- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 1-682-288/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00170-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Nukentėjusysis
- V. N.
- Kaltinamasis
- D. B.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Sergejas Kulik
Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, dalyvaujant prokurorėms Simonai Naskauskaitei, Kristinai Mockienei, gynėjui advokato padėjėjui Sergejui Kulik, nukentėjusiajai V. N., jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiką pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str.1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. B. kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio 16 d., apie 23.40 val., viešoje vietoje, prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, esančio Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, trečio aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastūmė prekybos centro prekių vežimėlį, kuris atsitrenkęs į aikštelės apsaugas apvirto sukeldamas triukšmą, dėl tokio nederamo elgesio saugos tarnybos „Eurocash1“ apsaugos darbuotojai V. N. jį perspėjus, pastarąją išplūdo necenzūriniais žodžiais, pastūmė prekių vežimėlį, kuris atsitrenkė V. N. į koją bei V. N. iškviestiems „Eurocash1“ apsaugos darbuotojams A. M., A. D., L. D. ir A. B. nurodžius eiti į apsaugos posto patalpas, į nurodymą nereagavo, minėtiems apsaugos darbuotojams grasino susidorojimu, po ko vedant į prekybos ir pramogų centro apsaugos posto patalpas tam priešinosi stumdydamasis, spardydamasis ir apsaugos darbuotojų būdamas paguldytas ant žemės įkando galvą laikiusiai V. N. į dešinę blauzdą, tuo sukeldamas pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir prekybos centro darbo tvarką.
Kaltinamasis D. B. pagal LR BK 284 str.1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str.5 d. 1 p.).
Teismo nustatytos bylos aplinkybės.
Kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino, parodymus duoti atsisakė. Nesijaučia padaręs nusikaltimą. Nemano, kad nusikaltimas yra tai, jog jis buvo geros nuotaikos ir garsiai kalbėjo. Keista, kad buvo užpultas, tampomas ir išplūstas apsaugos darbuotojų. Įvykių seka kaltinime neatitinka tikrovės. Jis negalvojo kandžiotis, jis buvo užspaustas keturių vyrų, V. N. koja atsidūrė arti jo burnos. Jis įkando instinktyviai, ko gero, jog iš skausmo. Jis nepuolė nukentėjusiosios, įkando ne į nosį ar ausį. Atvykusiems pareigūnams sunku buvo ką paaiškinti, nes buvo pridusęs, apsvaigęs nuo oro trūkumo. Ką jie jam sakė, nesuprato nieko, svirduliuodamas gal ir atsirėmė su alkūne į policijos pareigūną. Sakė pareigūnams, kad buvo užpultas. Pareigūnai pasakė, kad viską išsiaiškins. Būdamas nekaltu nenorėjo su jais vykti. Teigė nenorėjęs sulaužyti vežimėlio ar konfliktuoti. Konfliktinius žodžius išsakė emocijų poveikyje, nes skaudėjo visus šonus, jis buvo apibrozdintas, sužalotas. Nesijaučia kaltas, tyčia nieko nedarė, prašo jį išteisinti.
Nukentėjusioji V. N. parodė, kad įvykio laikotarpiu dirbo apsaugos darbuotoja prekybos centre “Akropolis“. Vakare, apie 23.30 val. iš dispečerio išgirdo, kad automobilių aikštelėje triukšmaujama. Išėjo pro išėjimą, pastebėjo vyriškį – kaltinamojo draugą, kuris šlapinosi ant stulpo, jį sugėdino, tas atsiprašė. Pokalbio metu išgirdo stuktelėjimą, kaltinamasis pastūmė vežimėlį, kuris atsitrenkė ir nukrito. Kaltinamasis juokėsi. Liepus pakelti vežimėlį, kaltinamasis jį pakėlė. Kaltinamajam paaiškino, jog jis pažeidinėja viešąją tvarką, tarp jų kilo ginčas. Kaltinamasis pradėjo aiškinti, kad darys tai, ką norės. Kaltinamasis pakėlęs vežimėlį važiavo link jos sakydamas „ką tu čia nori“. Dar kartą jam paaiškino, kad jis pažeidinėja ir trikdo viešąją tvarką, gąsdina žmones. Kaltinamasis nesutiko su tuo. Pradėjo jai grasinti, išvadino negražiais žodžiais. Kaltinamasis stuktelėjo vežimėliu jai į koją. Ji per raciją paprašė pagalbos. Priėjęs Mockus bandė sulaikyti kaltinamąjį. Kaltinamąjį bandė įkalbėti pasitraukti ir jo draugas. Sulaikytą kaltinamąjį pradėjus vesti atėjo dar kartu su juo buvę moterys, prašė paleisti. Kaltinamasis spardėsi rėkė, plūdo apsaugos darbuotojus. Parvertę kaltinamąjį ant žemės, dėjo antrankius. Pribėgusi nukentėjusioji dar sakė, jog atsargiau elgtis su kaltinamojo galva ir tuo metu pajuto, kad kažkas ją sugriebė už kojos, kaltinamasis jai kando. Pradėjo koją purtyti, plėšti kaltinamojo galvą nuo kojos, koja pradėjo tirpti, ėmė bėgti kraujas. Kažkas kaltinamajam uždėjo antrankius. Eidami visi vėl pargriuvo. Nutarė kviesti policiją. Atstumdamas apsaugos darbuotojus, kaltinamasis galva trinktelėjo į stiklą ir jį suskaldė. Po to kaltinamasis buvo paguldytas. Koją skaudėjo, nedarbingumo pažymėjimo neėmė, nes mažai apmokamas. Sunkiai galėjo vaikščioti, koja tirpo. Buvo vežiojama į darbą. Darbe negalėjo atlikti visų savo funkcijų , tai ją pervedė dirbti administracinį darbą. Reiškia civilinį ieškinį 5000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis jos neatsiprašė .
Liudytojas A. M. parodė, jog dirba apsaugos darbuotoju. 2011-10-16 dirbo PC „Akropolis“. Buvo jau po 23.00 val., pirkėjų jau nebuvo, bet restorane buvo dar klientų, kai per raciją išgirdo, kad trečiame aukšte incidentas. Atbėgęs į nukentėjusios pagalbos prašymą matė kaltinamąjį ir Violetą, įsitvėrusius į vežimėlį. Girdėjo įžeidinėjimus, plūdimąsi. Kaltinamasis necenzūriniais žodžiais pavadino nukentėjusiąją, sakė, kad ji neaiškins jam, jis ką nori, tą ir daro. Kaltinamajam buvo sakyta, kad eitų į namus, bet jis nėjo. Jį taip pat kalbino draugai ir drauge buvusios moterys. Nutarė jį vesti į pirmame aukšte esantį apsaugos postą. Atbėginėjo dar vienas darbuotojas iš apsaugos, kaltinamasis pradėjo priešintis, kai jam dėjo jam antrankius. Jų uždėti buvo neįmanoma, kaltinamasis pargriuvo, labai priešinosi. Keturiese jį laikė. Dedant antrankius kaltinamasis įkando Violetai į koją, kai ji atsistojo prie jo prilaikyti jam galvą. Ji suriko, kad kanda. Pakėlė kaltinamąjį, vedėsi toliau. Jis priešinosi, muistėsi, bandė įspirti. Kai nusivedė, iškvietė policiją.
Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, dirba apsaugos darbuotoju. Įvykis buvo 2011-10-16 vakare, po 23.00 val., kai išgirdo Violetos pagalbos prašymą. Atbėgo prie įėjimo trečiame aukšte, matė, kaip du apsauginiai vedė kaltinamąjį, jis priešinosi, stumdėsi. Kaltinamasis nukrito, bandė jam rankas surakinti, paskui išgirdo, kad kažkam įkando. Jis atpažino nukentėjusiąją. Žmonių buvo prie įėjimo, prie automobilio. Buvo lankytojų ir darbuotojų. Uždėjo antrankius kaltinamajam, pastatė jį. Kaltinamasis priešinosi, atsivedus kaltinamąjį prie boulingo, pastačius prie stiklo, kaltinamasis galva sudaužė stiklą. Laukė iškviestos policijos. Paties įvykio su vežimėliu nematė, jam tik sakė. Nukentėjusiajai įkando tada, kai ji laikė kaltinamojo galvą, kad nesusižalotų. Nesuprato už ką jai įkando.
Liudytoja A. I. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jie yra draugai. Įvykio dieną 2011-10-16 buvo kartu, buvo koncerte. Po koncerto ėjo į mašinų stovėjimo aikštelę, esančią „Akropolyje“. Jie buvo keturiese, vairavo kaltinamojo žmona. Su ja jos ėjo priekyje, vyrai atsilikę. Atsisukusi matė, kaip Dainius pastūmė vežimėlį, jis apvirto. Dainius pakėlė vežimėlį ir stūmė į kitą vietą. Kaltinamasis vežė vežimėlį pastatyti į vietą, šis nesmarkiai atsitrenkė ir apsivertė. Išėjo apsaugos darbuotojai – moteriškė su vyriškiu. Jų atbėgo ir dar daugiau. Pradėjo laužyti kaltinamajam rankas, paguldė ant žemės. Jai buvo šokas dėl tokio apsaugos darbuotojų elgesio. Kaltinamasis buvo kažkiek išgėręs, bet stovėjo ramiai. Ką kalbėjo darbuotojai - ji negirdėjo. Paskui girdėjo riksmus. Rėkavo darbuotojai, liepdami eiti vidun. Jos ėjos iš paskos. Žino, kad iškvietė policiją ir kaltinamąjį išsivežė į skyrių. Nematė to momento, kai buvo sužalota nukentėjusioji. Ant kaltinamojo buvo suvirtę ne vienas. Vitrininis stiklas buvo sudaužytas viduje, po to kai kaltinamąjį vedė į vidų. Girdėjo tik garsą. Kaltinamajam laužė rankas, jį tampė. Vedant jis norėjo išsitraukti rankas. Ar ką sakė - negirdėjo. Kaltinamasis visą laiką elgėsi normaliai. Jį užpuolė, žmogus gynėsi. Jis jautėsi nekaltas. Dvylika metų pažįsta kaltinamąjį, jis nėra agresyvus, konfliktuojantis, visada būna linksmas. Kaltinamąjį tampė, laužė rankas, jis to nenorėjo, norėjo važiuoti namo. Apsaugos darbuotoja buvo pikta.
Liudytojas V. I. parodė, tą 2011-10-16 vakarą praleido kartu su kaltinamuoju, buvo koncerte. Po koncerto ruošėsi namo, mašiną buvo palikę Akropolyje. Buvo vėlus vakaras. Kaltinamasis pamatė stovintį ant važiuojamosios dalies vežimėlį, jį pastūmė, vežimėlis atsitrenkė, nukrito, kaltinamasis pakėlė, norėjo vežti į vietą. Pats pakėlė vežimėlį , niekas neliepė jo kelti ir vežė į vietą. Jau buvo privežęs, kai atbėgo apsaugos darbuotojai, neleido jiems važiuoti namo, sakė negerai, kad stumdo vežimėlį. Jie atsakė, kad nieko blogo nedaro. Apsaugos darbuotojai pradėjo kaltinamajam laužyti, tampyti rankas. D. B. buvo išgėręs, bet elgėsi ramiai. Vežimėlį stumdė tikrai ne specialiai. Aplink žmonių nebuvo. Atbėgo du vyrai, pradėjo D. B. guldyti ant žemės . Baigėsi tuo, kad užlaužę rankas nutempė kaip gyvulį, spaudė galvą. Pats D. B. galvos savo netrankė. Moteris iš apsaugos vis vaikščiojo. Kaip kaltinamasis jai įkando, nematė, tokio dalyko nežino. Po to atvažiavo policija. Jiems liepė atsitraukti. Nematė, kaip buvo sudaužyta vitrina. Pareigūnams kaltinamasis nesipriešino, ėjo ramiai. Kaltinamasis tvarkingas žmogus, norėjo vežimėlį į vietą pastatyti. Jis taip pat elgėsi tinkamai, bandė šlapintis, bet pagalvojo, kad nederama vieta. Nepamena, kad būtų gavęs pastabą iš apsaugos darbuotojos, ji priėjusi prie jo nebuvo. Kaltinamasis nėra konfliktiško būdo, jis ramus, draugiškas žmogus.
Liudytoja D. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Tą vakarą praleido kartu, buvo koncerte. Po koncerto ėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Akropolyje trečiame aukšte. Vyras buvo truputį išgėręs, jos su A. I. visai nevartojo alkoholio. Vyras eidamas pamatė vežimėlį, pastūmė jį pastatydamas į vietą, vežimėlis apsivertė. Pakėlė, pastatė į vietą. Atsirado apsaugos darbuotoja, jie kalbėjosi su vyru ramiai. Jos su A. I. laukė, kada baigsis jų pokalbis. Paskui atsirado dar viena apsauginis, paskui dar keli. Griebė jos vyrą tempti, parvertė ant žemės. Jai buvo pasakyta, kad nesikištų. Paskui vyrą vedė į vidų, bandė pastatyti prie sienos. Bestatant sudužo stiklas. Stiklas sudužo iš inercijos, kadangi apsauginiai vyrą rėmė į vitrinos langą. Paskui vyrą paguldė ant žemės, atvažiavo policija. Vyras nebuvo agresyvus. Tik stojosi klausdamas, kur jį veda. Atsimena, kad V. N. vis lakstė, kai vyras buvo paguldytas ant žemės. V. N. užgriuvo ant vyro, užspausdama jam burną. Po to lakstė sakydama, kad jai įkando. Vyras gulėjo ant žemės, ant nugaros.
Liudytojas R. B. parodė, kad dirba patruliu. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios nepažįsta. 2011-10-16 pamena iškvietimą. Buvo konfliktas tarp apsaugos darbuotojų ir piliečio. Atvykę rado ant žemės gulintį vyriškį, šalia apsaugos darbuotojai aiškino, kad išdaužė vitriną. Kaltinamasis gulėjo ant žemės su antrankiais. Paprašė nuimti antrankius. Sulaikytasis nesutiko vykti su jais, buvo agresyviai nusiteikęs, stumdėsi, muistėsi. Sulaikė, uždėjo antrankius. Dar jam į krūtinę sudavė, bet niekur dėl to nesikreipė. Į įvykio vietą atvyko vakare, gal labiau naktį. Neatsimena, ar buvo žmonių, ką aiškino apsaugos darbuotojai, kaip kaltinamasis tą vitriną sudaužė, ką aiškino kaltinamasis. Iš apsaugos buvo nukentėjęs žmogus, lyg jam į koją įkando. Rodė įkandimo žymę, neatsimena, ar bėgo kraujas. Su kaltinamuoju kartu buvo jo draugai. Nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas.
Liudytojas E. D. parodė, kad gavo pranešimą, kad vyksta konfliktas – sulaikytasis paguldytas ant žemės, išdaužyta vitrina. Atvykus apsaugos darbuotojai paaiškino, kad kaltinamasis išdaužė. Darbuotoja parodė žaizdą ant kojos, žaizda kraujavo. Kaltinamasis buvo agresyvus, šūkavo, priešinosi, todėl turėjo panaudoti antrankius ir vežti į komisariatą. Iš jo jautėsi alkoholio kvapas. Apsaugos darbuotojai nurodė, kad kaltinamasis išdaužė vitriną, kaltinamasis tai neigė. Pareigūnai pareikalavo, kad jis vyktų kartu su jais į komisariatą. Apsaugos darbuotojai pasakė, kad kaltinamasis tyčia išdaužė vitriną.
Specialisto išvadoje Nr. G 2811/11(02) nurodyta, kad V. N. konstatuota kastinės žaizdos dešinėje blauzdoje su kraujosruva dešinės blauzdos srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (t. 1, b. l. 50).
Pakartotinėje specialisto išvadoje Nr. PG 55/12(02) nustatyta, kad V. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 58-59).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 0015/13 nurodyta, kad V. N. padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas neteisingai, nes objektyvūs medicininiai dokumentai nurodo trumpesnį nei 10 d. gydymą. Sužalojimas turėjo būti kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 2, b. l. 9).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)13(01) duota išvada, kad V. N. nustatytos kastinės žaizdelės su aplinkine kraujosruva dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2011-10-16 nuo vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas tiek pagal savo pobūdį (pirminiu būdu gijusios žaizdelės), tiek pagal faktinę sveikatos sutrikdymo trukmę (paskutinis įrašas med. dokumentuose aštuntąją dieną po įvykio). Specialistų išvadose Nr. G2811/11(02) ir PG 55/12(02) sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuotas neteisingai. V. N. sužalojimas galėjo būti padarytas nuo kito asmens įkandimo. Medicininiuose dokumentuose nurodyta V. N. gydymo dėl sužalojimo trukmė atitinka sužalojimo pobūdį. Specialisto išvadoje Nr. G 2811/2011(02) sveikatos sutrikdymo mastas nepagrįstas visiškai, o specialisto išvadoje Nr. PG 55/12(02) ekspertas vadovavosi tik prielaida apie galimą sveikatos sutrikdymo trukmę. Medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymosi trukmė nebuvo įtakota kitų ligų, medicininės pagalbos trūkumų, paskirto gydymosi režimo nesilaikymo (t. 2, b. l. 21-23).
Iš 2011-10-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti įvykio vieta, esanti PPC „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune. Trečiajame aukšte vienas iš trijų vitražinių langų, priklausančių boulingui „City Bouling“, išdaužytas (t. 1, b. l. 40-44).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti D. B. veiksmai 2011 m. spalio 17 d. PPC „Akropolis“, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune (t. 1, b. l. 45-46, 47).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nesurinkta jokių duomenų, rodančių, kad kaltinamasis D. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., atsiranda tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teisinės atsakomybės prasme nagrinėjamu atveju kaltinamojo D. B. veiksmai, padaryti viešoje vietoje, nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normoms (vartojo necenzūrinius žodžius, rėkavo, įkando ), tačiau šiais veiksmais nebuvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nebuvo padaryta esminė žala viešajai tvarkai, nebuvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai. Kaltinamasis neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, atvirkščiai, bylos duomenys rodo, kad D. B. buvo įsitikinęs, jog nukentėjusioji ir kiti asmenys veikia jo atžvilgiu neteisėtai bandydami jį sulaikyti. Priešindamasis neteisėtiems veiksmams bandydamas išsilaisvinti jis įkando nukentėjusiajai, kuri be pagrindo išprovokavo konfliktą, į koją.
Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Taigi šios, BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas, kuris, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi pasireikšti bent vienu iš įstatymo dispozicijoje numatytų būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.
Kaltinamasis D. B. teigė, kad prekybos centro apsaugos darbuotojų veiksmai buvo neteisėti, fizinis smurtas prieš jį buvo naudojamas nesant tam jokio būtinumo, kad tai, jog esant tokiai situacijai jis plūdosi, kandžiojosi, nereiškia, kad jis siekė pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams, pažeisti viešąją tvarką ar sutrikdyti prekybos centro veiklą. Pateiktos specialisto išvados - 2011-10-17 Nr. G 2811/11/02/, 2012-08-06 Nr. PG 55/12/02/ bei 2013-04-05 Nr. 0015/13 apie įkandimą į dešinę nukentėjusiosios blauzdą patvirtina kaltinamojo versiją, kad prieš jį buvo panaudoti neteisėti prievartos veiksmai ir smurtas, kad jo veiksmai esamoje situacijoje buvo kaip atsakas į neteisėtus veiksmus (t. 1, b. l. 50, 58-59, t. 2. b. l. 4-9).
Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltinamojo parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis.
Taigi konstatuojant D. B. tyčinę kaltę visų pirma buvo būtina tinkamai, objektyviai nustatyti bylos aplinkybes, išanalizuoti konkrečią situaciją, įvykių eigą, o po to, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręsti, ar buvo galima iš D. B. reikalauti, kad jis nesiplūstų, nesimuistytų ar kitokiais veiksmais nesipriešintų jį sulaikančių asmenų veiksmams (BK 2 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad neteisėtos prievartos, smurto panaudojimas, vertinant konkrečią situaciją, suteikia teisę ir į būtinąją gintį.
Tiriamu atveju D. B. veiksmuose nėra kitų būtinų nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti požymių, nėra nustatyti ir įrodyti subjektyvieji nusikaltimo požymiai. Vertinant subjektyviosios pusės požymius, siekiant inkriminuoti D. B. BK 284 str. 1 d. nusikaltimą, būtina atsižvelgti į tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas,- jeigu jo neužkabintų, neužkalbintų nukentėjusioji, jis ir praeitų. Darytina išvada, jog asmens veika nebuvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad D. B. veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį, nes byloje esanti vaizdo medžiaga (t. 1, b. l. 47) patvirtina, kad jis ėjo ir kalbėjo ramiai, pakluso nukentėjusiosios reikalavimams, pastatė vežimėlį į vietą, negestikuliavo, nematyti, kad vežimėliu būtų trenkęs nukentėjusiajai į koją. Kaltinamasis, būdamas „Akropolio“ automobilių aikštelėje, turėjo tikslą grįžti į namus, ką tvirtina kartu su juo buvusios liudytojos.
Teismų praktikoje laikytina, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-437/2013). Taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog D. B. atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, turėdamas tikslą tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Tiesioginės tyčios tai padaryti nėra ir jo veiksmuose, kuomet jis gynėsi nuo jį sulaikiusių apsaugos darbuotojų. Kita vertus, BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kaltinamojo veiksmuose nebuvo nei tiesioginės apibrėžtos, nei netiesioginės neapibrėžtos tyčios sutrikdyti viešą tvarką ir rimtį, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Jokie įrodymai nepatvirtino tos aplinkybės, kad D. B. norėjo pažeisti viešąją tvarką, trikdyti visuomenės rimtį, konfliktuoti su nukentėjusiąja. Šios aplinkybės nepatvirtino nei vienas incidentą matęs liudytojas. Tiesioginių liudytojų, mačiusių įvykį, nėra. Netiesioginiai įvykio liudytojai teisme parodė, kad D. B., gulėdamas ant žemės, reikalavo jį paleisti, bandė išlaisvinti rankas, mosikavo kojomis, kandžiojosi. Akivaizdu tai, kad D. B., eidamas automobilių stovėjimo aikštele, norėdamas patraukti iš važiuojamosios dalies paliktą prekių vežimėlį, negalėjo numatyti ir suvokti, kad tuo gali sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, tuo jis neketino pademonstruoti ir nepagarbos aplinkiniams. Kaltinamasis nesuvokė, ką padaręs, jog būtų sulaikomas tokiu prievartiniu būdu (dedant antrankius, spaudžiant prie žemės), jis negalėjo numatyti, kad toje situacijoje, priešindamasis nepagrįstai prievartai, sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką ar demonstruos aiškią nepagarbą visuomenei. Logiška, kad D. B. veiksmai – riksmai, stumdymasis, kandžiojimasis prieš nepagrįstą sulaikymą – buvo natūrali ir pateisinama gynyba prieš jam nesuprantamą prievartą. Todėl D. B. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, jokių duomenų, rodančių aiškų kaltinamojo pasiryžimą pademonstruoti, kad jis negerbia visuomenės, nepaiso bendrojo gyvenimo taisyklių ir moralės normų, nesurinkta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. D. B. veiksmai, padaryti viešoje vietoje, nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normoms (vartojo necenzūrinius žodžius, kandžiojosi, rėkavo), tačiau šiais veiksmais nebuvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nebuvo padaryta esminė žala viešajai tvarkai, nebuvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-241/2009).
Visi teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai tiesiogiai įvykio nematė, negirdėjo, dėl ko kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, apsaugos darbuotojai ir pareigūnai į įvykio vietą jau atvyko vėliau, iškviesti nukentėjusiosios. Liudytojai tvirtina, kad įvykis buvo naktį automobilių stovėjimo aikštelėje, prekybos centras jau užsidarinėjo, žmonių, išskyrus kelis prekybos centro darbuotojus, nebuvo.
Jokių duomenų, rodančių aiškų kaltinamojo pasiryžimą pademonstruoti, kad jis negerbia visuomenės, nepaiso bendrojo gyvenimo taisyklių ir moralės normų, nesurinkta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu.
Ryšium su išdėstytu, kaltinamasis D. B. pagal LR BK 284 str.1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p).
Nukentėjusios V. N. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
Kaltinamąjį D. B. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti.
Nukentėjusiosios V. N. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.