- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-1727-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00458-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Petkuvienė, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- J. Z.
- Ieškovas
- O. Z.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. Z. ieškinį atsakovei J. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovės priešieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, jam ir atsakovei palikti santuokines pavardes, padalinti santuokoje įgytą turtą pagal ieškovo pateiktą variantą ir nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo dalimi pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą, konkretizuotą naudojantis su ieškiniu pateikiamu namo vidinių patalpų planu, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. Z., (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Z., kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Santuoka galutinai iširo 2011 metais, kai sutuoktiniai nutraukė bendrą santuokinį gyvenimą. Teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji netinkamai elgėsi šeimoje: atsakovė pažeidė sutuoktinės pareigas - nebuvo sutuoktiniui lojali, jo negerbė, nevertino jo asmeninio indėlio į šeimos gerovę, buvo jam neištikima. Taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, kurio vertė yra 189 282 Lt: prašė jam priteisti turto 93 094 Lt sumai, atsakovei priteisti turto 98 191 Lt sumai. Dalinant nekilnojamąjį turtą ieškovas prašė jį padalinti lygiomis dalimis, tačiau jam priteisti visą nebaigtą statyti ūkinį pastatą, prie namo, nes šį pastatą reikalinga baigti statyti, o atsakovei priteisti visą nekilnojamąją turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (butą, žemės sklypo dalį ir ūkinio pastato dalį). Automobilius ieškovas prašė padalinti pagal jų registraciją ir susiklosčiusią naudojimo praktiką. Nurodė, kad neturi skolų ir kreditorių.
Atsakovė sutiko su reikalavimu nutraukti santuoką, tačiau pateikė priešieškinį, kuriame prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; sutiko su ieškovo sudarytu santuokoje įgyto turto balansu, tačiau prašė jai priteisti visą gyvenamąjį namą ir pusę prie namo esančio žemės sklypo, o atsakovui priteisti ūkinį pastatą, kitą pusę žemės sklypo. Atsakovė prašė jai priteisti 11 950 Lt piniginę kompensaciją už perduodamą ieškovui asmeninėn nuosavybėn visą ūkinį pastatą. Taip pat atsakovė prašė priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn butą su žemės sklypo ir ūkinio pastato dalimi, jai priteisiant kompensaciją už didesnę turto dalį, tenkančią ieškovui. Su pasiūlytu ieškovo automobilių padalinimo būdu atsakovė sutiko. Nurodė, kad bute, esančiame(duomenys neskelbtini), šalys negyvena, nors jame deklaruoja gyvenamąją vietą. Šalys gyvena atskirai, tačiau namo pirmojo aukšto kambariuose gyvena atsakovė, o pastogės patalpose gyvena ieškovas, jie abu naudojasi pirmame aukšte esančia virtuve, sanmazgų, koridoriumi ir rūsiu, kuriame yra namo centrinio šildymo katilinė, tačiau rūsyje pertvaros dar neįrengtos į namą yra du įėjimai. Taip pat ieškovė paaiškino, kad ieškovas visiškai nesirūpino šeima, buvo jai neištikimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę Z., atsakovei – Z.; padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisė ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant jam naudotis antro namo aukšto (pastogės) patalpas, gyvenamojo namo plane pažymėtas indeksais 1-10 (35,50 kv.m.), 1-9 (8,54 kv.m.), verandą 1-1 (3,63 kv.m.) ir paliekant bendram naudojimui su atsakove J. Z. rūsio patalpas, koridorių, pažymėtą plane indeksu 1-2 (7,74 kv.m.), sanitarinį mazgą 1-7 (4,16 kv.m.), virtuvę 1-6 (11,82 kv. m.), įėjimus, plane pažymėtus indeksais t, 1t; šulinį, nuotekų šalinimo kanalizacijas; atsakovei priteisė ½ dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant jai naudotis pirmojo namo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-3 (8,23 kv.m.), 1-4 (15,06 kv.m.), 1-5 (23,03 kv.m.), 1-8(7,33 kv. m.) ir paliekant bendram naudojimui su ieškovu O. Z. rūsio patalpas, koridorių, pažymėtą plane indeksu 1-2 (7,74 kv.m.), sanitarinį mazgą 1-7 (4,16 kv.m.), virtuvę 1-6 (11,82 kv. m.), įėjimus, plane pažymėtus indeksais t, 1t; šulinį, nuotekų šalinimo kanalizacijas; ieškovui priteisė ½ dalį ūkinio pastato, ½ 0,1977 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); atsakovei priteisė ½ dalį ūkinio pastato, ½ 0,1977 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ieškovui priteisė ½ dalį dviejų kambarių buto, turintį 36,24 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ 1186/5112 dalies ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 335/858 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); atsakovei priteisė ½ dalį dviejų kambarių buto, turinčio 36,24 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ 1186/5112 dalies ūkio pastato , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 335/858 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ieškovui priteisė asmeninėn nuosavybėn automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. CRT 051; atsakovei - automobilį FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo ir atsakovės valstybei po 12,30 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas byloje surinktų įrodymus, šalių bei liudytojos paaiškinimų pagrindu nustatė, kad nesutarimai tarp sutuoktinių prasidėjo nuo pat santuokos sudarymo pradžios, ilgainiui šalys nesugebėjo išspręsti tarpusavio nesutarimų dėl buities, finansinių klausimų, pareigų vienas kitam vykdymo, todėl sprendė, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės argumentus dėl ieškovo neištikimybės, fizinio smurto prieš ją naudojimo.
Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kas sudaro sutuoktinių santuokoje įgytą turtą, kokia turto kaina. Nurodė, jog šalys gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kurioje ginčo šalys gali be kliūčių ir papildomų išlaidų gyventi. Pažymėjo, jog su ieškiniu pateiktas namo vidinių patalpų planas, kuris atitinka šalių paaiškinimus, kad namas yra vieno aukšto su pastogės patalpomis ir rūsio patalpomis. Nustatė, kad ieškovas gyvena atskirai ir naudojasi pastogės patalpomis bei bendro naudojimo patalpomis pirmame aukšte ir rūsio patalpomis, abiem įėjimais ir rūsio patalpomis; atsakovė naudojasi namo pirmame aukšte esančiais kambariais ir bendro naudojimo patalpomis. Kadangi šalys gyvenamojo namo patalpų rekonstravimo projekto ir neprisiėmė pareigos jį pertvarkyti tokiu būdu, kad būtų galimybė suformuoti du atskirus butus, su atskiru šildymu, sprendė, jog byloje nėra galimybių paskirstyti tik namo plane nurodytas rūsio atskiras patalpas, kai rūsys atskiromis patalpomis natūroje nesuformuotas, jame yra įrengta tik katilinė, iš kurios šildomos visos namo patalpos. Atsižvelgiant į tai, šalių namą teismas padalino lygiomis dalimis ir nustatė naudojimosi juo tvarką, atitinkančią tarp šalių jau susiklosčiusiajai naudojimosi namo patalpomis tvarkai, o rūsio patalpas su katiline, abu namo įėjimus ir pirmame aukšte esančius virtuvę, koridorių , san. mazgą, abu įėjimus, šulinį ir nuotekų šalinimo kanalizacijas paliko bendrasavininkų bendram naudojimui. Sprendė, kad toks namo padalinimas ir naudojimosi patalpomis nustatymas nepažeis nė vieno iš bendrasavininkų interesų ir ateityje neužkerta kelio namo bendrasavininkams su lygiomis dalimis susitarti patiems tarpusavyje dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba, esant ginčui, prašyti teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateikiamus atidalinimo projektus.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą, nustatant, kad šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės; dalinant turtą ieškovui priteisti: 1977/3954 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visas 335/858 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visas 1186/5112 dalis ūkio pastato, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); visą automobilį Volvo 850, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); dalinant turtą atsakovei priteisti: 1977/3954 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį Ford Focus, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini); 4 266, 61 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš ieškovo pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas pažinčių svetainėje ieškojo moterų, tačiau neteisingai nurodė tokių paieškų pradžios laiką. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nustatyta, kad ieškovo anketa yra sukurta ne po kreipimosi į teismą, bet prieš metus iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Šis įrodymas, anot apeliantės, patvirtinta, kad ieškovas pažeidė lojalumo pareigą, kadangi santuokos galiojimo metu ieškojo bendravimo su kitomis moterimis. Tuo tarpu teismas nenurodė jokių jos padarytų pažeidimų, kurie leistų konstatuoti jos kaltę dėl santuokos nutraukimo.;
2. Teismas neteisingai sprendė, kad ieškovas rūpinosi šeima, kadangi išlaikymą savo vaikams pradėjo teikti tik po to, kai buvo įpareigotas tai daryti teismo nutartimi kitoje byloje;
3. Ieškovas taip pat elgėsi žiauriai su savo šeimos nariais: buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo daromo psichologinio smurto; buvo tyčia atjungęs name elektrą, kad sutuoktinė ir vaikai negalėtų ja naudotis; elektra namie vėl buvo įjungta tik po teismo įpareigojimo;
4. Teismas neįvertino, kad kiekvieno santuokos metu įgyto daikto dalijimas idealiosiomis dalimis šioje byloje yra negalimas tiek dėl objektyvių, tiek ir dėl subjektyvių priežasčių. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), neturėtų būti dalinamas, bet turėtų būti priteistas jai. Pažymi, jog ieškovas yra agresyvus, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, todėl šalių gyvenimas po santuokos nutraukimo viename name su bendromis patalpomis sukeltų grėsmę jos psichinei ir fizinei sveikatai, sukurtų nesaugumo jausmą. Teigia, kad namas yra pritaikytas gyventi vienai šeimai, todėl namas fiziškai nėra dalintinas idealiomis dalimis, nustatant naudojimosi tvarką: name yra vienintelis tualetas ir vonios kambarys, kurie yra sujungti; name yra vienintelė virtuvė; taip pat tektų našta aptarnauti ieškovo poreikius, nes jis nėra labai tvarkingas ir nejaučia problemų dėl nešvaros;
5. Teigia, jog jai nuolat besirūpinant šalių vaikais, kurių faktinės gyvenamosios vietos yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jai reikalingas didesnis gyvenamasis plotas, negu ieškovui, todėl siūlo namą priteisti jai, tuo tarpu atsakovui pusę žemės sklypo ir antro statomo statinio bei buto. Pažymi, jog namą realiai pastatė jos tėvai. Pagrindinių darbų atlikimo metu ieškovas vartojo daug alkoholio, todėl aktyviai dalyvauti statybose fiziškai negalėjo. Jos tėvai dovanojo pinigų namo įrengimui ir kitiems tikslams, pirko daiktų. Teigia, jog pirmos instancijos teismas suklydo, manydamas, kad namas yra vienintelė gyvenamoji vieta, kurioje ginčo šalys be kliūčių ir papildomų išlaidų gali gyventi;
6. Nurodo, jog jeigu teismas spręstų, kad nėra galimybės priteisti namą jai, kategoriškai atsisakydama gyventi viename name su ieškovu, veikiau sutiktų gauti iš ieškovo 100 000 Lt dydžio kompensaciją, o likusius 60 000 Lt sutiktų priimti per 5 metus, nustatant namui priverstinę hipoteką jos naudai.
Atsiliepimo ieškovas prašo apeliacinio skundo netenkinti; iš apeliantės priteisti patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:
1.Pažymi, jog apeliantė, prašydama priteisti visą namą ir kaip pagrindą pripažindama namo vertę 363 000 Lt sumoje bei papildomai reikalaudama 4 266, 61 Lt kompensacijos, pareiškė turtinį reikalavimą, kuris privalo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu nuo reikalaujamos turto vertės, todėl, apmokėdama apeliacinį skundą kaip neturtinė reikalavimą, pažeidė CPK 80 str. 1 d. 1 p. 4 d., dėl ko apeliacinis skundas negali būti nagrinėjamas nepašalinus skundo trūkumų;
2. Teigia, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie apelianto smurtavimą, girtuokliavimą, nesirūpinimą šeima, nelojalumą šeimai ir pan. Priešingai, iš šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu matyti, kad konfliktai namuose kildavo nuo pat santuokos sudarymo dienos dėl abiejų šalių kaltės ir jų abiejų iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu nebegyveno jau nuo 2011 m., apeliantės nurodytas argumentas, kad ieškovo 2012-07-22 sukurta anketa internetiniame pažinčių portale, laikytina neištikimybės įrodymu ir lojalumo atsakovei pareigos pažeidimu, yra teisiškai nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės.
3. Pažymi, jog ginčo namo, į kurį pretenduoja apeliantė, statybos vyko dvidešimt metų. Visą šį laikotarpį šalys turėjo gerai apmokamus darbus, gaudavo apie 3 000 Lt, todėl vienodai investavo savo uždirbtas lėšas į statomą namą bei namų ūkį. Atkreipia dėmesį, kad AB SEB banke buvo paėmęs tikslinę 20 000 Lt paskolą namo statybai (Stogo dengimui) bei 4 000 Lt vartojamąjį kreditą 5 arų namų valdos žemės sklypo, esančio prie ginčo objekto, išpirkimui. Minėtas paskolas atidavinėjo iš savo uždirbtų lėšų; Be to, 2009-09-08 už 21 000 Lt pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, likusį po motinos mirties. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad tėvai jai dovanojo lėšas namo statybai. Pažymi, jog teismo sprendime nurodytas namo padalinimo variantas yra racionalus ir patogus abiems šalims, be to, geriausiai garantuoja privataus gyvenimo neliečiamumą: kiekviena šalis gyvens atskirame aukšte, vaikščios per atskirus įėjimus, turės minimalų kiekį bendrų patalpų, o visas namo išlaikymo išlaidas apmokės proporcingai turimai savo turto daliai, kaip tai numato CK 4.76 str.;
4. Dėl apeliantės skunde nurodytos 4 266, 61 Lt kompensacijos už jai tenkančią mažesnę turto dalį, pažymi, kad skunde nurodyti argumentai ir išdėstytos aplinkybės prieštarauja vieni kitiems: atsakovė skundo 9 lp. Pripažįsta ir nurodo, kad ginčo namo, į kurį visą ji pretenduoja vertė yra 363 000 Lt, be to, prašo priteisti ½ dali kitos paskirties žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 6 600 Lt, automobilį Ford Focus, kurio vertė 6 000 Lt, viso atsakovės norimo turto vertė sudaro 375 600 Lt, tuo tarpu ieškovui siūlomo turto vertė sudaro tik 53 682 Lt. Taigi atsakovei pagal skunde pareikštą pageidavimą tektų 321 918 Lt vertės didesnė turto dalis, todėl toks teismo sprendimas pažeistų šalių lygiateisiškumo principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo bei nuosavybės neliečiamumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, atsakovė, pretenduodama į visą šeimos namą, privalėtų sumokėti ieškovui 160 959 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį;
5. Teigia, jog siekiant išvengti ateityje galimų konfliktinių situacijų, neprieštarautų, jog teismas pakeistų pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto dalybų ir priteistų jam visą ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei būtų priteista kitos paskirties 335/858 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1186/5112 dalis ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kaip ir buvo prašoma ieškinyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimu teismas nutraukė ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, kuri buvo įregistruota Vilniaus m. CM skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors tiek ieškovas, tiek atsakovė siekė įrodyti priešingos šalies kaltę dėl santuokos nutraukimo, tačiau pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių bei liudytojos paaiškinimus sprendė, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo argumentus, dėl kurių nesutinka su tokia teismo išvada. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esantį antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris patvirtina, kad ieškovas jau 2012-07-22, t.y. prieš metus iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, turėjo susikūręs anketą internetinėje pažinčių svetainėje. Minėtoje anketoje ieškovas buvo nurodęs, jog ieško moterų bendravimui, įkėlęs savo nuotraukų, kuriose yra apsinuoginęs. Apeliantės vertinimu, šis įrodymas patvirtina, jog ieškovas savo veiksmais pažeidė lojalumo pareigą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas įrodymas nepatvirtina ieškovo neištikimybės, kuri sudarytų pagrindą ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijai kilti (CK 3.60 str. 3 d.). Nors atsakovės į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovas anketą internetinėje pažinčių svetainėje sukūrė 2012-07-22, t.y. prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl santuokos su atsakove nutraukimo – 2013-06-20, tačiau iš šalių teismui teiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad nesutarimai tarp sutuoktinių prasidėjo nuo pat santuokos sudarymo pradžios, ilgainiui šalys nesugebėjo išspręsti tarpusavio nesutarimų dėl buities, finansinių klausimų, pareigų vienas kitam vykdymo, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, jog sutuoktiniai ilgą laiką – daugiau nei metus nebevedė bendro ūkio, negyveno intymaus gyvenimo. Šie padariniai – ilgalaikių šalių nesutarimų rezultatas. Vien ieškovo internetinė pažinčių anketa pastarojo neištikimybės sutuoktinei nepatvirtina, kitų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo lojalumo pareigos pažeidimą, nepateikta, tuo tarpu šalių paaiškinimai tvirtina apie abiejų sutuoktinių inicijuotus nesutarimus įvairiais klausimais, kurių nepavykus išspręsti, santuoka pirmos instancijos teismo pagrįstai buvo nutraukta esant abiejų sutuoktinių kaltei.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl ieškovo nesirūpinimo šeima, žiauraus elgesio. Apeliantė argumentą, jog ieškovas nesirūpino šeima įrodinėja Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi, kuria teismas tenkino apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą šalių dukrai E. Z. civilinėje byloje pagal apeliantės reikalavimus ieškovui dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Kaip nustatė pirmos instancijos teismas, ši byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio po tai, kai atsakovas parengiamajame teismo posėdyje pateikė įrodymus, kad jis vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (moka laikinąjį išlaikymą) bei įrodymus, kad teikia išlaikymą abiems vaikams. Taigi minėta teismo nutartis aplinkybės dėl ieškovo nesirūpinimo šeima nepatvirtina. Byloje taip pat nėra įrodymų apie ieškovo apeliantei daryta fizinį ar psichologinį smurtą. Nurodytos aplinkybės apie tai, kad ieškovas savo iniciatyva buvo atjungęs šalių gyvenamajame name elektrą, trukdė apeliantės iškviestam specialistui atnaujinti elektros tiekimą, ieškovo buvo paaiškintos tuo, jog šiais savo veiksmais jis siekė, kad jo sutuoktinė prisidėtų prie mokėjimų už elektros energijos tiekimą jų namui, pateikė mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad atskirais 2011 – 2013 m. mėnesiais ieškovas apmokėjo už elektros tiekimą gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b.l.107-112). Nors tokie ieškovo paaiškinimai nepateisina jo veiksmų dėl elektros tiekimo nutraukimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina apeliantės teiginių dėl ieškovo smurtavimo prieš ją.
Apeliantė taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendime nurodytų šalių bendro turto padalinimu. Teigia, jog teismas neįvertino, kad kiekvieno santuokos metu įgyto daikto dalijimas idealiosiomis dalimis yra negalimas dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Subjektyviosiomis priežastimis apeliantė nurodo ieškovo agresyvų būdą, alkoholio vartojimą, tuo tarpu kaip objektyvias priežastis nurodo tai, kad gyvenamuoju namu, kuriame šiuo metu šalys gyvena, nėra galimybės dalintis dviem atskiroms šeimoms. Anot apeliantės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprisidėjo prie šeimos gyvenamojo namo statybų, ji viena rūpinasi jųdviejų vaikais, gyvenamasis namas priteisintas jai asmeninės nuosavybės teise, tuo tarpu ieškovui siūlo priteisti pusę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), antrą statomą statinį minėtame žemės sklype ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad šalių bendro turto vertė 189 282 Lt; taip pat nustatė, jog abi šalys, nors ir neveda bendro ūkio, tačiau gyvename viename gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini): namas yra vieno aukšto su pastogės patalpomis; ieškovas gyvena atskirai ir naudojasi pastogės patalpomis bei bendro naudojimo patalpomis pirmame aukšte ir rūsio patalpomis, abiem įėjimais ir rūsio patalpomis; atsakovė, naudojasi namo pirmame aukšte esančiais kambariais ir bendro naudojimo patalpomis – virtuve, san. mazgu, koridoriumi abiem įėjimais ir rūsio patalpomis. Nors šalys santuokos metu buvo įgijusios butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis butas yra perduotas naudotis kitiems asmenims ir šalys jame negyvena, pirmos instancijos teismas sprendė, jog šalims neturint kitos gyvenamosios vietos, jų gyvenamasis namas dalintinas lygiomis dalimis ir nustatant naudojimosi tvarką, atitinkančią tarp šalių jau susiklosčiusiajai naudojimosi namo patalpomis tvarkai, o rūsio patalpas su katiline, abu namo įėjimus ir pirmame aukšte esančius virtuvę, koridorių, san. mazgą, abu įėjimus, šulinį ir nuotekų šalinimo kanalizacijas nustatė bendrasavininkų bendram naudojimui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, jog toks namo padalinimas ir naudojimosi patalpomis nustatymas nepažeidžia nei vieno iš bendrasavininkų interesų. Kaip minėta, apeliantės argumentai dėl ieškovo agresyvumo, fizinio ir psichologinio smurto naudojimo atmestini, kaip neįrodyti. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog ieškovas neprisidėjo prie gyvenamojo namo statytų, tuo tarpu namo statyboms buvo naudojami jos tėvų pinigai. Minėti apeliantės teiginiai yra paremti tik jos bei jos motinos – liudytojos D. C. paaiškinimais, jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad apeliantės tėvai skolino, dovanojo jai pinigus ar kitais būdais prisidėjo prie šalių gyvenamojo namo statybų byloje nepateikta. Byloje esanti narkologo pažyma (b.l.63), patvirtinanti, kad ieškovas yra turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo, nėra pagrindas išvadai, kad ginčo namas buvo statomas tik iš ieškovės lėšų. Apeliantė neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas gyvenamojo namo statybų, kurios tęsėsi beveik 20 metų, laikotarpiu dirbo gerai apmokamą darbą. Kaip matyti iš į bylą pateiktos ieškovo 2008-06-05 su AB SEB banku sudarytos vartojimo kredito sutarties, ieškovas buvo paėmęs tikslinę paskolą 20 000 Lt sumai, skirta namo remontui (b.l.122-123); iš 2011-02-28 PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad ieškovas apmokėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalaus plano parengimą (b.l.126); 2009-09-08 ieškovas sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria už 21 000 Lt pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą (b.l.103-106). Nustatytos aplinkybės bei minėti įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovas turėjo finansines galimybes ir prisidėjo prie gyvenamojo namo statybų. Dėl argumentų, susijusių su objektyvių galimybių dviem atskiroms šeimoms naudotis vienu gyvenamuoju namu nebuvimu, įvertinant ir konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas minėtą nekilnojamąjį turtą padalino pagal tarp šalių susiklosčiusią naudojimosi namo patalpomis tvarką, todėl apeliantės teiginiai apie negalėjimą bendrai su ieškovu naudotis kai kuriomis gyvenamojo namo patalpomis (virtuve, tualetu ir kt.) atmestini. Tuo tarpu tai, kad dėl tokio naudojimosi šalims gali kyla nepatogumų, nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo lygaus sutuoktinių bendro turto padalinimo principo. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, toks namo padalinimas ir naudojimosi patalpomis nustatymas ateityje neužkerta kelio namo bendrasavininkams su lygiomis dalimis susitarti patiems tarpusavyje dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba, esant ginčui, prašyti teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateikiamus atidalinimo projektus. Pažymėtina ir tai, jog apeliantės siūlomas jos ir ieškovo bendro nekilnojamojo turto padalinimas, priteisiant jai gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal į bylą pateiktą nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą – 123 000, tuo tarpu ieškovui pusę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), antrą statomą statinį minėtame žemės sklype ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė – 51 182 Lt, pripažįstant, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pažeistų ne tik ieškovo, kaip nekilnojamojo turto bendrasavininko, teises bei interesus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamos bylos atveju sutuoktinių bendro turto padalinimo klausimas yra privataus pobūdžio, todėl šalims nepateikus duomenų apie aktualias turimo nekilnojamojo turto rinkos kainas, neparengus gyvenamojo namo patalpų rekonstravimo projekto, pertvarkant jį tokiu būdu, kad būtų galimybė suformuoti du atskirus butus, teismas neturėjo pareigos šalis įpareigoti tai padaryti ar atlikti dėl to atitinkamus procesinius veiksmus savo iniciatyva. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl sutuoktinių bendro turto padalinimo lygiomis dalimis.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Dėl žyminio mokesčio mokėtino už apeliacinį skundą
Pareikštu apeliaciniu skundu atsakovė reikalavo priteisti jai 1977/3954 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį Ford Focus, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) bei 4 266, 61 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, t.y. pagal byloje esančius duomenis, viso šio turto bei piniginės kompensacijos vertė – 139 866, 61 Lt (t.1,b.l.12-15), tuo tarpu pirmos instancijos teismo sprendimu jai priteisto turto vertė sudaro 96 391 Lt, taigi apeliantė apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą siekdama įgyti 43 475, 61 Lt vertės didesnę bendro su ieškovu turto dalį. Toks apeliacinio skundo reikalavimas laikytinas turtiniu, todėl nuo jo paskaičiuotinas atitinkamas žyminis mokestis, kuris pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. sudaro 1 304 Lt. Tuo tarpu apeliantė už pareikštą apeliacinį skundą sumokėjo kaip už neturtinį reikalavimą – 144 Lt. Kadangi žyminio mokesčio už atsakovės pareikštą apeliacinį skundą sumokėjimo klausimas turėjo būti išspręstas sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą, kuris apeliacinės instancijos teisme nėra sprendžiamas, todėl šioje apeliacinio proceso stadijoje, kuomet apeliacinis skundas jau yra išnagrinėtas, apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės priteistina 1 304 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalis.
Atmetus apeliacinį skundą ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98). Ieškovas patyrė 2 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai (t.2, b.l. 43). Nurodytos išlaidos viršija rekomenduojamo maksimalaus honoraro už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog pateiktas procesinis dokumentas nėra didelės apimties, ieškovo atstovei, kaip profesionaliai teisininkei, specialių žinių rengiant atsiliepimą į ieškinį neturėjo prireikti, ieškovui priteistina 1 500 Lt atstovavimų išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. Z. (a.k(duomenys neskelbtini) ieškovo O. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės J. Z. (a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1 304 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus keturis litus) nesumokėto žyminio mokesčio.