Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-16 · Byla Nr. ATP-251-190/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-16
Bylos Nr.
ATP-251-190/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13723-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vladislavas Lenčikas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
NUORAŠAS
Administracinė byla Nr. ATP-251-190/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13723-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu:

padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir jam skirta 30 eurų bauda;

padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir jam skirta 870 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Remiantis ATPK 33 str., subendrinus nuobaudas, A. Z. skirta 870 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nubaustas už tai, kad 2014-10-18, apie 10.25 val., Gariūnų g. vairuodamas motociklą Yamaha, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo skiriamąja juosta, nepaliko tarpo iš šono, kliudė pristabdžiusį automobilį Škoda Octavia, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 117,126,220 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-200-170/2015 ir panaikinti jo dalį, kuria yra pripažintas kaltas padaręs administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nesant šio pažeidimo sudėties. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad jo veikoje yra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, tuomet prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-200- 170/2015 ir taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas paskiriant jam švelnesnę nuobaudą už padarytus pažeidimus - skiriant mažesnę baudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones arba atimant kuo mažesniam laikotarpiui.

Apeliantas sutinka, jog dalyvavo eismo įvykyje ir pravažiuodamas nepaliko tarpo iš šono, dėl ko kliudė automobilį „Škoda Octavia“ bei jį apgadino, todėl sutinka su jo veikos kvalifikacija pagal ATPK 127 str. 2 d. Tačiau A. Z. kategoriškai nesutinka su kita kaltinimo dalimi - kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos, žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, t.y. neva pažeidė ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės normą, teigia, kad jo veiksmuose nėra tyčios. Apelianto teigimu, jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes nepajuto ir nesuprato, kad vairuodamas apgadino „Škoda Oktavia“ automobilį. Nukentėjusiojo garso signalą suprato kaip jo (nukentėjusiojo) nepasitenkinimo ir kritikos jo atliekamu manevravimu išreiškimo formą. Jis A. J. atsiprašė už manevravimą tarp automobilių iškeldamas ranką. Vėlesnių nukentėjusiojo garso signalų negirdėjo dėl objektyvių priežasčių - buvo su šalmu, ausų kištukais bei vairavo motociklą, kuris sukelia papildomą triukšmą.

Šalies argumentai

A. Z. teigimu, atsižvelgiant į incidento vietą, laiką ir kitas aplinkybes (automobilių grūstis, visiem žinoma aplinkybė, kad dabar dauguma vairuotojų automobiliuose turi vaizdo registratorius, rankos iškėlimą) jis negalėjo suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai iš jo pasišalinti. Apskritai, anot apelianto, registratoriaus vaizdo įrašas, esantis byloje, įrodo ne jo suvokimą apie įvykusį eismo įvykį ir sąmoningą pasišalinimą - tyčią, o priešingai - tyčios nebuvimą, nes nebuvo jokios jo reakcijos į kontaktą, vadinasi, jis jo nepajuto. Pažymi, jog turi 12 metų vairavimo stažą, žino, kokia gresia atsakomybė už tyčinį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, tad jokiu būdu negalėjo sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Žemesnės instancijos teismas

Nors apylinkės teismas jo suvokimą apie įvykusį eismo įvykį pagrinde grindė tuo, kad jis susverdėjo ir atsirėmė koja, tačiau A. Z. su tokia teismo nuomone nesutinka, teigdamas, jog pusiausvyrą prarado dėl manevro, o ne dėl to, kad kliudė automobilį. Iš vaizdo įrašo nesimato, kad jis būtų kaip nors svirduliavęs, matyti tik, kad jis pravažiuoja pro A. J. automobilį pasiremdamas koja.

Be to, teismas neteisingai vertino jo gesto - iškeltos rankos – reikšmę, t.y. kaip įvykusio eismo įvykio suvokimo gestą. Iškeldamas ranką jis norėjo atsiprašyti už manevravimą tarp eilių.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su skundžiamame nutarime nurodytu teiginiu kad „<...> atsakomybės priemonių taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės <>“, nes teismų praktikoje sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

A. Z. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas visai nevertino nei kontakto pobūdžio, nei žalos masto, nei jo elgesio po eismo įvykio. Pažymi, jog kontaktas buvo ne tęstinio pobūdžio, o momentinis. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, automobilis „Škoda Oktavia“ visai nesujudėjo, kas rodo, kad kontaktas nebuvo stiprus. Po šio kontakto ant jo motociklo neatsirado jokių apgadinimų, o ant automobilio atsiradę apgadinimai tai pat nesuteikia pagrindo juos traktuoti žymiais.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų turėjęs kokių nors motyvų ar tikslų tyčia pasišalinti iš įvykio vietos ar, kad nuvažiuodamas iš įvykio vietos, tikėjosi apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, ar siekė išvengti atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą. Pažymi, jog motociklas eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taigi, eismo įvykio metu padaryta žala būtų atlyginta draudimo. Be to, jo vairuotas motociklas eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkingas, jis motociklą valdė ne tik turėdamas teises vairuoti transporto priemones, bet ir turėdamas teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones.

Taigi, apelianto teigimu, jo kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais.

Šalies argumentai

A. Z. apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str., nuostatas, jei teismas manytų, kad pagrindo jį išteisinti dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nėra. Nurodo, jog tikrai nenorėjo šitaip nesąžiningai, negarbingai pasielgti. Policijos pareigūnams prisipažino eismo įvykio dieną buvęs pažeidimo vietoje, geranoriškai bendradarbiavo, paaiškino visas įvykio aplinkybes, nesiekė išsisukinėti ar kitais būdais lengvinti savo teisinę padėtį. Priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors jis gailėjausi nuo pat pradžių: tiek 2014-11-11 rašydamas paaiškinimą policijos įstaigoje, tiek 2014-12-30 vykusio teismo posėdžio metu, atsiprašė nukentėjusiojo, A. J. jokių pretenzijų jam neturi. Be to, teismas visiškai nevertino ir jo sąžiningumo, jis galėjo neigti dalyvavęs eismo įvykyje, nes būnant su šalmu žinojo, kad yra neatpažįstamas.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nesvarstė ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimybės. Nagrinėjamu atveju jo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 2 d., dėl kurio jis pasišalino iš įvykio vietos, yra mažareikšmis, ką patvirtina bylos medžiagoje esančio nukentėjusiojo automobilio „Škoda Oktavia“ nuotraukos.

Nurodo, jog turi aukštąjį išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”, LAN administratoriumi ir atliekant darbo funkcijas, tenka vykti į kitus padalinius, kuriuose įvyksta techniniai gedimai, dėl ko darbo funkcijų atlikimui jam būtina turėti teisę vairuoti. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis per 12 metų vairavimo stažą buvau padaręs 3 KET pažeidimus, kurie savo pobūdžiu nėra priskiriami prie grubių KET pažeidimų, visos paskirtos baudos sumokėtos, o iki paskutinio pažeidimo padarymo, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas 2008-11-28 t.y. prieš 6 metus. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo.

A. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. Z. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai juos išanalizavo ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Iš bylos duomenų turinio matyti, kad apeliantas neneigia, jog jis 2014-10-18, apie 10.25 val., Gariūnų g. vairuodamas motociklą Yamaha, v/n (duomenys neskelbtini), važiavo skiriamąja juosta, nepaliko tarpo iš šono, kliudė pristabdžiusį automobilį Škoda Octavia, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Tačiau nesutinka su tuo, jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes susidūrimo neišgirdo ir nepajuto, dėl ko tokiuose jo veiksmuose nėra tyčios ir jis negali būti baudžiamas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei teigia apeliantas, šis jo padarytas teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad, nors apeliantas kaltu dėl to, jog tyčia pasišalino iš įvykio vietos neprisipažino, tačiau tokią jo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą. A. Z. kaltė dėl administracinės teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. padarymo nustatyta remiantis byloje esančiais įrodymais: liudytojo A. J. parodymais, vaizdo įrašu, kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tais atvejais, kai asmuo supranta, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu, t.y. jį sukėlė, ir iš šio įvykio pasitraukia, suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, sąmoningai ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Šių aplinkybių buvimas reiškia, kad asmuo nurodytą administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia. Pažymėtina, kad įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), nėra būtinasis ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis, tačiau šios aplinkybės padeda atskleisti tyčios turinį.

Šalies argumentai

Apeliantas savo skunde teigia, jog jokio susidūrimo nepajuto, nurodydamas savo subjektyvią nuomonę pagrindžiančius duomenis, t.y., jog buvo su šalmu ir ausų kištukais, todėl išgirdo tik pirmą garso signalą, kurį suprato kaip įspėjimą dėl manevravimo tarp automobilių, o vėlesnių negirdėjo, pusiausvyrą prarado dėl manevro, o ne dėl to, kad kliudė automobilį, automobilis „Škoda Oktavia“ visai nesujudėjo, kas rodo, kad kontaktas nebuvo stiprus, tačiau šie A. Z. teiginiai yra laikytini jo gynybine pozicija ir atmetami kaip nepagrįsti, nes yra paneigti liudytojo A. J. nuosekliais paaiškinimu bei parodymais teisme, taip pat teisme peržiūrėtu videoregistratoriumi filmuotu vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad smūgio būta gana stipraus, ką patvirtina automobilio salone aiškiai ir garsiai girdimas lūžtančio veidrodėlio plastiko garsas, po ko išnyra A. Z. vairuojamas motociklas. Matyti, kad A. Z. kairė koja yra padedama ant asfalto, kas rodo, jog jis po smūgio praranda pusiausvyrą. Vaizdo įraše girdimas lūžtančios veidrodėlio garsas, kuris, palyginus su automobilyje girdimais tarpusavyje šnekančių vyrų balsais, buvo aiškiai garsesnis, taip pat veidrodėlio apgadinimas – lūžusi apatinė kieto plastiko dalis, leidžia daryti išvadą, jog A. Z., net jei ir dėl to, jog buvo su šalmu ir ausų kištukais, smūgio neišgirdo, tačiau turėjo jį pajusti.

Konstatuotina, kad A. Z. suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, jog nukentėjęs asmuo jam reikš pretenzijas dėl šio įvykio ir automobilio apgadinimo, ir, turėdamas laikytis KET 232 p. reikalavimų, priklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas suvokė sukėlęs eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET taisykles, neteisėtai iš jos pasišalina, t. y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Apeliacinio skundo teiginiai, jog jo vairuojamas motociklas yra techniškai tvarkingas, apdraustas, pusiausvyrą jis prarado dėl manevro, garso signalą, kurį suprato kaip įspėjimą dėl manevravimo tarp automobilių, buvo automobilių grūstis, todėl jo vairuojamo motociklo numerį galima lengvai užfiksuoti, kas neva patvirtina, jog pasišalinti iš įvykio vietos yra nelogiška, nepaneigia ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Šalies argumentai

A. Z. apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą už padarytus pažeidimus - skiriant mažesnę baudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones arba atimant kuo mažesniam laikotarpiui.

Apylinkės teismas A. Z. už padarytą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., paskyrė minimalų sankcijoje numatytos baudos dydį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).

A. Z., vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jo elgesys yra pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai parinkdamas A. Z. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dėl ko už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrė jam minimalų sankcijoje numatytos baudos dydį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. A. Z. teigimu, jo darbinių pareigų atlikimui būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra aiškinama, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011), todėl dar labiau švelninti A. Z. paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Z. administracinę nuobaudą, įvertino visas jos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o teisės vairuoti transporto priemones neskyrimas ar jo termino sumažinimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.

Apibendrinat nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. Z. pažeidimai yra įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Vladislavas LenčikasNuorašas tikras