- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- eI-1432-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04301-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- H. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Marius Navickas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. S. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 5 d. sakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo jam, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Departamentas) direktoriui, buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pasak pareiškėjo, Įsakymas priimtas nepagrįstai, yra neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjo nuomone, visiškai nepagrįstų tarnybinių nuobaudų skyrimu ir šiuo metu vykstančiais tyrimais siekiama jį neteisėtai atleisti iš pareigų. Skunde nurodo, jog 2016 m. lapkričio 10 d. jau buvo neteisėtai atleistas iš pareigų, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi atleidimas pripažintas neteisėtu ir buvo grąžintas į pareigas.
Skundžiamame Įsakyme nurodyta, kad tarnybinė nuobauda – pastaba buvo skirta už tai, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje (tiksli data nenustatyta), viršijęs savo įgaliojimus, paskambinęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „X“ (toliau – Bendrovė) direktoriui S. V., nemandagiai su juo kalbėjo, grasino, kad 2016 m. gruodžio 21 d. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) ir Bendrovės Bendrojo judriojo radijo ryšio ir vietos identifikavimo paslaugų pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbitni) (toliau – Sutartis) bus nutraukta ir Bendrovė niekada negalės dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) paskelbtuose viešuose konkursuose ir teikti jai paslaugas; 2018 m. rugpjūčio 31 d., viršijęs savo įgaliojimus, pavedė Departamento direktoriaus pavaduotojai R. J. ir šio departamento vyriausiajai specialistei B. B., nesant išankstinio susitarimo, nuvykti į Administracijai nepavaldžią Bendrovę, ir, nesant teisėto pagrindo, reikalauti pateikti informaciją ir finansinius dokumentus (sąskaitas-faktūras), susijusius su Sutarties vykdymu.
Skundžiamame Įsakyme nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 40-35 „Dėl (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus pareigybės aprašymo tvirtinimo“ patvirtinto (duomenys neskelbtin)i departamento direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.14 papunkčio reikalavimus; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 53.1, 53.2, 54.2 ir 54.15 papunkčių reikalavimus; Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. l-890 „Dėl Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių (2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 1-755 redakcija) 7.2 ir 8.1 papunkčių reikalavimus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – Etikos taisyklės) 2.1, 2.3, 4.5, 6.3, 9.1, 9.2 ir 9.4 papunkčių reikalavimus; Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies reikalavimus; ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktų reikalavimus.
Skundžiamame Įsakyme nurodoma, kad jis priimtas remiantis 2018 m. spalio 12 d. Tyrimo dėl H. S. tarnybinio nusižengimo išvada Nr. Al 64-110/18(3.4.53-PD3) (toliau –Tyrimo išvada).
Šalies argumentai
Pareiškėjo nuomone, skundžiamame Įsakyme abstrakčiai nurodoma, kad „viršijo įgaliojimus“, neatitinka tikrovės. Bendrovė teikia paslaugas Administracijai remiantis Sutartimi. Paslaugų teikimui reikalinga automobilinė įranga buvo įmontuota į Departamento Viešosios tvarkos skyriaus automobilius. Sutartinių įsipareigojimų vykdymą kontroliuoti buvo įpareigotas Departamentas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 40-199 patvirtintų Departamento nuostatų 3 punktas nustato, kad Departamentas yra asignavimų valdytojas.
Pagal Pareigybės aprašymą Departamento direktorius turi teisę (ir pareigą) aiškintis visus kylančius neaiškumus su juridiniais asmenimis, teikiančiais paslaugas Administracijai, kurių priežiūra priskirta Departamentui, o direktorius turėjo įgalinimus ir teisinį pagrindą bendrauti su Bendrove.
Nurodo, kad paaiškėjus, jog Bendrovės teikiamose sąskaitose-faktūrose ir priėmimo-perdavimo aktuose galimai nesutampa teikiamų paslaugų apimtis ir naudojamos įrangos kiekiai, paslaugų teikėjui buvo nepagrįstai permokėta, sąskaitos pateikiamos pavėluotai ir aiškinantis šių nesutapimų priežastis ir aplinkybes, pareiškėjas bandė bendrauti su Bendrovės direktoriumi, kuris pripažino, kad „per neapsižiūrėjimą“, „per klaidas ar aplaidumą sąskaitos faktūros buvo išrašomos klaidingai“. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina Administracijos Personalo departamento Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštas Nr. A121-18457/18(2.1.19-PD3) (toliau – Raštas). Pažymi, kad šis skyrius, ištyręs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nustatė pažeidimus ir neatitikimus Bendrovės teikiamose sąskaitose-faktūrose ir priėmimo-perdavimo aktuose ir „įspėjo Departamento direktorių griežtai laikytis Procedūrų vadovo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų procedūrų vadovo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 40-514) reikalavimų, atidžiau gilintis į privalomas laikytis teisės aktų nuostatas ir vykdyti jo vadovaujamojo padalinio finansinę bei jam pavaldžių valstybės tarnautojų funkcijų atlikimo kontrolę.“
Skunde pareiškėjas aiškina, kad Įsakyme abstrakčiai nurodoma, kad „nemandagiai kalbėjo“. Kuo konkrečiai pasireiškė šie veiksmai, nenurodyta nei Įsakyme, nei Tyrimo išvadoje. Tvirtina, kad bendravo mandagiai. Nežinodamas, kuo konkrečiai apkaltintas, negali atsikirsti. Įsakyme konstatuota, kad pareiškėjas nurodė, jog Bendrovė niekada negalės dalyvauti Administracijos paskelbtuose viešuose konkursuose ir teikti jai paslaugas. Tokie teiginiai, pareiškėjo tvirtinimu, nepagrįsti, neatitinka tikrovės.
Pažymi, kad Departamento direktoriaus pavaduotoja R. J. 2018 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėją informavo, jog telefonu susitarė su Bendrovės direktoriumi, kad jam patogiu laiku, t. y. 2018 m. rugpjūčio 30 d. 9 val., atvyks Sutarties įgyvendinimo neaiškumams išsiaiškinti. Tačiau sutartu laiku direktorius neatvyko, todėl pareiškėjas susisiekė su juo telefonu. Tvirtina, kad kalbėjo mandagiai ir kultūringai. Visą pokalbį girdėjo šalia buvusi Departamento direktoriaus pavaduotoja R. J.. Pareiškėjas aiškina, kad Tyrimo išvadoje neteisingai nurodoma, kad nei R. J., nei B. B. pokalbio negirdėjo, tikina, kad tokie duomenys yra klaidingi.
Siekiant operatyviai išspręsti neaiškumus, R. J. ir B. B. pasisiūlė nuvykti tiesiogiai į Bendrovės ofisą, pareiškėjas leido.
Pareiškėjui nesuprantama ir nepaaiškinama Tyrimo išvadoje atsakovės daroma išvada, jog jis „siekė, kad Bendrovės direktorius būtų užkluptas netikėtai darbo vietoje ir tokiu būdu pažemintas“. Bendravimas vyko su juridiniu asmeniu, svarbu buvo išsiaiškinti situaciją.
Skunde pabrėžia, kad akivaizdžiai klaidingi faktai – skundžiamame Įsakyme nurodomos aplinkybės, kad veiksmai, kuriais jis kaltinamas (pokalbis telefonu) neva įvyko „2018 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje (tiksli data nenustatyta)“. Nurodo, kad visi apklausti tyrime asmenys paliudijo ar galėjo paliudyti, kad pokalbis telefonu vyko 2018 m. rugpjūčio 30 d., o į Bendrovės ofisą direktoriaus pavaduotoja R. J. ir vyriausioji specialistė B. B. nuvyko po pokalbio. Pats Bendrovės direktorius nurodo, kad pastarosios atvyko į įmonės ofisą po pokalbio sekančią dieną. Pareiškėjui neaišku, apie kokius 2018 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje vykusius įvykius nurodoma Įsakyme.
Skunde pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovė galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko aplaidžiai, neišsamiai, vienašališkai ir tendencingai, nepatikrino jam pareikštų kaltinimų, rėmėsi išimtinai tik Bendrovės direktoriaus žodžiais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad atsakovas netinkamai ištyrė visas aplinkybes ir netinkamai kvalifikavo veiką kaip tarnybinius pažeidimus, nes nėra pažeidimo sudėties ir kaltės.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje, remdamiesi skunde išdėstytomis aplinkybėmis, prašo skundą tenkinti, panaikinti Įsakymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas teigė, kad su Bendrovės direktoriumi kalbėjo etiškai ir mandagiai. Pavaldinių jis nesiuntė Į Bendrovę. Pažymi, kad R. J. buvo kabinete, kai pareiškėjas skambino Bendrovės direktoriui. Siekė operatyviau išspręsti klausimą, todėl ir skambino.
Akcentavo, kad pareiškėjas vykdė jam priskirtas tarnybines funkcijas, turėjo išsiaiškinti, kodėl didesnėms sumoms išrašomos sąskaitos-faktūros. Pažymi, kad pareiškėjui elektroniniu paštu Bendrovės direktorių paprašius pateikti dokumentus, jis pateikė raštą dėl jo nemandagaus elgesio. Teigia, kad Tyrimo išvadoje nenurodyta kaltės forma. Pareiškėjas nedavė įpareigojimo vykti į Bendrovę, tačiau neprieštaravo, kad darbuotojos nuvyktų į vietą išsiaiškinti aplinkybes. Nėra įrodyta subjektyvi pažeidimo pusė – įžeisti, pažeminti kitą asmenį. Teigia, kad nuobauda skirta nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka.
Atsiliepime nurodo, kad Administracijoje 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas Bendrovės direktoriaus S. V. elektroninis laiškas apie tai, kad kad jis sulaukė H. S. skambučio. Departamento direktorius kalbėjo nemandagiai ir grubiai, užuominomis grasino neva, kad bus nutraukta Sutartis ir Bendrovė niekada negalės laimėti viešojo konkurso bei teikti paslaugas Administracijai. Laiške taip pat nurodė, kad 2018 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje (tikslios datos neprisiminė) dvi Departamento atstovės atvyko į Bendrovę ir reikalavo informacijos bei finansinių dokumentų (sąskaitų-faktūrų), susijusių su Sutarties vykdymu. Jos neprisistatė ir pakeltu tonu, darydamos spaudimą, reikalavo pateikti anksčiau nurodytus dokumentus.
Administracijos direktorius 2018 m. rugsėjo 26 d. pavedė Administracijos Personalo departamentui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų.
Pareiškėjui 2018 m. spalio 1 d. įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą (toliau – Pranešimas), kuriame jis įtariamas padaręs tarnybinius nusižengimus.
H. S. 2018 m. spalio 5 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė aplinkybes, kaip mano, pateisinančias jo veiksmus.
2018 m. spalio 16 d. surašyta Tyrimo išvada, kuria konstatuojama, kad pareiškėjas padarė du tyčinius tarnybinius nusižengimus.
Administracijos direktoriui pateiktas siūlymas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą, o Departamento direktoriui rekomenduoti, siekiant išvengti nekonstruktyvių derybų bei konfliktinių situacijų, užtikrinti, kad Departamento specialistai į nepavaldžių įmonių/įstaigų buveines vyktų tik esant pagrindui bei išankstiniam susitarimui su įgaliotu atstovu, kai išspręsti klausimo oficialiu raštu (paklausimu) ar elektroninėmis ryšio priemonėmis nėra galimybės.
Pareiškėjui Įsakymu skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Administracija atkreipia dėmesį, jog neteigia, kad pareiškėjas viršijo įgaliojimus dėl to, kad šis apskritai bendravo su Bendrovės vadovu, kaip tą nori pateikti jis pats. Atsakovė pabrėžia, kad Skundžiamu įsakymu tarnybinę nuobaudą skyrė todėl, kad pareiškėjas, kuriam nebuvo pavaldus Bendrovės vadovas, viršijęs savo įgaliojimus, su pastaruoju nemandagiai kalbėjo, grasino, kad sudaryta Sutartis bus nutraukta ir Bendrovė niekada negalės dalyvauti Administracijos paskelbtuose viešuose konkursuose ir teikti jai paslaugas.
Atsakovė aiškina, kad pareiškėjo įgaliojimų viršijamas pasireiškė nemandagiu kalbėjimu su Bendrovės direktoriumi, grasinimais, kad Sutartis bus nutraukta, kad Bendrovė niekada negalės dalyvauti Administracijos paskelbtuose viešuose konkursuose ir teikti jai paslaugas.
Atsakovė pažymi, kad Administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 40-611 patvirtintos Administracijos darbo tvarkos taisyklės (toliau – Darbo tvarkos taisyklės), nustatančios reikalavimus visam Administracijos personalui (Darbo tvarkos taisyklių 2 p.), nustatė ir tai, kad personalui, tame tarpe ir pareiškėjui, draudžiama įžeisti ar žeminti kolegas ir lankytojus, naudoti prieš juos fizinę jėgą, grasinti einamų pareigų suteiktais įgaliojimais (Darbo tvarkos taisyklių 54.15 papunktis).
Pareiškėjas, elgdamasis, taip, kaip nustatyta Tyrimo išvadoje, t. y. kalbėdamas nemandagiai, grasindamas, padarė tarnybinį nusižengimą. Tuo tarpu teismui pateiktame skunde cituojamos teisės aktų bei paslaugų pirkimo sutarties nuostatos niekaip nepatvirtina jo teisės su Bendrovės direktoriumi kalbėti nemandagiu tonu, grasinti sutarties nutraukimu, uždraudimu dalyvauti Administracijos paskelbtuose viešuose konkursuose ir teikti jai paslaugas. Remiantis Sutartimi, visi ginčai, nesutarimai ir net reikalavimai turėjo būti sprendžiami derybomis, bendradarbiaujant. Pažymi, kad Sutartis tiesiogiai net neįtvirtina pareiškėjo teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Akcentuoja, kad jokie teisės aktai jam nesuteikia nemandagiai kalbėti su kitų juridinių asmenų vadovais, jiems grasinti sutarties nutraukimu ar uždraudimu dalyvauti Administracijos paskelbtuose viešuose konkursuose ir teikti jai paslaugas. Pareiškėjas turi pareigą nežeminti ir neįžeidinėti kitų asmenų, negrasinti, nepažeisti kito žmogaus teisių ir laisvių, sąžiningai ir dorai, atsakingai atlikti pareigas, gerbti kitą žmogų, nesinaudoti savo tarnybine padėtimi, elgtis teisėtai ir savo įgaliojimus naudoti nešališkai, būti mandagiam, maloniam, paslaugiam, tolerantiškam ir pagarbiam.
Atsiliepimas
Atsakovė konstatuoja, kad skunde nurodomi teisės aktai, jų nuostatos, o taip pat ir aptariamos Sutarties nuostatos nepaneigia pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo fakto ir vertinimo. Aplinkybė, kad Bendrovės teikiamose sąskaitose-faktūrose ir priėmimo-perdavimo aktuose galimai nesutapo teikiamų paslaugų apimtis ir naudojamos įrangos kiekiai, nesuteikia teisinio pagrindo pareiškėjui nemandagiai kalbėti su Bendrovės direktoriumi, jam grasinti.
Aplinkybė, kad Raštu Administracijos padalinys pareiškėją įspėjo griežtai laikytis Administracijos viešųjų pirkimų procedūrų vadovo reikalavimų, atidžiau gilintis į privalomas laikytis teisės aktų nuostatas ir vykdyti jo vadovaujamojo padalinio finansinę bei jam pavaldžių valstybės tarnautojų funkcijų atlikimo kontrolę, nėra reikšminga šiai bylai. Atsakovė pastebi, kad Administracijos padalinys, įspėdamas pareiškėją, aiškiai kalbėjo apie Sutarties pratęsimo procedūras – konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė procedūrų vadove nustatytų terminų. Tuo tarpu atidžiau gilintis į jam pasirašyti ar vizuoti teikiamų dokumentų turinį nurodyta kitam tarnautojui.
Atsakovei akivaizdu, kad pareiškėjas, eidamas vadovaujamas pareigas, visiškai nepagrįstai visą atsakomybę bando perkelti kitiems Administracijos padaliniams, jam nedavusiems jokių nurodymų. Administracijos nuomone, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nenori prisiimti atsakomybės už padarytus pažeidimus arba juose nemato nieko bloga. Pažymi, kad teismui tenkinus pareiškėjo skundą, akivaizdu, kad jis ir toliau galės nesivadovauti etikos, elgesio bei kitais reikalavimais bendraujant tiek su kitais subjektais, tiek su sau pavaldžiais darbuotojais.
Atsiliepimas
Atsiliepime pastebi, kad jau iš skundžiamo Įsakymo turinio pareiškėjui turėjo būti suprantama, kuo pasireiškė jo nemandagus kalbėjimas. Matyti, kad vien skundžiamo Įsakymo formuluotė rodo, kad pareiškėjas nemandagiai bendravo – grasino. Atsakovė pažymi, kad nemandagaus bendravimo aplinkybė yra aptarta Tarnybinio tyrimo išvadoje, kuri yra neatsiejama skundžiamo Įsakymo dalis.
Atsakovei akivaizdu, kad tyrimo išvadoje pakankamai išsamiai nustatyta, kaip pasireiškė pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, jis yra apibūdintas. Pareiškėjas nepateikė jokių motyvų ir paaiškinimų, kokios aplinkybės be šių turėjo būti nurodytos, kad „nemandagaus kalbėjimo“ aplinkybės taptų aiškesnės. Atsakovės įsitikinimu, tyrimo išvada yra pakankamai išsami, o taip pat pakankamai išsamiai apibūdinta ir pareiškėjo veika – „nemandagus kalbėjimas“. Atsiliepime konstatuota, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog jam neva nėra aišku, kaip pasireiškė „nemandagus kalbėjimas“, tokią jo poziciją atsakovė vertina kaip gynybinę.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad neva visą jo pokalbį girdėjo šalia buvusi Departamento direktoriaus pavaduotoja. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuota, kad su R. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo kalbėta ir ši tarnautoja negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjo kalbėjimo tono ir pokalbio turinio su S. V., nes jo negirdėjo. Administracija, atlikusi tyrimą ir surinkusi įrodymus, apklausė ir R. J., kuri paliudijo, kad pareiškėjo ir Bendrovės pokalbio negirdėjo.
Administracijos nuomone, R. J. galėjo girdėti kitą pareiškėjo pokalbį, o be to, kadangi yra pavaldi, galėjo pritarti bijodama arba kitaip paveikta pareiškėjo statuso. Atsakovės nuomone, kaip patikimesnis įrodymas turėtų būti vertinama tarnybinio nusižengimo Tyrimo išvada.
Atsiliepimas
Atsiliepime pastebėta, kad pareiškėjas teismui netiksliai pateikia tarnybinio nusižengimo turinį – tarnybinis nusižengimas konstatuotas ne todėl, kad jo pavaldinės pareiškėjo nurodymu nuvyko į juridinio asmens buveinę, kaip tą pateikia skunde, bet todėl, kad jo pavedimu, nuvykusios į juridinio asmens buveinę, pavaldinės ėmė reikalauti pateikti informaciją ir finansinius dokumentus.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jis neprisidėjo prie jam pavaldžių tarnautojų vykimo į Bendrovės buveinę ir dokumentų reikalavimo. Pareiškėjas buvo suinteresuotas dokumentų gavimu, jam pavaldžios R. J. ir B. B. nebūtų galėjusios vykti į Bendrovė reikalauti dokumentų, jei nebūtų turėjusios tam pareiškėjo pavedimo. Pareiškėjas, kaip vadovas, formuoja joms užduotis ir duoda pavedimus. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde pripažįsta sutikęs, kad šios tarnautojos vyktų į Benrovės buveinę reikalauti dokumentų. Atsakovė priėjo prie išvados, kad R. J. ir B. B. į Bendrovės buveinę vyko su pareiškėjo žinia ir pritarimu.
Tyrimo išvadoje įvertinta, kad pareiškėjui buvo žinoma ir suprantama, kad, remiantis Sutartimi, kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, susijęs su sutartimi, sprendžiamas derybomis. Tyrimo išvadoje įvertinta, kad pareiškėjas su Bendrovės direktoriumi nederino nei datos, nei laiko, kada galėtų atvykti jam pavaldžios darbuotojos. Administracijai akivaizdu, kad pareiškėjas nusprendė kitai sutarties šaliai nieko nepranešęs pasiųsti į bendrovę jam pavaldžias darbuotojas, kad šios pareikalautų pateikti finansinius dokumentus (sąskaitas-faktūras).
Tyrimo išvadoje įvertinta, kad pavedimas pavaldžioms darbuotojoms nuvykti į Bendrovės buveinę reikalauti dokumentų laikytinas nepagrįstu, kadangi „galimybe kreiptis į Bendrovę oficialiu raštu su prašymu pateikti reikiamus dokumentus arba paaiškinti netikslumų priežastį jis (pareiškėjas) nepasinaudojo“. Pareiškėjas, pasak atsakovės, sąmoningai nusprendė veikti taip, kad Bendrovės direktorius būtų nepasiruošęs – nieko šiam nepranešus ir neįspėjus, dokumentų nepaprašius raštu, nurodė dviems jam pavaldžioms darbuotojoms be perspėjimo nuvykti į Administracijai nepavaldžią bendrovę ir pareikalauti pateikti finansinius dokumentus (sąskaitas-faktūras).
Atsakovė konstatuoja, kad Tyrimo išvadoje padaryta išvada, jog „nagrinėjamu atveju H. S. pavedimas R. J. ir B. B. nuvykti į Bendrovę laikytinas tyčiniu tarnybiniu nusižengimu, nes jis suprato savo veiksmų pobūdį, žinojo, kad veikia nepagrįsta, tačiau siekė, kad S. V. būtų užkluptas netikėtai jo darbo vietoje ir tokiu būdu būtų pažemintas“ laikytina visiškai pagrįsta ir logiškai sekantis iš Tyrimo išvadoje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių.
Atsakovei akivaizdu, kad pareiškėjas Įsakyme bei Tyrimo išvadoje nustatytų teisės aktų reikalavimų nesilaikė, todėl tarnybinė nuobauda buvo skirta pagrįstai ir teisėtai.
Administracija pažymi, kad Tyrimo išvada yra pakankamai išsami, joje nustatyta visa pareiškėjo tarnybinių nusižengimų sudėtis – visos nusižengimų padarymo aplinkybės, pažeisti teisės aktų reikalavimai, kaltės forma. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo, jo tarnybinę atsakomybę sunkinančių ar ją lengvinančių aplinkybių galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nenustatyta. Taip pat įvertinta, kad „valstybės tarnautojo statusą turintiems asmenims yra taikomi aukštesni padorumo ir mandagumo reikalavimai, tokie asmenys yra pavyzdys visuomenei, kaip privaloma elgtis bendraujant su kitais (tiek pavaldžiais, tiek nepavaldžiais asmenimis), jie turi savo elgesiu rodyti visuomenėje priimtinus aukštus bendravimo standartus“.
Atsakovės vertinimu, pareiškėjo pozicija, kad Tyrimo išvada yra nepakankamai išsami, yra visiškai deklaratyvi ir nepagrįsta, nes jis nepateikia nei vieno objektyvaus argumento ir paaiškinimo, kas dar turėjo ir galėjo būti ištirta tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Atsakovės įsitikinimu, ji tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko, kiek įmanoma, išsamiai ir objektyviai – bendravo su Bendrovės direktoriumi, gavo jo parodymus, bendravo su pačiu pareiškėju, gavo jo rašytinius paaiškinimus, apklausė jam pavaldžias darbuotojas, kreipėsi į Administracijos Informacinių technologijų skyrių su siekiu išsiaiškinti, ar įmanoma gauti pokalbio įrašą, atliko kitus įrodymų rinkimo veiksmus, pvz., išsiaiškino, kad pareiškėjas raštu dėl dokumentų gavimo į Bendrovės direktorių nesikreipė.
Pasak atsakovės, aplinkybė, kad tyrimas buvo atliktas vadovaujantis Bendrovės direktoriaus parodymais, negali reikšti tokio tyrimo ydingumo. Nurodo, jog pareiškėjas, galimai sąmoningai siekdamas paslėpti savo veiksmus, Bendrovės direktoriui skambino iš asmeninio telefono, todėl Administracija šio pokalbio negalėjo įrašyti ir neįrašinėjo. Būtent jo veiksmai lėmė, kad buvo apsunkintas įrodymų rinkimas.
Atsiliepimas
Atsakovė pastebi, kad pareiškėjas nepateikė paaiškinimų ir argumentų, kodėl jo kaltė dėl nustatytų tarnybinių nusižengimų negalėjo būti nustatyta, todėl tokią poziciją vertina kaip nepagrįstą.
Administracija pabrėžia, jog nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo aiškinimu, kad neva jį siekiama atleisti iš pareigų. Pastebi, kad jis pats nepateikia platesnių paaiškinimų ir šią poziciją išreiškia tik deklaratyviai. Skundžiamu Įsakymu siekiama būtent apsidrausti nuo analogiškų pažeidimų ateityje, o ne pareiškėją atleisit iš pareigų.
Administracijos įsitikinimu, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda įgyvendina tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principą, sudaro sąlygas gerinti institucijos veiklą ir įvaizdį visuomenėje.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis. Teigia, kad Tyrimo išvadoje detaliai įvertinti pareiškėjo padaryti pažeidimai ir jam tinkamai taikyta tarnybinė atsakomybė.
Kaip liudytoja apklausta R. J. (2019 m. liepos 10 d. teismo posėdis) teismo posėdyje parodė, kad ji buvo Departamento direktoriaus pavaduotoja. Nurodė, kad pareiškėjas paprašė suorganizuoti susitikimą su Bendrovės direktoriumi, jam paskambino ir pastarasis sutiko atvykti, tačiau sutartu laiku neatvyko. Kai direktorius skambino, ji taip pat buvo kabinete. Pažymi, kad Direktorius yra aukštos moralės žmogus ir stengiasi taikai išspręsti problemas. Nuvykusi į Bendrovę prisistatė ir nurodė kokiu tikslu atvyko, o Bendrovės direktorius pyko, kad nesuderino su juo laiko. Išvyko nepatikrinusios dokumentų.
Kaip liudytoja apklausta B. B. (2019 m. liepos 10 d. teismo posėdis) nurodė, kad pareiškėjas buvo tiesioginis vadovas. Nurodo, kad ji, kaip direktoriaus padėjėja, gavo sąskaitas ir žiūrėjo sutartis. Paklausė, kodėl mokama už 8 radijo stotis, kai įmontuotos 7. Parodė direktoriui. Pateikta suma buvo 300 Eur didesnė. Pažymi, kad aštuntas automobilis buvo atiduotas Prevencijos poskyriui, po to grąžintas Aprūpinimo skyriui, tačiau ir toliau sąskaitos buvo teikiamos. Pažymi, kad buvo kviečiamas Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas pasiaiškinti ir buvo prašoma susitvarkyti. Nurodo, kad 2018 m. kovo mėn. radijo stotis buvo grąžinta Bendrovei. Pažymi, kad direktorius surašė tarnybinį pranešimą dėl Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo elgesio, tačiau niekas informacijos direktoriui nepateikė. Rugpjūčio mėnesį direktorius norėjo detaliau išsiaiškinti su Bendrovės direktoriumi, norėjo jį pakviesti, tačiau neapvyko. Pažymi, kad užpildė Išvykimo žurnalą ir su pavaduotoja nuvyko į Bendrovę, tačiau nepavyko pasikalbėti. Paaiškino, kad negavo pavedimo vykti į bendrovę, tai padarė savo iniciatyva. Dokumentų neprašė. Niekada negirdėjo, kad direktorius kalbėtų pakeltu balsu.
Liudytojas S. V. teismo posėdyje patvirtino, kad yra Bendrovės direktorius. Jis nurodė, kad Departamento direktoriaus tonas buvo nemandagus. Po to buvo atvykusios dvi moterys, kurios reikalavo finansinių dokumentų. Jos irgi elgėsi nemandagiai. Nurodo, kad iš viso buvo du laiškai ir du pokalbiai. Po 20 dienų parašė raštą Administracijai dėl pareiškėjo nemandagaus elgesio. Pažymi, kad jis nežinojo, kokiu tikslu reikėjo finansinių dokumentų, jis iš anksto nebuvo informuotas, kad savivaldybės darbuotojos atvyks į Bendrovę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas, remdamasis tarnybinio tyrimo medžiaga, nustatė, kad Sutartį pasirašė Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas, vykdantis Departamento direktoriaus funkcijas, kuria iš Bendrovės pirko Bendrojo judriojo radijo ryšio ir vietos identifikavimo paslaugas.
Administracijoje 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas Bendrovės direktoriaus S. V. elektroninis laiškas, kuriuo jis informuoja, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. gavo Departamento direktoriaus raštą elektroniniu paštu ir teikia atsakymą, kuriame nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. jis negalės atvykti. Taip pat nurodė, kad negalėjo atvykti patogiu laiku ir informavo, tačiau sulaukė H. S. skambučio, kurio metu Departamento direktorius kalbėjo nemandagiai ir grubiai, nesuprantamomis užuominomis ir grasino, kad bus nutraukta Sutartis ir Bendrovė niekada negalės laimėti viešojo konkurso bei teikti paslaugas Administracijai. Laiške taip pat nurodė, kad į Bendrovės patalpas atvyko dvi Departamento darbuotojos ir reikalavo pateikti kažkokius finansinius dokumentus. Jis rašte nurodė, kad darbuotojos viršijo įgaliojimus ir, siekdamas išvengti nemalonaus bendravimo bei grasinimų, norėtų kad pokalbyje dalyvautų Administracijos direktorius ar jo deleguotas darbuotojas. Prašė įvertinti Departamento direktoriaus ir jam pavaldžių darbuotojų elgesį dėl nemandagaus bendravimo, grasinimų bei nesuprantamo spaudimo darymo, reikalaujant įmonės finansinių dokumentų.
Administracijos direktorius 2018 m. rugsėjo 26 d. pavedė Administracijos Personalo departamentui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjo atžvilgiu.
Bendrovės direktorius 2018 m. rugsėjo 28 d. pateikė patikslintą informaciją dėl pranešimo ir nurodė, kad į susitikimą su H. S. jį pakvietė moteris, ji buvo prisistačius ir skambino iš laidinio telefono. Jis perskambino ir ją informavo, kad į susitikimą, turėjusį įvykti 30 dieną, berods 9 val. ryto negali atvykti ir geriausiai klausimus pateikti elektroniniu paštu. Maždaug po 2 val. jis sulaukė pareiškėjo skambučio (skambino mobiliu telefonu), kalbėjo, kad neatvyko, kad gali sutartį nutraukti ir pan. Kalbėjo grasinančiu tonu. Nurodo, kad po 2–4 dienų atvyko be jokio įspėjimo dvi moterys ir prašė pateikti informaciją bei dokumentus, prisistatė, kad yra iš Departamento. Jos kalbėjo su administratore, o pakvietus jį, kaip direktorių, paprašė pateikti informaciją ir finansinius dokumentus. Jis atsisakė tai padaryti. Juto spaudimą. Po kelių dienų gavo kvietimą atvykti į savivaldybę.
Pareiškėjui 2018 m. spalio 1 d. įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimus (toliau – Pranešimas), kuriame nurodyta, jog jis įtariamas padaręs tarnybinius nusižengimus, t. y. jis 2018 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje (tiksli data nenustatyta), paskambinęs Bendrovės direktoriui, nemandagiai su juo kalbėjo, grasino, jog Sutartis bus nutraukta ir minėta bendrovė negalės laimėti viešojo konkurso teikti paslaugas Administracijai. Nurodė, kad jis tokiais veiksmais galimai padarė neteisėtą spaudimą, viršijo įgaliojimus ir pažemino valstybės tarnautojo vardą. Taip pat pranešime akcentuojama, jog įtariama, kad jis 2018 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje (tiksli data nenustatyta) pavedė Departamento darbuotojoms vykti į Bendrovę ir, nesant teisėto pagrindo, reikalauti informaciją ir finansinius dokumentus, susijusius su Sutarties vykdymu. Ir nurodo, kad jis galimai pažeidė: Pareigybės aprašymo 7.14 papunktį, Darbo tvarkos taisyklių 53.1 ir 53.2 papunkčius, Elgesio taisyklių 7.2 papunktį, Etikos taisyklių 2.1, 2.3, 4.5, 6.3, 9.1, 9.2 ir 9.4 papunkčių reikalavimus, Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatas. Prašė pateikti paaiškinimą iki 2018 m. spalio 8 d.
H. S. 2018 m. spalio 5 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog Sutartyje viena iš sąlygų numato, kad sutarties pagrindu Administracija perka Bendrojo judriojo radijo ryšio ir vietos indentifikavimo paslaugą. Paslaugai reikalinga automobilinė įranga buvo įmontuota į 8 Departamento Viešosios tvarkos skyriaus automobilius. Rėmėsi Sutarties nuostatomis ir Pareigybės aprašymo 7.20 punktu, kuriame nustatyta, kad pagal kompetenciją bendradarbiauja ir keičiasi informacija su Savivaldybės administracijos padaliniais, įstaigomis, įmonėmis, valstybės institucijomis, visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis Departamento veiklos klausimais. Nurodė, kad atsiradus neaiškumams dėl Bendrovės teikiamų sąskaitų-faktūrų ir priėmimo-perdavimo aktų, pastebėtos galimos klaidos dėl teikiamų paslaugų apimties, naudojamos įrangos kiekio, ir, neturint galimybės patikslinti šiuos neaiškumus nei su Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamentu, nei su Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojais, nei su Administracijos Personalo departamento darbuotojais pagalba, nei su UAB „A“, paprašė Departamento direktoriaus pavaduotojos R. J. paskambinti Bendrovės direktoriui S. V. dėl galimybės organizuoti derybas. R. J. 2018 m. rugpjūčio 28 d. informavo, kad susiskambino su Bendrovės direktoriumi ir sutarė, kad susitikimas 2018 m. rugpjūčio 30 d. 9.00 val. įvyks pas Departamento direktorių. Sutartu laiku Bendrovės direktorius neatvyko, apie neatvykimą prieš tai nepranešė. Į R. J. skambučius neatsiliepė. Kai jam asmeniškai paskambino direktorius, jis iškart atsiliepė. S. V. paaiškino kad neturi laiko, direktorius pasiūlė atvykti jam patogiu laiku, nes būtina visus Sutarties klausimus aptarti derybų metu. S. V. direktoriui paaiškino, kad bendraus ir į visus klausimus atsakys tik raštu. Kalbėjo mandagiai ir kultūringai, jokių grasinimų S. V. iš pareiškėjo nebuvo. Norėdamas geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, leido Administracijos Departamento darbuotojoms R. J. ir B. B. nuvykti į Bendrovės buveinę, su direktoriumi ir aptarti derybų galimybes (vietą, datą, laiką ir pan.). 2018 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniu raštu vyr. specialistė B. B. informavo, kad pokalbis dėl derybų nepavyko, nes direktorius atsisakė bendrauti, o į klausimus atsakinės, jei jie bus pateikti raštu. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. el. paštu, kaip pageidavo Bendrovės direktorius, pateikė jam rūpimus klausimus. S. V. 2018 m. rugsėjo 20 d. nė į vieną pateiktą klausimą neatsakė, nesąžiningai apkaltino Departamento darbuotojus dėl netinkamo bendravimo, todėl, pasinaudodamas tarnybinio nusižengimo tyrimu, prašė Personalo departamento tarpininkauti sprendžiant klausimus su Bendrovės direktoriumi bei organizuojant derybas dalyvaujant Administracijos direktoriui ar jo deleguotam asmeniui, kaip ir pageidauja S. V..
Tyrimo išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas padarė du tyčinius tarnybinius nusižengimus. Dėl nemandagaus telefoninio bendravimo nurodė, kad Nagrinėjamu atveju tarp H. S. ir S. V. kilo konfliktas, kuris trukdo profesionaliam abiejų šalių bendravimui. H. S., turėdamas valstybės tarnautojo statusą ir vadovaudamas vienam iš didžiausių Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių – Departamentui – privalo visose situacijose elgtis mandagiai, gebėti konfliktines situacijas išspęsti dialogo pagalba, o ne demonstruoti savo turimą statusą ir grasinti pasinaudosiantis savo turimais įgaliojimais.
Dėl pareiškėjo duoto pavedimo Departamento direktoriaus pavaduotojai R. J. ir vyriausiajai specialistei B. B. nuvykti į Bendrovės buveinę ir vietoje išsiaiškinti kilusius neaiškumus, Tyrimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas, nesuderinęs nei laiko, nei vietos su Bendrovės vadovu, taip pat iš anksto neįspėjęs, nesant teisėto pagrindo, pavedė R. J. ir B. B. nuvykti į Administracijai nepavaldžią bendrovę ir reikalauti finansinių dokumentų. Vertino, kad H. S. nemandagaus ir grubaus pokalbio su S. V., grasinimų jam bei spaudimo darymo kaip tyčinį tarnybinį nusižengimą. H. S. suprato savo veiksmus, žinojo, kad taip daro spaudimą ir siekė tikslo – įbauginti S. V., kad jis atvyktų į susitikimą.
Valstybės tarnautojo statusą turintiems asmenims yra taikomi aukštesni padorumo ir mandagumo reikalavimai, tokie asmenys yra pavyzdys visuomenei, kaip privaloma elgtis bendraujant su kitais (tiek pavaldžiais, tiek nepavaldžiais asmenimis), jie turi savo elgesiu rodyti visuomenėje priimtinus aukštus bendravimo standartus. H. S., būdamas valstybės tarnautoju, savo veiksmais pažeidė Etikos taisyklių 2.1 papunktyje nustatyta pareiga gerbti žmogų, jo teises ir laisves. Šiuo atveju H. S. elgėsi nepagarbiai, leido sau kalbėti su pašnekovu nepriimtinu tonu, grubiai ir nemandagiai parodydamas, kad jam suteikti įgaliojimai atstovauti Savivaldybės administraciją sutartiniuose santykiuose su Bendrove. H. S., grasindamas, kad pasistengs, jog ateityje Bendrovė niekada nelaimėtų Savivaldybės administracijos viešų konkursų dėl savo paslaugų teikimo, pasinaudojo savo, kaip Administracijos Departamento direktoriaus, statusu. Anksčiau paminėtų taisyklių 9.2 papunkčio reikalavimas valstybės tarnautojui būti mandagiam ir maloniam bei 9.4 papunkčio reikalavimas pagarbiai elgtis su žmonėmis taip šiuo atveju buvo pažeistas be perspėjimo nuvykti į Administracijai nepavaldžią bendrovę ir pareikalauti pateikti finansinius dokumentus (sąskaitas-faktūras).
Išnagrinėjus visas aplinkybes, darytina išvada, kad toks pavedimas buvo neteisėtas, nes pagrindo jam nebuvo. Tokie veiksmai vertinami kaip suteiktų įgaliojimų viršijimas. Taip pat minėtas pavedimas laikytinas nepagrįstu, nes galimybe kreiptis į Bendrovę oficialiu raštu su prašymu pateikti reikiamus dokumentus arba paaiškinti netikslumų priežastį jis nepasinaudojo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pavedimas R. J. ir B. B. nuvykti į bendrovę buvo laikomas tyčiniu tarnybiniu nusižengimu, nes jis suprato savo veiksmų pobūdį, žinojo, kad veikia nepagrįstai, tačiau siekė, kad S. V. būtų užkluptas netikėtai jo darbo vietoje ir tokiu būdu būtų pažemintas. Nustatė, kad pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų netūri. Jo tarnybinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nenustatė. Įvertinus visas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes konstatavo, kad pareiškėjas padarė du tyčinius tarnybinius nusižengimus, nes: 2018 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje (tiksli- data nenustatyta), paskambinęs Bendrovės direktoriui S. V., nemandagiai su juo kalbėjo, grasino, kad Sutartis bus nutraukta ir Bendrovė niekada negalės dalyvauti viešojo konkurso bei teikti paslaugas Savivaldybės administracijai. Tokiais savo veiksmais jis viršijo savo įgaliojimus; 2018 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstai pavedė Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus pavaduotojai R. J. ir vyriausiajai specialistei B. B. nuvykti į Savivaldybės administracijai nepavaldžią Bendrovės ir nesant teisėto pagrindo išreikalauti informaciją ir finansinius dokumentus (sąskaitas-faktūras), susijusius su Sutarties vykdymu. Tokiais veiksmais jis viršijo savo įgaliojimus. Konstatavo, kad H. S. pažeidė Pareigybės aprašymo 7.14 papunktį, Darbo tvarkos taisyklių 53.1, 53.2, 54.2, 54.15 papunkčius, Elgesio taisyklių 8.1 papunktį, Etikos taisyklių 2.1, 2.3, 6.3, 9.2 ir 9.4 papunkčių reikalavimus, Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų reikalavimus. Siūlė pareiškėjui skirti Administracijos pareiškėjui tarnybinę nuobaudą — pastabą ir rekomenduoti Departamento direktoriui, siekiant išvengti nekonstruktyvių derybų bei konfliktinių situacijų, užtikrinti, kad departamento specialistai į nepavaldžių įmonių / įstaigų buveines vyktų tik esant pagrindui bei išankstiniam susitarimui su įgaliotu atstovu, kai išspręsti klausimo oficialiu raštu (paklausimu) ar elektroninėmis ryšio priemonėmis nėra galimybės.
Administracijos direktorius, vadovaudamasis VTĮ (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 12 dalimi, 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir, atsižvelgdamas į Išvadą, pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo mėnesio antroje pusėje (tiksli data nenustatyta), viršijęs savo įgaliojimus, paskambinęs Bendrovės direktoriui S. V., nemandagiai su juo kalbėjo, grasino, kad Sutartis bus nutraukta ir Bendrovė niekada negalės dalyvauti Administracijos paskelbtuose viešuose konkursuose ir teikti jai paslaugas; 2018 m. rugpjūčio 31 d., viršijęs savo įgaliojimus, pavedė Departamento direktoriaus pavaduotojai R. J. ir šio departamento vyriausiajai specialistei B. B., nesant išankstinio susitarimo, nuvykti į Administracijai nepavaldžią Bendrovę, ir, nesant teisėto pagrindo, reikalauti pateikti informaciją ir finansinius dokumentus (sąskaitas-faktūras), susijusius su Sutarties vykdymu.
Skundžiamame Įsakyme nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.14 papunkčio reikalavimus; Darbo tvarkos taisyklių 53.1, 53.2, 54.2 ir 54.15 papunkčių reikalavimus; Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. l-890 „Dėl Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, Elgesio taisyklių (2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 1-755 redakcija) 7.2 ir 8.1 papunkčių reikalavimus; Etikos taisyklių 2.1, 2.3, 4.5, 6.3, 9.1, 9.2 ir 9.4 papunkčių reikalavimus; Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktų reikalavimus.
Pareiškėjas su Įsakymu nesutinka ir teigia, kad tarnybinis tyrimas atliktas netinkamai bei Tarnybinio tyrimo išvados yra nepagrįstos, atsakovė netinkama ištyrė pažeidimo aplinkybes ir jo veiką nepagrįstai kvalifikavo kaip tarnybinį pažeidimą, nenustačius pažeidimo sudėties ir kaltės jo veiksmuose.
Teismas, pareiškėjo pozicijai pritaria ir sprendžia, jog Tarnybinio tyrimo išvados nėra pagrįstos tarnybinio tyrimo metu surinktais duomenimis bei tinkamu ir objektyviu pažeidimo aplinkybių ištyrimu.
Atsakovė Tyrimo išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas padarė du tyčinius nusižengimus ir jis pažeidė: Pareigybės aprašymo 7.14 papunkčio, kuriame nustatyta, kad pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kiti teisės aktų reikalavimai, reikalavimą; Darbo tvarkos taisyklių 53.1 papunkčio, nustatančio pareigą vykdyti teisės aktus, 53.2 papunkčio, nustatančio reikalavimą laikytis tarnybinės ir darbo drausmės, Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių, šių Taisyklių, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimų ir įsakymų reikalavimų, 54.2 papunktyje įtvirtinto draudimo kelti neteisėtus reikalavimus pavaldiems tarnautojams ar darbuotojams arba skirti jiems nekonkrečius, netikslius, neaiškius ar su jų pareigomis nesusijusius reikalavimus, 54.15 papunkčio, kuriame nustatytas draudimas įžeisti ar žeminti kolegas ir lankytojus, naudoti prieš juos fizinę jėgą, grasinti einamų pareigų suteiktais įgaliojimais, reikalavimus; Elgesio taisyklių (2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 1-755 redakcija) 7.2 papunkčio, nustatančio pareigą nedaryti neteisėto poveikio kitiems asmenims, 8.1 papunkčio, nustatančio pareigą sąžiningai, dorai, nepriekaištingai ir atsakingai atlikti pareigas, nustatytas pareigybės aprašyme ir kituose teisės aktuose; Etikos taisyklių 2.1 papunkčio, nustatančio pareigą gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, 2.3 papunkčio, nustatančio pareigą laikytis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų, 4.5 papunkčio, nustatančio pareigą nesinaudoti savo tarnybine padėtimi ir nereikalauti kitų valstybės tarnautojų pagalbos siekiant naudos, 6.3 papunkčio, nustatančio pareigą elgtis teisėtai ir savo įgaliojimus naudoti nešališkai priimant sprendimus, 9.1 papunkčio, nustatančio pareigą būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, 9.2 papunkčio, nustatančio pareigą būti mandagiam ir maloniam, 9.4 papunkčio, nustatančio pareigą pagarbiai elgtis su žmonėmis, reikalavimus; Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nustatančios, kad piktnaudžiavimu laikomi tokie valstybės tarnautojo veiksmai ar neveikimas, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama; VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nustatančio reikalavimą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, 4 punkto, nustatančio reikalavimą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, 5 punkto, nustatančio reikalavimą laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, 6 punkto, nustatančio reikalavimą laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, reikalavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
Kaltė yra būtinas tarnybinio nusižengimo tyrimo sudėties elementas. Šiuo atveju Tyrimo išvadoje neatskleista, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas padarė pažeidimą tyčia. Šiuo atveju vien tik faktų išvardijimas, teisės normų nurodymas, nesusiejant su konkrečiais pareiškėjos veiksmais, negali patvirtinti tarnybinio tyrimo išvadų pagrįstumo dėl pareiškėjo tyčios. Būtent atsakovė turėjo įrodyti pareiškėjo kaltę, o ne jis ją paneigti. Byloje nesurinka duomenų, kad sąmoningais veiksmais tyčia pareiškėjas pažeidė minėtoje išvadoje nurodytus teisės aktus ir padarė nurodytą pažeidimą.
Dėl pareiškėjui inkriminuoto pirmojo tarnybinio pažeidimo, t. y. nemandagaus pokalbio su Bendrovės direktoriumi, teismas akcentuoja, kad atsakovė net neapklausė pareiškėjo vadovaujamo Departamento darbuotojų, t. y. jų rašytinių paaiškinimų tyrimo medžiagoje nėra. Teismo posėdyje nei viena iš liudytojų nepatvirtino atsakovo išvadų, jog pareiškėjas kalbėjo žeminančiu tonu su Bendrovės direktoriumi. Taigi, atsakovė iš esmės vertino tik paties Bendrovės direktoriaus pranešimą bei jo vėlesnius paaiškinimus, kurie, atsakovės vertinimu, pagrindžia pareiškėjui inkriminuotą pažeidimą. Jokių objektyvių duomenų šiam pažeidimui pagrįsti atsakovė nesurinko. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje nedetalizavo aplinkybių, kaip pareiškėjas jį baugino, žemino ar grasino. Be to, pats Bendrovės direktorius paaiškinime nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. jam skambino Departamento direktorius, o atsakovė tyrimo išvadoje net nenustatė konkretaus pažeidimo laiko. Taip pat yra neaišku, kodėl Bendrovės direktorius iš karto nesikreipė į Administraciją. Teismui Bendrovės direktorius tokių aplinkybių nepaaiškino. Teismas, įvertinęs Pareigybės aprašyme pareiškėjui priskirtas funkcijas (7.20 papunktis), Sutarties nuostatas, negali sutikti su atsakove, kad pareiškėjas, kaip Departamento direktorius, neturėjo įgaliojimų imtis veiksmų tinkamam Sutarties įgyvendinimui. Šiuo atveju atsakovės vertinimas yra nepagrįstas. Akivaizdu, kad pagal Sutartį su Bendrove, kuri Administracijai teikia paslaugas, pareiškėjas turėjo teisę teikti paklausimus, ieškoti galimybių išspręsti neaiškumus. Pareiškėjas nurodo, kad siekdamas kuo tiksliau įgyvendinti Administracijos Rašte pateiktas išvadas, kreipėsi į Bendrovę išsiaiškinti galimus neatitikimus. Teismui nekyla abejonių, kad Departamento direktorius pagal suteiktą kompetenciją siekė išspręsti neaiškumus. Paties Bendrovės direktoriaus pranešimas patvirtina, kad Departamento direktorius paklausimą jam teikė raštu. Atsakovė net ir šių aplinkybių nevertino. Pats S. V. nurodo, kad du kartus skambino ir du kartus raštu kreipėsi į jį pareiškėjas. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad be jokių asmeniškumų, o įgyvendindamas priskirtas funkcijas, pareiškėjas siekė susitikti su Bendrovės direktoriumi. Atitinkami nesklandumai ar neaiškumai negali būti tokio lygio, kad pareiškėjas būtų laikomas pažeidusiu Tyrimo išvadoje ir Įsakyme nurodytus teisės aktus. Galimai Tyrimo išvadoje pateiktas siūlymas kaip išspręsti konfliktines situacijas, yra iš esmės tinkamas tokio tyrimo sprendimas. Pati atsakovė nepaaiškino, kuo konkrečiai pasireiškė pareiškėjo tyčia. Abstraktus teisės aktų išvardijimas nepagrindžia tyrimo tinkamumo. Galimi nesusipratimai su Bendrove ir jos direktoriumi galėjo būti išspręsti ir kitu būdu. Tyrimo išvados nepatvirtina pažeidimo fakto bei pareiškėjo kaltės.
Be to, pareiškėjas pripažintas padariusi ir kitą pažeidimą, t. y. davęs pavedimą Departamento darbuotojoms nuvykti į Bendrovę ir, nesant teisėto pagrindo, išreikalauti informaciją ir finansinius dokumentus, susijusius su Sutarties vykdymu.
Teismas nesutinka su atsakovės tyrimo išvadomis. Kaip minėta, Departamento darbuotojos raštu nebuvo apklaustos, tokių paaiškinimų tyrimo medžiagoje nėra, atsakovė nesiaiškino aplinkybių, ar jos vykdė pareiškėjo pavedimą. Minėtos Departamento tarnautojos teismo posėdyje neigė vykdžiusios direktoriaus pavedimą, tvirtino, kad savo iniciatyva vyko į Bendrovę. Nesant jokių kitų oficialių duomenų, šie liudytojų parodymai vertintini kaip esminiai ir tiesioginiai pareiškėjo atsakomybei taikyti. Jokių kitų duomenų pati atsakovė nesurinko. Pareiškėjas jau paaiškinime teigė, kad jis leido vykti į Bendrovę, tačiau nenustatyta, kad toks pavedimas ar žodžiu, ar raštu joms buvo suformuluotas. Šis atsakovės vertinimas yra niekuo nepagrįstas. Be to, ir Tyrimo išvadoje nurodyta argumentacija, kad šis pažeidimas laikytinas tyčiniu nusižengimu, kadangi jis suprato savo veiksmų pobūdį, žinojo, kad veikia nepagrįstai, tačiau siekė, kad Bendrovės direktorius būtų užkluptas netikėtai jo darbo vietoje ir tokiu būdu būtų pažemintas, yra lakoniškas, abstraktus ir niekuo nepagrįstas atsakovės argumentas.
Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas turėjo tikslą Bendrovės direktorių persekioti ar žeminti. Kaip minėta, dėl galimo nesusikabėjimo įvyko nesusipratimas. Taigi, atsakovė neįrodė, kad pareiškėjas padarė nurodytą pažeidimą ir, juo labiau, nepagrindė tiesioginės tyčios. Galimai dėl nepavykusio pokalbio įvyko tam tikri nesusipratimai ir tai lėmė Bendrovės direktoriaus nepasitenkinimą. Šiuo atveju negali būti laikoma, kad Departamento veiksmai, Sutarties vykdymo priežiūros kontekste, yra neteisėti. Bendrovę ir Departamentą siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Taigi, joks pavaldumas šiuo aspektu ir neturėjo būti susiklostęs. Taip pat nenustatyta ir tiksli pažeidimo data, kai iš paties Bendrovės direktoriaus paaiškinimo matyti, kad po skambučio, praėjus keletui dienų, atvyko Departamento darbuotojos. Akivaizdu, kad įvykiai vyko ne rugsėjo mėnesio antroje pusėje. Pranešimas buvo pateiktas tik šiuo laikotarpiu, pareiškėjas, remiantis pateiktų paaiškinimų visuma, galėjo skambinti 2018 m. rugpjūčio 30 d., o darbuotojos atvyko galimai rugsėjo pradžioje. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė net faktinių aplinkybių tinkamai neištyrė ir nevertino. Taip pat ir pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės neįvertintos arba neaišku, kaip įvertintos. Taigi, iš esmės vien tik Bendrovės direktoriaus argumentų pagrindu pripažinti, kad pareiškėjas padarė Tyrimo išvadoje nustatytus tarnybinius nusižengimus, negali būti laikomas tinkamu tarnybinio nusižengimo tyrimo pagrindimu ar ištyrimu.
Teismo vertinimu, Tyrimo išvadoje nėra konkrečiai ir aiškiai apibrėžta pareiškėjo padaryto nusižengimo sudėtis, o taip pat atsakovė neatliko objektyvaus ir išsamaus tyrimo, be to, ir pareiškėjo kaltė neindividualizuota ir neatskleista. Vien tik abstraktus atsakovės vertinimas, kad pareiškėjas padarė tyčinius nusižengimus, nesat konkretaus ir aiškaus pažeidimo sudėties pagrindimo Tyrimo išvadoje, negali būti laikomas pagrindu pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Kadangi Tyrimo išvada nepagrindžia pareiškėjo kaltės, tai ir Įsakymas naikintinas.
Akcentuotina ir tai, kad 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokoliniu pavedimu, siūloma Departamentui pratęsti Sutartį 12 mėnesių ir 2018 m. gruodžio 14 d. Papildomu susitarimu prie Sutarties pratęsė Sutarties galiojimo terminą. Akivaizdu, kad galimai kilę neaiškumai ir nesusipratimai dėl Sutarties sąlygų tinkamo vykdymo yra baigti ir išspręsti, taigi, pareiškėjas negali būti laikomas padariusiu tarnybinius nusižengimus, siekdamas užtikrinti tinkamą Sutarties vykdymą.
Teismas prieina prie išvados, tyrimo metu nebuvo atsakyta į esminius klausimus, o visi neaiškumai vertintini pareiškėjos naudai.
Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad atsakovės Įsakymas naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nustačius, kad Tyrimo išvadoje nebuvo tinkama individualizuotos nusiengimo padarymo aplinkybės, neatlikti jokie tyrimo veiksmai, iš esmės remiamasi tik Bendrovės direktoriaus paaiškinimais, nevertinant pareiškėjo paaiškinimų bei nepašalinus Tyrimo išvadoje nustatytų neatitikimų, o taip pat nepagrindus ir pareiškėjo kaltės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo H. S. (H. S.) skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 5 d. sakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos H. S. skyrimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.