Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-06-19 · Administracinė byla Nr. I2-1608-952/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-19
Bylos Nr.
I2-1608-952/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01719-2024-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė, Arvydas Martinavičius
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-1608-952/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01719-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 19 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja M. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą „Atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo išnagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi atsakovas nusprendė, jog pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kad asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) pagrindu. Pareiškėjos nuomone, atsakovo Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi atsakovo sprendimas yra nekonkretus, o atsakovo sprendimo argumentai yra netinkami dėl klaidingo pareiškėjos teisinės padėties įvertinimo bei netinkamo Įstatymo reglamentavimo taikymo. Atsakovas yra nustatęs ir jam buvo žinoma, kad pareiškėjai anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kad toks leidimas jau buvo jai pakeistas 2 kartus. Atsakovui buvo pateikti visi jo prašomi duomenys, kurių atsakovas iš esmės reikalavo nuolat ir be jokio teisinio pagrindo. Atsakovas nuolat vilkino Sprendimo priėmimą pareiškėjos atžvilgiu, kadangi pakartotinai reikalavo pareiškėjos išvykimų iš Lietuvos Respublikos datų pateikimo ir galimai tokiais keistais pagrindais stabdydavo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Atsakovas nuosekliai tyčiniais veiksmais vilkino Sprendimo pareiškėjos atžvilgiu priėmimo administracinę procedūrą ir neteikė pareiškėjai jokios informacijos apie administracinės procedūros eigą. Pareiškėjos atstovui advokatui V. G. jo vizitų Migracijos departamento Klaipėdos skyriuje metu įvairūs atsakingi darbuotojai žodžiu ragindavo laukti elektroninės žinutės sistemoje MIGRIS, o taip pat aiškindavo, kad Migracijos departamente yra didelis užsieniečių dokumentų srautas, todėl neretai sprendimai užsieniečių atžvilgiu būna priimti po galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje termino pabaigos. Ne vieną kartą Klaipėdos skyriuje pareiškėjos atstovui advokatui V. G. buvo pasakyta, kad užsienietė privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, kadangi nuo 2024 m. kovo 29 d. jos buvimas Lietuvos Respublikoje būtų pripažįstamas neteisėtu. Atsakovas Sprendimą pareiškėjos atžvilgiu priėmė tik 2024 m. balandžio 9 d., tačiau jos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje terminas baigėsi 2024 m. kovo 28 d. Dėl šios priežasties pareiškėja privalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, kadangi atsakovas nepranešė pareiškėjai jokių sprendimo priėmimo vėlavimo priežasčių. Akivaizdu, kad atsakovas neturėjo jokių pateisinančių priežasčių paaiškinti savo veiksmų neteisėtumą. Dėl šių priežasčių atsakovas vengė bendrauti su pareiškėja ir / ar jos atstovu advokatu V. G., o atsakovo uždelsti atsakymai į pareiškėjos atstovo advokato V. G. prašymus ir skundus buvo parengti nekvalifikuotai ir be jokių teisinių pagrindų. Atsakovas Sprendime netinkamai taikė Įstatymo 35 straipsnį, todėl nekvalifikuotai nusprendė atsisakyti pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2024 m. sausio 9 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, šeimos susijungimo atveju). Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėja pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Taip pat ji neatitinka Įstatymo nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo šeimos susijungimo atveju. Ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikslą – duomenų visuma rodo, kad ji neketina gyventi Lietuvoje kartu su sutuoktiniu. Pažymi, kad pareiškėja į Rusijos Federaciją išvyko 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir grįžo į Lietuvos Respubliką tik 2024 m. sausio 7 d., 2024 m. sausio 9 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir 2024 m. sausio 12 d. vėl išvyko į Rusijos Federaciją. Tai reiškia, kad pareiškėja ilgiau kaip 1 metus, turėdama leidimą laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje negyveno, į Lietuvos Respubliką atvyko tik pateikti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir po prašymo priėmimo iš karto iš Lietuvos išvyko. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostata, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius. Pažymi, jog šio straipsnio nuostata yra tiesiogiai taikoma ir užsieniečiui, turinčiam išduotą leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis Rusijos pilietis K. G., kuris turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje). Tai reiškia, jog pareiškėja nepertraukiamai ilgiau kaip 6 mėnesius išvykti ir gyventi Rusijos Federacijoje, kartu išlaikydama teisę turėti dokumentą, suteikiantį jai teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, negalėjo. Pažymi, kad pareiškėjos sutuoktinis 2023 metais Lietuvoje taip pat negyveno, t. y. ilgiau nei metus buvo išvykęs už Europos Sąjungos ribų ir remiantis Migracijos departamento surinktais duomenimis apie jo išvykas į Rusijos Federaciją, šiuo metu Lietuvoje negyvena. Vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jei užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Pareiškėjos vyro atžvilgiu Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 24S102001 panaikinti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, gavusi leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, šia savo teise nesinaudojo, Lietuvoje ne tik negyveno bet ir nesilankė, o į Lietuvą atvyko tik pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, taip pat Lietuvoje negyveno ir šiuo metu negyvena pareiškėjos sutuoktinis. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo išvadai, kad neatitinka nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu gauti, kai Lietuvoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, turintis leidimą gyventi. Migracijos departamento vertinimu, šiuo atveju imperatyvi sąlyga leidimui laikinai gyventi gauti yra užsieniečio sutuoktinio fizinis gyvenimas Lietuvoje su leidimu gyventi, o ne abstraktus dokumento, suteikiančio teisę gyventi Lietuvoje turėjimas. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei ji neatitinka Įstatymo nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo šeimos susijungimo atveju. Pareiškėja skunde pateikia deklaratyvius paaiškinimus, kodėl išvyko iš Lietuvos prašymo nagrinėjimo laikotarpiu, tačiau nepateikia iš esmės jokių duomenų dėl gyvenimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu, taip pat duomenų, kurie patvirtintų, kad ji ketina gyventi Lietuvoje kartu su sutuoktiniu. Pažymi, kad pareiškėja turėjo galimybę pateikti šiuos duomenis iki ginčijamo Sprendimo priėmimo (ji buvo paprašyta pateikti paaiškinimus), ką iš esmės patvirtina ir pati pareiškėja skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

4. Byloje nustatyta, kad 2024 m. sausio 9 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis Rusijos pilietis K. G., kuris turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Atsakovas priėmė Sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. Pareiškėja turėdama leidimą laikinai gyventi negyveno Lietuvos Respublikoje ilgiau nei 6 mėnesius taip pat nustatyta, kad jos sutuoktinis su leidimu nuolat gyventi Lietuvoje negyveno daugiau kaip 1 metus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad jos siekis gauti leidimą laikinai gyventi nėra gyvenimas Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu; 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

5. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Sprendimu, skundžia jį teismui.

6. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...>.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41, 42 ar 13 punktą arba 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, jog jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negalės būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, taip pat neturi atsirasti aplinkybių, kurios Įstatyme nurodytos kaip leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2982-556/2021).

8. Pažymėtina, kad pareiškėja pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis Rusijos pilietis K. G., kuris turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoka sudaryta 2018 m. spalio 19 d. Rusijoje.

9. Atsakovas vertindamas reikšmingas aplinkybes Sprendime nurodė, kad pareiškėja į Rusijos Federaciją išvyko 2022 m. rugpjūčio 25 d. ir grįžo į Lietuvos Respubliką tik 2024 m. sausio 7 d., 2024 m. sausio 9 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir 2024 m. sausio 12 d. vėl išvyko į Rusijos Federaciją. Atsakovas padarė išvadą, kad užsienietė ilgiau kaip 1 metus, turėdama leidimo laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje negyveno, į Lietuvos Respubliką atvyko tik pateikti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir po prašymo priėmimo iš karto iš Lietuvos išvyko.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4² ar 13 punktą arba 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovas pažymi, kad ši Įstatymo nuostata tiesiogiai taikoma ir užsieniečiui, turinčiam išduotą leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Sutiktina su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėja nepertraukiamai ilgiau kaip 6 mėnesius išvykti ir gyventi Rusijos Federacijoje, kartu išlaikydama teisę turėti dokumentą, suteikiantį jai teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, negalėjo. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėją su Rusija sieja ir darbiniai santykiai, pareiškėja Lietuvoje nėra dirbusi.

10. Bylos kontekste svarbu nurodyti aplinkybes, susijusias su pareiškėjos sutuoktiniu, nes pareiškėja prašė pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis K. G. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktiniui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi, nes asmuo gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Šį sprendimą pareiškėjos sutuoktinis apskundė. Administracinė byla buvo nagrinėjama Regionų administraciniame teisme. Pareiškėja prašė sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I2-9866-641/2024 (teisminio proceso Nr.3-63-3-00431-2024-1). Nurodė, kad minėtoje byloje pareiškėjos sutuoktinis K.G. ginčija atsakovo priimtą sprendimą, kuriuo buvo panaikintas K.G. leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi atsakovo Sprendime yra nurodyta, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų, todėl pareiškėja nori paneigti šią atsakovo nepagrįstą išvadą, pateikdama būsimo teismo sprendimą nurodytoje administracinėje byloje, kur bus nustatyta ir išaiškinta ar pareiškėjos sutuoktinis gali toliau teisėtai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos sutuoktinio teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjos teise gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. LITEKO sistemos duomenimis, byloje Nr. I2-9866-641/2024 (teisminio proceso Nr.3-63-3-00431-2024-1) buvo priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjos sutuoktinio K. G. skundas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1478-624/2025 Regionų administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, buvo nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis neteko teisės nuolat gyventi Lietuvoje ir leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas pagrįstai, todėl akivaizdu, kad pareiškėjos prašymas pratęsti jai leidimą gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis negali būti tenkinamas.

11. Pareiškėja Migracijos departamento sprendimą ginčija dėl to, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, Sprendimas yra nekonkretus, o atsakovo Sprendimo argumentai yra netinkami dėl klaidingo pareiškėjos teisinės padėties įvertinimo bei netinkamo Įstatymo reglamentavimo taikymo. Be to, nurodo, kad atsakovas vilkino sprendimo nagrinėjimą, kelis kratus prašė pateikti informaciją, atsakovas vengė bendrauti tiek su pareiškėja, tiek su jos advokatu, uždelsė atsakyti į pateiktus prašymus ir pan. Taip pat nurodė, kad netinkamai buvo pritaikytas Įstatymo 35 straipsnis.

Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti argumentai nėra pagrįsti. Atsakovas į bylą pateikė susirašinėjimą su pareiškėja, kurios buvo prašoma pateikti sprendimo priėmimui būtiną informaciją, kiek tai susiję su jos buvimo Lietuvoje ir ne Lietuvoje laikotarpiais. Taip pat, teismo vertinimu, tinkamai buvo pritaikytas Įstatymo 35 straipsnis, nes duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (pareiškėja neketina gyventi Lietuvoje kartu su sutuoktiniu) ir pareiškėja neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. Pagrįstai buvo nustatyta, kad pareiškėja gavusi leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, šia savo teise nesinaudojo, Lietuvoje ne tik negyveno, bet ir nesilankė, o į Lietuvą atvyko tik pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktiniui K. G. pagrįstai buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi, nes jis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės.

12. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento Sprendime įvertintos pareiškėjos individualios aplinkybės, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo bei tenkinti pareiškėjos išvestinio reikalavimo ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo išnagrinėti iš naujo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjos M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Deimantė AndrulytėTeisėjas Arvydas MartinavičiusTeisėja Jarūnė Sedalienė