Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo A. Z., a.k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z., 2014-10-18, apie 10.25 val., Gariūnų g. vairuodamas motociklą Yamaha, v/n 714 AZ, važiavo skiriamąją juostą, nepaliko tarpo iš šono, kliudė pristabdžiusį automobilį Škoda Octavia, v/n HHK 020 ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 117,126,220 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Pažeidėjas A. Z. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas kad pripažįsta. Situacija buvo tokia, kad buvo kamštis prie Gariūnų turgaus, atrodo, 2014-1015 d., apie 10 val., nusprendė važiuoti tarp automobilių eilių, važiavo iš lėto, atsargiai, bet vienoje vietoje, kairėje esantis automobilis pakeitė judėjimo kryptį dešiniau, nepaliko vietos, nusprendė sustoti, nepajuto jokio kontakto, manevras pavyko, jam pyptelėjo, bet manė, kad dėl to, jog pateko į automobilio į trajektoriją, pakėlė ranką, atsiprašė ir nuvažiavo toliau, nepajuto jokio kontakto, ir, pasirodo, po to policijoje paaiškėjo, kad kliudė. Buvo parodytas vaizdo įrašas, jame nesimato, kad kliudė, buvo tik garsas, jei būtų pajutęs, būtų iš karto sustojęs. Važiavo motociklu, tarp antros ir trečios juostos, ten buvo punktyrinė linija, yra trys eismo juostos į vieną pusę. Kliudė iš dešinės automobilį, važiuojantį antroje eismo juostoje. Buvo kamštis, gal automobilis ir judėjo kelių km/h greičiu, bet greičiausiai stovintis buvo. Jis važiavo 5-10 km/h, labai lėtai. Jam atrodė, kad viskas bus gerai, priartėjus, automobilis suktelėjo dešiniau, reikėjo greitai reaguoti, nusprendė nestabdyti, o manevro pabaigoje praradęs pusiausvyrą, nes stengėsi išvengti veidrodėlių susidūrimo. Pusiausvyrą prarado ne dėl to, kad užkliudė, nestabdė, nes motociklas gana aukštas, jei turėtų sustabdyti, tai būtų atsirėmęs su vairu ir būtų žalą padaręs. Jam pyptelėjo, kai jis padėjo dešinę koją. Iš pyptelėjimo suprato, kad tiesiog užtvėrė kelią, pakėlė ranką ir atsiprašė. Pas jį ant galo tašė buvo padėta, buvo sunkūs daiktai, gal ja užkliudė, joje buvo sunkūs dalykai, pati ji guminė. Nepajuto tikrai, kad kažką užkabino. Jam niekas net neparodė, kokia žala padaryta. Iš video girdisi tik trakštelėjimas, galbūt dalis buvo anksčiau įskilusi. Pripažįsta, kad buvo kontaktas, labai gaila dėl to, bet jis nepajuto, nebuvo tokio tikslo bėgti. KET, kiek žinau, neleidžia važiuoti skiriamąja juosta, manė, atsargiai manevruodamas pravažiuos. Tai buvo paskutinė mano kelionė šiais metais, buvo šalta, tai skubėjo. Nepažeidinėja taisyklių, greičio neviršija. Motociklą vairuoja tris metus, turėjo kelis skirtingus, Yamaha motociklu tada važiavo, kurį vairuoja nuo balandžio mėnesio, tai spalį buvo 7 mėnesiai. Motociklas draustas.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą A. Z. paaiškino, kad gal ir kaire koja pasirėmė, seniai vyko. Tiesiog buvo manevravimas. Šone buvo automobilis, kur nesimato. Įraše nesimato, kas yra šone, jam nebuvo tarpo. Buvo su šalmu, su ausų kištukais, nesigirdėjo, tik signalą girdėjo, pakėlė ranką.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. Z. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga, vaizdo įrašu, liudytojo parodymais bei kita bylos medžiaga.

Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, kad pažeidėjo nepažįsta. Važiavo, stovėjo kamštyje, važiavo motociklininkas, užkabino ir pabėgo, jis (liudytojas) pyptelėjo, o pažeidėjas nuvažiavo. Įvykis buvo 2014 spalio 18 d., ryte, maždaug 9-10 val. Jis vairavo automobilį Škoda Octavia HHK 020, UAB „Autodalys“ automobilis priklauso, jį vairavo. Ten yra trys eismo juostos, važiavo antrąją, o motociklininkas nuo jo kairėje pusėje, buvo kamštis. Motociklas važiavo skiriamąja juosta. Visos juostos buvo užimtos, lėtai vyko judėjimas, jo automobiliui bestovint motociklininkas užkliudė veidrodį ir nuvažiavo. Nežino, kiek buvo tarpo, nematė veidrodėlyje, kad važiuoja motociklininkas, jis tik užkliudė šoninio matymo veidrodį ar ranka, ar motociklu, susverdėjo užkabinęs, prarado pusiausvyrą, padėjo koją ir nuvažiavo, pajuto tai. Gal užkabino rankena veidrodėlį. Nepastebėjo, ar vežėsi kokią tašę. Sulaužė veidrodį, jis užsivertė ir trūko posūkis, sulaužytos dangtelio ausys. Kol kas draudimo išmokos negavo, įmonėje dirba vadybininku, žino, kad negavo draudimo išmokos, nes mažai pasiūlė pinigų, už tiek neremontuotina. Veidrodis kainuoja daugiau nei paskaičiavo žalą, dar nesuremontavo automobilio, negale rasti detalės. Tinkamą veidrodį reikėtų užsakyti, skaičiavo 1200 lt, o draudimas siūlo 430 lt, kurių negavo. Vairuotojo teises turi nuo 18 metų, mano, jis tikrai suprato, kad kliudė ir tikrai pajuto. Pasirėmė kaire koja, nes prarado pusiausvyra ir vos nenukrito, dėl to, kad užkabino.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pažeidėjas teismo posėdyje neneigė jog protokole nurodytu laiku bei vietoje, vairuodamas motociklą , važiavo skiriamąją eismo juosta, nepaliko tarpo iš šono, kliudė pristabdžiusį automobilį ir jį apgadino. Tokias pat įvykio aplinkybes pažeidėjas nurodė savo paaiškinime, rašytame po eismo įvykio, kad kliudė automobilį, motociklu vežamu kroviniu (b.l. 11). Pažeidėjo parodymus teismo posėdyje patvirtino liudytojas A. J. pažymėdamas, jog trijų eismo juostų kelyje, jam bevažiuojant antrąją, o pažeidėjui vairuojant motociklą skiriamąją eismo juostą, pastarasis užkliudė šoninio matymo veidrodėlį ir taip jį apgadino. Savo paaiškinime, rašytame po eismo įvykio, liudytojas nurodė tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir duodamas parodymus teismo posėdyje (b.l. 8). Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad automobiliui Škoda Octavia, v/n HHK 020, kurį vairavo A. J., eismo įvykio metu apgadintas kairės pusės užpakalinis vaizdo veidrodėlis (b.l. 7).

KET 117 punkte numatyta, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.

KET 126 punkte numatyta, kad Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Tokiu būdu, byloje įrodyta, kad A. Z., vairuodamas motociklą Yamaha, v/n 714 AZ, važiavo skiriamąją juostą, nepaliko tarpo iš šono, kliudė pristabdžiusį automobilį Škoda Octavia, v/n HHK 020 ir jį apgadino, kuo pažeidė KET 117, 126 punktų reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

KET 220 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustato atsakomybę už tai, kad vairuotojas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai. Pažymėtina, jog atsakomybės priemonių taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės (pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė).

Byloje neabejotinai nustatyta, kad motociklą vairavo ir eismo įvykį sukėlė A. Z.. Pats pažeidėjas taip pat neneigė, kad protokole nurodytu laiku jis buvo įvykio vietoje, tačiau teigė, jog kontakto su automobiliu nepajuto. Šiuos jo parodymus teismo posėdyje paneigė apklaustas liudytojas A. J., kuris tiek rašydama paaiškinimą Kelių policijoje po eismo įvykio, tiek duodamas parodymus teismo posėdyje, nurodė, kad pažeidėjas vairuodamas motociklą, važiavo skiriamąja juosta kliudė šoninio matymo veidrodį ar ranka, ar motociklu, susverdėjo užkabinęs automobilio veidrodėlį, prarado pusiausvyrą, padėjo (pasirėmė) kaire koją, kadangi prarado pusiausvyrą, vos nenukrito, po liudytojo duoto garsinio signalo mostelėjo ranka ir nuvažiavo.

Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi liudytojas anksčiau pažeidėjo nepažinojo ir apkalbėti jos neturi pagrindo. Aplinkybių, kad liudytojas galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi, nenurodė ir pats A. Z., o A. Z. pozicija neigti yra tik gynimasis dėl padaryto pažeidimo sankcijos griežtumo. Be to, tai, kad A. Z. pasišalino iš įvykio vietos neabejotinai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Akivaizdu, kad A. Z. fiziškai pajuto kontaktą su greta stovinčiu automobiliu, susverdėjo, atsirėmė koją, kas įrodo, kad suprato, kad kliudė automobilį, priešingu atveju nebuvo priežasties „sverdėti“, o po liudytojo garsinio signalo, mostelėjęs ranka, nuvažiavo. Bei neneigė, kad manevro pabaigoje prarado pusiausvyra, kas neabejotinai patvirtina tą aplinkybę, kad A. Z. juto, suvokė ir suprato, kad kliudė kitą automobilį, nesustojo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, įvertinus automobilio padarytus apgadinimus, tiek pažeidėjo, tiek liudytojo paaiškinimus, yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad A. Z., savo vairuojamu motociklu, kliudė pristabdžiusį automobilį, policijai apie eismo įvykį nepranešė, tuo pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, eismo įvykio deklaracijos nenubraižė, policijos neiškvietė, t.y. pasišalino ir tai padarė veikdamas tyčia, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 dalyje.

Skiriant pažeidėjui nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę aplinkybes (ATPK 30 str.).

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra jo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, teismas skiria jam sankcijose numatytas nuobaudas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286-288 str., teismas

nutarė:

padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir skirti 30 eurų baudą.

padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir skirti 870 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Remiantis ATPK 33 str., subendrinus nuobaudas, A. Z. skirti 870 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jai apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Bauda mokama banke į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, arba į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai (Giraitės g. 3, Vilnius) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.