Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2014-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-835-300-2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-06-10Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2014-10-20Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-20
Bylos Nr.
1A-835-300-2014
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00436-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
Nuteistasis
G. G.
Advokatai
Gintaras Gricius
Baudžiamoji byla Nr. 1A-835-300/2014Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00436-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.8.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,gynėjui advokatui Gintarui Griciui,nuteistajam G. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 12 MGL dydžių, t. y., 1560,00 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų) dydžio bauda.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 red.) išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu G. G. buvo nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 1 d., apie 9 val. 30 min, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl, (duomenys neskelbtini), jo motinai S. G. priklausančio namo kieme, savo motinos, dukterėčios G. Č. bei kaimynų V. M. ir E. M. akivaizdoje apipildamas J. Č. vandeniu iš dubens, viešai užgauliai pažemino nukentėjusiąją J. Č..

Ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 155 straipsnio 1 dalį G. G. buvo kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu toje pačioje vietoje savo motinos ir dukterėčios G. Č. akivaizdoje, sakydamas savo seseriai J. Č.: „Na, kale, nori gauti“, vadindamas ją „ubage“, „bomže“ be gyvenamos vietos, prostitute, necenzūriniu žodžiu „kurva“, spjaudamas į ją, motinos, dukterėčios bei kaimynų V. M. ir E. M. akivaizdoje apipildamas J. Č. vandeniu iš dubens, tokiais savo veiksmais ir žodžiais jis viešai užgauliai pažemino nukentėjusiąją J. Č..

Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad toje pačioje vietoje tuo pačiu metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį giminaitį – seserį J. Č., tai yra: rankomis sudavė nukentėjusiajai smūgius į veidą, galvą ir kairę ranką, kojomis sudavė smūgius į pilvą ir kojas, taip mušdamas ne mažiau kaip šešis smūgius jis nukentėjusiajai padarė nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje ir pilvo dešinėje pusėje, kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje ir kairėje šlaunyje, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. Č. sveikatą, t. y., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 red.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 155 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti, o kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Skunde nurodo, kad jis nusikaltimo nepadarė, nes neturėjo tikslo ir tyčios viešai užgauliai pažeminti J. Č.. Mano, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys – ji jo pusėn metė saują žemių, taip pat buvo paėmusi akmenį, kurį norėjo mesti į jo automobilį, neišanalizavo tos aplinkybės, kad jo veiksmo – apliejimo vandeniu – tikslas ir tyčia buvo ne viešai užgauliai pažeminti nukentėjusiąją J. Č., o apsiginti nuo jį puolančios sesers J. ir ją apraminti. Teigia, kad įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį viešai pažeminti. Apelianto teigimu, jis tokio tikslo ir tyčios – pažeminti sesers J. – neturėjo, nes jo tikslas buvo apsiginti nuo jį puolančios sesers ir ją apraminti, kad daugiau jo nebepultų ir nepadarytų žalos jo turtui – automobiliui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas tenkintinas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Ketvirtojoje minėto straipsnio dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme. Taip pat privalu nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.

BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Tai yra tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis) padaroma nusikalstama veika, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl įžeidimo tik nustačius, kad jis suvokia ir supranta, kad žemina žmogaus garbę, jį žeidžia, ir to nori.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, išanalizavusi ir įvertinusi įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, paties nuteistojo G. G. parodymus apie jo subjektyvų konfliktinės situacijos suvokimą, taip pat nukentėjusiosios J. Č., liudytojų G. Č., S. G., V. M., E. M. parodymus, sprendžia, kad apeliantui inkriminuoti veiksmai – nukentėjusiosios J. Č. apipylimas vandeniu, ko neneigia ir pats nuteistasis, buvo atlikti ne siekiant įžeisti nukentėjusiąją, o tai buvo reakcija į pačios nukentėjusiosios J. Č. provokuojančius veiksmus – žemių mėtymą į jį. Vadinasi, nuteistasis G. G. atlikdamas anksčiau nurodytus veiksmus neturėjo nei tyčios įžeisti nukentėjusiosios, nei jos pažeminti.

Esant tokioms aplinkybėms, t. y. G. G. veikoje nenustačius subjektyvinės pusės požymio – tiesioginės tyčios įžeisti J. Č., nelieka ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 dalyje, sudėties. O pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Todėl G. G. dėl kaltinimo pagal BK 155 straipsnio 1 dalį – išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymima tai, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, tai yra veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į situaciją, kurioje nuteistasis G. G. atliko jam inkriminuotus veiksmus, taip pat nemato jokio pagrindo teigti, kad šie G. G. atlikti veiksmai būtų buvę tokio pavojingumo laipsnio, kad už juos turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Tai reiškia, kad baudžiamojo proceso inicijavimas G. G. atžvilgiu, nesant pakankamai didelio jo atliktų veiksmų pavojingumo, buvo neadekvatus ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

G. G. pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Raimundas JurgaitisZigmas Kavaliauskas