- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-1442-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-01843-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank AB, Lietuvoje, R. L., Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, UAB „Medicinos bankas“
- Pareiškėjas
- V. K.
Įžanginė dalis
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. L., Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, UAB „Medicinos bankas“, antstolei A. K., antstoliui S. V., A. K. dėl bankrutuojančio asmens V. K. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjai V. K. iškelta bankroto byla. 2016 m. kovo 14 d. teisme buvo gautas pareiškėjos administratoriaus prašymas patvirtinti V. K. mokumo atkūrimo planą, kuris nebuvo patvirtintas nei pirmajame 2016 m. kovo 2 d., nei antrajame 2016 m. kovo 14 d. kreditorių susirinkime.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens V. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą (t. 2, b. l. 149-151).
3. Teismas nurodė, kad iš 2016 m. kovo 14 d. bankrutuojančios V. K. antrojo kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad jame dalyvavo kreditoriai: UAB ,,Medicinos bankas“, Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus atstovai, kurie nepritarė mokumo atkūrimo planui dėl tokių priežasčių: nepagrįstai mažas skolininko atlyginimas, per didelė suma numatyta būtiniesiems poreikiams, nepagrįsta administravimo išlaidų sąmatos dalis, netinkamai įvertintas skolininko turtas, nėra skolininko sutikimo parduoti turtą už mažesnę kainą nei numatyta plane. Teismas sutiko su pareiškėjos ir bankroto administratoriaus paaiškinimais, kurie nurodė, jog namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), Alytuje, įvertinta turto vertintojo, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone ir lengvasis automobilis Renault Megane Scenic, kurio gamybos metai yra (duomenys neskelbtini), įvertinti masinio vertinimo būdu, kas atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Prieštaravimus dėl bankroto administravimo išlaidų dydžio atmetė, nes numatytos bankroto administravimo išlaidos neprieštarauja FABĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Kitus kreditorių nesutikimus laikė neesminiais ir nepagrįstais: skolininko numatyta išlaidų suma asmeninių poreikių tenkinimui yra pagrįsta ir protinga, neprieštarauja FABĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatai, skolininko sutikimas dėl turto pardavimo mažesne kaina nei numatyta plane bus aktualus tam tikroje turto realizavimo stadijoje. Darė išvadą, kad nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teisės ir teisėti interesai plane nėra pažeisti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantas) prašo (t. 3, b. l. 1-6):
- Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti V. K. mokumo atkūrimo planą ir nutraukti bankroto bylą.
- Priteisti iš V. K. suinteresuoto asmens Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodytos skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo varžytinėse kainos neatitinka realios turto rinkos vertės, yra esmingai mažesnės. Bankroto administratoriaus parinkto turto vertintojo nustatyta turto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytus, vertė, t. y. 51 300 Eur, kai masinio vertinimo būdu nustatyta turto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), Alytus, vidutinė rinkos vertė yra net – 74 670 Eur, o mokestinė vertė – 76 858 Eur, į rinkos vertės apskaičiavimą neįtraukiant inžinerinių statinių – šulinio ir kiemo statinių. Teismas, nustatydamas nurodyto turto pardavimo iš varžytinių kainą, rėmėsi vertintojo J. P. IĮ turto vertės nustatymo pažyma, kuri negali būti laikoma tinkamu įrodymu. Teismas patvirtino planą nesant byloje jokių įrodymų apie skolininkui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav., ir automobilio Renaul Megane Scenic, realią turto vertę ir pardavimo kainas.
1.2. teismas, tvirtindamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą 3 metų laikotarpiui, su kuriuo bankas nesutiko, pažeidė kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Nors kreditorius nepritarė tam, kad plano įgyvendinimo terminas būtų vos 3 metai (vietoje 5 metų termino), tačiau teismas patvirtino planą, nustatydamas 3 metų terminą. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė nei vieno motyvo, kodėl nustato 3 metų, o ne 5 metų terminą planui įgyvendinti.
1.3. teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi iškeldamas bankroto bylą skolininkui buvo nustatęs 230 Eur sumą. Šiuo atveju teismas, patvirtindamas skolininkui teisę savo poreikiams išleisti 300,1 Eur, nepagrindė, kas sąlygojo išlaidų padidėjimą, taip pažeidė kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą. Skolininkas neketina atlikti nei vieno veiksmo, kad gautų didesnes pajamas arba susimažintų savo išlaidas tam, kad bent dalinai padengtų kreditorių reikalavimus. Priešingai, siekia pasididinti savo būtinąsias išlaidas, tuo ne atkurdamas savo mokumą, o iš esmės nurašydamas savo skolas kreditoriams.
1.4. teismas patvirtino nepagrįstai dideles, neatitinkančias realių administratoriaus darbo sąnaudų, administravimo išlaidas. Pagal teismo skundžiama nutartimi patvirtintą planą, bankroto administratorius gaus 4 proc. nuo pajamų, gautų pardavus skolininko turtą. Tas pats administratorius administruoja ir skolininko sutuoktinio A. K. bankroto procesą, kurio metu bus parduodamas tas pats abiem skolininkams priklausantis nekilnojamasis turtas. Už skolininko sutuoktinio turto pardavimą taip pat numatyta ta pati administravimo išlaidų dalis, t. y. 4 proc. nuo pajamų, gautų pardavus skolininko turtą. Teismas nepagrįstai už to paties vieno keliems bankrutuojantiems bendrasavininkams priklausančio turto, kuris bus parduodamas vienu sandoriu, pardavimą patvirtino dvigubą 8 proc. pajamų už parduotą turtą atlygį, sudarant galimybę administratoriui, patiriant vienas laiko ir finansines sąnaudas, parduodant tą patį turtą gauti po 4 proc. pardavimo pajamų už kiekvieną skolininką.
5. Suinteresuotas asmuo UAB ,,Medicinos bankas“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą patenkinti, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti V. K. mokumo atkūrimo planą ir jai nutraukti bankroto bylą (t. 3, b. l. 29-30).
2.1. Bankas palaiko argumentą dėl turto kainos. Taip pat sutinka su pozicija dėl mokumo atkūrimo plano termino. Teismas nepateikė jokių argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad per 3 metus, o ne per 5 metus kreditorių reikalavimai bus patenkinti maksimaliai galimai. Iškeliant pareiškėjai bankroto bylą buvo nustatyta 230 Eur suma būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nepritardamas kreditoriaus pozicijai, teismas turėjo motyvuoti dėl 300,01 Eur. Teismas nepagrįstai už to paties keliams bankrutuojantiems bendrasavininkams priklausančio turto, kuris pardavinėjamas vienu sandoriu, pardavimą patvirtino dvigubą 8 proc. pajamų už parduotą turtą atlygį, sudarant galimybę bankroto administratoriui už tą patį parduodamą turtą gauti po 4 proc.
6. Pareiškėja V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį palikti galioti (t. 3, b. l. 35-37).
3.1. Bankas, versdamas papildomai atlikti turto vertinimą, verčia pareiškėją papildomai išlaidauti. Bankui buvo pateikta nekilnojamojo turto namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Alytus, vertinimo ataskaita su turto vertės nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Banko teigimas, kad ataskaita neatitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, neatitinka tikrovės.
3.2. Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytus, buvo vertinamas turto vertintojo, nes šis turtas susideda iš kelių dalių (žemės, namo, kiemo rūsio ir kt. inžinerinių statinių). Vertinta, jog namas nerenovuotas, neapšildytas, neapšildyta pastogė, bloga namo hidroizoliacija, nekokybiškas drenažas, rūsys be apdailos ir kt. Žemės sklypas, esantis adresu Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) įvertintas masinio vertinimo būdu, nes turtas neturi individualiam turtui keliamų reikalavimų. Automobilio Renault Megane Scanic vertinimas parinktas iš www.autoplius.lt ir www.autogidas.lt Automobilis 17 m. senumo, kurio vertinimas, kaip ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), papildomai kainuotų. 5 metų terminas mokumo planui įgyvendinti prieštarauja imperatyvioms FABĮ normoms. Įstatyme šis terminas nustatytas ne ilgesnis nei 3 m. Numatytos 300,01 Eur mėnesiui išlaidos negarantuoja oraus asmens pragyvenimo, kai gaunamas minimalus darbo užmokestis sudaro 296 Eur. Patvirtinta 230 Eur suma yra per maža ir riboja būtinuosius poreikius.
3.3. Bankas teigdamas, kad bankroto administratoriui yra skiriama 4 proc. dydžio administravimo išlaidų sąmata nuo pajamų gautų pardavus skolininko turtą, tik patvirtina faktą, kad teismas nėra susipažinęs su mokumo atkūrimo planu. Pagal mokumo atkūrimo planą yra numatyta, kad plano vykdymo laikotarpiu administratoriui išmokėti 1 080 Eur, kas sudarytų 30 Eur į mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl mokumo atkūrimo plano (ne) tvirtinimo fizinio asmens bankroto byloje
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl fizinio asmens mokumo plano atitikties Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytiems reikalavimams.
9. Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, fizinių asmenų bankroto įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo (kurio tikslas pašalinti iš rinkos nemokius rinkos dalyvius, kartu proporcingai patenkinant kreditorių reikalavimus iš visos nemokios įmonės turto masės) nėra tapatūs. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.). Būtent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi V. K. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas E. R., patvirtinta 230 Eur sumą, kuri pareiškėjai reikalinga pragyventi kiekvieną mėnesį. Nutartyje nustatyta, kad administratorius plano projektą teismui turi pateikti per 4 mėnesius nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios V. K. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, t. y. Nordea Bank AB Lietuvos skyrius – 146 500,88 Eur, UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ – 85 214,80 Eur ir UAB ,,Medicinos bankas – 5 267,27 Eur. 2016 m. vasario 19 d. V. K. administratorius teikė išvadą dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo. Plano projektas teiktas įmonės kreditoriams tvirtinti. 2016 m. kovo 2 d. kreditorių susirinkime UAB ,,Medicinos bankas“ balsavo ,,prieš“ siūlomą pritarti mokumo atkūrimo planą dėl to, kad: 1) nepagrįstai mažas skolininko gaunamas darbo užmokestis; 2) skolininko teiginiai dėl planuojamų gauti daugiau pajamų, susijusių su darbo santykiais ir galimybe persikvalifikuoti, yra deklaratyvūs; 3) nepagrįsta administravimo išlaidų sąmatos dalis dėl 4 proc. nuo pajamų gautų pardavus turtą, ši dalis aiškiai per didelė; tas pats administratorius administruoja ir A. K. bankroto bylą, todėl jam iš to paties turto pardavimo iš viso teks 8 proc. (po 4 proc. ) administravimo išlaidų; 4) neaišku, kaip buvo nustatyta skolininkui priklausančio automobilio Renault Megane Scenic pardavimo pradinė kaina; 5) pateiktu planu siekiama tik nurašyti esamas skolininkės skolas kreditoriams, o ne jas bent iš dalies patenkinti. Kreditorius Nordea Bank AB Lietuva skyrius taip pat nesutiko su teikiamu mokumo atkūrimo plano projektu nurodydamas, kad: 1) administratoriui numatyta 2 720 Eur suma 3 metų laikotarpiui, kas mėnesiui sudaro 75,55 Eur, yra per didelė. Siūlė 1 080 Eur išlaidas bankroto procedūroms atlikti, įskaitant ir turto pardavimo išlaidas bei administratoriaus atlyginimą per visą bankroto procesą, t. y. po 30 Eur/mėn, 2) nustatyta per maža nekilnojamojo turto vertė 51 300 Eur. Plane turi būti nurodytas bankrutuojančio asmens sutikimas, kad turto nepardavus iš pirmųjų varžytinių, bankrutuojantis asmuo neprieštarauja turto pardavimui už mažesnę kainą nei nepriklausomų turto vertintojų nustatyta vertė; 3) nepagrįstai numatyta V. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti 333,01 Eur suma, kai iškeliant bankroto bylą buvo numatyta 230 Eur. Siūlė sumažinti bankroto administravimo išlaidų sumą bei būtiniesiems poreikiams tenkinti numatytą sumą, perskaičiuoti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiką, tiksliai nurodant pinigų sumą, kiek ir kuriam kreditoriui teks bei pinigų gavimo datas. Mokumo plano projektui nepritarė iš viso 64,04 procentai visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų.
11. 2016 m. kovo 14 d. įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimas. ,,Prieš“ balsavo Nordea bank AB Lietuvos filialas ir UAB ,,Medicinos bankas“, kas sudaro 64,04 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius nepritarė: dėl nustatyto turto vertės ir lėšų būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti dydžio. UAB ,,Medicinos bankas“ nurodė iš esmės tuos pačius – kaip ir dėl pirminio mokumo atkūrimo plano tvirtinimo – nesutikimo argumentus.
12. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.
13. Bankroto administratorius, vadovaudamasis FABĮ 8 straipsnio 3 dalimi, pateikė teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Skundžiamoje 2016 m. balandžio 7 d. nutartyje teismas nurodė, jog sutinka su pareiškėjos ir bankroto administratoriaus paaiškinimais dėl namų valdos (duomenys neskelbtini), Alytuje, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime ir lengvojo automobilio Renault Megane Scenic vertės atitinka protingumo ir ekonomiškumo principus, pasiūlymus dėl administratoriaus išlaidų atmetė kaip neprieštaraujančius FABĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostatoms, kitus argumentus atmetė kaip neesminius ir nepagrįstus. Darė išvadą, kad nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teisės ir teisėti interesai plane nėra pažeisti. Apeliacinės instancijos teismas, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali.
14. Pažymėtina, kad teismas, tvirtindamas mokumo atkūrimo planą, turi remtis ne tik pareiškėjos paaiškinimais bei administratoriaus išvada dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo, bet iš esmės analizuoti ir vertinti kreditorių nurodomas mokumo atkūrimo plano netvirtino priežastis ir atmesti gali tik formalius kreditorių reiškiamus prieštaravimus. Tai reiškia, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą prieš kreditorių valią, teismas turi įvertinti kreditorių nurodytų priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą ir skolininko bei kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasisakė dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, išsamiai neanalizuodamas kreditorių nepritarimo tiek pirminiam, tiek patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui priežasčių, nevertindamas, ar po 2016 m. kovo 2 d. kreditorių susirinkimo, rengiant patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, buvo atsižvelgta (ir kokia apimtimi) į kreditorių pateiktus pasiūlymus, t. y. pirmosios instancijos teismas iš esmės neatliko kreditorių nesutikimo su mokumo atkūrimo plano tvirtinimu priežasčių analizės. Kaip matyti, teismas pasisakė tik dėl turto vertės ir administravimo išlaidų dydžio, kitus kreditorių nesutikimo argumentus laikė neesminiais ar nepagrįstais, tačiau su tokia teismo pozicija sutikti negalima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, iš esmės visi kreditorių teikti pasiūlymai ir pastabos yra aktualūs sprendžiant mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą (nėra formalių prieštaravimų). Kaip matyti, kreditoriai, nesutikdami su teikiamu mokumo atkūrimo plano projektu, pastabose pažymėjo nepagrįstai mažą pareiškėjos darbo užmokestį, pareiškėjos nurodytą persikvalifikavimą laikė deklaratyviu, tačiau teismas nurodytų argumentų iš esmės neanalizavo, nevertino pareiškėjos nurodomų priemonių atkurti mokumą apimties ir pobūdžio, kreditorių reikalavimų masto bei bankroto byloje tenkintino kreditorių reikalavimų santykio (kokia dalis kreditorių reikalavimų bus patenkinta, kokia dalis liks nepatenkinta ir galimai turės būti nurašyta), patvirtintos mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmės ir kt.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis aspektas yra, kad vertindamas mokumo atkūrimo plano atitikimą įstatyme numatytiems reikalavimams, teismas turi atsižvelgti į patį mokumo atkūrimo plano tikslą, kuris FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo.
16. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditoriai, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino šiam klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, neatskleidė bylos esmės, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Apeliantas pateikė teismui prašymą priteisti 318,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 270 str. 5 d. 3 p.), tačiau, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas tenkintas iš dalies ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (klausimas neišspręstas iš esmės), apeliacinės instancijos teismas apelianto prašymo nesprendžia.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir V. K. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.