Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-06-13 · Byla Nr. Iv-1766-562/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-1766-562/2011Sprendimas · 2011-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Iv-1766-562/2011Nutartis · 2012-02-13Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-02-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-13
Bylos Nr.
Iv-1766-562/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00044-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Pareiškėjas
O. P.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos
Advokatai
Rostislavas Polubiankas
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1766-562/2011(Proceso Nr. 3-61-3-00044-2011-5)Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjai O. P., pareiškėjos atstovui advokatui Rostislav Polubianko, atsakovės atstovei Linai Matulienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Boženai Vaitkevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos O. P. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, trčiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja O. P. kreipėsi į teismą su skundu, (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 14-16, 62-65) prašydama: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės 2010 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-43; 2) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (21/19-1.28)-12-3437 ,,Dėl prašymo“; 3) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2010 m. gruodžio 02 d. sprendimą Nr. (21)-14-5609 ,,Dėl siuntimo į CMEK išdavimo“; 4) įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą organizuoti ekspertizę jos sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant šią ekspertizę atlikti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos skyriaus Centrinės medicinos ekspertizės komisijai.

Skunde paaiškino, kad tarnauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinėje (toliau - VSAT Varėnos rinktinė) Sargybų būrio pasienietės pareigose. 2010 m. rugsėjo 14 d. vykdydama tarnybines funkcijas, t. y. tikrinant atvykusį į postą šilumvežį, įlūžo jo grindys, ji nukrito ir stipriai susižalojo kairės kojos kelį. Po įvykio negalėjo tęsti tarnybos, buvo nedarbinga, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Dėl šio įvykio VSAT Varėnos rinktinėje buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas ir tarnybinis patikrinimas, kuriais konstatuota, kad 2010 m. rugsėjo 14 d. patirta kairės kojos trauma (susižalojimas) buvo tiesiogiai susijusi su atliekamomis tarnybinėmis pareigomis. Susipažinus su išvada, VSAT Varėnos rinktinėje buvo paaiškinta, kad jai priklauso draudimo išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe, bet apie tai, kad priklauso kompensacija, numatyta Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 40 str., pranešta nebuvo. Pažymėjo, kad jai taip pat nebuvo tinkamai pranešta kaip gali apskųsti išvadą, kadangi esanti išvada užkerta galimybę gauti jai priklausančią kompensaciją. Apie tai, kad VSAT Varėnos rinktinė tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavusi, kad trauma yra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, privalėjo išduoti jai siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos skyriaus Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau - CMEK) dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, iš savo bendradarbių sužinojo 2010 m. lapkričio mėn. 2010 m. lapkričio 16 d. VSAT Varėnos rinktinės vadui pateikė prašymą išduoti jai siuntimą į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. VSAT Varėnos rinktinės vadas 2010 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (21/19-1.28)-l2-3437 „Dėl prašymo“ informavo, kad siuntimas į CMEK nebus išduotas. Motyvavo tuo, kad išvadoje buvo konstatuota, kad 2010 m. rugsėjo 14 d. patirta kairės kojos trauma (susižalojimas) buvo tiesiogiai susijusi su atliekamomis tarnybinėmis pareigomis, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ar sveikatai. Kadangi Statuto 40 str. 3 d. numatyta kompensacija jai nemokėtina, į CMEK ji nebuvo siunčiama. Nesutikdama su atsakymu kreipėsi į VSAT, kuri 2010 m. gruodžio 02 d. raštu Nr. (21)-14-5609 „Dėl siuntimo į CMEK išdavimo“, informavo, kad išduoti siuntimą į CMEK nėra pagrindo, nes išvadoje nėra konstatuota priežastinio ryšio tarp tarnybinių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ar sveikatai ir patirtos traumos.

Pareiškėjos teigimu Statuto 40 str. 3 d. išvardytuose atvejuose nėra reikalaujama, kad būtų nustatytas padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Mano, kad VSAT Varėnos rinktinė privalėjo ją siųsti į CMEK, nes Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintas Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo10.5 punktas imperatyviai nustato, kad įstaiga privalo siųsti pareigūną į CMEK, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Tai, kad jos sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, savo raštuose patvirtino VSAT Varėnos rinktinė ir VSAT, bei šį faktą užfiksavo išvadoje ir akte. Pareiškėjos teigimu ir pagal Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 136-4957) 4 punktą ji turėjo būti siunčiama į CMEK sužalojimo sunkumo laipsnio vertinimui.

Pareiškėja prašo, teismui manant, kad skundo dėl išvados panaikinimo padavimo terminas yra praleistas, praleistą terminą atnaujinti. Svarbia praleidimo priežastimi įvardijo tai, kad išvadoje nebuvo nurodyta jos apskundimo tvarką. Atkreipė dėmesį, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ši aplinkybė gali būti vertinama kaip svarbi priežastis, pateisinanti skundo padavimo termino praleidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-358/2007).

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 76-77) prašė pareiškėjos reikalavimų netenkinti.

Atsiliepime paaiškino, kad neginčija fakto, kad pareiškėja patyrė traumą vykdydama tarnybines pareigas. Tai konstatuota 2010 m. rugsėjo 28 d. Varėnos rinktinėje atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo metu, ištyrus visas įvykio aplinkybes (nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 20-41, nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 144-4). Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad šiuo atveju tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūnės gyvybei ar sveikatai, nenustatyta, kad pareiškėjos susižalojimo atvejis priskirtinas vienam iš Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 40 str. 3 d. numatytų kompensacijos mokėjimo atvejų, todėl O. P. nesiųstina į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 d.).

Nesutinka su pareiškėjos nuomone, jog nagrinėjamu atveju jos sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Mano, kad nagrinėjamas atvejis neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nustatytai sąlygai, kai pareigūno sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Tokiems atvejams gali būti priskirti vidaus tarnybos pareigūnų sužalojimai, kai juos tretieji asmenys sužaloja dėl atitinkamų teisėtai atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje (adm. byla A-146-1987/2008). Pareiškėjos susižalojimo atvejis priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų tarnyboje pagal nelaimingo atsitikimo tarnyboje sąvokos nuostatą (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 8 d. pateikta nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar susijusio su tarnyba sąvoka - tai įvykis tarnybos metu, «...» arba su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinė atsiliepime į skundą (b. l. 80-84) prašė pareiškėjos reikalavimų netenkinti.

Atsiliepime paaiškino, kad tam, kad būtų išduotas siuntimas į CMEK, nustačius tiesioginį priežastinį ryšį tarp pareigūnės sveikatos sutrikdymo ir jos vykdytų tarnybinių pareigų, taip pat turi būti konstatuota, kad pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Statute padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos sąvokos nėra pateikiamos. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 2 straipsnio 25 ir 26 dalyse pateikiamos pavojingo veiksnio ir pavojaus sąvokos. Nurodoma, kad: pavojingas veiksnys - tai darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti; pavojus - tai galima grėsmė darbuotojų sveikatai ir gyvybei. Vertinant pareiškėjos traumos patyrimo aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad jai Tribonių užkardos Stasylų geležinkelio PKP teritorijoje, įlipant į traukinio šilumvežį ir tikrinant jį, egzistavo koks nors rizikos veiksnys, dėl kurio ji galėjo patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti, ar egzistavo grėsmė jos sveikatai ar gyvybei. Todėl pareiškėjos tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai.

Šalies argumentai

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skunde nurodo, kad jos sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo, o teismo jau prašo, jog jis konstatuotų, kad jos sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Tai yra dvi skirtingos sąvokos. Skirtingų sąvokų vartojimas to paties atvejo apibūdinimui parodo, kad pareiškėja neteisingai supranta šių sąvokų prasmę ir neteisingai interpretuoja kokiais atvejais kokia sąvoka vartojama. Sutinka, kad jeigu būtų nustatyta, jog pareigūnė trečiųjų asmenų buvo sužalota dėl tarnyboje atliktų tiesioginių pareigų, t. y. būtų konstatuota, kad O. P. sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūnės statuso, tai jai priklausytų Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija. Šios sąvokos konstatavimas nereikalauja, kad būtų nustatytas padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytai sąlygai, kai pareigūno sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, gali būti priskiriami, pavyzdžiui, tokie vidaus tarnybos pareigūnų sužalojimai, kai juos tretieji asmenys sužaloja dėl atitinkamų teisėtai atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje (2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1987/2008). Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos skyrimo, šiuo atveju turi būti tinkamai ir pagrįstai nustatytos konkretaus įvykio, kurio metu pareigūnas patyrė sveikatos sutrikdymą, aplinkybės, įrodančios, kad pareigūno sveikatos sutrikdymo motyvai yra tiesiogiai susiję su jo atliekamomis pareigomis ar statusu. Iš nelaimingo atsitikimo ir tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos yra akivaizdu, kad pareiškėja nebuvo sužalota trečiųjų asmenų dėl atitinkamai teisėtai atliktų veiksmų vykdant tarnybines pareigas ar pareigūno statuso vidaus tarnyboje. Šiuo atveju pareiškėjos sveikata buvo sutrukdyta atliekant tarnybines pareigas. Trauma laikytina patirta einant tarnybines pareigas, kai aplinkybės, kuriomis esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis vykdydamas tarnybines pareigas, nustatytas jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, pareigybės aprašymu ir kitais teisės aktais (Lietuvos vyriausiojo teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartis Nr. A1 3-152/2010). Nagrinėjamu atveju net nekyla abejonių, kad pareiškėja vykdė Sienos kontrolės nuostatuose ir Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytą pareigą kruopščiai apžiūrėti traukinį ir patikrinti traukinio (lokomotyvo) brigados narių dokumentus, t. y. pareiškėja susižalojo atliekant tarnybines pareigas. O tai reiškia, kad norint gauti kompensaciją esant šiai sąlygai, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjos atliekamų tarnybinių pareigų ir padidėjusio pavojaus ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai. Patikrinimas, kurį O. P. atlikinėjo susižalojimo metu, pats savaime nekėlė jokio padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos jos gyvybei ar sveikatai, todėl jokio priežastinio ryšio tarp pareiškėjos atliekamų tarnybinių pareigų ir padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos jos gyvybei ar sveikatai nėra ir todėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija pareiškėjai nepriklauso.

Atkreipė dėmesį, kad tiek Aprašo, tiek Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintų taisyklių pareiškėjos minėtuose punktuose minimi tik tokie atvejai, kai yra konstatuota, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu (tarnyba). Pareiškėjos atveju nelaimingas atsitikimas įvyko atliekant tarnybines pareigas, todėl išduoti siuntimą į CMEK, vadovaujantis minimais punktais, nėra pagrindo. Analogišką teisminę praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-365/2009 konstatavo, kad CMEK teisės aktais nėra įpareigota nustatinėti pareigūnų sveikatos sutrikdymo laipsnį tais atvejais, kai vidaus reikalų įstaiga ištyrusi įvykį nustatyta tvarka konstatuoja, jog pareigūnas susižalojo tarnyboje dėl nelaimingo atsitikimo, nes tokiais atvejais pareigūnai į CMEK neturi būti siunčiami. Pareigūnas siunčiamas į CMEK sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti tik tuo atveju, kai yra tarnybinio patikrinimo metu nustatomos Statuto 40 straipsnyje nustatytos sąlygos mokėti kompensaciją dėl pareigūno sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. A146-1264/2010). Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja O. P. 2010 m. rugsėjo 14 d. apie 13 val. kairės kojos traumą patyrė atliekant tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai, todėl teisė į Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją jai neatsirado. Kadangi pareiškėjai nebuvo pagrindo mokėti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją, todėl siuntimas į CMEK jai išduotas nebuvo.

Tais atvejais, kai pareigūno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam atliekant tarnybines pareigas, tačiau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigūnas turi teisę į išmoką kurios mokėjimo tvarką nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teisės aktai. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados ir nelaimingo atsitikimo tyrimo akto kopijos buvo išsiųstos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šalčininkų skyriui. Pareiškėjai buvo paaiškinta jos teisė į draudimo išmoką dėl nelaimingo atsitikimo ir ji gavo visas dėl susižalojimo jai priklausančias valstybinio socialinio draudimo išmokas

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėja pateikė skundą, prašydama panaikinti : Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės 2010 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-43; Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (21/19-1.28)-12-3437 ,,Dėl prašymo“; Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2010 m. gruodžio 02 d. sprendimą Nr. (21)-14-5609 ,,Dėl siuntimo į CMEK išdavimo“; įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą organizuoti ekspertizę jos sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant šią ekspertizę atlikti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos skyriaus Centrinės medicinos ekspertizės komisijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 7 dalis nustato, kad ginčai dėl atsisakymo mokėti kompensaciją nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantys įstatymai nenumato kitų neigiamos tarnybinio patikrinimo išvados apskundimo terminų, todėl ji yra skundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytais terminais, t. y. per vieną mėnesį nuo jos įteikimo pareigūnui dienos (LVAT 2009 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-67/2009).

Pareiškėja į teismą kreipėsi 2011-01-05; skundą su reikalavimu, kuriuo ginčija Varėnos rinktinės 2010 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-43, pateikė - 2011-04-11 (b.l.1; 62-65). Kadangi su patikrinimo išvada pareiškėja supažindinta 2010-10-25 (b.l.29,51), pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Nagrinėjamu atveju reikšminga pažymėti, kad įstaigos vadovo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada, priimama Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dalies ir Taisyklių 10-11 punktų pagrindu, yra asmeniui teisinius padarinius sukeliantis administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Bendruosius reikalavimus administraciniam aktui nustato Viešojo administravimo įstatymas, pagal kurio 8 straipsnio 2 dalies nuostatas sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Reikalavimas sprendime nurodyti jo apskundimo tvarką skirtas tam, kad asmenys, kurių teises galimai pažeidžia administracinis sprendimas, galėtų realizuoti savo teisę šį sprendimą apskųsti. Nesant nurodytos apskundimo tvarkos, asmens teisė apskųsti administracinį aktą yra apsunkinama. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta ir neišaiškinta apskundimo galimybė, nenurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai, sudaro pagrindą pripažinti, kad terminas kreiptis į teismą praleistas dėl svarbios priežasties, todėl terminas yra atnaujintas (ABTĮ 34 str.).

Nagrinėjamai bylai aktualus statutinių valstybės tarnautojų veiklą, statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuojantis, Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija Nr. XI-122), kuris išskiria dvejopo pobūdžio socialines garantijas. Statuto 40 straipsnis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais, o Statuto 49 straipsnis – draudimo sumų išmokas. Įstatymų leidėjas taip pat numato skirtingas šių įvykių tyrimo procedūras, kurias detalizuoja atitinkami poįstatyminiai teisės aktai.

Pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 straipsnio 7 dalis). Vidaus tarnybos statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas įstatymu (Vidaus tarnybos statutu) nustatytomis sąlygomis, kurių įgyvendinimo tvarką detalizuoja atitinkami su šio Statuto įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas iš vidaus tarnybos ypatumų, tačiau tai savaime nėra pagrindas mokėti statutiniam valstybės tarnautojui kompensaciją kiekvienu sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju. Todėl ne kiekvienas vidaus tarnybos sistemos pareigūno sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo faktas yra pagrindas mokėti pareigūnui kompensaciją, numatytą Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kompensacijos gali būti mokamos, jei nustatoma (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), kad vidaus tarnybos sistemos pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas priskirtinas atitinkančiu vieną iš šio Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų ir nėra aplinkybių, numatytų Statuto 40 straipsnio 6 dalyje, kurioms esant kompensacijos nemokamos.

Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Įgyvendinant šias nuostatas, 2004 m. balandžio 23 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-138 buvo patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Statuto 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigūnų ir kursantų sveikatos ir gyvybės draudimo, draudiminių įvykių pripažinimo tvarką, draudimo išmokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šioje Statuto normoje numatytą tvarką reglamentuoja Vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašas (2008 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1V-244 redakcija). Statuto 40 straipsnio 5 dalies, 49 straipsnio 3 dalies ir jas įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų (Taisyklių 1-14 punktų, Aprašo 1, 8, 15, 18, 19, 22, 34 punktų) nuostatos patvirtina, kad 1) dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo vidaus reikalų įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar statutinio pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs priežastiniu ryšiu su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, o šis tarnybinis patikrinimas turi būti užbaigiamas surašant Taisyklių 10 punkte nurodyto turinio tarnybinio patikrinimo išvadą; 2) dėl Statuto 49 straipsnio 3 dalyje aprašytų atvejų vidaus reikalų įstaigos vadovo pavedimu turi būti atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, kuris turi būti užbaigtas surašant Aprašo 19 punkte nurodyto turinio nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą ir jos pagrindu – nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą. Atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą Apraše nustatyta tvarka ir nustačius, kad pareigūnas nukentėjo nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingo atsitikimo profesinio ar įvadinio mokymo metu, vidaus reikalų įstaigoje, vadovaujantis Taisyklėmis, turi būti pradėtas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai (Aprašo 34 p.)

Bylos duomenimis nustatyta, kad Varėnos rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 4-290 sudaryta komisija (b. l. 31) ištyrė VSAT Varėnos rinktinės Tribonių užkardos pareigūnės O. P. nelaimingą atsitikimą ir surašė 2010 m. rugsėjo 28 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 20-41 (b. l. 27-29). Išvadoje konstatavo, kad Varėnos rinktinės Tribonių užkardos Sargybų būrio pasienietė O. P. 2010 m. rugsėjo 14 d. apie 13 val. kojos traumą patyrė nelaimingo atsitikimo metu atliekant tarnybines pareigas Tribonių užkardos Stasylų geležinkelio PKP teritorijoje, todėl turi teisę į draudimo išmoką; ar pareigūnės O. P. tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai, t.y. ar pareigūnei turi būti išmokama ir Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija, turi būti nustatoma atlikus tarnybinį patikrinimą. Komisija pasiūlė pareigūnės O. P. nelaimingo atsitikimo tyrimą baigti surašant nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą; nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados ir nelaimingo atsitikimo tyrimo akto kopijas išsiųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šalčininkų skyriui; atlikti tarnybinį patikrinimą, kurio metu nustatyti, ar Tribonių užkardos Sargybų būrio pasienietės O. P. tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai ir ar tuo pagrindu jai turėtų būti išmokama kompensacija. Varėnos rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 4-290 sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl VSAT Varėnos rinktinės Tribonių užkardos Sargybų būrio pasienietės O. P. susižalojimo ir surašė 2010 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-43 ,,Dėl pareigūnės O. P. susižalojimo“ (b. l. 49-51). Komisija padarė išvadas, kad Varėnos rinktinės Tribonių užkardos Sargybų būrio pasienietės O. P. 2010 m. rugsėjo 14 d. apie 13 val. patirta kairės kojos trauma (susižalojimas) buvo tiesiogiai susijusi su jos atliekamomis tarnybinėmis pareigomis, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūnės gyvybei ar sveikatai; nenustačius, kad pareigūnės O. P. pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūnės gyvybei ar sveikatai, Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija jai nemokėtina ir ji nesiųstina į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (CMEK).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilęs ginčas dėl išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skirtingai aiškinant Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias kompensacijos pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais klausimus.

Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Aptariamoje teisės normoje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pateikdamas Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kompensacijos išmokėjimo, kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso (trečioji iš nurodytų alternatyvų), išaiškinimą, nurodė, kad Statuto trečiosios iš nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) leidžia ją suprasti taip, kad joje nurodytas tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigūno sveikatos sutrikdymą. Šiems atvejams gali būti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas (pav., sulaikymo už padarytą nusikaltimą ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 straipsnio 5 dalis) vidaus tarnyboje (LVAT 2010 m.gruodžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010). Atsižvelgiant į nurodytus Statuto 40 straipsnio 3 dalies aiškinimo argumentus šios bylos nustatytų aplinkybių kontekste, pripažintina, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostata apie kompensacijos išmokėjimą, kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, ginčo situacijai nėra taikytina, nes nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja patyrė traumą nuo trečiųjų asmenų veiksmų dėl jos atliktų tarnybinių pareigų ar dėl savo pareigūnės statuso. Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūnės gyvybei ar sveikatai. Todėl nagrinėjamam ginčui nėra taikytinos ir Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kompensacija mokėjimo, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Šiuo atveju pažymėtina, kad įstatymų leidėjas Statuto 40 straipsnio 3 dalyje kompensacijos mokėjimo dėl pareigūno sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrukdymo tarnyboje ar susijusio su tarnybiniu pareigų atlikimu sąlygas susiedamas su aplinkybėmis, jog pareiškėjo tarnybos pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, turėjo tikslą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad šioje įstatymo normoje numatytos kompensacijos būtų mokamos tik tais atvejais, kai statutinis valstybės tarnautojas atlieka tarnybą neįprastinėmis, realiai padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, kurių buvimas ar nebuvimas kiekvieno konkretaus įvykio atveju turi būti nustatomas tyrimo metu. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes Statuto 40 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo pagrindu, pripažįsta, kad pareiškėjos susižalojimas pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes nepriskirtinas nė vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų kompensacijos išmokėjimo atvejų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės 2010 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvados bei ginčijamus sprendimus.

Pareigūnas siunčiamas į CMEK sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti tik tuo atveju, kai yra tarnybinio patikrinimo metu nustatomos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytos sąlygos mokėti kompensaciją dėl pareigūno sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo (Statuto 40 str.3, 5 d., Nustatymo taisyklės). Todėl pripažinus, kad ginčijama tarnybinio patikrinimo išvada yra pagrįsta, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą siųsti pareiškėją į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Todėl atmestinas reikalavimas įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą organizuoti ekspertizę jos sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant šią ekspertizę atlikti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos skyriaus Centrinės medicinos ekspertizės komisijai.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai pareigūno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, tačiau ne Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato šio Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teisės aktai. Bylos duomenys patvirtina, kad komisija pasiūlė pareigūnės O. P. nelaimingo atsitikimo tyrimą baigti surašant nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą bei nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados ir nelaimingo atsitikimo tyrimo akto kopijas išsiųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šalčininkų skyriui (b.l.27-29).

Teismo išdėstytų motyvų pagrindu skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos O. P. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Rosita Patackienė