- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- Iv-1766-562/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00044-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- O. P.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. P. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja O. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 1-3) ir patikslintu skundu (b. l. 14-16, 62-65) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės 2010-09-30 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-43; 2) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės 2010-11-18 sprendimą Nr. (21/19-1.28)-12-3437 ,,Dėl prašymo“; 3) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2010-12-02 sprendimą Nr. (21)-14-5609 ,,Dėl siuntimo į CMEK išdavimo“; 4) įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą organizuoti ekspertizę jos sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant šią ekspertizę atlikti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos skyriaus Centrinės medicinos ekspertizės komisijai.
Pareiškėja nurodė, kad tarnauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinėje (toliau – ir VSAT Varėnos rinktinė) Sargybų būrio pasienietės pareigose. 2010-09-14 d. vykdant tarnybines funkcijas, t. y. tikrinant atvykusį į postą šilumvežį, įlūžo jo grindys, ji nukrito ir stipriai susižalojo kairės kojos kelį. Po įvykio negalėjo tęsti tarnybos, buvo nedarbinga, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Dėl šio įvykio VSAT Varėnos rinktinėje buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas ir tarnybinis patikrinimas, kuriais konstatuota, kad 2010-09-14 d. patirta kairės kojos trauma (susižalojimas) buvo tiesiogiai susijusi su atliekamomis tarnybinėmis pareigomis. Susipažinus su išvada, VSAT Varėnos rinktinėje buvo paaiškinta, kad jai priklauso draudimo išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe, bet apie tai, kad priklauso kompensacija, numatyta Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 str., pranešta nebuvo. Pažymėjo, kad jai taip pat nebuvo tinkamai pranešta, kaip galima apskųsti išvadą, kadangi esanti išvada užkerta galimybę gauti jai priklausančią kompensaciją. Apie tai, kad VSAT Varėnos rinktinė, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavusi, kad trauma yra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, privalėjo išduoti jai siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos skyriaus Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, iš savo bendradarbių sužinojo 2010 m. lapkričio mėn. Pareiškėja 2010-11-16 VSAT Varėnos rinktinės vadui pateikė prašymą išduoti jai siuntimą į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. VSAT Varėnos rinktinės vadas 2010-11-18 d. raštu Nr. (21/19-1.28)-l2-3437 „Dėl prašymo“ informavo, kad siuntimas į CMEK nebus išduotas. Motyvavo tuo, kad išvadoje buvo konstatuota, kad 2010-09-14 d. patirta kairės kojos trauma (susižalojimas) buvo tiesiogiai susijusi su atliekamomis tarnybinėmis pareigomis, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ar sveikatai. Kadangi Statuto 40 str. 3 d. numatyta kompensacija jai nemokėtina, į CMEK ji nebuvo siunčiama. Nesutikdama su atsakymu kreipėsi į VSAT, kuri 2010-12-02 raštu Nr. (21)-14-5609 „Dėl siuntimo į CMEK išdavimo“, informavo, kad išduoti siuntimą į CMEK nėra pagrindo, nes išvadoje nėra konstatuota priežastinio ryšio tarp tarnybinių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ar sveikatai ir patirtos traumos. Pareiškėjos teigimu, Statuto 40 straipsnio 3 dalyje išvardytuose atvejuose nėra reikalaujama, kad būtų nustatytas padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Mano, kad VSAT Varėnos rinktinė privalėjo ją siųsti į CMEK, nes Vidaus reikalų ministro 2008-08-05 įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintas Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10.5 punktas imperatyviai nustato, kad įstaiga privalo siųsti pareigūną į CMEK, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Tai, kad jos sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, savo raštuose patvirtino VSAT Varėnos rinktinė ir VSAT, bei šį faktą užfiksavo išvadoje ir akte. Pareiškėjos teigimu, pagal Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 136-4957) 4 punktą ji turėjo būti siunčiama į CMEK sužalojimo sunkumo laipsnio vertinimui.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 76-77) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad neginčija fakto, kad pareiškėja patyrė traumą vykdydama tarnybines pareigas. Tai konstatuota 2010-09-28 Varėnos rinktinėje atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo metu, ištyrus visas įvykio aplinkybes (nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 20-41, nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 144-4). Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad šiuo atveju tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūnės gyvybei ar sveikatai, nenustatyta, kad pareiškėjos susižalojimo atvejis priskirtinas vienam iš Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 40 straipsnio 3 dalyje numatytų kompensacijos mokėjimo atvejų, todėl O. P. nesiųstina į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 d.). Nesutinka su pareiškėjos nuomone, jog nagrinėjamu atveju jos sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Mano, kad nagrinėjamas atvejis neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kai pareigūno sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Tokiems atvejams gali būti priskirti vidaus tarnybos pareigūnų sužalojimai, kai juos tretieji asmenys sužaloja dėl atitinkamų teisėtai atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje (adm. byla A146-1987/2008). Pareiškėjos susižalojimo atvejis priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų tarnyboje pagal nelaimingo atsitikimo tarnyboje sąvokos nuostatą (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 8 d. pateikta nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar susijusio su tarnyba sąvoka – tai įvykis tarnybos metu, <...> arba su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas).
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 80-84) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad būtų išduotas siuntimas į CMEK, nustačius tiesioginį priežastinį ryšį tarp pareigūnės sveikatos sutrikdymo ir jos vykdytų tarnybinių pareigų, taip pat turi būti konstatuota, kad pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Statute padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos sąvokos nėra pateikiamos. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 2 straipsnio 25 ir 26 dalyse pateikiamos pavojingo veiksnio ir pavojaus sąvokos. Nurodoma, kad: pavojingas veiksnys – tai darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti; pavojus – tai galima grėsmė darbuotojų sveikatai ir gyvybei. Vertinant pareiškėjos traumos patyrimo aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad jai Tribonių užkardos Stasylų geležinkelio PKP teritorijoje, įlipant į traukinio šilumvežį ir tikrinant jį, egzistavo koks nors rizikos veiksnys, dėl kurio ji galėjo patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti, ar egzistavo grėsmė jos sveikatai ar gyvybei. Todėl pareiškėjos tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skunde nurodo, kad jos sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo, o teismo jau prašo, jog jis konstatuotų, kad jos sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Tai yra dvi skirtingos sąvokos. Skirtingų sąvokų vartojimas to paties atvejo apibūdinimui parodo, kad pareiškėja neteisingai supranta šių sąvokų prasmę ir neteisingai interpretuoja, kokiais atvejais kokia sąvoka vartojama. Sutinka, kad jeigu būtų nustatyta, jog pareigūnė trečiųjų asmenų buvo sužalota dėl tarnyboje atliktų tiesioginių pareigų, t. y. būtų konstatuota, kad O. P. sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūnės statuso, tai jai priklausytų Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija. Šios sąvokos konstatavimas nereikalauja, kad būtų nustatytas padidėjęs pavojus ar padidėjusi rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytai sąlygai, kai pareigūno sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, gali būti priskiriami, pavyzdžiui, tokie vidaus tarnybos pareigūnų sužalojimai, kai juos tretieji asmenys sužaloja dėl atitinkamų teisėtai atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1987/2008). Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos skyrimo, šiuo atveju turi būti tinkamai ir pagrįstai nustatytos konkretaus įvykio, kurio metu pareigūnas patyrė sveikatos sutrikdymą, aplinkybės, įrodančios, kad pareigūno sveikatos sutrikdymo motyvai yra tiesiogiai susiję su jo atliekamomis pareigomis ar statusu. Iš nelaimingo atsitikimo ir tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos yra akivaizdu, kad pareiškėja nebuvo sužalota trečiųjų asmenų dėl atitinkamai teisėtai atliktų veiksmų vykdant tarnybines pareigas ar pareigūno statuso vidaus tarnyboje. Šiuo atveju pareiškėjos sveikata buvo sutrukdyta atliekant tarnybines pareigas. Trauma laikytina patirta einant tarnybines pareigas, kai aplinkybės, kuriomis esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis vykdydamas tarnybines pareigas, nustatytas jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, pareigybės aprašymu ir kitais teisės aktais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A13-152/2010). Nagrinėjamu atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui nekyla abejonių, kad pareiškėja vykdė Sienos kontrolės nuostatuose ir Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytą pareigą kruopščiai apžiūrėti traukinį ir patikrinti traukinio (lokomotyvo) brigados narių dokumentus, t. y. pareiškėja susižalojo atliekant tarnybines pareigas. O tai reiškia, kad norint gauti kompensaciją esant šiai sąlygai, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjos atliekamų tarnybinių pareigų ir padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos jos gyvybei ar sveikatai. Patikrinimas, kurį O. P. atlikinėjo susižalojimo metu, pats savaime nekėlė jokio padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos jos gyvybei ar sveikatai, todėl jokio priežastinio ryšio tarp pareiškėjos atliekamų tarnybinių pareigų ir padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos jos gyvybei ar sveikatai nėra, ir todėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija pareiškėjai nepriklauso. Pažymėjo, kad tiek Aprašo, tiek Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintų taisyklių pareiškėjos minėtuose punktuose minimi tik tokie atvejai, kai yra konstatuota, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu (tarnyba). Pareiškėjos atveju nelaimingas atsitikimas įvyko atliekant tarnybines pareigas, todėl išduoti siuntimą į CMEK, vadovaujantis minimais punktais, nėra pagrindo. Analogišką teisminę praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2009 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-365/2009 konstatavo, kad CMEK teisės aktais nėra įpareigota nustatinėti pareigūnų sveikatos sutrikdymo laipsnį tais atvejais, kai vidaus reikalų įstaiga, ištyrusi įvykį nustatyta tvarka, konstatuoja, jog pareigūnas susižalojo tarnyboje dėl nelaimingo atsitikimo, nes tokiais atvejais pareigūnai į CMEK neturi būti siunčiami. Pareigūnas siunčiamas į CMEK sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti tik tuo atveju, kai yra tarnybinio patikrinimo metu nustatomos Statuto 40 straipsnyje nustatytos sąlygos mokėti kompensaciją dėl pareigūno sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1264/2010). Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja O. P. 2010-09-14 apie 13 val. kairės kojos traumą patyrė atliekant tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai, todėl teisė į Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją jai neatsirado. Kadangi pareiškėjai nebuvo pagrindo mokėti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją, todėl siuntimas į CMEK jai išduotas nebuvo. Tais atvejais, kai pareigūno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam atliekant tarnybines pareigas, tačiau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigūnas turi teisę į išmoką kurios mokėjimo tvarką nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teisės aktai. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados ir nelaimingo atsitikimo tyrimo akto kopijos buvo išsiųstos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šalčininkų skyriui. Pareiškėjai buvo paaiškinta jos teisė į draudimo išmoką dėl nelaimingo atsitikimo ir ji gavo visas dėl susižalojimo jai priklausančias valstybinio socialinio draudimo išmokas
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-06-13 sprendimu (b. l. 91-98) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2011-01-05; skundą su reikalavimu, kuriuo ginčijo Varėnos rinktinės 2010-09-30 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-43, pateikė 2011-04-11 (b. l. 1; 62-65). Nustatęs, kad su patikrinimo išvada pareiškėja supažindinta 2010-10-25 (b. l. 29, 51), teismas konstatavo, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Teismas pažymėjo, kad įstaigos vadovo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada, priimama Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dalies ir Taisyklių 10-11 punktų pagrindu, yra asmeniui teisinius padarinius sukeliantis administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nustatęs, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta ir neišaiškinta apskundimo galimybė, nenurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai, kaip numatyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, ir tokiu būtu apsunkinta asmens teisė apskųsti administracinį aktą, teismas konstatavo, kad terminas kreiptis į teismą praleistas dėl svarbios priežasties, todėl terminas yra atnaujintas (ABTĮ 34 str.).
Teismas, ištyręs byloje esančius dokumentus, nustatė, kad Varėnos rinktinės vado 2010-09-16 įsakymu Nr. 4-290 sudaryta komisija (b. l. 31) ištyrė VSAT Varėnos rinktinės Tribonių užkardos pareigūnės O. P. nelaimingą atsitikimą ir surašė 2010-09-28 nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 20-41 (b. l. 27-29). Išvadoje konstatuota, kad Varėnos rinktinės Tribonių užkardos Sargybų būrio pasienietė O. P. 2010-09-14 apie 13 val. kojos traumą patyrė nelaimingo atsitikimo metu atliekant tarnybines pareigas Tribonių užkardos Stasylų geležinkelio PKP teritorijoje, todėl turi teisę į draudimo išmoką; ar pareigūnės O. P. tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai, t. y. ar pareigūnei turi būti išmokama ir Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija, turi būti nustatoma atlikus tarnybinį patikrinimą. Komisija pasiūlė pareigūnės O. P. nelaimingo atsitikimo tyrimą baigti surašant nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą; nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados ir nelaimingo atsitikimo tyrimo akto kopijas išsiųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šalčininkų skyriui; atlikti tarnybinį patikrinimą, kurio metu nustatyti, ar Tribonių užkardos Sargybų būrio pasienietės O. P. tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai ir ar tuo pagrindu jai turėtų būti išmokama kompensacija. Varėnos rinktinės vado 2010-09-16 įsakymu Nr. 4-290 sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl VSAT Varėnos rinktinės Tribonių užkardos Sargybų būrio pasienietės O. P. susižalojimo ir surašė 2010-09-30 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-43 ,,Dėl pareigūnės O. P. susižalojimo“ (b. l. 49-51). Komisija padarė išvadas, kad Varėnos rinktinės Tribonių užkardos Sargybų būrio pasienietės O. P. 2010-09-14 apie 13 val. patirta kairės kojos trauma (susižalojimas) buvo tiesiogiai susijusi su jos atliekamomis tarnybinėmis pareigomis, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūnės gyvybei ar sveikatai; nenustačius, kad pareigūnės O. P. pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūnės gyvybei ar sveikatai, Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija jai nemokėtina ir ji nesiųstina į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (CMEK).
Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skirtingai aiškinant Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias kompensacijos pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais klausimus.
Teismas, spręsdamas ginčą, taikė nagrinėjamai bylai aktualų statutinių valstybės tarnautojų veiklą, statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuojantį, Lietuvos Respublikos 2003-04-29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintą Vidaus tarnybos statutą (2008-12-23 d. įstatymo redakcija Nr. XI-122), kuris išskiria dvejopo pobūdžio socialines garantijas. Pažymėjo, kad Statuto 40 straipsnis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais, o Statuto 49 straipsnis – draudimo sumų išmokas. Įstatymų leidėjas taip pat numato skirtingas šių įvykių tyrimo procedūras, kurias detalizuoja atitinkami poįstatyminiai teisės aktai. Teismas pažymėjo, kad pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 str. 7 d.). Vidaus tarnybos statute numatytas tarnybos ypatumų kompensavimo principas įgyvendinamas įstatymu (Vidaus tarnybos statutu) nustatytomis sąlygomis, kurių įgyvendinimo tvarką detalizuoja atitinkami su šio Statuto įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Teismas pažymėjo, kad padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai yra vienas iš vidaus tarnybos ypatumų, tačiau tai savaime nėra pagrindas mokėti statutiniam valstybės tarnautojui kompensaciją kiekvienu sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo atveju. Todėl ne kiekvienas vidaus tarnybos sistemos pareigūno sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrikdymo faktas yra pagrindas mokėti pareigūnui kompensaciją, numatytą Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kompensacijos gali būti mokamos, jei nustatoma (Statuto 40 straipsnio 5 dalis), kad vidaus tarnybos sistemos pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas priskirtinas vienam iš šio Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų ir nėra aplinkybių, numatytų Statuto 40 straipsnio 6 dalyje, kurioms esant kompensacijos nemokamos.
Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 straipsnio 5 dalis). Statuto 40 straipsnio 5 dalies, 49 straipsnio 3 dalies ir jas įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų (2004-04-23 Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-138 buvo patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1-14 punktų, Vidaus reikalų ministro 2007-11-30 įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (2008-06-20 įsakymo Nr. 1V-244 redakcija) 1, 8, 15, 18, 19, 22, 34 punktų) nuostatos patvirtina, kad: 1) dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo vidaus reikalų įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar statutinio pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs priežastiniu ryšiu su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, o šis tarnybinis patikrinimas turi būti užbaigiamas surašant Taisyklių 10 punkte nurodyto turinio tarnybinio patikrinimo išvadą; 2) dėl Statuto 49 straipsnio 3 dalyje aprašytų atvejų vidaus reikalų įstaigos vadovo pavedimu turi būti atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, kuris turi būti užbaigtas surašant Aprašo 19 punkte nurodyto turinio nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą ir jos pagrindu – nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą. Atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą Apraše nustatyta tvarka ir nustačius, kad pareigūnas nukentėjo nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingo atsitikimo profesinio ar įvadinio mokymo metu, vidaus reikalų įstaigoje, vadovaujantis Taisyklėmis, turi būti pradėtas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai (Aprašo 34 p.)
Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Aptariamoje teisės normoje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pateikdamas Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kompensacijos išmokėjimo, kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso (trečioji iš nurodytų alternatyvų), išaiškinimą, nurodė, kad Statuto trečiosios iš nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) leidžia ją suprasti taip, kad joje nurodytas tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigūno sveikatos sutrikdymą. Šiems atvejams gali būti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas (pav., sulaikymo už padarytą nusikaltimą ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 straipsnio 5 dalis) vidaus tarnyboje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010). Atsižvelgęs į nurodytus Statuto 40 straipsnio 3 dalies aiškinimo argumentus šios bylos nustatytų aplinkybių kontekste, teismas pripažino, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostata apie kompensacijos išmokėjimą, kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, ginčo situacijai nėra taikytina, nes nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja patyrė traumą nuo trečiųjų asmenų veiksmų dėl jos atliktų tarnybinių pareigų ar dėl savo pareigūnės statuso. Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūnės gyvybei ar sveikatai. Todėl nagrinėjamam ginčui nėra taikytinos ir Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kompensacija mokėjimo, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Šiuo atveju pažymėtina, kad įstatymų leidėjas Statuto 40 straipsnio 3 dalyje kompensacijos mokėjimo dėl pareigūno sužalojimo, susižalojimo ar sveikatos sutrukdymo tarnyboje ar susijusio su tarnybiniu pareigų atlikimu sąlygas susiedamas su aplinkybėmis, jog pareiškėjo tarnybos pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, turėjo tikslą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad šioje įstatymo normoje numatytos kompensacijos būtų mokamos tik tais atvejais, kai statutinis valstybės tarnautojas atlieka tarnybą neįprastinėmis, realiai padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, kurių buvimas ar nebuvimas kiekvieno konkretaus įvykio atveju turi būti nustatomas tyrimo metu. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes Statuto 40 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo pagrindu, pripažino, kad pareiškėjos susižalojimas pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes nepriskirtinas nė vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų kompensacijos išmokėjimo atvejų. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės 2010 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą bei ginčijamus sprendimus.
Teismas pažymėjo, kad pareigūnas siunčiamas į CMEK sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti tik tuo atveju, kai yra tarnybinio patikrinimo metu nustatomos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytos sąlygos mokėti kompensaciją dėl pareigūno sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo (Statuto 40 str. 3, 5 d., Nustatymo taisyklės). Todėl pripažinus, kad ginčijama tarnybinio patikrinimo išvada yra pagrįsta, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą siųsti pareiškėją į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Todėl teismas atmetė reikalavimą įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą organizuoti ekspertizę jos sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant šią ekspertizę atlikti Vidaus reikalų ministerijos Medicinos skyriaus Centrinės medicinos ekspertizės komisijai. Pažymėjo, kad tais atvejais, kai pareigūno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, tačiau ne Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato šio Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teisės aktai. Teismas pabrėžė, kad bylos duomenys patvirtina, kad komisija pasiūlė pareigūnės O. P. nelaimingo atsitikimo tyrimą baigti surašant nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą bei nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados ir nelaimingo atsitikimo tyrimo akto kopijas išsiųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šalčininkų skyriui (b. l. 27-29).
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 104-107) prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad VSAT Varėnos rinktinė išvadoje yra pažymėta, kad pareiškėjai buvo pavesta vykdyti tarnybines funkcijas, o būtent poste atlikinėti traukinių išorinę apžiūrą ir jų radiacinę kontrolę bei traukinių (lokomotyvų) brigadų dokumentų tikrinimą ir traukinių apžiūrą. Ta aplinkybė, kad prieš vykdant traukinių apžiūrą pareiškėjai buvo išduotas radiacinei kontrolei tikrinti prietaisas – dozimetras, pasak apeliantės, byloja apie tai, kad jos atliekamos tarnybinės pareigos buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai.
2. Nors atsakovai tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė, kad apeliantės tarnybinis pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai, tačiau šis argumentas nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teisme, O. P. įsitikinimu, nebuvo pagrįstas ir įrodytas. Padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąvokos Statutas neapibrėžia.
3. Apeliantės įsitikinimu, po tarnybinio patikrinimo atlikimo, VSAT Varėnos rinktinė išvadoje konstatavusi, kad apeliantės trauma yra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, privalėjo siųsti ją į CMEK, nes tai reglamentuoja specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-08-05 įsakymu Nr. 1V-299 (toliau – ir Aprašas Nr. 1V-299). Aprašo Nr. 1V-299 10.5. punktas reglamentuoja, kad pareigūnai ekspertizei siunčiami dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinti po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Šis punktas imperatyviai nustato, kad įstaiga privalo siųsti pareigūną į CMEK, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Aplinkybę, kad apeliantės sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, esą savo raštuose patvirtino atsakovai bei yra užfiksuota išvadoje ir akte.
4. Pažymi, kad pagal Statuto 40 straipsnio 8 dalies nuostatas, pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį nustato CMEK Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintų vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 4 punkte nurodyta, kad pareigūnas siunčiamas į CMEK, kai Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba. Šių taisyklių 5 punktas numato, kad pareigūną į CMEK siunčia vidaus reikalų statutinė įstaiga. Kadangi išvadoje dėl apeliantės traumos buvo nustatyta, jog susižalojimas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, todėl ji turėjo būti siunčiama į CMEK dėl mano sužalojimo sunkumo laipsnio vertinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 118-120) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
VSAT neginčija fakto, kad apeliantė O. P. patyrė traumą vykdydama tarnybines pareigas. Pažymi, kad vadovaujantis Aprašo nuostatomis, 2010-09-28 Varėnos rinktinėje buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas dėl pareigūnės patirtos traumos, ištirtos visos įvykio aplinkybės, surašyta nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 20-41 ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas. Atlikto tyrimo metu konstatuota, kad pareigūnė traumą patyrė nelaimingo atsitikimo metu atliekant tarnybines pareigas. Atkreipia dėmesį, kad sąvoka „atliekant tarnybines pareigas“ reiškia, jog pareigūnas sužalojamas, susižaloja ar jo sveikata sutrikdyta dėl tiesiogiai tarnybinių pareigų atlikimą reglamentuojančiame teisės akte (įsakyme, statutuose, pareigybės aprašyme, tarnybinėje užduotyje ir pan.) įsakmiai nurodyto pareigų vykdymo, t. y. dėl tiesioginių pareigų atlikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-152/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantė O. P. vykdė Sienos kontrolės nuostatuose, patvirtintuose VSAT vado 2006-10-06 įsakymu Nr. 4-706, ir Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje, patvirtintoje Varėnos rinktinės vado 2008-08-08 įsakymu Nr. 4-528, numatytą pareigą: kruopščiai apžiūrėti traukinį, atlikti radiacinę kontrolę, patikrinti traukinio (lokomotyvo) brigados narių dokumentus, t. y. įprastą veiklą, kurią kasdien vykdo pareigūnai (tame tarpe ir radiacinio fono matavimą). Atkreipia dėmesį, kad pati apeliantė yra patvirtinus, kad ji kojos traumą patyrė šilumvežio tikrinimo metu įlūžus šilumvežio grindims, ir jai dėl to nukritus. Akivaizdu, kad trauma patirta nelaimingo atsitikimo metu, o nukentėjusioji turi teisę į draudimo išmoką, numatytą Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, Varėnos rinktinėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta 2010-09-30 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-43. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad šiuo atveju tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūnės gyvybei ar sveikatai, nenustatyta, kad apeliantės susižalojimo atvejis priskirtinas vienam iš Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų kompensacijos mokėjimo atvejų. Patikrinimas, kurį O. P. atlikinėjo susižalojimo metu, pats savaime nekėlė jokio padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos jos gyvybei ar sveikatai, todėl jokio priežastinio ryšio tarp pareiškėjos atliekamų tarnybinių pareigų ir padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos jos gyvybei ar sveikatai nėra. Atsižvelgus į tai, apeliantė nesiųsta į CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Vidaus tarnybos statuto 40 str. 8 d.). Vidaus reikalų įstaiga pareigūno sveikatos sutrikdymo atveju turi išduoti pareigūnui siuntimą į CMEK sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo metu nustatomos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos mokėti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją, t. y. tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad statutinio pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs priežastiniu ryšiu su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat, kad tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus administracinėse bylose A146-1026/2009, A146-1264/2010).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 116-117) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nesutinka, jog aplinkybė, kad pareigūnei tarnybos vykdymui buvo išduotas dozimetras, sudaro pagrindą išvadai, kad jos atliekamos pareigos buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ar sveikatai. Dozimetro turėjimas (ar neturėjimas) šiuo atveju nesudarė padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareiškėjos gyvybei ar sveikatai.
2. Varėnos rinktinė, konstatavusi, kad pareiškėja kojos traumą patyrė vykdydama tarnybines pareigas, tačiau pareigų vykdymas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūnės gyvybei ar sveikatai, neprivalėjo pareiškėjos siųsti į CMEK, nes pareigūnas į CMEK sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti siunčiamas tik tuo atveju, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatomos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytos sąlygos kompensacijai mokėti. Sutinka su teismo padaryta išvada, kad sąlygos mokėti pareiškėjai kompensaciją nebuvo nustatytos, todėl Varėnos rinktinė pagrįstai nepasiuntė O. P. į CMEK. Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas nėra tas dokumentas, kurio pagrindu pareigūnas turi būti siunčiamas į CMEK tais atvejais, kai atlikto tyrimo metu konstatuojama, kad pareigūnas turi teisę gauti išmoką, o ne kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl administracinių aktų, kuriais pareiškėjos sužalojimas tarnybos metu kvalifikuotas neatitinkančiu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 numatytų kompensacijos pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais išmokėjimo sąlygų, pagrįstumo ir teisėtumo.
Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Atsižvelgiant į pareiškėjos sužalojimo datą (2010 m. rugsėjo 14 d.) byloje yra aktuali 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-122 redakcija (įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 30 d.).
Vienas iš Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnyje numatytų pagrindinių vidaus tarnybos principų - vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas. Pagal šį principą vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (Statuto 3 str.7 d.). Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje numatytomis kompensacijomis pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais yra sureglamentuotas kompensavimas už padidėjusį pavojų gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina, kad Statute numatytas vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas yra bendras visai vidaus tarnybos sistemai, kurią sudaro Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma (Statuto 3 str.2 d.). Vidaus tarnybos sistemos statutinės įstaigos įstatymų leidėjo joms pavestus uždavinius įgyvendina organizuodamos pareigūnų, kurie tarnauja atitinkamuose vidaus reikalų statutinių įstaigų struktūriniuose padaliniuose, tarnybą statutiniais pagrindais. Vidaus tarnybos sistemos statutinių įstaigų struktūrinių padalinių pareigūnų tarnybinės pareigos padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai prasme nėra lygiavertės. Taigi sprendžiant dėl Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo kiekvienas konkretus vidaus tarnybos pareigūno sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo faktas turi būti įvertintas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimo ar nebuvimo kontekste būtent tomis tarnybos aplinkybėmis, kuriomis pareigūnas patyrė atitinkamą traumą.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-122 redakcija) pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo mokama nustačius vieną iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, <...>, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, <...> susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 str. 5 d.), o sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija (Statuto 40 str. 8 d.).
Pagal Nustatymo taisyklių (LR vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 1V-138) 3-10 punktų nuostatas dėl Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo vidaus tarnybos įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti priežastinį ryšį ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tai reiškia, kad tarnybinio patikrinimo metu turi būti nustatyta, ar pareigūno sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo atvejis priskirtinas vienam iš Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų kompensacijos mokėjimo atvejų. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus priėjo prie pagrįstos išvados, kad skundžiamoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje į Statuto 40 straipsnio 3 dalyje ir Nustatymo taisyklių 10 punkte (jame nustatyti tarnybinio patikrinimo išvados turinio reikalavimai) nurodytus klausimus yra atsakyta.
Pareiškėjos sužalojimo aplinkybės byloje yra nustatytos ir dėl jų ginčas nekyla. Pareiškėja - statutinė valstybės tarnautoja (pareiškėja įvykio metu tarnavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Tribonių užkardos Sargybų būrio pasieniete). 2010 m. rugsėjo 14 d. apie 14 val. pareiškėja kojos traumą patyrė nelaimingo atsitikimo metu atliekant tarnybines pareigas Tribonių užkardos Stasylų geležinkelio PKP teritorijoje tikrinant į Lietuvos Respubliką atvykusį krovininį traukinį. Tikrinimo metu įlūžus grotuotoms šilumvežio grindims pareiškėja nukrito ir patyrė kojos traumą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo priimtais sprendimais, kad pareiškėja buvo sužalota tarnybos metu, tačiau sužalojimo metu ji nevykdė jokių tarnybos pareigų, susijusių su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei.
Vidaus tarnybos pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas Statuto 40 straipsnio 3 dalies kontekste gali būti pripažintas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ar gyvybei tik tuo atveju, jei pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes būtų nustatyta, kad tarnybos metu buvo atliekamos tokio pobūdžio tarnybinės užduotys, kurių atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjos sužalojimas atliekant tarnybą pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (sužalojimo metu pareiškėjai buvo pavesta vykdyti funkcijas: traukinio išorinė apžiūra, radiacinė kontrolė bei traukinio (lokomotyvo) brigados dokumentų tikrinimas ir traukinio apžiūra).
Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, jog pareiškėja susižalojo atlikdama tarnybines pareigas, tačiau jos susižalojimas nepriskirtinas nė vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti Statuto 40 straipsnio 3 numatytą kompensaciją.
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 8 dalyje yra pateikta nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar susijusio su tarnyba sąvoka – tai įvykis tarnybos metu, įskaitant eismo įvykį tarnybos metu, įvykis pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, jei pareigūnas šios pertraukos metu yra tarnybos vietoje, arba su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas. Taigi pareiškėjos sužalojimo atvejis pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes priskirtinas prie nelaimingų atsitikimų tarnyboje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikytas ir aiškintas tas pats įstatymas (atitinkama jo norma), atsižvelgiant į įstatymų ir atitinkamų jų normų pasikeitimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. IX-804 redakcija) taikymo praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2009 m. birželio 2 d. Nr. A502-297/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. Nr. A146-1026/2009; 2010 m. sausio 26 d. Nr. A143 – 152/2010; 2010 m. birželio 17 d. Nr. A662-867/2010 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad pareigūnas siunčiamas į CMEK sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti tik tuo atveju, kai yra tarnybinio patikrinimo metu nustatomos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje nustatytos sąlygos mokėti kompensaciją dėl pareigūno sužalojimo, susižalojimo, sveikatos sutrikdymo (Statuto 40 str.3, 5 d., Nustatymo taisyklės). Nustatęs , kad Tarnybinio patikrinimo išvada yra pagrįsta ir ją panaikinti nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą siųsti pareiškėją į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Tais atvejais, kai pareigūno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, tačiau ne Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato šio Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teisės aktai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktų byloje nustatytų aplinkybių įvertinimu ir teismo padarytomis išvadomis dėl materialinės teisės normų taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.