- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- 2-33-665/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00458-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Čereškevičienė
- Ieškovas
- O. Z.
- Atsakovas
- J. Z.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. Z. ieškinį atsakovei J. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovės priešieškinį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo: nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, jam ir atsakovei palikti santuokines pavardes, padalinti santuokoje įgytą turtą pagal ieškovo pateiktą variantą ir nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu dalimi pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą, konkretizuotą naudojantis su ieškiniu pateikiamu namo vidinių patalpų planu. Taip pat ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ( advokatės atstovavimo išlaidas pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus ir žyminio mokesčio išlaidas).
Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuoką įregistravo Vilniaus miesto CM skyriuje akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant su atsakovu santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. Z. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Z., kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Santuoka galutinai iširo nuo 2011 metų, kai sutuoktiniai nutraukė bendrą santuokinį gyvenimą. Ieškovo ir atsakovės santykiai iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji netinkamai elgėsi šeimoje , jos charakteris yra nesugyvenamas. Atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigas, nustatytas LR CK trečioje knygoje- nebuvo sutuoktiniui lojali, jo negerbė- nevertino jo asmeninio indėlio į šeimos gerovę, jai vis buvo maža turto, nors žinojo, kad ieškovas ėmė paskolą, statė namą, pats asmeniškai daug dirbo gerai apmokamame darbe ir atsakingose pareigose AB „Lietuvos geležinkeliai „ , laisvalaikiu dirbo prie savo namo statybų, dėl tokio atsakovės elgesio ieškovas patyrė daug streso, prarado sveikatą; atsakovė neteikė jam moralinės paramos ir žemino- sakė, kad ieškovas nevykėlis- rusas, girtuoklis, nors ieškovas jau dešimt metų, kaip yra užsikodavęs ir visiškai nevartoja alkoholio, ir atsakovei santuokos sudarymo metu nebuvo jo tautybė paslaptimi; atsakovė nuolat šeimoje kėlė vaidus, dėl mažiausio menkniekio puldavo į isteriją arba su sutuoktiniu nesikalbėjo, negamino valgyti, juo nesirūpino, vienašališkai nutraukė intymų bendravimą- sakydavo, kad atsakovę nuo ieškovo pykina, ji su juo intymių santykių nenori turėti; atsakovė jį šmeižė, nes be reikalo kviesdavo policiją ir nė karto jos kvietimuose nurodyti faktai nepasitvirtino. Atsakovė važiuodavo į naktinį barą, todėl ieškovas įtaria ją buvus jam neištikima. Žmona keldavo konfliktus nepagrįstai, net dėl to, kad ne taip į namą ieškovas įeina, varė ir varo iš namų, nepatenkinta ieškovo tautybe, siūlo važiuoti į Baltarusiją. Gyventi santuokoje su atsakove nebeįmanoma. Ieškovas išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja, ji taip pat yra dirbanti ir išlaikymo nereikalinga. Ieškovas siūlė atsakovei santuoką nutraukti bendru sutikimu ir pasidalinti turtą, tačiau su pasiūlymu atsakovė nesutiko, jis ir dabar norėjo susitarti ir jei ieškovė sutinka, sutikti, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl visas bylinėjimosi išlaidas ieškovas prašė priteisti iš atsakovės. Atsakovas nurodė santuokoje įgytą turto balansą, kurį konkretizavo savo paaiškinime. Jis nurodė, kad santuokoje įgytų skolų ir kreditorių nėra, o reikalinga padalinti žemės sklypą ir ant jo esantį namą su nebaigtu statyti ūkiniu pastatu, esančius Pabradės m., (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra nurodyta ir prašoma imti už pagrindą VĮ Registrų centro duomenis, kur namo kaina yra 123000 lt, ūkinio pastato, kurio baigtumas 73 procentai, kaina yra 23900 Lt ,0,1977 ha žemės sklypo, kurio paskirtis yra „kita“, vertė yra 13200 Lt. Taip pat reikalinga padalinti butą, kurio bendras plotas 36,24 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), Pabradės mieste, vertė pagal masinį vertinimą yra 17400 Lt, ir šiam butui tenkančią 1186/5112 dalį ūkinio pastato, kurio vertė pagal masinį vertinimą siekia 1350 Lt, žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0858 ha, 335/858 sklypo dalį, kurios vertė pagal masinį vertinimą 1932 Lt. Taip pat reikalinga padalinti automobilius, įgytus santuokoje : FORD Focus,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainuojantį 6000 Lt , registruotą atsakovės vardu, ir automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainuojantį 2500 Lt, registruotą ieškovo vardu. Tokiu būdu ieškovas prašo padalinti santuokoje įgyto turtą, kurio vertė yra ( 1932 +17400+1350+123000+13200+23900 + 6000+2500) 189282 litai . Ieškovas prašo jam priteisti turto 93094 Lt sumai, atsakovei priteisti turto 98191 lito sumai . Dalinant nekilnojamąjį turtą ieškovas prašo jį padalinti lygiomis dalimis, tačiau jam priteisti visą nebaigtą statyti ūkinį pastatą, prie namo, nes šį pastatą reikalinga baigti statyti, o atsakovei priteisti visą nekilnojamąją turtą, esant (duomenys neskelbtini), Pabradės m. ( butą, žemės sklypo dalį ir ūkinio pastato dalį). Automobilius ieškovas prašo padalinti pagal jų registraciją ir susiklosčiusią naudojimo praktiką- ieškovas naudojasi automobiliu (duomenys neskelbtini) todėl jį priteisti jo asmeninėn nuosavybėn, atsakovė naudojasi automobiliu FORD FOCUS, todėl jį priteisti atsakovės asmeninėn nuosavybėn. Tokiu būdu padalinus turtą natūra, atsakovei tektų didesnė turto dalis, todėl prašo teismą iš jos priteisti ieškovui 10341 Lt piniginę kompensaciją. Taip pat ieškovas paaiškino, kad negali sutikti, kad namas būtų perduotas atsakovei, nes neturės kur gyventi, nesutinka taip pat ir dėl to, kad jis daug asmeninio darbo ir dalį bendro gyvenimo interesų paaukojo šio namo statybai, todėl siekia jame ir pasilikti gyventi, o išmokėti kompensacijos atsakovei už dalį namo jis negali, nes ši reikalauja 160000 litų, o jis pinigų neturi, bandė susitarti su banku dėl paskolos, tačiau bankas jį atsisakė kredituoti. Atsakovė taip pat nesutinka jam išmokėti piniginę kompensaciją už namą, sako neturinti pinigų. Be to namuose gyvena ir suaugusi ginčo šalių dukra, dažnai lankosi suaugęs sūnus, todėl namas dalintinas tik natūra. Jis siūlo per naudojimosi namu tvarkos nustatymą užkirsti kelią bet kokiems nesutarimams su atsakove ateityje. Bute šiuo metu gyvena panaudos santykių pagrindu atsakovės pažįstama, kuri turi teisėtų lūkesčių jame gyventi ir ateityje, taip yra nutarta šalių bendru sutarimu. Todėl ieškovas mano, kad siūlomas nekilnojamojo turto padalinimo variantas, nustačius naudojimosi tvarką pagal jo pasiūlytą variantą , maksimaliai atitiktų ginčo šalių interesus, nes visą tą laiką , kai sutuoktiniai faktiškai gyvena atskirai ir gyvena minėtame name, jie jau naudojasi namo patalpomis tokiu būdu, kaip ir prašoma nustatyti teismo ateityje. Su atsakovės priešieškiniu ieškovas nesutiko visiškai ir prašė jį atmesti.
Atsakovė su reikalavimu nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką sutiko, tačiau pateikė priešieškinį , kuriame prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, sutiko ,kad ginčo šalys skolų ir kreditorių neturi, sutiko, kad ieškovas teisingai sudarė jų santuokoje įgyto turto balansą( tiek su turto iš vardijimu, tiek su jo įkainojimu ) tačiau prašė jai priteisti visą gyvenamąjį namą ir pusę prie namo esančio žemės sklypo, o atsakovui priteisti ūkinį pastatą , kitą pusę žemės sklypo, nes sklypo dydis padalinimui į du sklypus jos nuomone yra pakankamas, tačiau nepateikė žemės sklypo padalinimo į du sklypus projekto. Atsakovė prašė jai priteisti 11950 Lt piniginę kompensaciją už perduodamą ieškovui asmeninėn nuosavybėn visą ūkinį pastatą. Taip pat atsakovė prašė priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn, butą su žemės sklypo ir ūkinio pastato dalimi , jai priteisiant kompensaciją už didesnę turto dalį, tenkančią ieškovui. Su pasiūlytu ieškovo automobilių padalinimo būdu atsakovė sutiko, o galutinai ji prašė teismo ieškinį atmesti, jos priešieškinį patenkinti santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, jai asmeninėn nuosavybėn priteisti gyvenamąjį namą, kainuojantį 123000 Lt , pusę žemės sklypo prie šio namo, automobilį FORD FOCUS, kainuojantį 6000 Lt ir 5826,35 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, kai turtas dalinamas nenukrypstant nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo. Bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti jai iš ieškovo, nes ji patyrė 2979,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 4894,21 Lt advokato atstovavimo išlaidų, o viso 7873,21Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo teismo priteisti iš ieškovo. Taip pat atsakovė paaiškino, kad ji galėtų namo dalį perduoti ieškovui, jei šis už ją sumokėtų ne mažiau 160000 lt piniginę kompensaciją, o šiam neišsigalint sumokėti kompensacijos , jam mokėti ir atsisakyti pretenzijų į namą ji nesutinka, nes ji galimybės mokėti ieškovui kompensacijų neturi, todėl nesutinka su taikos sutarties sąlygomis. Bute Malūno g. 6-2, Pabradėje šalys negyvena, nors jame deklaruoja gyvenamąją vietą, ten gyvena ir butą prižiūri pažįstamas ginčo šalims asmuo pagal susitarimą. Šalys gyvena atskirai, tačiau namo pirmojo aukšto kambariuose gyvena atsakovė, o pastogės patalpose gyvena ieškovas, jie abu naudojasi pirmame aukšte esančia virtuve, sanmazgu, koridoriumi ir rūsiu, kuriame yra namo centrinio šildymo katilinė, tačiau rūsyje pertvaros dar neįrengtos į namą yra du įėjimai. Taip pat ieškovė paaiškino, kad ieškovas visiškai nesirūpino šeima, buvo jai neištikimas su R. S., nes su ja važinėjo į Palangą. Vyras ją prievartaudavo, todėl ji atsisakė su juo turėti intymius santykius. Ieškovas yra agresyvus, kėlė prieš ją ranką, tačiau ji buvusi kvaila ir nekvietusi policijos. Ji rūpinosi šeima, namų buitimi ir tvarka, tačiau ieškovui niekaip negalėjo įtikti. Savo intymias paslaugas vyras siūlydavo jos draugėms, vyras nenakvojo namuose , gerdavo ištisomis paromis , savaitėmis kol užsikodavo. Namą statė ir jos tėvai. Atsakovė prašo priteisti jai iš atsakovo piniginę kompensaciją, nes vertina, jog jai turėtų būti kompensuota jos tėvų dovanotos lėšos 45300 Lt sumoje, nes jas šalys panaudojo namo statybai, tačiau sutinka, kad kai kas buvo statoma ir iš santuokinių lėšų. Atsakovė mano, kad vyras nesirūpino sūnumi ir dukra, o užsiėmė savo veikla, kuri jį domina. Nors vyras girtavo 10 metų, bet jis nebuvo netekęs darbo. Paaiškino, kad santuokinio gyvenimo su ieškovu ji negyvena daugiau nei metus. Namo statybai vyras buvo paėmęs paskolą, kurią išmokėjo iš savo atlyginimo, tačiau atsakovė tuo metu pirko maisto produktus. Konfliktų namuose iniciatorius yra ieškovas, atsakovė nenori išsaugoti santuokos ir problema yra ne vaikai, o tai, kad visi kaimynai žino , kad jis gyvena pas kitą moterį - R. S., o į namus grįžta savaitgaliais, kai šios moters vaikai grįžta į namus. Apie neištikimybę atsakovė sužinojo pavasarį. Ieškovas atsakovę vadina nepagarbiais žodžiais, žemina, jis jau po santuokos norėjo, kad atsakovės vieta būtų virtuvėje, tačiau ji su tokia padėtimi nesitaikstė. Ieškovas yra seksualinis maniakas, jis internete ieško draugysčių su kitomis moterimis. Santykius su ieškovu atsakovė nutraukusi dėl šio internetinio tinklapio, kuriame užfiksuotas jos sutuoktinis nepadoriai apsinuoginęs.
Liudytoja D. C., kuriai išaiškinta teisė atsisakyti liudyti arba atsakyti tik į kai kuriuos klausimus, nes atsakovė yra jos dukra, įspėta dėl melagingų parodymų davimo, atsakydama į klausimus, paaiškino, kad ji ir jos miręs sutuoktinis padėjo ginčo šalims statyti namus, davė, pinigų, pirko medžiagų, tačiau to niekaip neformino. Tuo metu dukra gyveno santuokoje, augo vaikai, todėl norėjosi jaunai šeimai padėti. Namą dukra su vyru statė apie 17 metų. Tuo metų žentą mylėjusi kaip sūnų, kilus konfliktams dar jį užstodavusi. Vienu metu žentas girtavo, dukra gyveno sunkiai, tačiau norėjosi pastatyti dukrai tą namą, todėl ir toliau duodavusi pinigų, padėjusi auginti anūkus. Iki bylos iškėlimo žinojusi, kad žentas stumdosi, žentas skundėsi, kad dukra valgyti negamina, o tikrai būdavo pagaminta. Jai nei ieškovas, nei atsakovė nesakė, kad ieškovas gyvena su kita moterimi, dukros ir žento šeima nėra asociali.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš bylos medžiagos, ieškovės, atsakovo, ginčo šalių atstovų paaiškinimų, liudytojos paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka, kuri įregistruota Vilniaus m. CM skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje šalims gimė sūnus ir dukra , kurie šiuo metu yra pilnamečiai, todėl vaiko išlaikymo klausimas šioje byloje nespręstinas( b.l.9,10,11) . Ieškovė su atsakovu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2011 metų, nors konfliktai jų šeimoje vyko ir nesutarimai buvo nuo pat santuokos pradžios, kai, atsakovės paaiškinimu, vyras norėjo, jog žmonos vieta būtų virtuvėje, o atsakovė su tuo niekada nesutiko taikstytis. Iš ieškovo paaiškinimo galima spręsti, kad jis skirstė darbus į vyriškus ir moteriškus ir tuo aspektu turėjo pretenzijų sutuoktinei. Todėl teismas sprendžia, kad jau santuokos pradžioje skyrėsi ginčo šalių požiūris į šeimą. Abu atsakovai buvo dirbantys, tačiau konfliktuodavo, ir nerado būdų konfliktams sėkmingai ir galutinai išspręsti. Šeima patyrė didelius išbandymus, kai onkologine liga susirgo jų sūnus E. ( b.l. 65-66,97-68), tuomet nesutarimai ir nesusikalbėjimas ypač paaštrėjo, atsakovė mano, kad šiuo laikotarpiu ieškovas nepakankamai rūpinosi vaikais, nes ji viena ligoninėje slaugė sūnų, o ieškovas mano, kad tokie sutuoktinės teiginiai yra nepagrįsti, nes jis rūpinosi abiem vaikais, stengėsi uždirbti lėšų gydymui, rūpinosi namo statyba, paskolos grąžinimu. Tuo metu tarp ginčo šalių ypač pagilėjo nesutarimai, ko pasėkoje atsakovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Ši faktinė aplinkybė pripažįstama abiejų ginčo šalių. Atsakovė pateikė 2012 04 17 teismo posėdžio protokolą ir teismo nutartį Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-209-665/2012. Iš šių įrodymų matyti, kad teismas nagrinėjo bylą pagal J. Z. ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo atsakovui O. Z. ir parengiamajame teismo posėdyje nutartimi civilinę bylą nutraukė, nes ieškovė atsisakė ieškinio po to, kai atsakovas parengiamajame teismo posėdyje pateikė įrodymus , kad jis vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ( moka laikinąjį išlaikymą) bei įrodymus, kad teikia išlaikymą abiems vaikams. Todėl nėra pagrindo spręsti , jog ieškovas nesirūpino šeima, kiek tai liečia vaikų išlaikymą. Vienok iš abiejų ginčo šalių paaiškinimų matyti, kad šioje šeimoje nuolat kildavo nesutarimai, kurių sutuoktiniai nepajėgė išspręsti, nors tam pastangas dėjo tiek ieškovas, tiek atsakovė. Jie išaugino abu vaikus, pastatė gyvendami santuokoje bendrus namus, pagerino šeimos buitines sąlygas, ieškovas dėl atsakovės priekaištų kaltinant jį girtavimu, užsikodavo ir 10 metų nebevartoja alkoholinių gėrimų, tačiau sutuoktiniai nesugebėjo išspręsti kitų tarpusavio sugyvenimo problemų, ko pasėkoje atsakovė atsisakė su ieškovu intymaus bendravimo, o ieškovas nuo 2011 metų pradėjo su atsakove gyventi atskirai, apsisprendė skirtis ir pradėjo ieškoti naujų pažinčių. Ši faktinė aplinkybė patvirtinta šalių paaiškinimais, kitais įrodymais. Iš atsakovės pateiktų įrodymų ( b.l.56-63 ) matyti, kad po to, kai ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo, jis viename iš internetinių puslapių skelbėsi pažinčių portale, ieškodamas draugių, tačiau ir pats ieškovas to neneigia, paaiškindamas, kad taip elgėsi, nes su atsakove šeima jau faktiškai iširo, jis galutinai apsisprendė skirtis, tarp jų buvo nutrūkęs intymus ryšys, kurį nutraukė atsakovė. Atsakovė patvirtino, kad ji atsisakė intymaus bendravimo su sutuoktiniu ir teigė, jog taip padarė dėl sutuoktinio smurto ir prievartavimo, bet byloje atsakovė neįrodė, kad ieškovas prieš ją smurtavo arba ją prievartavo. Savo paaiškinime ieškovas tą paneigė. Iš rašytinių įrodymų ( b.l.101,102) matyti, kad Švenčionių RPK atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės pareiškimą, nes patikslinimo metu nustatyta, jog prieš pareiškėją nebuvo panaudotas fizinis ar kitoks smurtas, taip pat nenustatyta ir smurto artimoje aplinkoje faktas. Nors atsakovė paaiškino teismui, kad ieškovas buvo jai neištikimas, tačiau šis savo paaiškinime minėtą aplinkybę paneigė, liudytoja D. C. teisme atsakydama į klausimą paaiškino, kad tarp sutuoktinių kildavo nesutarimai ir konfliktai, tačiau ji užstodavusi žentą, ji girdėjusi, kad dukros šeima skiriasi, nes žentas turi kitą moterį, tačiau to, kad jis gyvena su kita moterimi, nesakė nei jis, nei dukra. Kitų ieškovo neištikimybės įrodymų byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas tapo jai neištikimas iki jie nepradėjo gyventi atskirai , kai ji atsisakė su sutuoktiniu intymių santykių. Todėl byloje iš ginčo šalių paaiškinimų nustatytas atsakovės atsisakymo gyventi intymų gyvenimą su ieškovu faktas, bet neįrodyta, kad ieškovas yra seksualinis maniakas ar sutuoktinės prievartautojas. Kadangi abu sutuoktiniai nebenori išsaugoti santuokos, taikytis nesutinka ir dėl to abu yra kategoriškai apsisprendę, teismas santuoką nutraukia, nes yra išnaudotos visos sutuoktinių taikinimo galimybės, sutuoktiniai ilgą laiką – virš metų laiko nebeveda bendro ūkio, negyvena intymaus gyvenimo, kuris tiek ieškovui, tiek atsakovei jų paaiškinimais yra būtinas, tačiau nutrūko dėl nesutarimų, kurių sutuoktiniai nesugebėjo išspręsti. Todėl teismas daro išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Tarp šalių nėra ginčo dėl tarpusavio išlaikymo, toks reikalavimas nekeliamas nei ieškinyje , nei priešieškinėje, kiekvienas iš sutuoktinių yra darbingas ir dirbantis, todėl teismas nutraukdamas santuoką dėl sutuoktinių išlaikymo nesprendžia.
Šalys nurodė, kad santuokoje skolų nėra, kreditorių nėra. Byloje ieškovo pateiktas santuokoje įgyto ir dalintino turto balansas , tarp šalių nėra ginčo dėl to, kas sudaro sutuoktinių santuokoje įgytą turtą, kokia turto kaina. Šalys sutaria, kad turtas yra dalintinas ir nekilnojamasis turtas dalintinas nenukrypstant nuo lygių dalių principo, turtas dalintinas natūra. Atsakovė prašo priteisti jai iš atsakovo piniginę kompensaciją, nes vertina, jog jai turėtų būti kompensuota jos tėvų dovanotos lėšos 45300 Lt sumoje, nes jas šalys panaudojo namo statybai. Todėl teismas dalina šalių nurodytą turtą, nenukrypdamas nuo lygių dalių principo.
Šalys santuokoje įgijo žemės sklypą ir pasistatė ant jo esantį namą su ūkiniu pastatu (nebaigtu statyti), esančius Pabradės m., (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra nurodyta ir prašoma imti už pagrindą VĮ Registrų centro duomenis, kur namo kaina yra 123000 lt, ūkinio pastato, kurio baigtumas 73 procentai, kaina yra 23900 Lt ,0,1977 ha žemės sklypo, kurio paskirtis yra „kita“, vertė yra 13200 Lt ( b.l.12-14). Taip pat reikalinga padalinti santuokoje įgytą butą, kurio bendras plotas 36,24 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), Pabradės mieste, vertė pagal masinį vertinimą yra 17400 Lt, ir šiam butui tenkančią 1186/5112dalį ūkinio pastato, kurio vertė pagal masinį vertinimą 1350 Lt, butui tenkančią žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0858 ha, 335/858 sklypo dalį, kurios vertė pagal masinį vertinimą 1932 Lt ( b.l.16-17,18-1920-21). Taip pat reikalinga padalinti automobilius, įgytus santuokoje : FORD Focus,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainuojantį 6000 Lt , registruotą atsakovės vardu ir automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainuojantį 2500 Lt, registruotą ieškovo vardu ( b.l.24,25). Tokiu būdu ieškovas ir atsakovė prašo padalinti santuokoje įgyto turto, kurio vertė yra ( 1932 +17400+1350+123000+13200+23900 + 6000+2500) 189282 litai .Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie šalių deklaruotą gyvenamąją vietą ( b.l.23,22) tikrosios šalių gyvenamosios vietos neatitinka, nes šiuo adresu yra santuokos metu įgytas sutuoktinių butas, registruotas atsakovės vardu, kuriame gyvena šalių pažįstama pagal susitarimą su buto savininkais, turinti teisėtų lūkesčių toliau jame gyventi. Šalys gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Pabradės mieste, ir tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kurioje ginčo šalys gali be kliūčių ir papildomų išlaidų gyventi. Spręsdamas dėl turto padalinimo teismas vertiną šią faktinę aplinkybę. Su ieškiniu pateiktas namo vidinių patalpų planas. Jis atitinka šalių paaiškinimus, kad namas yra vieno aukšto su pastogės patalpomis ir rūsio patalpomis. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas gyvena atskirai ir naudojasi pastogės patalpomis bei bendro naudojimo patalpomis pirmame aukšte ir rūsio patalpomis, abiem įėjimais ir rūsio patalpomis. Atsakovė, šalims gyvenant atskirai, naudojasi namo pirmame aukšte esančiais kambariais ir bendro naudojimo patalpomis- virtuve, san. mazgu, koridoriumi abiem įėjimais ir rūsio patalpomis. Rūsyje pagal planą yra numatyta kelios patalpos, tačiau jame įrengta katilinė, o durų ir pertvarų dar nėra. Ieškovas nepateikė gyvenamojo namo patalpų rekonstravimo projekto ir neprisiėmė pareigos jį pertvarkyti tokiu būdu, kad būtų galimybė suformuoti du atskirus butus, su atskiru šildymu, todėl byloje nėra galimybių paskirstyti tik namo plane nurodytas rūsio atskiras patalpas, kai rūsys atskiromis patalpomis natūroje nesuformuotas, jame yra įrengta tik katilinė, iš kurios šildomos visos namo patalpos. Todėl teismas šalių namą padalina lygiomis dalimis ir nustato naudojimosi tvarką, atitinkančią tarp šalių jau susiklosčiusiajai naudojimosi namo patalpomis tvarkai, o rūsio patalpas su katiline, abu namo įėjimus ir pirmame aukšte esančius virtuvę, koridorių , san. mazgą, abu įėjimus , šulinį ir nuotekų šalinimo kanalizacijas palieka bendrasavininkų bendram naudojimui. Toks namo padalinimas ir naudojimosi patalpomis nustatymas nepažeis nė vieno iš bendrasavininkų interesų ir ateityje neužkerta kelio namo bendrasavininkams su lygiomis dalimis susitarti patiems tarpusavyje dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba, esant ginčui, prašyti teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateikiamus atidalinimo projektus. Atsakovės ir ieškovo reikalavimas nebaigtą statyti ūkinį pastatą perduoti ieškovo nuosavybėn netenkinamas, nes byloje ieškovas šiuo atveju pageidauja ir dalies namo, o atsakovė nori gauti visą namą , atsisakydama dalies žemės sklypo, nors nepateikė žemės sklypo padalinimo į du sklypus projekto, be to šiuo metu gyvenamasis namas yra vienintelė turima laisva šalims gyventi gyvenamoji patalpa, ūkinis pastatas reikalingas investicijų jo statybos užbaigimui. Namas pastatytas šalių santuokos metu, buvo statomas nuo 1991 iki 2012 metų iš abiejų ginčo šalių lėšų, prisidedant giminaičiams, kurie teikė paramą jaunai šeimai. Ieškovas nurodė, kad į šią statybą ( namą su ūkiniu pastatu ) investavo 20000 litų, pardavęs broliui paveldėtą po savo tėvų mirties buto dalį. Šią faktinę aplinkybę patvirtina rašytiniai įrodymai - nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis ( b.l. 103-106) ir šios faktinės aplinkybės atsakovė nenuginčijo. Taip pat šalys sutinka, kad namo statybai buvo naudojamos šeimos pajamos ir ieškovo paskolos lėšos, dalį darbų statytojai atliko patys. Liudytoja D. C. paaiškino, kad lėšų dukrai nedovanojo, o padėjo dukros šeimai statyti namą, statybos pradžioje, kai žentą mylėjo kaip savo sūnų. Todėl atsakovė neįrodė, kad tėvai jai dovanojo pinigines lėšas, tokiu būdu nėra pagrindo spręsti dėl didesnė turto dalies jai priteisimo arba kompensacijos iš atsakovo priteisimo. Taip pat byloje nustatyta, kad nuosavybėn gauti buto su prie jo esančia žemės sklypo ir ūkinio pastato dalimi nepageidauja nė vienas iš šalių, butas yra perduotas naudotis kitiems tretiesiems asmenims, bendru šalių sutarimu. Dėl automobilių pasidalinimo šalys nesiginčija, todėl teismas juos padalina, atsižvelgdamas į šalių pageidavimą. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms santuokoje įgytas šalių nekilnojamasis turtas dalinamas lygiomis dalimis natūra ir nustatoma naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka.
Kadangi teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, tai nė vienai iš šalių jų turėtų bylinėjimosi išlaidų iš kitos šalies nepriteisia ir atstovavimo dydžio išlaidų pagrįstumo nevertina.
Teismas byloje turėjo 24,60 Lt pašto išlaidų, kurias, ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, priteisią lygiomis dalimis iš ieškovo ir atsakovės.
Byloje teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes yra nustatyta, kad atsakovas O. Z. , kuris elektros tiekimą gyvenamajam namui buvo nutraukęs, jį atkūrė, teismo įpareigojimą įvykdė. Nei ieškinyje nei priešieškinyje reikalavimų spręsti naudojimosi elektra tvarką nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 270, 384, 385 straipsniais , LR CK 3.60, 3.61, ,3.169, 3.127, straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką , įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) tarp O. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Z. , a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „Z.“, atsakovei- „Z.“ .
O. Z. priteisti ½ dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Pabradės m., Švenčionių rajone, paskiriant jam naudotis antro namo aukšto ( pastogės) patalpas, gyvenamojo namo plane pažymėtas indeksais 1-10(35,50 kv.m.), 1-9 ( 8,54 kv.m.), verandą 1-1( 3,63 kv.m. ir paliekant bendram naudojimui su atsakove J. Z. rūsio patalpas , koridorių , pažymėtą plane indeksu 1-2( 7,74 kv.m.), sanitarinį mazgą 1-7( 4,16 kv.m.), virtuvę 1-6( 11,82 kv. m.), įėjimus, plane pažymėtus indeksais t, 1t; šulinį, nuotekų šalinimo kanalizacijas.
J. Z. priteisti ½ dalį namo, unikalus Nr. 4400- 2404-6844, esančio (duomenys neskelbtini), Pabradės m., Švenčionių rajone, paskiriant jam naudotis pirmojo namo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-3( 8,23 kv.m.) 1-4( 15,06 kv.m.), 1-5(23,03 kv.m.), 1-8(7,33 kv. m.) ir paliekant bendram naudojimui su ieškovu O. Z. rūsio patalpas , koridorių , pažymėtą plane indeksu 1-2( 7,74 kv.m.), sanitarinį mazgą 1-7( 4,16 kv.m.), virtuvę 1-6( 11,82 kv. m.), įėjimus, plane pažymėtus indeksais t, 1t; šulinį, nuotekų šalinimo kanalizacijas.
O. Z. priteisti ½ dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ 0,1977 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Pabradės m. Švenčionių rajone.
J. Z. priteisti ½ dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ 0,1977 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esančių (duomenys neskelbtini), Pabradės m. Švenčionių rajone.
O. Z. priteisti ½ dalį dviejų kambarių buto , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 36,24 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Pabradės m., Švenčionių r., ½ 1186/5112 dalies ūkio pastato , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 335/858 dalies žemės sklypo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Pabradės m., Švenčionių rajone.
J. Z. priteisti ½ dalį dviejų kambarių buto , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 36,24 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Pabradės m., Švenčionių r., ½ 1186/5112 dalies ūkio pastato , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 335/858 dalies žemės sklypo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)m., Švenčionių rajone.
O. Z. priteisti asmeninėn nuosavybėn automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kainuojantį 2500 Lt.
J. Z. priteisti asmeninėn nuosavybėn automobilį FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kainuojantį 6000 Lt.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovo ir atsakovės po 12,30 Lt į valstybės pajamas teismo turėtų pašto išlaidų byloje
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą .