- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-1124-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06796-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „MM transportas“
- Atsakovas
- UAB „Vijuri“
- Kategorijos
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „MM transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „MM transportas“ ieškinį atsakovui UAB „Vijuri“ dėl skolos už pervežimo paslaugas priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „MM transportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vijuri“ 1330,97 EUR skolos, 29,04 EUR delspinigių. 7,23 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu sudarė pervežimo sutartį – užsakymą Nr. RM141201/3139, pagal kurį užsakė transportą krovinių pervežimui, maršrutu Lietuva – Vengrija. Ieškovas pagal sudarytas sutartis krovinių pervežimus atliko laiku ir nurodytu adresu. Atsakovas už suteiktas paslaugas laiku neatsiskaitė. Ieškovo nuomone, atsakovui tinkamai ir sąžiningai neįvykdžius prievolės pagal sutartį iš jo priteistina skola, bei palūkanos pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d.
Atsakovas UAB „Vijuri“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas iki šiol nėra pateikęs reikalingų pervežimą patvirtinančių dokumentų. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 19 d. sutartimi perleido reikalavimo teisę į skolą naujam kreditoriui UAB „Conlex“, todėl ieškovo reikalavimas atsakovui neteisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovo UAB „MM transportas“ ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2015 m. rugpjūčio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas perleido reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Conlex“ ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės šioje byloje (CK 6.101 str., 6.104 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „MM transportas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu iš UAB „Colnex“ buvo grąžintos. Apie šias aplinkybes atsakovas nutylėjo. Atkreipė dėmesį, jog įrodymų pateikimas jau po parengiamojo posėdžio metu buvo apsunkintas, kadangi atstovas prašė atidėti teismo posėdį, apie jį sužinojęs tik prieš dvi darbo dienas. Teismą ieškovo atstovas buvo informavęs, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. bus užimtas, todėl teismas turėjo į tai atsižvelgti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl jais vadovaujantis neteisingai konstatuotos faktinės aplinkybės.
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių šalies atstovo neatvykimo į teismo posėdį padarinius, aiškinimo ir taikymo.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdžiuose ieškovui (jo atstovui) nedalyvaujant, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atmetė ieškinį konstatuodamas, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas paskirdamas posėdį neatsižvelgė į atstovo užimtumą, netinkamai išanalizavo atsakovo nuomonę ir įvertino įrodymus, todėl neteisingai konstatavo bylos faktines aplinkybes bei pažeidė proceso teisės normas.
Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija, kad buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, tačiau nei, apeliantas, nei jo atstovas į bylos nagrinėjimą, vykusį 2015 m. rugsėjo 23 d., neatvyko.
Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos, užtikrinančios šalių lygiateisiškumą ir proceso efektyvumą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad bylą būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-147-701/2015). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų tenkinamas nesilaikant išdėstytų reikalavimų, gali būti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. V. A., bylos Nr. 3K-3-154/2014).
Iš bylos medžiagos matyti, jog parengiamasis teismo posėdis šioje byloje buvo paskirtas 2015 m. rugsėjo 19 d., bylos nagrinėjimas iš esmės vyko 2015 m. rugsėjo 23 d. Apie minėtus teismo posėdžius ieškovo atstovas buvo informuotas tinkamai ir 2015 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl savo užimtumo kitoje byloje. Pažymėtina, kad kartu su prašymu nebuvo pateikti jokie dokumentai, pateisinantys neatvykimą, kaip reikalaujama pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, o apelianto atstovas kartu su minėtu prašymu, taip pat apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir duomenų, kad neatvykimo dėl dalyvavimo kitoje byloje atvejis yra išskirtinis, jog nuo paprastai taikomų taisyklių teismas privalėjo nukrypti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 55 straipsnį, teismo posėdyje negalint dalyvauti advokatui, galėjo dalyvauti pats juridinis asmuo.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs apelianto atstovo neatvykimo priežasties svarbia ir neatidėdamas bylos nagrinėjimo, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas aplinkybe, jog apeliantas reikalavimo teisę į atsakovą yra susigrąžinęs, o atsakovas šią aplinkybę nutylėjo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad įrodymų, kurie atsirado po parengiamojo teismo posėdžio pateikimas buvo apsunkintas, kadangi ieškovo atstovas prašė atidėti teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (CPK 178 str.). Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovas privalėjo įrodyti, kad turi reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovas 2015 m. rugsėjo 14 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartį, iš kurios matyti, kad ieškovas savo reikalavimo teisę perleido kitam asmeniui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartyje pažymėjo, kad atsakovas prašo atmesti ieškinį tuo pagrindu, jog ieškovas reikalavimo teisę perleido trečiajam asmeniui ir paskyrė teismo posėdžio datą, t.y. 2015 m. rugsėjo 23 d. Ieškovo atstovas 2015 m. rugsėjo 21 d. pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį. Pažymėtina, kad prie šio prašymo jokių įrodymų, jog ieškovas susigrąžino reikalavimo teisę į atsakovą nepateikta. Šios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, byloje nebuvo įrodymų, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas įrodymų, t.y. reikalavimo perleidimo sutarties, kurie pagrindžia aplinkybę dėl reikalavimo teisės susigrąžinimo nepateikė ir su apeliaciniu skundu.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.