- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-02
- Bylos Nr.
- e2-1980-600/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33183-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- užsienio bendrovės „Plus Plus Capital“ AS
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovui D. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8 456,00 Eur skolą, kurią sudaro 6 940,37 Eur negrąžintas kreditas, 1 144,32 Eur mokėjimo palūkanų, 371,31 Eur delspinigių, 25,00 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 6 940,37 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2018 m. spalio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad pradinė kreditorė „Bigbank“ AS su atsakovu sudarė kredito sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pasinaudoti kreditu ir per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovui nevykdžius paimto kredito dalinių mokėjimų ir suėjus banko nustatytam terminui, sutartis buvo nutraukta. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido ieškovei kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą.
Atsakovui D. D. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viešai paskelbus specialiame interneto tinklalapyje). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2018 m. sausio 2 d. tarp atsakovo D. D. ir „Bigbank“ AS filialo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1704237/15pa, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 6 657,00 Eur vartojimo kreditas ir 7 000,00 Eur kreditas atsakovo prievolėms refinansuoti. Atsakovas įsipareigojo grąžinti visą suteiktą kreditą dalimis iki sutartyje nurodyto galutinio grąžinimo termino, pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, taip pat mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Byloje esančio išrašo iš „Bigbank“, AS Bylų priėmimo – perdavimo akto duomenimis, atsakovas tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir negrąžino kreditorei 6 940,37 Eur kredito likučio ir 635,68 Eur palūkanų. 2018 m. birželio 13 d. pranešimu pradinė kreditorė nutraukė tarp jos ir atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį. 2017 m. gruodžio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi ir 2018 m. liepos 4 d. bylų priėmimo – perdavimo aktu „Bigbank“, AS perleido ieškovei reikalavimą į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl nurodyto atsakovui nevykdžius sutartinės prievolės grąžinti pradinės kreditorės suteikto kredito, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šalių sudarytoje sutartyje atsakovas įsipareigojo mokėti 25,00 proc. dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Po Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo mokėjimo palūkanos išaugo 508,64 Eur, bendra mokėjimo palūkanų suma sudaro 1 144,32 Eur. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškove, iš atsakovo priteistina 6 940,37 Eur negrąžinto kredito suma ir 1 144,32 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio surašymo dienos (2018 m. spalio 19 d.).
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal vartojimo kredito sutarties 6.1 punktą, atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjus pagal vartojimo kredito sutartį mokėtinų sumų, mokėti sutartyje nurodytus ir procentais išreikštus delspinigius, kurie sudaro 0,05 proc. už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo ir teisę į delspinigius. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 371,31 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 107 dienas, suma.
Pagal CK 6.874 straipsnį jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.881 straipsnio 2 dalis). Pagal kredito sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 25,00 proc. metines palūkanas nuo kredito suteikimo dienos iki kredito grąžinimo bankui dienos. Dėl nurodyto ieškovei iš atsakovo priteistinos 25,00 proc. metinės palūkanos už negrąžintą kredito sumą, t. y. 6 940,37 Eur, nuo 2018 m. spalio 19 d. iki kredito sumos grąžinimo.
Remiantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (8 456,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. spalio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei iš atsakovo priteistina 190,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei „Plus Plus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovo D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 940,37 Eur negrąžintą kreditą, 1 144,32 Eur mokėjimo palūkanų, 371,31 Eur delspinigių, 25,00 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 6 940,37 Eur sumos, skaičiuojamų nuo 2018 m. spalio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (8 456,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 190,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.