Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis 2014-01-17 surašė R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2014-01-17, 14.20 val. Derceklių k., Klaipėdos r. sav., nesilaikė kelio ženklo ,,Stop“ reikalavimo, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Tokiu būdu pažeidė kelių eismo taisyklių 175 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyresnysis specialistas 2014-01-24 nutarimu R. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje, paskyrė 800 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

Pažeidėjas prašo pripažinti jo kaltę lengvinančia aplinkybe tai, kad savo noru atlygino materialinę žalą – sumokėjo jam paskirtą piniginę baudą, gailisi dėl padaryto nusižengimo, nusižengimą padarė dėl nepalankių gamtinių sąlygų (ATPK 31 str.). Teismo procesiniame sprendime nurodyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, jis privalėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Apeliantas pažymi, kad važiavo leistinu toje vietovėje 50 km/h greičiu. Jis negyvena Derceklių km., ten važiavo pirmą kartą, ir negalėjo numatyti galimos kliūties. Todėl neturėjo galimybės numatyti, kad kelio danga prieš geležinkelio pervažą bus nevalyta, nebarstyta, t. y. slidi. Ženklą „STOP“ jis pamatė tik artėdamas prie geležinkelio pervažos. Teismo procesiniame sprendime nurodyta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. numato tokias jo taikymo sąlygas: atsižvelgimas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d.; atsižvelgimas į atsakomybę lengvinančias aplinkybes; vadovavimasis teisingumo ir protingumo kriterijais; jokių ypatingų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. taikymo sąlygų įstatyme nenumatyta.

Pažeidėjas toliau akcentuoja, kad savo skunde nurodė visas jo kaltę lengvinančias aplinkybes (tiek išvardytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes). Jų yra pakankamai daug ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais jos duoda pagrindą jo skundą tenkinti. Teismo nurodyta aplinkybė, kad turi galiojančią vieną administracinę nuobaudą, negali nusverti jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuobauda jam paskirta už pavėluotai atliktą automobilio techninę priežiūrą.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas pateikė atsiliepimą į R. M. apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-21 nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas sutinka su jo padaryto administracinių teisės pažeidimo kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str., tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas turi atsižvelgti į tai, jog kelio ženklo „Stop“ reikalavimą jis pažeidė dėl susidariusių nenumatytų gamtinių sąlygų. Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į jo poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones ir panaikinti paskirtą sudėtinę administracinės nuobaudos dalį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Tokiu būdu apeliantas kelia klausimą dėl galimybės jam taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas.

Pažymėtina, kad skirdamas administracinę nuobaudą Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyresnysis specialistas įvertino tai, jog apeliantas prisipažino padaręs šį pažeidimą ir gailisi dėl jo padarymo. Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyresnysis specialistas pagrįstai pripažino tai apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas taip pat pagrįstai nustatė ir apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Tai, kad 2013-03-23 apeliantas vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, ir už tai buvo nubaustas, patvirtina byloje esanti Pažyma apie asmens baustumą (b. l. 7-13).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2) straipsnyje reglamentuotas baudos skyrimas. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Taigi, konstatuotina, kad Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio vyresnysis specialistas nagrinėjamoje byloje nustatęs vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, visiškai pagrįstai jam paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą anksčiau aptarto dydžio administracinę nuobaudą, t. y. 800 Lt (aštuonių šimtų litų) dydžio piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams. Pažymėtina tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas minimalaus straipsnio sankcijoje numatyto dydžio.

Pažeidėjas prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis daro išvadą, kad toks pažeidėjo apeliacinio skundo reikalavimas yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Apygardos teismas konstatuoja, byloje nėra nustatyta jokių reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas.

Byloje yra pažeidėjo pateikta sodininkų bendrijos „Dituva“ 2014-01-14 Pažyma Nr. 77, kurioje nurodyta, kad sodininkų bendrija „Dituva“ turėjo informacijos, kad Klaipėdos r. Derceklių k. Turgaus g. atkarpoje nuo Trevenos kuro kolonėlės iki sankryžos su Pavasario g. 2014 sausio 17 dieną buvo slidi kelio danga (b. l. 18). Pažeidėjas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog kelio danga prieš geležinkelio pervažą buvo labai slidi, jo automobilis pradėjo slidinėti kelyje, todėl jis neturėjo galimybės įvykdyti kelio ženklo „Stop“ reikalavimo. Tačiau byloje esantys duomenys leidžia tokią apelianto poziciją atmesti kaip nepagrįstą.

Kelių eismo taisyklių 175 punkte numatyta, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams, jog R. M. artėdamas prie geležinkelio pervažos žinojo, kad turės sustoti prie kelio ženklo „Stop“, todėl turėjo įvertinti slidžią kelio dangą ir sulėtinti greitį. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad net jeigu ir tikėti apelianto pateikiama versija, jog jis tiesiog slydo per geležinkelio pervažą, t. y. objektyviai tuo momentu neturėjo galimybės sustoti, darytiną pagrįsta išvada, kad jis po tokio slydimo turėjo sustoti iš karto pervažiavus pačią geležinkelio pervažą, kadangi tikrai stabdomas automobilis bet kokiu atveju anksčiau ar vėliau vis tiek sustoja. Tačiau byloje visiškai nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas būtų slydęs ir jo slydimas būtų kurioje nors kelio atkarpos vietoje pasibaigęs. Priešingai, pats pažeidėjas pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, kad tik nuvažiavus apie 1 km., jį pasivijo policijos pareigūnai ir pareiškė jam pretenzijas dėl KET pažeidimo.

Visą tai, teismui leidžia pagrįstai teigti, jog apeliantas realiai net nebandė sustoti taip, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 175 punktas, net ir pasibaigus tariamam slydimui.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog apeliantas nepagrįstai teigia, jog kelio ženklo „Stop“ reikalavimą pažeidė dėl susidariusių nenumatytų gamtinių sąlygų. Papildomai pažymėta, kad oficialius duomenis apie tam tikro kelio būklę (pravažumo, eismo saugumo ir pan.) bei klimato sąlygas gali pateikti tik tą kelią prižiūrinčios oficialios institucijos taip pat Meteorologinės tarnybos, bet ne sodininkų bendrijos.

Pažeidėjas prašydamas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas apeliuoja į jo poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau, kaip jau minėta ir anksčiau, administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais. Pažeidėjo nurodomas poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones negali būti laikomas išskirtiniu, ypatingu atveju, kuris leistų teigti, kad nagrinėjamu atveju paskirta nuobauda yra neadekvati ar per griežta. Juolab, kaip minėta, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas pažeidėjui buvo nustatytas minimaliam laikotarpiui.

Visa tai leidžia teigti, kad pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas nėra jokio pagrindo, kadangi šiuo atveju vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, teisės vairuoti transporto priemonės nuobaudos rūšis nustatyta minimalaus dydžio. Paskirta administracinė nuobauda yra protinga ir teisinga (optimali). Ji nėra per griežta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes. R. M. paskirta administracinė nuobauda yra optimali administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str., pasiekti, todėl keisti ją pagrindo nėra. Dėl išvardytų motyvų administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.