Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės spręsdama nuteistojo A. V. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

vertinant įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais. Kasatoriaus nuomone, nesant byloje pakankamai patikimų įrodymų, kuris pirmas (nukentėjusysis ar jis) atliko smurtinius nusikalstamus veiksmus, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nėra įrodyta, todėl jis turi būti išteisintas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius A. V. kasaciniame skunde kelia klausimus dėl bylos įrodymų, kuriais buvo grindžiama jo kaltė, smurtavus prieš T. M., pakankamumo, patikimumo. Skunde nurodoma, kad byloje turėjo būti konstatuotas esminis momentas, kokiomis aplinkybėmis prasidėjo konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo, kuris pirmas iš jų pradėjo konfliktą, peraugusį į fizinius veiksmus. Įvykio vietoje, kaip teigia kasatorius, jie buvo tik dviese, todėl nė vieno iš jų nurodytos versijos, kas pradėjo smurtinius veiksmus vienas kito atžvilgiu, neįmanoma patikimai patvirtinti ar paneigti byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, turėjo iš naujo tinkamai įvertinti visas faktines aplinkybes bei visus įrodymus.

Atrankos kolegija pažymi, kad tokie faktinio pobūdžio argumentai, kuriais bandoma paneigti žemesnės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo, kartu nurodant, kaip teismai turėjo vertinti įrodymus ir kokias faktines bylos aplinkybes turėjo konstatuoti iš naujo, nesudaro apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Pažymėtina, kad BPK reikalavimų pažeidimai, vertinant įrodymus, turi būti grindžiami ne nuomone, kad teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, bet teisiniais argumentais dėl padarytų konkrečių esminių atitinkamų BPK normų pažeidimų.

Be to, kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesudarė galimybės jam asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir taip suvaržė įstatymo garantuotą jo teisę į gynybą. Teismas, pasak A. V., bylą išnagrinėjo dalyvaujant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos parinktam ir paskirtam gynėjui.

Šis kasatoriaus argumentas, atrankos kolegijos vertinimu, nepagrindžia nurodyto teisės į gynybą pažeidimo buvimo. Iš bylos duomenų matyti, kad byla apeliacinės instancijos teisme, kaip ir teigia kasatorius, buvo išnagrinėta tik dalyvaujant jo interesus atstovaujančiam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtam advokatui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendimą, neatidėti bylos antrą kartą ir nagrinėti ją nedalyvaujant A. V., priėmė nesulaukęs dokumentų, patvirtinančių jo neatvykimo į teismo posėdį svarbias priežastis.

Taip pat kasatorius skunde tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai aiškiai pasisakė dėl jo kaltės formos, t. y. kodėl jo veiksmai įvertinti kaip tyčiniai.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasatoriui nepriimtini apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais jis pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodytos A. V. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, savaime nereiškia, kad teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą ir taip pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kasaciniame skunde nėra jokių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad teismai, kvalifikuodami nuteistojo veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, padarė teisės taikymo klaidų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atrankos kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. V. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.