- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- eI3-837-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02264-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- B. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
dalyvaujant pareiškėjai B. B., atsakovo atstovei Ievai Zubavičiūtei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. B. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021-03-17 įsakymą Nr. 41¬-164/21 „Dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji nuo 2012-09-24 dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Nuo darbo pradžios iki 2018-05-02 ėjo Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vyriausiosios specialistės pareigas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-05-02 įsakymu Nr. 40¬186/18(3.1.1E¬TD2) buvo perkelta į Saugaus miesto departamento A lygio 12 kategorijos vyriausiosios specialistės pareigas, paliekant suteiktą pirmą kvalifikacinę klasę.2019-09-10 įsigaliojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-05-29 sprendimas Nr. 1¬52 „Dėl Tarybos 2015-¬06-¬17 sprendimo Nr. 1¬60 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinta nauja Savivaldybės administracijos struktūra, todėl buvo panaikinta jos nuo 2018-05-02 (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 40¬-186/18(3.1.1E¬-TD2) eita Saugaus miesto departamento vyriausiosios specialistės pareigybė. Jai sutikus, pareiškėja buvo perkelta dirbti į Savivaldybės administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. 2021-02-11 elektroninėmis priemonėmis apie pusantros valandos vyko jos kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu (vertinimą atliko tiesioginė mano vadovė – Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vedėja T. R.) buvo labai išsamiai apžvelgti pareiškėjos 2020 m. tarnybinės veiklos rezultatai. 2021-02-17 sužinojo, kad tiesioginė vadovė jos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai. Nesutikdama su tokiu įvertinimu, 2021-02-23 tarnybiniu raštu Nr. A162V¬-39/21(3.4.68E¬-AD14) „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ pateikė prašymą, kad jos tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertintų Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – Komisija). 2021-03-03 elektroninėmis priemonėmis įvyko Komisijos posėdis, o 2021-03-10 buvo surašyta Komisijos išvada Nr. A16¬2-16/21(3.4.50¬-AD14) , kurioje jos tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir pasiūlyta nustatyti valstybės tarnautojui, t. y. jai, 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą bei sudaryti 2 mėnesių veiklos gerinimo planą. Atsižvelgusi į 2021-03-10 Komisijos išvadą Nr. A16¬2-16/21(3.4.50-¬AD14), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 1 punktu ir 10 dalimi, Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-12-12 nutarimu Nr. 1295 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-11-28 nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ 61 ir 64 punktais, Savivaldybės administracijos direktorė 2021-03-17 priėmė įsakymą Nr. 41¬-164/21 „Dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“ , kuriuo įgyvendino Komisijos siūlymą ir pareiškėjai, Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vyriausiajai specialistei, už nepatenkinamai įvertintą tarnybinę veiklą nustatė 0,5 mažesnį tarnybinės algos koeficientą – 10,05. Taip pat, šiuo įsakymu Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vedėjai T. R. buvo pavesta sudaryti valstybės tarnautojos B. B. 2 (dviejų) mėnesių veiklos gerinimo planą, kuriam pasibaigus nurodyta inicijuoti jai neeilinį veiklos vertinimą. Įsakyme nustatyta, kad jis įsigalioja nuo 2021-04-01.2021-06-28 (pirmą darbo dieną po atostogų) pareiškėja buvo supažindinta su 2021-06-25 Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vedėjos įsakymu Nr. A15-¬894/21(3.4.38-¬AD14) „Dėl B. B. tarnybinės veiklos gerinimo plano tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vyriausiosios specialistės B. B. tarnybinės veiklos gerinimo planas iki š. m. rugpjūčio 31 d.
Nurodo, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas 2021-03-17, o ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus administracinio teisės akto ar pranešimo apie veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kadangi nuo 2021-03-04 iki 2021-06-04 dėl ligos buvo nedarbinga, su šio įsakymu dokumentų valdymo sistemoje „@vilys“ susipažino 2021-06-09. Taigi, mėnesio terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo šios datos. Pažymi, kad 2021-05-12 Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vedėjos įsakymu Nr. A13-¬237/21(3.4.13E¬-AD18) „Dėl 2021 metų Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų grafiko tvirtinimo“ jai buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2021-06-14 iki 2021-06-25. Mano, kad ligos ir atostogų aplinkybės vertintinos kaip svarbios termino paduoti skundą praleidimo priežastys (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis), todėl teismui manant, jog terminas pateikti skundą dėl skundžiamo įsakymo yra praleistas, prašo jį atnaujinti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Nors skundžiamas įsakymas priimtas vykdant vidaus administravimą, tačiau vykdytas jos tarnybinės veiklos vertinimas ir vėliau priimtas skundžiamas įsakymas privalo atitikti viešojo administravimo bendruosius principus. VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodoma, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis objektyvumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Mano, kad tiek jos tarnybinės veiklos vertinimas, tiek skundžiamas įsakymas neatitinka anksčiau nurodytų esminių viešojo administravimo subjektų veiklos principų ir dėl to jie negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Nuo pirmų jos perkėlimo į Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrių dienų, skyriaus vedėja T. R. (tiesioginė mano vadovė) ėmė demonstruoti panieką jai ir iš jos tyčiotis. Iš savo vadovės T. R. nuolat sulaukdavo užgaulių komentarų apie tai, kad nesugeba dirbti, kad viską visada daro neteisingai, ji nevengdavo pakelti balso tono, nors pareiškėja, vykdydama savo pareigas , visada elgėsi taip, kaip reikalauja teisės aktai, buvo užgauliojama net dėl menkiausių gramatinių klaidų. Pažymi, kad jos ankstesnis vadovas H. S. dėl įvairių priežasčių dažnai laimėdavo teisminius ginčus dėl Savivaldybės administracijos veiksmų (žr., pvz., administracinę bylą Nr. eI-1432-426/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04301-2018-2), šios bylos nagrinėjime pareiškėja dalyvavo kaip liudytoja), todėl turi pagrįstų įtarimų, kad dabartinės jos vadovės neetiškas elgesys yra nulemtas fakto, kad jos buvęs tiesioginis vadovas laimėjo teisminius ginčus, be kita ko, ir prieš šališkai tyrimus atlikusius Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus specialistus. Suprasdama, kad sudėtinga įrodyti nepagarbų, užgaulų ir žeminantį skyriaus vedėjos elgesį pareiškėjos atžvilgiu, rodantį akivaizdų jos šališkumą ir neigiamą nusistatymą prieš ją, galimai nulėmusius skundžiamo įsakymo priėmimą, pateikia šį faktą patvirtinančius rašytinius įrodymus. 2020-09-10 iš dokumentų valdymo sistemos „@vilys“ gavo užduotį susipažinti su vedėjos viešai dokumentų valdymo sistemoje pateiktu komentaru , po šio įvykio patyrė labai stiprių dvasinį sukrėtimą. Dėl šio įvykio ir apskritai darbe nuolat patiriamo streso pablogėjus sveikatai, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, o 2020-09-11 pateikė prašymą Nr. A162V-¬261/20(3.4.68E¬AD14), kuriame nurodė, kad „dėl nuolatinės įtampos ir kitų svarbių priežasčių nebegaliu daugiau eiti Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. Prašau mane perkelti į kitas pareigas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje“, tačiau šis prašymas liko neįvykdytas, nes Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius nurodė tokį užduoties įvykdymo rezultatą: „Pasiūlytų laisvų pareigų Socialinių išmokų skyriuje atsisakė. Patarta stebėti skelbiamas laisvas pareigybes Workplace ir bendrauti su padalinių vadovais.“
Nurodo, kad neobjektyvų ir šališką vadovės požiūrį į ją patvirtina ir aplinkybės, susijusios su darbuotojų skatinimu. 2019 m. lapkričio mėnesį Savivaldybės administracijos darbuotojai, kuriems per metus nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos, pagal 2018-10-02 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos kolektyvinės sutarties Nr. A72¬-167/18(3.1.36¬-TD2) 15.18.1. papunktį buvo paskatinti vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, tačiau ji šios išmokos negavo. Pasiteiravus savo vadovės, kodėl man nebuvo skirta išmoka, ji ciniškai atsakė, kad „ji taip nusprendė“ ir apskritai ji ruošiasi neigiamam pareiškėjos darbo įvertinimui. Apie tai užsiminiau tuometinei Savivaldybės administracijos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėjai, dabartinei Savivaldybės administracijos direktorei L. K., į ką pastaroji atsakė, kad dėl išmokų sprendžia tiesioginiai vadovai, nors buvusio tiesioginio vadovo H. S. siūlymai skirti pareiškėjai priemokas buvo ignoruojami. Pareiškėjos nuomone, skyriaus vedėjos akivaizdžiai reiškiamas priešiškumas jos atžvilgiu ir lėmė, kad norėdama susidoroti su pareiškėja, jos veiklą ji įvertino neigiamai ir pateikė siūlymą dėl tokio vertinimo Komisijai, kas galėjo lemti neigiamas Komisijos išvadas jos atžvilgiu ir skundžiamo įsakymo priėmimą. Nurodo, kad 2020-02-28–29 dienomis vykusiame jos kasmetinės veiklos vertinime, nors skyriaus vedėja vertinimo metu ir bandė provokuoti, tačiau jos tarnybinę veiklą galiausiai įvertino labai gerai. Ši aplinkybė įrodo 2021 metais atlikto jos veiklos vertinimo nepagrįstumą, kadangi iki 2021 metais vykusio vertinimo ji buvau įgijusi daugiau profesinės kompetencijos, nes ilgiau dirbo skyriuje, todėl neįtikėtina, kad jos darbo rezultatai bei profesinė kompetencija galėjo iš esmės suprastėti, palyginus su 2020 metais.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos veiklos pagerinimo planą skyriaus vedėja sudarė, pažeisdama įstatymus ir jos teises. LR Vyriausybės 2018-11-28 nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje nustatytu atveju, sudarius tarnybinės veiklos gerinimo planą, jame nurodomi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos trūkumai, nustatomi siektini tarnybinės veiklos rezultatai, siūlomos priemonės šiems rezultatams pasiekti, tarnybinės veiklos gerinimo plano įvykdymo terminas; tiesioginis vadovas nurodytą planą sudaro atskiru dokumentu ir pateikia valstybės tarnautojui pasirašytinai susipažinti ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo nustatyti mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą priėmimo; nurodyto plano vykdymą koordinuoja tiesioginis vadovas. Šiuo atveju iš esmės buvo pažeistas minėto įsakymo priėmimo terminas ir todėl darytina išvada, kad jis yra neteisėtas. Be to, šio įsakymo priede pateiktame tarnybinės veiklos gerinimo plane pateikiami jos tarnybinės veiklos trūkumai iš esmės skiriasi nuo 2021-02-17 tiesioginės vadovės motyvuotame siūlyme dėl valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo nurodytų trūkumų.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko, prašydama jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2021 m. vasario mėnesį vyko kasmetinis pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu tiesioginis vadovas išsamiai apžvelgė jos 2020 m. tarnybinės veiklos rezultatus, būtent šio pokalbio metu ir buvo pateiktos galutinės pastabos dėl pareiškėjos neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų jai keliamų užduočių, tad pareiškėjos darbo rezultatai buvo įvertinti nepatenkinamai. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu tiesioginės vadovės įvertinimu, kreipėsi į Administracijos vertinimo komisiją.
Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma (VTĮ 27 straipsnio 13 dalis). 2021 m. kovo 3 d. įvyko Administracijos vertinimo komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir pareiškėja, ir jos tiesioginė vadovė. Pateikiamas vertinimo komisijos posėdžio įrašas patvirtina, kad pareiškėjai buvo sudarytos visos galimybės pateikti savo nuomonę apie jos tiesioginio vadovo užpildytos išvados, kuri buvo duota pareiškėjai susipažinti. Pareiškėja nurodė, kad su tiesioginio vadovo išvada nesutinka, jos teigimu „Nežinau dėl kokių priežasčių vadovė mane taip įvertino, negaliu komentuoti jos sprendimo, bet tiktais galėčiau prašyti, kad galbūt galimai kažkaip galima pakeisti vadovės poziciją ir kažkokiu būdu man padėti, nes kai žmonės nori, ieško galimybių, kai nenori, ieško priežasčių, aš jokių priežasčių neieškosiu, tik tai prašau suteikti man galimybę toliau dirbti ir nesiaiškinti, nesiteisinti kas buvo“ (garso įrašas nuo 1:08 iki 2:12 min.). Tuo tarpu tiesioginės vadovės T. R. įvertinimas: „Vertinimas truko 1 val. 15 min, buvo aptartas kiekvienas punktas atskirai. Šiuo metu jau praėjo pusantrų metų <...>, tačiau žmogui trūksta kompetencijos dirbant šiame skyriuje arba jos yra nepakankamos, t. y. specifinių teisės aktų žinojimas, kuris susijęs su mūsų skyriaus veikla ir jų interpretavimas, analitinių gebėjimų neturėjimas, kas mūsų darbe yra pagrindinis reikalingas bruožas, skurdus žodynas ir šlubuoja gramatika <...> taisymai jos parengtų raštų užtrunka net iki savaitės, reikalinga labai intensyvi darbo kontrolė, nuolat uždedama bent jau paprasta kontrolė, nes užsidarinėja užduotis taip, kaip nori, pastebimas nuolatinis blaškymasis <...> daro užduotis taip, kaip jai atrodo geriau, patogiau, negebėjimas planuoti darbo, praktiškai visi darbai eina į darbo pabaigą, jeigu nustatomas ankstesnis terminas, tuomet bus apeliuojama į tai, kad terminas turi įtilpti į 20 d. d. terminą, prašymas pratęsti terminą yra susiję su jos subjektyviomis aplinkybėmis, o ne aplinkybėmis, nėra savarankiška ( tai įrodo ir pateikti išrašai, pavyzdžiui, užduotyse Nr. 56213953, 56232205 prašant pratęsti terminą, nurodoma, kad „nespėju surašyti tarnybinio rašto su atsakymu“) <...> tiesiog neatitinka bendrų kompetencijos reikalavimų, šis darbas jai yra per sunkus ir ji akivaizdžiai nesusitvarko, skyriaus darbuotojai dirba taip, kad padėtų B.“.
Vertinimo komisijos nariai pasiūlė pareiškėjai pakomentuoti jos vadovo poziciją. Papildomai teikdama paaiškinimus, pareiškėja nurodė, kad „Net sunku kalbėti, kai tokių dalykų prisiklausai, neobjektyvus čia vertinimas ir pasisakymas kad teisinių žinių lygis žemas, net neįsivaizduoju per šiuos metus daug ką išmokau naujo ko tikrai nežinojau akiratis prasiplėtė galima atsižvelgti į tai, kad darbas yra sunkus <...> aš tikrai žinau, kur rasti teisės aktus ir kur jų ieškoti <...> Čia yra daugiau asmeniškumai, nuo pirmos dienos aš buvau negera ir nepasidarysiu gera, kad ir kaip besistengčiau <...> Šiaip čia yra labiau komandinis darbas <...> Aš jaučiuosi mobinguojama ir jau trys metai“.
Iš veiklos vertinimo posėdžio atsijungė pareiškėjos tiesioginė vadovė, pareiškėjai komisijos nariai uždavė klausimą dėl pasiūlytų darbo vietų atsisakymo, „nes ji nenorėjau su Jumis konfrontuotis, dėl to prašiau, kad būčiau perkelta į kitas pareigas, į bet kokias, užtenka man tų žinių, dirbti gal ir kitus darbus(11.30-11.52 min). Kodėl neperėjai dirbti kitur ar gali pasakyti kodėl. Negaliu, nes nemanau, kad turiu Jums pasakyti, gal Administracijos direktoriui pasakysiu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius: „Kodėl nesutikote su pasiūlytomis darbo vietomis?“, Pareiškėja: „Po pokalbio su vadove atsirado tokios priežastys, dėl kurių aš pasakiau, kad aš palauksiu kol ji mane pakvies, jei jai reikės“ (13.15-13.35 min). Iš komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad tiek pareiškėjai, tiek jos tiesioginei vadovei buvo sudarytos sąlygos išdėstyti savo paaiškinimus, užduoti klausimus, tačiau pareiškėja nurodė tik savo subjektyvią nuomonę, pateikė deklaratyvius paaiškinimus (pavyzdžiui: „tiesiog taip įvyko, nepatinku aš vadovei ir viskas, nemačiau didelio indėlio iš vadovės, kad motyvuoti, padėti, tik tu nesugebi ir viskas“), nebuvo jokių konkrečių paaiškinimų ar pateikta įrodymų, jog būtų galima abejoti tiesioginės vadovės įvertinimu.
Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją spręsti kaip įvertinti valstybės tarnautoją. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi darbuotojo vertinimo rekomendacijų. Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, ir ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pateiktą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, išklausiusi posėdyje pareiškėją, jos tiesioginę vadovę, aptarimo metu vienbalsiai priėjo išvados pareiškėjos veiklą vertinti nepatenkinamai, todėl 2021 m. kovo 5 d. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokole Nr. A16-199/21(3.4.50-AD14) nurodė, jog pareiškėjos veikla vertinama nepatenkinamai ir siūlomas tarnybinės veiklos gerinimo planas. Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant jokių teisės aktų, nebuvo padaryta jokių esminių procedūrinių pažeidimų. Vertinimo komisijoje dalyvavę asmenys su pareiškėja nesusiję kokiais nors ryšiais, neturintys suinteresuotumo vienu ar kitu priimtu sprendimu. Prieš pareiškėją nebuvo neigiamo nusistatymo ar psichologinio spaudimo, o jos veikla analizuojama ir vertinama objektyviai. Nurodo, kad viso B. B. vertinimo metu nebuvo pažeisti jokie teisės aktai, nebuvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimas, dėl kurių turėtų būti naikintinas ginčijamas Įsakymas.
Vertinimo komisija, pokalbio metu įvertinusi pareiškėjos komentarus, taip pat įvertinusi pareiškėjos tarnybinės veiklos tyrimo išvadą bei kitus įrodymus, vienbalsiai nusprendė, kad pareiškėjos veikla vertintina nepatenkinamai. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai ir nustačius mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas (VTĮ 27 straipsnio 10 dalis), kas šiuo atveju ir buvo skundžiamuoju Įsakymu nustatyta. Pareiškėjos tarnybinė veikla 2021 m. vasario mėnesį vykusio kasmetinio vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai, todėl egzistuoja VTĮ 27 straipsnyje numatytas veiklos gerinimo planas, darbdavio teisė sumažinti darbuotojo tarnybinės veiklos koeficientą ir po kelių mėnesių atlikti neeilinį veiklos vertinimą.
Pažymi, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas vyko pagal nustatytas procedūras, išklausius pačią pareiškėją, jos tiesioginį vadovą, įvertinus turimus dokumentus ir paaiškinimus. Būtent vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojų veiklą, kai jie tiesioginių vadovų yra įvertinami kitaip, nei gerai ir būtent vertinimo komisija teikia siūlymą valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui dėl to tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo. Administracija laikėsi aukščiau aprašytos ir teisės aktuose nustatytos tvarkos.
LVAT praktikoje pripažįstama, kad vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ir komisijos išvados laikytinos vientisu dokumentu, kuris turinio aspektu kiekvienu konkrečiu atveju turi būti teismo vertinamas kaip sudedamoji atitinkamo įsakymo, kuriuo šių išvadų siūlymas yra įgyvendinamas, dalis. Taip pat pripažįstama, kad tiesioginio vadovo vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ar netinkamo elgesio faktai, bet komisijai, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Pažymi, kad tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus. Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neįgyvendinti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms. Iš tarnybinės veiklos vertinimo išvados matyti, kad pareiškėja neatitinka pareigybei keliamų reikalavimų.
Vadovaujantis 2020 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-282/20 „Dėl Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo“ patvirtinto Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 3 skyriumi, pareiškėjos pareigybėje tiesiogiai reglamentuota, kad ji turi pareigą užtikrinti tinkamą asmenų skundų ir pranešimų nagrinėjimą Vilniaus miesto savivaldybėje, tačiau beveik 22 proc. jai priskirtų užduočių buvo vėluojamos arba atidėtos, kai kurios, tenkinant pareiškėjos prašymą, atidėtos netgi kelis kartus (iš viso 142 užduotys, iš jų 9 buvo įvykdytos pavėluotai ir 22 su atidėtu užduoties terminu, t y. beveik 22 proc. visų užduočių buvo parengtos vėluojant arba atidėtos). Keliais atvejais tiesioginė pareiškėjos atstovė atsisakė patenkinti B. B. prašymą dėl termino atidėjimo, pridedant pastabas: „Prašau pateikti kas buvo padaryta per mėnesį ir nurodyti objektyvias priežastis, kodėl šio termino nepakako užduočiai“, „Kompetencijos stoka ir negebėjimas planuoti darbo laiko nelaikytinos objektyviomis priežastimis. VAĮ nurodyti maksimalūs nagrinėjimo ir pratęsimo terminai nereiškia, kad procedūros atliekamos tik per maksimalius terminus. Pratęsimas 10 darbo dienų laikytinas nepateisinamai ilgu. Prašau per įmanomai trumpiausią laiką pateikti raštą su pataisymais po pastabų“, „Prašau teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant informuoti pareiškėją“:
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius atlieka galimų tarnybinių nusižengimų, darbo pareigų pažeidimų tyrimus dėl įvairiausių darbuotojų pažeidimų (pavyzdžiui, pavėluoto atsakymo pareiškėjui pateikimo), Administracijos, tame tarpe taip pat Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus darbuotojai sau kelia griežtus reikalavimus ir tokių dalykų kaip pavėluotas atsakymo pateikimas negali būti, tačiau pareiškėjos atveju nuolat tenka teikti pareiškėjams tarpinius atsakymus. Per 2020 m. pareiškėja pateikė 11 tarpinių atsakymų, kai tuo tarpu kiti Skyriaus darbuotojai per tą patį laikotarpį parengė iki 5-6 tarpinių atsakymų per metus. Kaip matyti iš vertinimo komisijos įrašo, neretai pareiškėja informaciją pagal konkrečiame skunde nurodytas aplinkybes pradeda rinkti arba paskutinę termino dieną, arba prieš kelias dienas iki termino, tad kiti Administracijos struktūriniai padaliniai nespėja taip greitai jos pateikti, pareiškėjai pritrūksta laiko gautą informaciją įvertinti, o Skyriaus darbuotojai ne visuomet pajėgia operatyviai išspręsti situaciją. Vertinimo komisijai atlikus tyrimą dėl B. B. vertinimo, buvo nustatyta: atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neretai prasitęsia užduočių įvykdymo terminus arba vėluoja atlikti užduotis, jai tam tikrais atvejais skundai ir tyrimai pavedami tik tie, kurie nereikalauja itin daug pastangų ir laiko. Didžioji dauguma užduočių vykdomos paskutinę dieną arba paskutinę dieną prašoma atidėti jų įvykdymo terminą, motyvuojant „darbo krūviu“, dokumentų trūkumu ir panašiomis aplinkybės, nors kitoms skyriaus kolegėms tokių atvejų užfiksuota kur kas mažiau ir tai ne sistemingas užduočių pratęsimas. Nurodo, kad 2020 m. buvo vėluojama atlikti apie 14 užduočių (daugeliu atveju jas vėliau prasitęsiant), vėlavimas teisinamas darbo krūviu, užtrukusiu derinimu (natūralu, kad paskutinę termino dieną (neretai jau po darbo valandų) pateikus korekcijų reikalaujantį tarnybinį raštą, atsakymo projektą ar pan., jis nebus operatyviai suderintas, ypač dėl to, kad nepaisant gramatinių ar stilistinių klaidų, jis būna nepagrįstas objektyviais duomenimis, trūksta esminės informacijos ar per skubėjimą įklijuojamos net su faktinėmis aplinkybės nesusijusios situacijos. Pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas yra netinkami, kadangi jos pasiekti objektyvūs rezultatai mažiausi skyriuje, jos darbas daugiausiai taisomas tiek vadovės, tiek skyriaus kolegių, ji ignoruoja jai nustatytus užduočių terminus, neretai juos prasitęsia ne dėl objektyvių, su darbo krūviu ar negautais dokumentais susijusiomis aplinkybėmis, tačiau su asmeninėmis savybėmis, nepriima konstruktyvios kritikos ir pastabų, o gaudama pastabas ar nustatytus trumpesnius vidinius terminus užduotims atlikti tokius Skyriaus darbuotojų veiksmus pareiškėja identifikuoja kaip tariamą mobingą. Skundu pareiškėja ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą Įsakymą, kuriuo jai sumažintas koeficientas ir nustatytas tarnybinės veiklos gerinimo planas, tačiau nebuvo ginčijamas pats tiesioginio vadovo vertinimas. Pareiškėjai nustatyta tvarka neginčijus savo metinio veiklos vertinimo, tokio vertinimo pagrįstumas ir teisėtumas šioje byloje neturėtų būti sprendžiamas, turėtų būti tik vertinama, ar Įsakymas buvo priimtas teisėtai, ar nebuvo pažeistos teisės aktų normos, nebuvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, tačiau skundas nepagrįstai grindžiamas tariamu neobjektyviu įvertinimu ar mobingo egzistavimu.Atsakovo nuomone, pareiškėja neįrodo sąlygų, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą Įsakymą, buvimo. Nurodo, kad skundžiamas Įsakymas bei pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. A162-16/21(3.4.50-AD14) yra motyvuoti ir teisėti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą.
Mobingas suprantamas, kaip tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis kolegų elgesys darbovietėse, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors kolegą, sumažinti vertę, eliminuoti arba net izoliuoti (ne fizine prasme) darbuotoją nuo kolegų; ujimo atmaina. Skunde nurodyti tariamo mobingo požymiai negali būti traktuojami kaip psichologinis susidorojimas ar pareiškėjos žeminimas. Pažymi, kad vadovaujančias pareigas einantys asmenys neša tam tikrą atsakomybę už savo vadovaujamų padalinių veiklą, atliekamo darbo kokybę. Todėl normalu ir natūralu, kad padalinio vadovas tikrina pavaldžių tarnautojų rengiamus dokumentus, juos vėliau vizuoja arba pasirašo ir atitinkamai prisiima tam tikrą atsakomybę už tokių dokumentų pasirašymą. Pareiškėja negalėjo pagrįstai tikėtis, jog jos rengiami dokumentai ir kitos atliekamos funkcijos liks neprižiūrėtos ir nekontroliuojamos, ypač turint omeny aplinkybę, kad ji pakankamai neseniai (nuo 2019 metų pabaigos) pradėjo dirbti Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriuje.
Teigia, kad Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vedėjos pareiškėjai duodamų pavedimų įvykdymo terminų nustatymas, konstruktyvios kritikos ir pastabų skyrimas lemia siekis ne pareiškėjai daryti psichologinį spaudimą, bet tinkamai vykdyti atsakovui, Skyriui pavestas funkcijas, kurios yra susijusios su Skyriaus vykdoma veikla, keliamais aukštesniais reikalavimais Skyriaus darbuotojams, bet kokią pastabą dėl pavedimo netinkamo įvykdymo ar klausimą, kodėl pavedimas neįvykdytas laiku, pareiškėja nepagrįstai traktuoja kaip mobingą. Tarnybinių santykių metu galimos įvairios situacijos, kurios gali sukelti papildomos įtampos, nepasitenkinimo ir kitų galimai neigiamų emocijų, tačiau, nesant kitų aplinkybių, būdingų mobingui, neturėtų būti priskiriamos aptariamam socialiniam reiškiniui. Tiesioginės vadovės pavedimai tinkamai atlikti pareigas, pagrįstai išreikštos pastabos ir adekvatus įvertinimas bei tinkama kritika negali būti pripažįstama asmens pažeminimu, įžeidimu, psichologiniu smurtu ar tuo labiau priskirti mobingo sąvokai. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų (pavyzdžiui, garso/vaizdo įrašų, neigiamą poveikį darančių el. laiškų ar pokalbių ir kt.), patvirtinančių pareiškėjos teiginius dėl mobingo egzistavimo jos darbo aplinkoje.
Administracijos nuomone, pareiškėja nepateikė pakankamai priežasčių, pagrindžiančių tariamą tiesioginės vadovės veiksmų neteisėtumą ir tų veiksmų priežastinį ryšį su pablogėjusia sveikata kaip tariamai neteisėtų veiksmų pasekmes. Pareiškėja net nenurodo kokias patyrė sveikatos problemas, iš pateiktų išrašų matyti tik tai, kad jai buvo paskirtas pakankamai ilgai trunkantis nedarbingumas dėl ligos, tačiau nekonkretizuota ligos rūšis. Pareiškėja vėluoja atlikti užduotis, neretai kaip priežastį nurodo nedarbingumą, vadinasi, jau 2019 ar/ir 2020 metais turėjo sveikatos problemų, kurios taip pat galimai nesusijusios su darbe tariamai patiriamu psichologiniu smurtu ir pažeminimu. Nors skundas yra grindžiamas nuolat patiriamu mobingu, asmens žeminimu, tariamomis ligomis dėl toksiškų darbo sąlygų, tačiau, kaip matyti iš prie atsiliepimo pridėto tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio įrašo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrius, reaguodamas į pareiškėjos el. paštu siųstus prašymus keisti darbo vietą, jai pasiūlė net kelias darbo vietas kituose Vilniaus miesto savivaldybės skyriuose, tačiau ji dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių atsisakė pereiti į kitus skyrius: „Po pokalbio su vadove [pastaba: Socialinių išmokų skyriaus vedėja] atsirado tokios priežastys, dėl kurių aš pasakiau, kad aš palauksiu kol ji mane pakvies, jei jai reikės“ (13.15-13.35 min). Nors, kaip buvo teigiama komisijos posėdyje, 2020 m. netgi 19 kolegų pakeitė darbo vietas pačioje Vilniaus miesto savivaldybėje (įrašo 12.40-14.40 min).
Išanalizavus skunde nurodytą tariamą mobingą, Administracijos nuomone, nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos argumentus. Įvertinus ginčui aktualius teisės aktus, byloje esančius įrodymus (garso įrašus, kitą medžiagą), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros. Vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją, išklausė tiek pareiškėją, tiek jos tiesioginę vadovę, diskutavo dėl galimo jos tarnybinės veiklos vertinimo, priėmė sprendimą bei priėmė ginčijamą Įsakymą. Jokio procedūrinio veiksmo komisija nepraleido, viską atliko tinkamai ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Ginčijamas Įsakymas priimtas ne tik nepažeidžiant nustatytų procedūrų, bet yra ir teisingas ir atitinka byloje pateiktiems įrodymams, todėl naikinti Įsakymą nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skundą, prašydama jį patenkinti. Atsakovo atstovė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2021-03-17 Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vyriausiosios specialistės pareigas, 2019 m. rugsėjo 10 d. įsigaliojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. 152 „Dėl Tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 160 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinta nauja Administracijos struktūra, todėl buvo panaikinta pareiškėjos eita Saugaus miesto departamento vyriausiosios specialistės pareigybė. Pareiškėjai sutikus, ji buvo perkelta dirbti į Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiosios specialistės pareigas.
2021 m. vasario 11 d. vyko B. B. kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas, vertinimą atliko jos tiesioginė vadovė – Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vedėja T. R.. 2021 m. vasario 17 d. tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai. Nesutikdama su tokiu įvertinimu, pareiškėja 2021 m. vasario 23 d. tarnybiniu raštu Nr. A162V-39/21(3.4.68E-AD14) „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ pateikė prašymą, kad jos tarnybinę veiklą už 2020 metus įvertintų Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir vertinimo komisija). 2021 m. kovo 3 d. elektroninėmis priemonėmis įvyko vertinimo komisijos posėdis, o 2021 m. kovo 10 d. buvo surašyta išvada Nr. A162-16/21(3.4.50-AD14), kurioje pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir pasiūlyta nustatyti valstybės tarnautojai 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą bei sudaryti 2 mėnesių veiklos gerinimo planą. Atsižvelgusi į 2021 m. kovo 10 d. vertinimo komisijos išvadą Nr. A162-16/21(3.4.50-AD14), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 1 punktu ir 10 dalimi, Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ 61 ir 64 punktais, Administracijos direktorė 2021 m. kovo 17 d. priėmė įsakymą Nr. 41-164/21 „Dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“, kuriuo Pareiškėjai buvo nustatytas 0,5 mažesnis tarnybinės algos koeficientas – 10,05.
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. A41-164/21 (toliau – ir Įsakymas) panaikinimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 1 punktu ir 10 dalimi, Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ 61 ir 64 punktais, Pareiškėjai buvo nustatytas 0,5 mažesnis tarnybinės algos koeficientas – 10,05.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. VTĮ 27 str.3d. numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas (VTĮ 27 straipsnio 5 dalis). Tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) nepatenkinamai (VTĮ 27 straipsnio 6 dalis). Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu: valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje; valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ar savivaldybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovus); valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai (VTĮ 27str.9d.).Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė (VTĮ 27str.16d.).
Vertinamojo pokalbio tikslas – aptarti praėjusių metų rezultatus ir pasiektus tikslus, o taip pat – susitarti, kokių tikslų bus siekiama naujais metais. Tiesioginis vadovas pokalbio metu turi galimybę sužinoti pavaldaus asmens požiūrį į jam paskirtas veiklos sritis, karjeros vystymo poreikius.
2021-02-11 vyko pareiškėjos kasmetinis veiklos vertinimas. Vertinimą atliko pareiškėjos tiesioginė vadovė – Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vedėja T. R.. 2021-02-17 pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. Pareiškėja nesutiko su tokiu tiesioginės vadovės vertinimu ir 2021-02-23 tarnybiniu raštu Nr.A162V-39/21(3.4.68E-AD14) „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ kreipėsi į Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją. 2021-03-03 įvyko vertinimo komisijos posėdis, kuriame pasisakė pareiškėjos vadovė T. R. , buvo išklausyta pareiškėja. 2021-03-10 Komisija surašė išvadą Nr.A162-16/21(3.4.50-AD14), kurioje pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir pasiūlyta nustatyti valstybės tarnautojai 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą ir sudaryti 2 mėnesių veiklos gerinimo planą. Administracijos direktorė 2021-03-17 priėmė įsakymą Nr.41-164/21 „Dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“, kuriuo pareiškėjai buvo nustatytas 0,5 mažesnis tarnybinės algos koeficientas -10,05 ir pavesta Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vedėjai T. R. sudaryti valstybės tarnautojos B. B. 2 mėnesių veiklos gerinimo planą, kuriam pasibaigus inicijuoti jai neeilinį veiklos vertinimą. Ginčijamas Įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis VTĮ 27 str.9d.1p. ir 10d., Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2018-12-12 nutarimu Nr.1295 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-02-28 nutarimo Nr.1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo „ pakeitimo“ 61 ir 64punktais. Byloje pateiktas vertinimo Komisijos posėdžio garso įrašas, iš kurio seka, kad pareiškėjai buvo suteiktos galimybės pareikšti savo nuomonę bei argumentuoti , kodėl ji nesutinka su tiesioginės vadovės vertinimu (jos išvada) (garso įrašas nuo 1: 08 min iki 2:12min) . Pareiškėja nurodo, kad nežino, dėl kokių priežasčių vadovė ją taip įvertino, negali komentuoti jos sprendimo, prašo suteikti jai galimybę toliau dirbti ir nesiaiškinti, nesiteisinti kas buvo. Pareiškėjos tiesioginė vadovė T. R. (garso įrašas nuo 2:22 min iki 8:10 min)Komisijai nurodė, kad vertinimas truko 1val.15min., buvo patartas kiekvienas punktas atskirai. T. R. nurodė, kad pareiškėjai trūksta kompetencijų, analitinių gebėjimų , reikalinga darbo kontrolė, ji nesavarankiška, nesavikritiška. Šlubuoja gramatika, jos parengtų raštų taisymai užtrunka net iki savaitės, negeba planuoti darbo, prašo pratęsti terminus dėl subjektyvių priežasčių, skyriaus darbuotojai dirba taip, kad padėtų pareiškėjai. Vertinimo Komisijos nariams pasiūlius pareiškėjai pakomentuoti vadovės poziciją, pareiškėja nurodė, kad vadovės vertinimas neobjektyvus, ji žino, kur rasti teisės aktus ir kur jų ieškoti, nurodo, kad čia labiau asmeniškumai, nuo pirmos dienos ji buvo negera ir nepasidarys gera, ji jaučiasi mobinguojama jau tris metus. Komisijos posėdis vyko nuotoliniu būdu, pareiškėjos tiesioginė vadovė atsijungė, Komisijos nariai klausė pareiškėjos apie jai pasiūlytas darbo vietas, ji nurodė, kad prašė būti perkelta į kitas pareigas, bet kodėl neperėjo dirbti kitur , nurodė, kad po pokalbio su vadove atsirado tokios priežastys, dėl kurių pareiškėja pasakė, kad ji palauks kol ji ją pakvies, jei jai reikės ( įrašo 13:15-13:35min.). Išklausius Įrašą, darytina išvada, kad pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos paaiškinti, argumentuoti savo poziciją, užduoti klausimus ir į juos atsakyti. Vertinimo Komisija, patikrinusi, ar valstybės tarnautojos tiesioginės vadovės surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta bei įsitikinusi, kad tiesioginė vadovė, vertindama pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikaciją bei laikydamasi darbuotojo vertinimo rekomendacijų, nusprendė pareiškėjos veiklą įvertinti nepatenkinamai. 2021-03-05 Komisijos posėdžio protokole Nr.A16-199/21(3.4.50-AD14) nurodyta, kad pareiškėjos veikla vertinama nepatenkinamai ir siūlomas tarnybinės veiklos gerinimo planas. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas vyko pagal nustatytas procedūras. Buvo išklausyta pati pareiškėja, jos tiesioginė vadovė, įvertinti dokumentai ir paaiškinimai. Įvertinus pareiškėjos tarnybinę veiklą nepatenkinamai ir nustačius mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią algą gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas (VTĮ 27 str.10d.). Skundžiamuoju Įsakymu buvo nustatytas 0,5 mažesnis tarnybinės algos koeficientas ir sudarytas 2 mėn. veiklos gerinimo planas. Laikytina, kad ginčijamas Įsakymas yra priimtas teisėtai , nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, nenustatyta procedūrinių pažeidimų. Tiek ginčijamas Įsakymas, tiek pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr.A162-16/21(3.4.50-AD14) yra motyvuoti ir teisėti, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Įsakymą. Byloje taipogi nepateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos teiginių apie mobingą jos atžvilgiu.
Teismas apklausė liudytoja pareiškėjos tiesioginę vadovę T. R., kuri paaiškino, kad su pareiškėja elgiasi tinkamai, nurodo pareiškėjos klaidas, turi pastabų dėl jos atliekamų funkcijų, teisinio žodyno, motyvacijos, kompetencijos. Nurodė, kad pareiškėjos požiūris į darbą yra atmestinas, liudytoja privalo nuolat kontroliuoti pareiškėjos rengiamus raštus, kurie ji dažnai turi taisyti raštus, atsakymus. Liudytoja nurodė, kad nežemina ir nekelia balso pareiškėjos atžvilgiu, tik reikalauja, kad darbas būtų atliktas tinkamai ir laiku.
Pareiškėjos vadovė T. R. pagal jos pareigybės aprašymą (Vilniaus m. savivaldybės administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vedėja) valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka, vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas, priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus ir pan. Vadovė tikrina pavaldžių tarnautojų rengiamus dokumentus, juos vizuoja ir pasirašo. Tokiu būdu pareiškėjos atliekamos funkcijos, numatytos Vilniaus m. savivaldybės administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, pagrįstai kontroliuojamos jos vadovės ir tai nelaikytina mobingu. Pareiškėjai nustatomi pavedimų įvykdymo terminai (atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja teikia tarpinius atsakymus, pradeda rinkti informaciją paskutinę termino dieną arba prieš kelias dienas iki termino pabaigos, vėluojama atlikti užduotis dėl subjektyvių priežasčių), kaip seka iš bylos medžiagos, beveik 22 proc. visų užduočių parengtos vėluojant arba atidėtos. Pareiškėjai tam tikrais atvejais pavedami tie skundai ir tyrimai,, kurie nereikalauja daug pastangų ir laiko. Darytina išvada, kad Skyriaus vedėjos pareiškėjai duodamų pavedimų įvykdymo terminų nustatymas , jos pastabos ir kritika dėl netinkamai atliekamų funkcijų nėra laikytina mobingu ar psichologiniu spaudimu ar pareiškėjos pažeminimu. Byloje nesant įrodymų dėl mobingo pareiškėjos atžvilgiu, teismas kritiškai vertina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog jos sveikata pablogėjo dėl mobingo. Pareiškėja nenurodo sveikatos problemų pobūdžio, yra tik duomenys apie jos nedarbingumo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja siuntė el.paštu prašymus pakeisti darbo vietą Administracijos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriui, jai buvo siūlomos kelios darbo vietos kituose skyriuose, tačiau ji atsisakė pereiti į kitus skyrius.
Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamas Įsakymas priimtas , laikantis nustatytų procedūrų, paremtas 2021-03-10 Komisijos išvada, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį panaikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais argumentais ir pagrindais nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 str. 1p., 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjos B. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per
Vilniaus apygardos administracinį teismą.