Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-12-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-15885-1004/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-18
Bylos Nr.
2YT-15885-1004/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07784-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Pareiškėjas
J. J.
Suinteresuotas asmuo
M. B.
Civilinė byla Nr. 2YT-15885-1004/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07784-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 18 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo M. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas pateikė skundą, iš kurio turinio spręstina, kad pareiškėjas nesutinka su 2019 m. lapkričio 21 d. antstolio patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Pareiškėjas nurodo, kad nuo darbo užmokesčio turi mokėti 30 procentų, o jei antstolių yra daugiau, tuomet 30 procentų dalinamasi po lygiai.

2. Antstolis patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformuotą praktiką antstolis tuo pačiu metu siunčia patvarkymą išskaičiuoti skolą ir vykdymo išlaidas iš skolininko turimų pajamų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733–743 straipsniais, o tai nebesuteikia teisės leisti nevaržomai naudotis iki 1 MMA neviršijančia pinigų suma, t. y. yra atliekamos išskaitos iš skolininko turimų pajamų/lėšų kaip ir iš kiekvieno skolininko minimalaus darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ir pan. pažymėjo, jog tai buvo padaryta 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymu Nr. S-19-41-126695, kuriuo nustatyta, kad iš skolininko gaunamų pajamų turi būti daromos CPK 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitos, be to, skolininkui ir įkalinimo įstaigai siųstame patvarkyme nurodyta, kad pagal CPK 739 straipsnį negalima išieškoti iš lėšų, kurios skolininkui priklauso kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Todėl skundžiamas patvarkymas neprieštarauja teisės normoms ir nepažeidžia skolininko teisių.

3. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2019-12-06 paskelbiant pranešimą (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, b. l. 5,6).

4. Suinteresuotas asmuo M. B. nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

5. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-03-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-522-215 dėl 2775,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo iš pareiškėjo J. J. išieškotojos M. B. naudai. Antstolis 2019 m. lapkričio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-41-126695 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tos pačios dienos patvarkymu atliko ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą.

6. Pareiškėjas nesutinka su 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, nes mano, kad antstolis išieško didesnes sumas nei leistina pagal įstatymą.

7. Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, tai yra skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

8. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

9. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, visų kitų rūšių išieškoms – 20 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

10. CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui, kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Pagal BVK 92 straipsnį, nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų (BVK 92 straipsnio 1 dalis). Didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra: trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems; dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (BVK 92 straipsnio 2 dalies 1-3 punktai). Pareiškėjas nenurodo kokiai nuteistųjų grupei jis priklauso. Pažymėtina, kad 2019 m. sausio 1 d. duomenimis 1 bazinė socialinė išmoka yra 38,00 Eur.

11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko aukščiau paminėtų pajamų dalies Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (1 MMA), ir 20 procentų nuo aukščiau paminėtų pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis CPK 739 straipsnio 9 punktu, negalima išieškoti iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, neviršijančių pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

12. Pareiškėjas nurodo, kad keli antstoliai dalijasi atlygį antstoliui po lygiai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682) 55 punkte numatyta, kad prie išieškojimo prisijungusiems antstoliams tenka 25 procentai atlygio, apskaičiuoto proporcingai šių antstolių vykdomose vykdomosiose bylose išieškotojams tenkančioms sumoms. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų apie kitų antstolių prisijungimą prie vykdomo išieškojimo, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

13. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamas antstolio 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymas nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510–513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo J. J. skundo dėl antstolio A. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Vaidotas Narvidas