Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Džašiašvili,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui S. R. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo – V. D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė I. R. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui S. R. (toliau – ir atsakovas) dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo – V. D. (toliau – ir trečiasis asmuo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba), kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad S. R. nėra E. R. tėvas ir panaikinti jos gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašytame Vilniaus rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, duomenis apie tėvą, t. y. įrašą, jog vaiko tėvas yra S. R.; 2) prireikus skirti teismo medicininę DNR ekspertizę dėl tėvystės nustatymo ją pavedant atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, Didlaukio g. 86E, Vilnius.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje šalims gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. R. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. R.. Ieškovė kartu su atsakovu gyveno iki (duomenys neskelbtini), kai pastarasis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis namo grįždavo porą kartų per metus, todėl ilgainiui šalių santykiai atšalo ir santuoka faktiškai nutrūko. Oficialiai santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymi, kad šeimyninis gyvenimas nesusiklostė, nuo (duomenys neskelbtini) šalys negyvena kartu, praktiškai nebendrauja jokių santykių nepalaiko. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo bendrauti su V. D., (duomenys neskelbtini) abu pradėjo gyventi kartu ir nuo tada gyvena kartu kaip šeima, veda bendrą ūkį.

3. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir V. D. gimė dukra E. R.. V. savo dukra rūpinasi, ją išlaiko. Jis savo tėvystę pripažįsta ir norėtų, kad oficialiai būtų įrašytas vaiko tėvu. Tačiau LR CK 3.140 str. 2 d. numato, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Ieškovės gimusios dukters tėvu, pagal esantį teisinį reglamentavimą, buvo įrašytas atsakovas S. R., kadangi po santuokos nutraukimo nebuvo praėję trys šimtai dienų. Biologinis mergaitės tėvas V. D. savo tėvystę norėtų įteisinti, tačiau kol atsakovo tėvystė vaiko atžvilgiu nebus nuginčyta, to padaryti nėra galimybės. Kadangi dukters gimimo įraše duomenys apie tėvą neatitinka tikrovės, ieškovė nutarė pradėti teisminį procesą dėl tėvystės nuginčijimo. Nors jos ir atsakovo santuoka oficialiai yra nutraukta, tačiau gimus vaikui nuo jos nutraukimo nebuvo praėję trys šimtai dienų, todėl mergaitės tėvu buvo įrašytas buvęs sutuoktinis. Tikrasis biologinis nepilnametės mano dukros E. R. tėvas yra V. D.. Ieškovė manymu, vaiko gimimo dokumentuose turėtų būti įrašytas tikrasis jo tėvas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus yra įtvirtinta tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė.

5. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą taip pat nepateikė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė visa apimtimi. Paaiškino, kad į teismą kreipėsi, nes gimus vaikui buvo suteikta buvusio sutuoktinio pavardė, kadangi po skyrybų nebuvo praėję 300 dienų. Patvirtino, kad jokios tikimybės, jog atsakovas būtų vaiko tėvas, nėra. Su atsakovu negyvena kartu 3-4 metus.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti. Prašė bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisti.

9. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko. Paaiškino, kad su ieškove kartu negyvena gal 3 metus. Pripažįsta kad nėra vaiko tėvas. Jokios galimybės, jog dukra yra jo, nėra.

10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad su ieškove turi vieną vaiką. Su ieškove bendrauja artimai 3metus. Pasižadėjo kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo.

11. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių nėra, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo nepažeidžia vaiko teisių ir geriausių interesų. Ieškovė, kaip vaiko įstatyminė atstovė turėtų nedelsiant imtis atitinkamų veiksmu nustatyti vaikui tėvystę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkintinas visiškai

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė I. R. ir atsakovo S. R. yra buvę sutuoktiniai (šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus rajono sav. civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ginčo šalys I. R. ir atsakovo S. R. nurodyti E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais.

Dėl tėvystės nuginčijimo

13. Ieškovė I. R. prašo nustatyti, kad atsakovas S. R. nėra E. R. tėvas ir panaikinti (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytame Vilniaus rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, duomenis apie tėvą, t. y. įrašą, jog vaiko tėvas yra S. R..

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.

15. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

16. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

17. Iš bylos duomenų nustatyta ginčo tarp šalių nėra, kad šalys (ieškovė ir atsakovas) neveda bendro ūkio jau ilgą laiką, t. y. daugiau nei trejus metus, jų santuoka yra nutraukta, nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė gyvena šeimyninį gyvenimą su trečiuoju asmeniu V. D.. Ieškovė pažymėjo, kad kartu su atsakovu gyveno iki (duomenys neskelbtini), kai pastarasis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovė pradėjo bendrauti su trečiuoju asmeniu V. D., gyventi kartu kaip šeima, iki šiol veda bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir trečiajam asmeniui gimė dukra E. R.. Gimus vaikui nuo santuokos nutraukimo nebuvo praėję trys šimtai dienų, todėl mergaitės tėvu buvo įrašytas atsakovas. Tikrasis biologinis nepilnametės E. R. tėvas yra V. D.. Ieškovė ir trečiasis asmuo ketina savo tėvystę įteisinti, bet pirmiausia turi būti nuginčyta atsakovo tėvystė. Visi byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino šias aplinkybes, prieštaravimų neišreiškė, ginčo byloje dėl ieškinio reikalavimų nėra.

18. Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytas bei bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes, laiko jas nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

19. Teismas neturi pagrindo abejoti visų byloje dalyvaujančių asmenų (tiek vaiko motinos, tiek gimimo liudijime nurodyto tėvo, tiek ieškinyje nurodyto biologinio vaiko tėvo) paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais, kurie tikėtinai patvirtina, kad atsakovas S. R. nėra vaiko E. R. tėvas, o jos biologinis tėvas yra trečiasis asmuo V. D..

20. Teismas vertina, kad vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, dėl to ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas – nustatoma, kad atsakovas S. R. nėra E. R. tėvas, o E. R. nėra S. R. dukra, todėl naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą S. R. (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad nuginčijus atsakovo tėvystę, trečiasis asmuo kartu su ieškove nedelsiant kreipsis dėl tėvystės pripažinimo CK 3.142 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Šalys viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų priteisimo neprašo.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Antrinės teisinės pagalbos tarnyba) (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleista 100 proc. nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateikta Antrinės teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie 396,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

25. Nagrinėjant civilinę bylą taip pat buvo patirtos 26,56 Eur pašto išlaidos.

26. CPK 96 straipsnio 1 dalyje (kuri taikytina sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 99 straipsnio 2 dalis) įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

27. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (šalys aktyviai bendradarbiavo, ginčo byloje nebuvo, byla išnagrinėta operatyviai), todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, išlaidos valstybės naudai (tiek dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tiek dėl procesinių dokumentų įteikimo, tiek dėl nuo žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista) byloje nepriteistinos iš atsakovo, kurio procesinis elgesys byloje buvo tinkamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Atleisti atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Išsiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir padarytų pakeitimus gimimo įraše.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.