Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1742-560/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-17Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-07Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-07-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2S-1742-560/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-04236-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
S. F.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, UAB „Bitė Lietuva“
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1742-560/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04236-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4.; 122.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, UAB „Bitė Lietuva“, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, dėl įsakymo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. F. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2012-04-13 įsakymą, įpareigoti UAB „Bitė Lietuva“ atnaujinti pareiškėjui nutrauktų paslaugų tiekimą, pateikti skambučių išklotinę ir atlyginti turtinę bei neturinę žalą. Taip pat pareiškėjas pateikė teismui skundo papildymą, kuriuo prašė išreikalauti UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Julianus Inkaso“ sudarytą 2013-06-14 tarpininkavimo dėl skolos ikiteisminio išieškojimo sutartį Nr. 0910-05, kaip būtiną išreikalauti naują įrodymą, ir įpareigoti atsakovą tai įvykdyti remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str. 1 d. ir 3 d., taip pat atidėti bylos nagrinėjimą, bei prašymą išaiškinti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos advokatūrai, kad kišimasis į teisėjo veiklą yra draudžiamas, ir šios institucijos privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-25 nutartimis atsisakė priimti pareiškėjo skundo papildymą ir prašymą, nurodydamas, kad nėra aišku, kuo išieškojimo sutartis susijusi su ginčo dalyku. Pažymėjo, kad nei CPK, nei kiti teisės aktai nesuteikė teismui teisės ir pareigos aiškinti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos advokatūrai apie teismo ir šių institucijų veiklą, o šios institucijos savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas S. F. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-25 nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo skundo papildymą ir prašymą. Nurodė, kad aplinkybės, kurias prašomas išreikalauti rašytinis įrodymas pagrindžia, yra visiškai akivaizdžios, t. y. kad nepertraukiamai buvo ir tebėra vykdoma neteisėta ir nepagrįsta veika/ neveikimas prieš pareiškėjo nuo 2010-01-01 veiklos nevykdančią personalinę įmonę. UAB „Bitė Lietuva“ nepagrįstai sudaro sutartį su kitu teisiniu subjektu, kuris dėl savo vykdomos neteisėtos ir nepagrįstos veiklos privalo būti įtrauktas į nagrinėjamą bylą atsakovu. Atsisakymu priimti teikiamą papildomą skundą yra pažeidžiama ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. numatyta teisė į teisminę gynybą. Pažymėjo, kad kreipdamasis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, atsakymą iš jos jau yra gavęs, tačiau jis yra apskųstas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, o atsakymas iš Lietuvos advokatūros nėra gautas iki šiol, dėl to yra pagrindas pareiškėjo prašymą išaiškinti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos advokatūrai, kad kišimasis į teisėjo veiklą yra draudžiamas, ir šios institucijos privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, priimti.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo prašomas išreikalauti naujas rašytinis įrodymas nesusijęs su bylos nagrinėjimu. Pažymėjo, kad iš atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas siekia teikti vis naujus įrodymus, įtraukti į procesą vis naujas šalis, tokiu būdu komplikuodamas bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas nėra pareiškęs reikalavimų UAB „Julianus Inkaso“, o pareiškėjo skundas dėl šios bendrovės sudarytos sutarties su UAB „Bitė Lietuva“ nėra susijęs su bylos dalyku. Sutinka su teismo išvada, kad teismui nesuteiktos teisės ir pareigos aiškinti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos advokatūrai apie teismo ir šių institucijų veiklą. Mano, kad atskirasis skundas grindžiamas įvairiomis deklaratyviomis nuostatomis, dėl to yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2013-07-25 nutartys priimtos nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamas teismo nutartis nėra pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-25 nutartimis atsisakė priimti pareiškėjo S. F. skundo papildymą, kuriuo buvo prašoma išreikalauti iš atsakovo naujus įrodymus, bei prašymą išaiškinti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos advokatūrai, kad kišimasis į teisėjo veiklą yra draudžiamas, ir šios institucijos privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau pareiškėjas su tokia teismo pozicija nesutinka.

CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį procesinį dokumentą. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 137 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą), jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei CPK, nei kiti teisės aktai nesuteikė teismui teisės ir pareigos aiškinti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos advokatūrai apie teismo ir šių institucijų veiklą, o šios institucijos savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad teismui nesant įgaliotam atlikti minėtas funkcijas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiškėjo prašymą.

CPK 199 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama, pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo, bei aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Išimtinė teisė spręsti, ar prašomas išreikalauti rašytinis įrodymas yra susijęs su nagrinėjama byla ir ar šis įrodymas pagrindžia svarbias bylai aplinkybes, suteikta teismui. Taigi tik bylą nagrinėjantis teismas gali spręsti, ar tenkinti asmens prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos 2013-07-25 nutarties išvada, kad prašomas išreikalauti rašytinis įrodymas nėra susijęs su pareiškėjo reikalavimu panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2012-04-13 įsakymą ir neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, o atskirajame skunde pareiškėjas taip pat neįrodė šio reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėjo teiginys, kad prašomas išreikalauti rašytinis įrodymas pagrindžia, jog nepertraukiamai buvo ir tebėra vykdoma neteisėta ir nepagrįsta veika/ neveikimas prieš pareiškėjo nuo 2010-01-01 veiklos nevykdančią personalinę įmonę, nėra pakankamas pagrindas tenkinti tokį pareiškėjo prašymą, nes nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas būtent skundžiamo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2012-04-13 įsakymo teisėtumo klausimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti minėtą pareiškėjo skundo patikslinimą.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo patikslinimą ir prašymą, pažeidė teisės į teisminę gynybą principą, nes, minėta, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kurios nesilaikymas užkerta kelią asmeniui šia teise pasinaudoti.

Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėjas Dainius Rinkevičius