui dėl tėvystės nuginčijimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti.
22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsisakydamas priimti ieškinį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka.
23. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.