Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant: prokurorei V. M., kaltinamajam G. G., gynėjui advokatui Gintarui Griciui, nukentėjusiajai J. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1970-01-22 Skuodo r., Paparčių k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis Mažeikių r., , vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB direktoriumi, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 155 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr.IX-1706 red.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2013 m. gegužės 1 d., apie 9 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Tirkšlių mstl, Mažeikių r., jo motinai S. G. priklausančio namo kieme, savo motinos, dukterėčios G. Č. bei kaimynų V. M. ir E. M. akivaizdoje apipildamas J. Č. vandeniu iš dubens, viešai užgauliai pažemino nukentėjusiąją J. Č..

Ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 155 straipsnio 1 dalį G. G. buvo kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu toje pačioje vietoje savo motinos ir dukterėčios G. Č. akivaizdoje, sakydamas savo seseriai J. Č.: „Na, kale, nori gauti“, vadindamas ją ubage, „bomže“ be gyvenamos vietos, prostitute, necenzūriniu žodžiu „kurva“, spjaudamas į ją, motinos, dukterėčios bei kaimynų V. M. ir E. M. akivaizdoje apipildamas J. Č. vandeniu iš dubens, tokiais savo veiksmais ir žodžiais jis viešai užgauliai pažemino nukentėjusiąją J. Č..

Taip pat, jis buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį giminaitį – seserį J. Č., tai yra: rankomis sudavė nukentėjusiajai smūgius į veidą, galvą ir kairę ranką, kojomis sudavė smūgius į pilvą ir kojas, taip mušdamas nemažiau šešių smūgių pasėkoje jis nukentėjusiajai padarė nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje ir pilvo dešinėje pusėje, kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje ir kairėje šlaunyje, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. Č. sveikatą, t.y., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr.IX-1706 red.).

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2013-05-01 važiuodamas pro mamos namus kieme pamatė sesers mašiną. Kadangi norėjo pasikalbėti su sesers sugyventiniu, sustojo ir įėjo į kiemą. Sesuo sėdėjo ant suolelio. Jis atsisėdo šalia, sesers paklausė, ką yra jai padaręs, kad ši visaip jį apkalba. Sesuo pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, pašoko nuo suolelio šaukdama „kas tau nepatinka“, siekė nagais perbraukti jam per veidą, bet jis išsisuko ir sesuo perbraukė tik per plaukus. Tuo metu iš namo atėjo mama vilkdamasi striukę ir sakydama „ko čia pešatės“, stojo į tarpą išskirti, priėjusi dukterėčia Gintarė, sušuko „ko čia pešatės“. Jam nueinant sesuo paėmė su ranka žemių ir metė į jį, nubėgo šaukdama: „dėk,... daužk, aš tuoj policiją iškviesiu“. Jis nuėjo į mašiną, įlipus į mašiną sesuo pagriebė nuo žemės akmenį ir sakė, kad mes į jo mašiną. Jis išlipo, dešine ranka atėmė iš sesers kairės rankos akmenį, kaire ranka laikydamas ją už dešinės alkūnės. Ištraukė iš jos rankų akmenį ir padėjo ant žemės, seserį paleido. Sesuo nenurimo, rėkavo, todėl jis paėmė prie namo stovėjusį su lietaus vandeniu dubenį ir seserį apliejo vandeniu. Seseriai smūgių nesudavė, sužalojimų nepadarė, jos neįžeidinėjo, necenzūriniai žodžiais nevadino, gal ką ir pasakė, bet ne tokiais žodžiais, kaip yra kaltinamas. Atvykus policijai sesuo kambaryje rašė pareiškimą, jis sakė, kad seseriai nesudavė, norėjo papasakoti, kaip viskas įvyko, bet jam pasakė, kad dabar jo neapklausinės. Jeigu būtų sudavęs nukentėjusiajai 11-13 smūgių, kaip ji nurodo, tai ji dėl sužalojimų būtų turėjusi važiuoti į ligoninę.

Nukentėjusioji J. Č. parodė, kad 2013-05-01 ruošėsi su mama važiuoti tvarkyti kapų. Mamai būnant viduje, dukrai Gintarei prie šulinio, ji sėdėjo ant suolelio, atvažiavo brolis, tik įėjęs į kiemą pasakė: „na kale, nori gauti“. Ji atsistojo nuo suolelio ir lakstė po kiemą, brolis paėmė kaire ranka jai už peties ir dešine trenkė į galvą. Tuomet mama su Gintare puolė į tarpą. Brolis keliu įspyrė į pilvą, spjovė į veidą, vadino „bomže, prostitute“, mamai sakė nesikišti. Ji brolį vadino sukčiumi. Viso kaltinamasis sudavė 11-13 smūgių suduodamas į veidą, lūpą, į pakaušį. Buvo praskelta lūpa, mėlynės ant pilvo, kojų. Nubrozdinimai, tikriausiai atsirado, kai brolis ją stumdė. Gintarė su mama neleido broliui muštis. Nubėgusi šalin ranka paėmė žemių ir norėjo mesti broliui, bet akmens neėmė. Brolis ją apipylė vandeniu iš dubens. Po to ji iškvietė policiją, atvyko trys pareigūnai. Kažkuriam iš jų rodė praskeltą lūpą, kitų sužalojimų žymių nerodė. Po to vėl atvažiavo brolis su savo sugyventine Sonata. Išvykus policijai ji su mama ir dukra išvažiavo į kapines.

Liudytoja G. Č. parodė, kad ji su mama ir močiute Gelvinauskiene iš močiutės namų ruošėsi važiuoti į kapines. Močiutė nuėjo užrakinti durų, mama buvo kieme. Atvažiavo (duomenys neskelbtini), iššoko iš mašinos ir pribėgęs prie mamos pavadino ją necenzūriniu žodžiu, kelių įspyrė į pilvą kairėje pusėje ir į kairę šlaunį, kumščiu sudavė į veidą porą smūgių. Ji su močiute atsistojo į tarpą. (duomenys neskelbtini) apipylė mamą vandeniu iš dubens, mama į jį metė žemėmis. Mama iškvietė policiją, (duomenys neskelbtini) išvažiavo ir po kurio laiko grįžo su savo drauge Sonata, po to atvažiavo policija. Mamai rašant pareiškimą ji, būdama viduje, matė, kad savo automobiliu grįžo kaimynas V. M., todėl mano, kad jis įvykio metu nebuvo namuose ir nieko negalėjo matyti. Mamai rašant pareiškimą pradėjo tinti lūpa. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes geriau prisiminė.

Vėliau liudytoja patikslino, kad ji negirdėjo, ką mama ir (duomenys neskelbtini) sakė vienas kitam, mama gal pasakė „suski“, bet necenzūrinių žodžių nevartojo.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti posėdžio metu pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau BPK 276 straipsnio 4 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Č. parodė, kad 2013-05-01, apie 10.00 val., su mama J. Č. atvažiavo pas močiutę S. G., kuri gyvena Mažeikių r., Tirkšliai, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nes visos kartu turėjo važiuoti į kapines. Susidėjo į automobilio bagažinę įrankius ir į močiutės kiemą automobiliu įvažiavo mamos brolis G. G.. Jis buvo labai piktas, agresyviai nusiteikęs, ji pati matė pirmą kartą jį taip agresyviai nusiteikusį. Jis išlipo iš automobilio ir pradėjo šaukti ant jos mamos. Šaukdamas vis kažką sakė apie pinigus. Ji labai išsigando, nes ji su močiute buvo kieme ir stovėjo šalia mamos. Tada G. G. ar pribėgo, ar greitai priėjo prie jos mamos ir kumščiu trenkė jai vieną kartą į veidą, o ji su močiute puolė į jų tarpą, kad nuramintų. Tačiau G. G. norėjo įstumti močiutę į namo vidų, tada jos mama garsiai pasakė: „Kviečiu policiją“, o G. G. jos mamai pasakė: „Dar kviesi policiją“, vėl priėjo jos mamos ir kojos šonu spyrė mamai į dešinį šoną, jai kliuvo ir į koją, ir į šoną,. Kiek kartų spyrė kojos šonu mamai, ji pasakyti negali, bet paaiškina, kad spyris buvo tikrai ne vienas, o daugiau. Tada jos mama iškvietė policijos pareigūnus, o G. G. pasiėmė indą su vandeniu ir apipylė mamą, paėmė ranka žemių ir metė į mamą. Jos mama labai verkė, buvo išsigandusi, taip pat ir ji su močiute buvo šoke. Paskui G. G. močiutę įvedė į namo vidų, kad ji nebebūtų lauke, ir po visko jis išvažiavo namo. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir tuo pačiu metu į močiutės kiemą vėl automobiliu atvažiavo G. G. su savo drauge. Kai jos mama kalbėjosi su policijos pareigūnais, G. G. vaikščiojo šalia, šūkavo, vis sakydamas mamai: „Tu melagingai iškvietei policiją, dabar turėsi sumokėti baudą“. Sekančią dieną mamai ant veido, kojos, šono išryškėjo mėlynės, ji vis skundėsi, kad skauda ranką ir koją. (1 t., 20 b. l.).

Liudytoja G. Č. teismo posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Liudytoja S. G. parodė, kad prieš motinos dieną ji su dukra J. Č. ir anūke ketino važiuoti į kapines. Ji įėjo į kambarį šluotos, bet nerado. Per langą matė, kad atvažiavo Gintaras ir atsisėdo ant suoliuko. Išgirdusi barnį išėjo. Gintaras sėdėjo ant suolo ir jie abu barėsi, Jūratė su žemėmis metė, Gintaras paėmė prie namo indą su vandeniu ir užpylė ant dukters Jūratės. Ji supyko, iškvietė policiją. Abu keikėsi, šaukė vienas ant kito, bet muštynių nebuvo, niekas niekam nesudavė. Ji stovėjo prie šulinio ir liepė jiems nutilti. Kai atvyko policija, suėjo į vidų, ji negirdėjo, ką dukra sakė pareigūnams. Po to ji su dukra ir anūke važiavo į kapines, dukros nuotaika buvo gera.

Liudytojas V. M. parodė, kad kartą šeštadienį apie 10-11 val. išėjo į lauką tvarkyti antenos ir ruošėsi važiuoti pas giminaitį parsivežti kabelį, nes televizorius blogai rodė. Išėjęs į lauką išgirdo triukšmą (duomenys neskelbtini) kieme. Taip buvo ne kartą, nes Jūratė atvažiuoja pas mamą, išsibara ir išvažiuoja. O dabar triukšmas buvo garsesnis. Jų sklypus skiria tujos, kadangi vienos tujos nėra, per tarpą viskas gerai matosi. Matė Jūratę ir Gintarą. Jūratė buvo agresyvi, o Gintaras šaukė: „nusiramink“. Jūratė šaukė „dėk“ ir nuo žemės paėmė akmenis ir metė į Gintarą, link mašinos. Jūratė ant Gintaro žmonos sakė negražius žodžius. Gintaras sakė, kad nešauk, kaimynai girdi. Gintaras paėmė bliūdą ir užpylė vandeniu, Jūratė dar labiau pradėjo šaukti. Tuomet jis įsėdo į mašiną ir išvažiavo kabelio parsivežti. Kai grįžo, kieme buvo policija. Policijos pareigūnai Jūratei sakė, kad nešauktų ir ją nusivedė į vidų. Girdėjo, kad Jūratė pasakė: „Gintarai aš tave pasodinsiu“. Ji buvo netoli šulinio, kuris yra nuo jo tvoros 4-5 m. Gintaras mosikavo rankomis ir tildė, o Jūratė nuo jo buvo 2 m. atstumu, (duomenys neskelbtini) buvo priėjęs prie Jūratės iki 1 m atstumu. Kai jis pylė vandenį ant Jūratės, jis buvo 1,5-2 m nuo jos atstumu. Kad pultų ir daužtų, nematė.

Liudytojos E. M. parodė, kad kartą pereitų metų vasarą, kada tiksliau, nepamena, tik pamena, kad buvo lauke šiltas oras, jis išėjo pagalves purtyti į lauką, sutiko tėvuką prie tvoros, pas kaimynę konfliktas. Priėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Kieme buvo Gintaras, (duomenys neskelbtini), Jūratė, Gintarė. Sklido keiksmažodžiai, Jūratė šaukė, o Gintaras ir (duomenys neskelbtini) sakė: „tyliau, kad kaimynai negirdėtų“. Gintaras stovėjo kiemo pusėj prie įvažiavimo, Jūratė stovėjo prie namo, tarp jų buvo 1,5-2 m atstumas, o mama stovėjo tarp jų šalia suoliuko. Kai priėjo pažiūrėti antrą kartą, pamatė, kad Jūratė puolė ant Gintaro, o jis griebė vandenį, ar apipylė, nematė, tik girdėjo garsus. Paskui Jūratė metė į Gintarą ar žemes ar dar kažką. Stanislava šaukė: „tyliau aiškinkitės, jau kaimynai suėjo“. Paskui aprimo. Jis vaikštinėjo, darbavosi. Nuo tvoros 10 m atstumu konfliktas vyko. Prie tvoros žiūrėjo, kas vyksta, gal blogai kas, jie tarpusavyje aiškinosi, bet pagalbos nereikėjo niekam suteikti. Tai ne pirmą kartą ir todėl jie nesikiša. Kai jis įėjo į vidų, kaimynai dar buvo kieme, paskui išsiskirstė. Paskui atvyko policija, tramdė ir įėjo į namą, kad nebūtų triukšmo. Ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, kad nėjo žiūrėti, turėjo omenyje, kad nėjo pas kaimynus į kiemą žiūrėti. Konfliktas vyko 10-15 minučių, pradžios nematė.

Liudytoja S. K. parodė, kad kartą šeštadienį G. G. išvyko į turgų ir grįžęs namo paaiškino, kad grįždamas iš turgaus buvo užvažiavęs pas mamą, ten buvo jo sesuo Jūratė ir tarp jų kilo konfliktas. Jis nurodė, kad Jūratė kviečia policijos pareigūnus ir paprašė kartu nuvažiuoti pas jo mamą. Nuvažiavus jau buvo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai ramino J. Č., ji kalbėjo pakeltu tonu, garsiai, rėkiančiai. Policijos pareigūnai bandė ją raminti ir klausė, ar rašys pareiškimą dėl įvykusio įvykio. Jūratė pasakė, kad rašys. Ji su pareigūnais įėjo į namą, kartu įėjo ir mama. Ji (liudytoja) sėdėjo ant suoliuko ir girdėjosi riksmai, pykčiai. Po kurio laiko iš namo išėjo Jūratės dukra Gintarė ir atsisėdo ant suoliuko. Ji buvo susijaudinusi ir paklausus, kaip čia viskas įvyko, pasakė, kad kuminas (kaltinamasis) negerai padarė, kad apipylė mamą su vandeniu. Po to Jūratė trumpam buvo išėjusi iš namo ir pasakė jai dingti iš kiemo. Sėdėdama ant suoliuko girdėjo šurmulį viduj. Gintarė kiek pabuvusi įėjo į namą. Paskui vėl Jūratė buvo išėjusi į lauką, Gintaras buvo lauke ir Jūratė pasakė: „dabar tu turėsi teistumą“. Mama išėjo į lauką ir pasakė, kad jie išvažiuotų, jie išvažiavo. Ant Jūratės veido sumušimo žymių nebuvo, ji buvo apsiverkusi.

Liudytojas J. D. parodė, kad praktikos Mažeikių rajono policijos komisariate metu, dirbdamas su D. S. ir G. P., nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Tirkšliuose. Jiems paaiškino, kad apsibarė brolis ir sesuo, į konfliktą įsikišo mama. Nukentėjusioji skundėsi, kad brolis ją užgauliojo, trenkė jai per veidą. Rodė veidą, bet sumušimo žymių nesimatė. Bekalbant atvyko kaltinamasis su žmona, jie ėjo kartu link namo. Kadangi nukentėjusi buvo virtuvėje, jis (liudytojas) stovėjo prieangyje, kad nekiltų konfliktas tarp jų. Klausinėjo G. G., dėl ko vyko konfliktas, jis sakė, kad dėl pinigų, dėl kažkokių asmeninių priežasčių. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, jai drebėjo rankos. Matėsi, kad G. G. buvo sukilusios emocijos, jis pyko ant sesers. Nukentėjusioji neminėjo, kad gynėsi.

Apklausos pradžioje liudytojas J. D. parodė, kad lyg tai G. G. minėjo, kad vieną kartą ranka trenkė į galvos sritį nukentėjusiajai. Daugiau niekas apie smūgius nieko neminėjo (109-110 b.l.). Kitame posėdyje liudytojas parodė, kad motina sakė, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai, taip pat nukentėjusiosios dukra sakė, kad kaltinamasis sudavė jos mamai. Vėliau liudytojas patikslino, kad kieme kalbėjo visi ir jis negali tiksliai pasakyti, kas sakė, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai ­– ar tai pasakė nukentėjusioji ir jos dukra, ar kas nors kitas (118-119 b.l.).

Liudytojas D. S. parodė, jog buvo nuvykęs pagal pranešimą, kad Tirkšliuose, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra smurto artimoje aplinkoje faktas. Ten pasitiko moteris ir paaiškino, kad ją sumušė atvykęs brolis. Netrukus atvažiavo ir kaltinamasis. Jis neigė, kad būtų smurtavęs, tik sakė, kad įvyko konfliktas tarp jo ir sesers. Abi šalys buvo įsikarščiavusios, susijaudinusios, vėl pradėjo bartis, kaltino vienas kitą, nustatyti įvykio aplinkybes vietoje buvo labai sudėtinga. Nukentėjusioji buvo paraudusi, susijaudinusi, gal apsiverkusi, nes šiek tiek buvo paraudusios akys. Iš pradžių su nukentėjusiąja kalbėjosi kieme, bet kai atvyko kaltinamasis ir vėl kilo tarp jų ginčas ir tapo sunku susikalbėti, su nukentėjusiąja nuėjo pasikalbėti į namo virtuvę. Su juo kartu buvo kolegė G. P., o kursantas liko kieme su kaltinamuoju. Mama stengėsi išlikti neutrali, ji niekur nesikišo. Akivaizdžių įvykusio konflikto požymių nebuvo. Nukentėjusioji aiškino, kad kaltinamasis jai sudavęs, gal sakė kur, bet jis nepamena. Išoriškai smurto žymių pas nukentėjusiąją jis nematė. Su motina kalbėjo trumpai, ji tik pasakė, kad susibarė vaikai.

2013-05-01 vyresnysis patrulis D. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad J. Č. buvo susijaudinusi, verkė, matėsi, kad moteris buvo apipilta vandeniu, tačiau smurto požymių nesimatė (6 b.l.).

Patrulė G. P. policijoje nebedirba, teismui nepavyko nustatyti jos dabartinės gyvenamosios vietos ( 75, 103-104 b.l.). 2013-05-01 patrulė G. P. tarnybiniame pranešime nurodė, kad J. Č. nurodė, jog G. G. iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, trenkė ranka į veidą, spyrė koja, apipylė vandeniu. J. Č. buvo susijaudinusi, verkė, matėsi, kad moteris buvo apipilta vandeniu, tačiau jokių smurto požymių nesimatė (5 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 578/13(04) nurodyta, kad J. Č., apžiūrint ją 2013-05-02, nustatyta: violetinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke; apatinės lūpos gleivinėje dešinėje pusėje nubrozdinimas rausvu dugnu; kairio dilbio apatinio trečdalio alkūniniame paviršiuje melsva kraujosruva; pilvo dešinėje pusėje šalia bambos virš odos neiškilusiais šašais padengtas nubrozdinimas; dešinės blauzdos vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje melsvai violetinė kraujosruva; kairės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje melsva kraujosruva; galvos plaukuotoje dalyje nukentėjusiosios nurodytose vietose sužalojimų žymių nėra. Nubrozdinimai ir kraujosruvos padarytos bukais kietais daiktais apytikriai prieš 1-2 paras iki teismo medicininio apžiūrėjimo (24 b.l.).

Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad J. Č. kūne rastiems sužalojimams (nubrozdinimams apatinės lūpos gleivinėje ir pilvo dešinėje pusėje, kraujosruvoms kairės akies apatiniame voke, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje ir kairėje šlaunyje) padaryti reikėjo šešių smūgių bukais kietais daiktais. J. Č. nubrozdinimas pilvo dešinėje pusėje padarytas buku kietu daiktu. Šis sužalojimas nėra būdingas traumai spiriant keliu į pilvą. Kraujosruva kairio dilbio apatinio trečdalio alkūniniame paviršiuje padaryta buku kietu daiktu, galimai suduodant smūgį ranka. Kraujosruva apatiniame dilbyje nėra būdinga traumai dilbiu atsiremiant į kietą pagrindą (104 b.l.).

Kad G. G. apipylė nukentėjusiąją vandeniu iš dubens įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų V. M., S. G., G. Č., kurie matė, kad kaltinamasis apliejo nukentėjusiąją, parodymais. Taip pat liudytojas E. M. girdėjo dubens bildesį ir pilant vandenį, liudytojai J. D. ir D. S. matė, kad nukentėjusiosios rūbai buvo šlapi. Pats kaltinamasis parodė, kad apliejo nukentėjusiąją vandeniu. Šie veiksmai, nors ir buvo padaryti individualaus namo kieme, tačiau matant ne tik artimiesiems giminaičiams, bet ir kaimynams. Kaltinamasis suprato, kad juos stebi kaimynai, nes tiek jis, tiek liudytoja S. G. konflikto metu ne kartą sakė, kad kaimynai mato. Ši kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 155 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinant pagal šį BK straipsnį G. G. buvo taip pat kaltinamas, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje savo veiksmais ir žodžiais viešai užgauliai pažemino nukentėjusiąją J. Č. ne tik šiais veiksmais, bet ir žodžiais: savo motinos ir dukterėčios G. Č. akivaizdoje, sakydamas savo seseriai J. Č.: „Na, kale, nori gauti“, vadindamas ją ubage, „bomže“ be gyvenamos vietos, prostitute, necenzūriniu žodžiu „kurva“, taip pat ir spjaudamas į ją. Šioje dalyje kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios ir liudytojos G. Č. parodymais, kurios nurodė girdėjusios kaltinamąjį taip sakant, o nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis spjovė į ją. Tačiau liudytojai S. G., E. M. ir V. M. parodė, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis abu barėsi, keikė vienas kitą. Liudytoja G. Č. parodė, kad mama gal ir pasakė „suski“. Pati nukentėjusioji pripažino, kad vadino kaltinamąjį sukčiumi. Liudytojai V. M., E. M., S. G. nurodė, kad S. G. ir kaltinamasis sakė nukentėjusiajai, kad nešauktų, nes kaimynai girdi. Iš šių parodymų teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo barnis buvo abipusis, nukentėjusioji kalbėjo garsiau už kaltinamąjį. Nei liudytoja G. Č., nei kiti liudytojai nepatvirtino, kad kaltinamasis būtų spjovęs į nukentėjusiąją, todėl iš kaltinimo šalintina, kad kaltinamasis pažemino nukentėjusiąją sakydamas kaltinime nurodytus žodžius ir spjaudamas į ją.

G. G. taip pat kaltinamas tuo, kad rankomis sudavė nukentėjusiajai smūgius į veidą, galvą ir kairę ranką, kojomis sudavė smūgius į pilvą ir kojas, taip mušdamas nemažiau šešių smūgių pasėkoje jis nukentėjusiajai padarė nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje ir pilvo dešinėje pusėje, kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje ir kairėje šlaunyje, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. Č. sveikatą. Šis kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios ir jos dukros G. Č. parodymais, specialisto apžiūros ir ekspertizės metu nustatytomis aplinkybėmis. Tačiau iš nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų akivaizdu, kad kaltinamasis negalėjo padaryti visų sužalojimų, kurie nustatyti nukentėjusiajai – nurodytais smūgiais jis negalėjo padaryti nubrozdinimų pilve, nes ekspertizės išvadoje konstatuota, kad smūgiuojant keliu, kaip pagal nukentėjusiosios parodymus kaltinamasis jai sudavė į pilvą, nubrozdinimų negalima padaryti. Pati nukentėjusioji negalėjo paaiškinti, nuo ko atsirado šie sužalojimai, todėl teismas abejoja jos parodymais, kad ir kitus sužalojimus jai padarė kaltinamasis. Kiti liudytojai: S. G., V. M. ir E. M. parodė, kad kaltinamasis nukentėjusiajai smūgių nesudavė. Galima manyti, kad liudytojai E. M. ir V. M. konfliktą stebėjo ne nuo pradžios, tačiau S. G. nurodė, jog per langą matė, kad atvažiavo sūnus, iš karto išgirdo barnį ir išėjo laukan. Teismas turi pagrindo manyti, kad kol motina išėjo per duris, kaltinamasis tikrai negalėjo suduoti 11-13 smūgių. Nukentėjusioji nurodo, kad lakstė po kiemą, kaltinamasis sugriebęs jai už peties sudavė į veidą. Nė vienas liudytojas neparodė, kad nukentėjusioji būtų laksčiusi po kiemą. Taip pat nukentėjusioji tvirtina, kad policijos pareigūnams rodė prakirstą lūpą, tačiau liudytojai J. D. ir D. S. parodė, kad jokių sužalojimų nematė. Tą patį nurodė tarnybiniame pranešime ir patrulė G. P.. Liudytojas J. D. savo parodymų pradžioje nurodęs, kad ir kaltinamasis, ir S. G. jam sakė, jog kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajai, vėliau patikslino, kad kieme visi vienas per kitą kalbėjo ir jis neįsidėmėjo, ar šią aplinkybę sakė nukentėjusioji ir jos dukra, ar kas kitas. Liudytojas D. S. taip pat nurodė, kad kaltinamasis neigė sudavęs, o motina tik pasakė, kad vaikai susibarė. Iš to seka išvada, kad liudytojas J. D. patikslindamas savo parodymus teisingai nurodė, jog neįsidėmėjo, kas sakė apie suduotus smūgius: ar nukentėjusioji su savo dukra, ar kiti asmenys. Vertinant visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog liudytojas J. D. girdėjo apie smūgius kalbant nukentėjusiąją. Tai, kad visi policijos pareigūnai nurodė, jog nukentėjusioji buvo susijaudinusi, išraudusi, jos akys buvo raudonos, neduoda pagrindo tvirtinti, kad jai buvo suduoti smūgiai. Ji galėjo susijaudinti, susinervinti, verkti, išrausti vien tik bardamasi su kaltinamuoju. Visi policijos pareigūnai, kurių parodymų objektyvumu nėra pagrindo abejoti, nurodė, kad sužalojimų ant nukentėjusiosios nematė. Tai paneigia nukentėjusiosios parodymus, jog ji pareigūnams rodė prakirstą lūpą. Vertinant tai, kokius veiksmus atliko kaltinamasis, svarbi ta aplinkybė, kad nukentėjusioji po įvykio su motina ir dukra išvažiavo tvarkyti kapinių, kaip ir buvo planavusios. Liudytoja S. G. parodė, kad dukros nuotaika buvo gera. Tai, kad nukentėjusiosios tos dienos vėlesniems veiksmams kaltinamojo elgesys įtakos neturėjo – ji, kaip ir buvo suplanavusi, išvyko tvarkyti kapinių, duoda pagrindo abejoti, kad barnio metu jai kaltinamasis sudavė smūgius. Vertinant liudytojos G. Č. parodymus atsižvelgiama į tai, kad ji gyvena su nukentėjusiąja, o nukentėjusioji su kaltinamuoju yra nesantaikoje. O liudytoja S. G. ir šiuo metu bendrauja bei yra geruose santykiuose su nukentėjusiąja ir nėra duomenų, kad ji siektų apkalbėti dukrą. Vertinant nukentėjusiosios ir G. Č. parodymus atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu G. Č. nurodė, kad kaltinamasis metė žemėmis į nukentėjusiąją, ko pastaroji ikiteisminio tyrimo metu nebuvo minėjusi (16-17,20 b.l.), o teismo posėdyje apklausos pradžioje nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis metė į ją žemes, tačiau vėliau patikslino, kad nemetė (88 b.l.). Tai duoda pagrindo išvadai, jog prieš teismo posėdį nukentėjusioji su savo dukra aptarė savo parodymus, bet tikslinant aplinkybes, teismo posėdyje pasakė, kaip ir buvo sakiusi ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltinamasis į ją žemių nemetė.

Liudytoja G. Č. parodė, kad jau esant policijos pareigūnams, ji matė, jog savo automobiliu parvažiavo V. M., iš to ji sprendžia, kad konflikto metu šio kaimyno namuose nebuvo ir jis nieko nematė. Tačiau šis liudytojas nuo pat pradžių parodė, kad jis į kiemą išėjo jau ruošdamasis išvažiuoti, kažkiek stebėjo besibarančius nukentėjusiąją ir kaltinamąjį, po to išvažiavo, kai grįžo namo, pas kaimynus jau buvo policija. Iš to teismas daro išvadą, kad G. Č. matė tik grįžtantį V. M. ir todėl nėra pagrindo abejoti jo parodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Teismas ėmėsi visų priemonių byloje iškilusioms abejonėms pašalinti: papildomai kvietė liudytojus, skyrė ekspertizę, tačiau nepavyko pašalinti abejonių ir prieštaravimų tarp apklausiamų asmenų. Teismas iš visumos įrodymų, surinktų ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad G. G. panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį giminaitį – seserį J. Č., tai yra, nesurinkta objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai smūgius, todėl jis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teismas neginčytinai nustatė, kad G. G. savo motinos S. G., dukterėčios G. Č. bei kaimynų V. M. ir E. M. akivaizdoje apipildamas J. Č. vandeniu iš dubens, viešai užgauliai pažemino nukentėjusiąją J. Č..

Ši kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 155 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys – ji kaltinamojo pusėn metė sauja žemių (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ir atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamasis nėra teistas. Todėl jam skirtina švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 296 – 298, 301 -307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį ir nubausti (duomenys neskelbtini) (dvylikos) minimalaus gyvenimo lygio (MGL), t.y., 1560,00 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų 00 ct) dydžio bauda.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr.IX-1706 red.) išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam palikti kardomąją priemonę –­ rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudą nuteistasis privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir teismo raštinės darbuotojui pateikti kvitą. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 (duomenys neskelbtini) 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą — 6801, mokėjimo paskirtį – teismo paskirta bauda. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.