Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, Kristinai Čepaitei, Linai Butkuvienei, Jolitai Žylienei,

viešame teismo posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)Vilnius, dirba meistru įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu sprogstamųjų medžiagų, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro SVDS (Degteriovo) šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 7,62x54 šoviniais, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams darbo vietoje - UAB „(duomenys neskelbtini)s“ patalpose, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iki 2017-01-27, kuomet policijos pareigūnai kratos, atliktos laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 20.30 val., metu rado ir paėmė minėtą ginklą; taip pat neturėdamas leidimo, neteisėtai pagamino savadarbį šaunamąjį įtaisą, panaudodamas pramoninės gamybos, vienkartinio panaudojimo 72,5 mm kalibro, reaktyvinio prieštankinio „RPG-26 I” modelio granatsvaidžio transportavimo-paleidimo įrangą, savadarbį vamzdžio įdėklą bei savadarbę elektroninę šovos sistemą, priskirtiną savadarbiams šaunamiesiems ginklams, kurių apyvarta pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra draudžiama, ir laikė darbo vietoje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį 2017 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, perdavė A. G., o šis 2017 m. sausio 25 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė E. Š., kuris neteisėtai juo disponavo iki 2017-01-26, kuomet apie 14.00 val. policijos pareigūnų buvo sulaikytas Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime; taip pat neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo didelį kiekį nedidelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų – pramoninės gamybos dūminį paraką, kurio masė 187 g (metalinėje dėžutėje, su užrašu „Impra Tea“), pramoninės gamybos bedūmį paraką, kurio masė -118 g (metalinėje dėžutėje, su užrašu „Bezdymnyj oxotničij porox Sokol“), pramoninės gamybos dūminį paraką, kurio masė -192 g (balto plastiko buteliuke su rankraštiniais užrašais „Porox dymnyj-200 g“), bei pagamino savadarbį dūminį paraką, kurio masė - 1156 g (skaidraus plastiko be užrašų kibirėlyje), kuriuos gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir laikė darbo vietoje - UAB "(duomenys neskelbtini)s" patalpose, (duomenys neskelbtini)Vilniuje, iki 2017-01-27, kuomet policijos pareigūnai kratos, atliktos laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 20.30 val., metu rado ir paėmė minėtas sprogstamąsias medžiagas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

- tirti yra pateiktas pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas GAMO HUNTER 1250 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis. Šis šautuvas yra C kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas. Šis šautuvas yra tinkamas šaudyti.

??- tirti yra pateiktas pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas Sharp INNOVA Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis. Šis šautuvas yra C kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas. Šis šautuvas yra tinkamas šaudyti.

??- tirti yra pateiktas pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas QB 78 Deliuxe Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis. Šis šautuvas yra C kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas. Šis šautuvas pateiktoje būklėje, yra netinkamas šaudyti, tačiau įtaisius į jį rezervuarus su anglies dvideginiu (CO2), jis yra tinkamas šaudyti (2 t., b.l. 125-133).

Tirti pateiktus parakus galima panaudoti savadarbių pirotechnikos gaminių ir savadarbių sprogmenų gamybai.

Tirti pateikti parakai naudojimui tinkami (2 t., b.l. 138-150).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018-07-23 S. M. išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)dujiniam pistoletui C kategorijos (4 t., b. l. 111).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, motyvai ir kvalifikacija

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų pradžios momento arba daugiau negu trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. BK 253 straipsnyje padarytos numatytos veikos, atitinkančios aplinkybę neturėdamas leidimo“ reiškia ne tik, veikos padarymą neturint atitinkamos licencijos, leidimo ar esant visiškam draudžiamumui (t. y. nesilaikymas numatytos ribotos civilinės apyvartos įstatyminio reglamentavimo), bet ir keliamą pavojų visuomenei ir valstybei.

BK 253 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kuriuo būtina vadovautis sprendžiant asmens kaltės klausimą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais. Šio įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31) 2 straipsnio 50 punkte nustatyta, kad šaunamasis ginklas – tai ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Pagal Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2014-03-27 posėdžio protokolo Nr. 16 išrašo 1.1 punktą, savadarbiai šaunamieji įtaisai – tai tokie įtaisai, kuriuose kaip energijos šaltinis yra naudojama degių mišinių ar sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga ir tokie įtaisai priskiriami savadarbiams šaunamiesiems ginklams, kurių apyvarta pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra draudžiama. Pagal 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos sprogstamų medžiagų apyvartos kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 punktą, sprogstamoji medžiaga – sprogimui atlikti skirtas cheminis junginys ar jų mišiniai, kurie, paveikti išorinio poveikio (trinties, šilumos, smūgio, kibirkšties ir kt.), gali staigiai išskirti didelį energijos kiekį.

Kaltinamasis S. M. teisiamajame posėdyje neginčijo, jog jo darbo vietoje kratos metu buvo surasti minėti daiktai, pripažino, kad surastas daiktas, panašus į granatsvydį, ir parakas yra jo, tačiau ginčijo, kad šautuvas priklauso jam, teigia, kad jis priklauso jį palikusiam perdarymui parduotuvės klientui, kurio duomenų nežino.

Nors kaltinamasis neigia kaltę dėl minėto šaunamojo ginklo laikymo, motyvuodamas tik tuo, kad jis jam nepriklauso, visgi teismas mano, kad ši aplinkybė yra pagrįstai jam inkriminuota. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis S. M. yra ilgametis meistras įmonėje ,,Airsoft“, kurios viena iš veiklų - prekyba šratasvydžio įranga, jos remontas tiek kariuomenei, tiek civiliams žmonėms, karinių renginių organizavimas, t. y. jo profesija yra susijusi su ginklais ir, teismo nuomone, jis turėjo išmanyti be kita ko ir apie šaunamuosius ginklus, juolab, kad, kaip matyti iš liudytojo N. S. parodymų, jie abu yra kalbėję apie draudimą dirbti su šaunamaisiais, dujiniais, pneumatiniais ginklais, neturint tam tikrų leidimų, kas suponuoja išvadą, kad S. M. bendrais bruožais buvo suprantama ir žinoma, kokius ginklus galima laikyti šaunamaisiais. Vien tas faktas, kad nepažįstamas asmuo S. M. paliko laikinai jo žiniai perdarymui, t. y. padarymui netinkamam šaudyti, ginklą, kaltinamasis pagal savo asmenines ir profesines savybes turėjo suprasti, kad šis ginklas yra šaunamasis, kurio laikymui reikalingas specialus leidimas, tačiau, suvokdamas, kad neturi leidimo laikyti šaunamuosius ginklus, tačiau nieko dėl to nedarė, o ginklą pasiliko dirbtuvėje. Taigi, S. M. veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 2 dalies požymiai.

Pasak kaltinamąjį, šį ginklą į jo dirbtuvę atnešė nepažįstamas asmuo ir paliko, o jis padėjo jį už stalo, į kampą, kur buvo visą laiką laikomas kol kratos metu jį surado policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas ginklas buvo atneštas S. M. į dirbtuvę ir byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis būtų kokiu nors būdu gabenęs šį šaunamąjį ginklą, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis įgijo šį ginklą.

BK 253 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – didelis kiekis sprogstamųjų medžiagų yra vertinamasis požymis. Minėta, kad pas S. M. darbovietėje buvo rasta 187 g pramoninės gamybos dūminio parako, 1156 g savadarbio dūminio parako, 118 g pramoninės gamybos bedūmio parako ir 192 g pramoninės gamybos dūminio parako. Taigi pas jį buvo rasta 4 rūšių parako, kurių bendra masė – 1 653 g. Teismas tokį kiekį vertina dideliu ir pripažįsta BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku.

Nors kaltinamasis įvykdė atskirus nusikalstamus veiksmus (įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, pagamino, laikė ir perdavė savadarbį šaunamąjį ginklą įgijo didelį kiekį nedidelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų), visgi teismas konstatuoja, kad S. M. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Kaltinamojo tyčia neteisėtai disponuojant šaunamuoju ginklu, savadarbiu šaunamuoju ginklu bei nedidelės sprogstamosios galios sprogstamomis medžiagomis buvo vieninga, o atlikti vienarūšiai veiksmai, kiekvienas, vertinant atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, todėl S. M. veika pripažintina kaip viena tęstinė veika, kuri apima – laikotarpį, kuris prasidėjo tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir baigėsi 2017-01-27, atliktų kratų metu.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje visi veikos būtinieji požymiai yra nustatyti, t. y. nusikaltimo dalykas – šaunamasis ginklas, savadarbis šaunamasis ginklas ir didelio kiekio sprogstamosios medžiagos; S. M. laikė juos savo darbovietėje; objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas: tokių objektų laikymui radimo metu S. M. neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo; subjektyvusis požymis – kad S. M. veikė tiesiogine tyčia, t. y. žinodamas, suvokdamas, kad tokiems daiktams laikyti reikalingas leidimas, bet nieko dėl to nedarė ir norėjo taip veikti. Taigi S. M. veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 2 dalies požymiai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje

S. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai disponavo nešaunamaisiais ginklais, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo nešaunamuosius ginklus - pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą GAMO HUNTER 1250 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis, priskiriamą „C“ kategorijos ginklams; pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą Sharp INNOVA Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis, priskiriamą „C“kategorijos ginklams; pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą QB 78 Deliuxe Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis, priskiriamą „C“ kategorijos ginklams, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje - bute, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iki 2017-01-27, kuomet policijos pareigūnai kratos, atliktos laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 21.55 val., metu rado ir paėmė minėtus nešaunamuosius ginklus, t. y. padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2017-03-09 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad tirti pateikti pneumatiniai šautuvai yra C kategorijos pneumatiniai nešaunamieji ginklai, tinkami šaudyti (2 t., b. l. 125-133).

BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

Kaltinamasis neneigė aplinkybės, kad jis įgijo ir laikė savo namuose minėtus pneumatinius nešaunamuosius ginklus, tik nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepavyko tiksliai nustatyti jų įsigijimo laiko. Kaip nurodė kaltinamasis, vieną iš įvardytų kaltinime ginklų jis nusipirko 2000 m., kitus 2006 m.. kadangi šias aplinkybes proceso dalyviai neginčijo, teismas plačiau apie jas nepasisako. Tačiau kaltinamasis teisme teigė, kad jis galvojo, kad jo turėtas leidimas dujiniam pistoletui suteikia teisę disponuoti ir kitais pneumatiniais nešaunamaisiais ginklais. Tačiau specialistas paneigė tokius kaltinamojo teiginius, nurodydamas tesime, jog tokiems pneumatiniams ginklams, kokie yra nurodyti kaltinime, reikalingas leidimas, o kaltinamojo turėtoje pažymoje nurodytas leidimas tik vienam konkrečiam ginklui – dujiniam pistoletui, kurio vamzdžio Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat specialistas paaiškino, kad tokius ginklus nusikalstamos veikos inkriminuojamu laikotarpiu galima buvo įsigyti tik tam specializuotoje parduotuvėje, tam specialiai išduodant kiekvienam pirktam ginklui tam tikrą pažymą, tokie ginklai turėjo būti užregistruojami jo vardu ir, kad prieš juos įgyjant jau reikėjo turėti leidimą disponuoti tokiais ginklais. Tokie specialisto paaiškinimai bei tai, kad byloje nėra duomenų ir į bylą nėra pateikta, kad kaltinamasis kiekvienam minėtam ginklui turėtų tokią pažymą, įrodo, kad kaltinamojo ginklų įsigijimas buvo neteisėtas, nes, pasak jį, jis kai kuriuos iš kaltinime paminėtų ginklų įsigijo pas fizinius asmenis.

Taigi aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis S. M. šiuos ginklus įsigijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis. neteistai įgydamas pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamus C kategorijos, nešaunamuosius ginklus, kuriuos neteisėtai laikė savo namuose, kol jų nesurado policijos pareigūnai. S. M. pagrįstai buvo kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Tačiau baudžiamoji byla šioje dalyje S. M. atžvilgiu nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminui. Tuo pačiu teismas pažymi, kad toks konstatavimas nėra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes asmuo nėra pripažįstamas kaltu.

Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. BK 95 straipsnis draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje nustatytam terminui. BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių – apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai apibrėžiami BK XII skyriuje.

Senaties terminus reglamentuoja BK 95 straipsnis, kuriame nustatyta, kad praėjus tam tikram laiko tarpui nuo nusikaltimo padarymo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tokia nuostata įstatyme įtvirtinta, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, nes praėjus ilgesniam laikui nuo nusikaltimo padarymo paskirta bausmė nepasiektų įstatyme numatytų tikslų. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: 1) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 2) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; 3) asmuo nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo momento ir jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies bei sunkumo, o konkretūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, kaip jau minėta, numatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju S. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Kaltinamajame akte nurodyta, kad S. M. šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2017-01-27, kuomet policijos pareigūnai kratos, metu rado ir paėmė minėtus nešaunamuosius ginklus.

BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei yra praėję 3 metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. BK 95 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam: 1) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo; 2) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei; 3) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ir paveda prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus procesinius veiksmus; 4) teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką naujai pakviestam kaltinamojo gynėjui susipažinti su bylos medžiaga. Ši įstatymo norma įsigaliojo 2014 05 15 įstatymu Nr. XII-892 (nuo 2014 05 22).

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis S. M. bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo metu būtų slėpęsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašų apie fizinį asmenį nustatyta, kad S. M. nėra padaręs naujos nusikalstamos veikos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad senaties eiga S. M. atžvilgiu nebuvo nutrūkusi.

Taigi, dėl S. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo atžvilgiu byla šioje dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Dėl bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nors kaltinamasis S. M. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, pripažino iš dalies, visgi S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes kaip matyti iš jo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jis pripažino visas, teismo nustatytas įrodytomis, faktines kaltinimo aplinkybes. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad S. M. padarė vieną sunkų baigtą nusikaltimą tiesiogine tyčia. Taip pat teismas įvertina tai, kad jis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

BK 253 straipsnio 2 dalies sankcija už šioje normoje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui numato tik griežtą alternatyvų neturinčią laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 8 metų. Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad, kaltinamajam veikos – šaunamojo ginklo, savadarbio šaunamojo ginklo ir didelio kiekio sprogstamųjų medžiagų disponavimas – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kaip sunkaus nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka.

Vis tik minėtos normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas S. M., įvertinus jį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, tai yra, jog neteisėtai laikomus kaltinime nurodytus šaunamąjį ginklą, savadarbį šaunamąjį ginklą ir sprogstamasias medžiagas niekur nenaudojo, juolab nusikalstamais tikslais, kritiškai vertino savo nusikalstamus veiksmus, teismo įsitikinimu, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Tokia bausmė ne tik nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – turėtų išskirtinai neigiamos įtakos kaltinamajam, tuo pačiu visuomenei ir valstybei. Pažymėtina, jog veika, kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nagrinėjamu atveju nėra tiek pavojinga, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią nusikalstamos veikos sudėtį, todėl teismas sprendžia, kad padarytos veikos pavojingumas yra žymiai mažesnis nei rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas įtvirtintas įstatymo leidėjo BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytoje nusikalstamos veikos sudėtyje. Taigi, teismo įsitikinimu, skiriant bausmę už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, S. M. yra taikytinos švelnesnės bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos. BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse yra numatytos sąlygos, kurioms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, tačiau šiuo atveju pagrindo taikyti šią normą nėra, nes kaltinamasis neatitinka šių pagrindų taikymo sąlygų. Tačiau teismas sprendžia esant pagrindui kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir remiantis teisingumo principu paskirti jam švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę. Teismas mano, kad kaltinamajam yra netikslinga skirti piniginę bausmę (baudą), atsižvelgiant į jo turtinę padėti (uždirba minimalų darbo užmokestį), tačiau teismo įsitikinimu, įstatyme numatytus bausmės tikslus galima pasiekti S. M. už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus maksimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę.

Teismo manymu, skiriant laisvės apribojimo bausmę, S. M. šiuo atveju tikslingiausia nustatyti tokį draudimą - uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Minėtų įpareigojimų paskyrimas kaltinamajam užtikrintų tiek paties kaltinamojo, tiek visuomenės interesų įgyvendinimą.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-01-27, 19.50 val., iki 2017-01-29, 15.44 val. (dvi paros) (4 t., b. l. 92).

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam S. M. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 – ojo skyriaus 2018-04-26 nutarimu buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 5, b. l. 95 - 96). Ši kardomoji priemonė naikintina nuosprendį pradėjus vykdyti (BPK 139 straipsnio 3 dalis)

Dėl daiktinių įrodymų likimo

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Byloje nustatyta, kad pas S. M. buvo neteisėtai laikomi kratos metu jo darbovietėje ir namuose rasti daiktai: - šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), šautuvas „Gamo Hunter 1250“ Nr. (duomenys neskelbtini), šautuvas „QB 78 Deluxe“ Nr. (duomenys neskelbtini), šautuvas „Sharp Innova“ Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Ginklų saugyklą (2017-03-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). (2 t., b.l. 134-135, 159-160), yra uždrausti civilinėje apyvartoje, todėl šie ginklai konfiskuotini ir perduotini į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti ten pat saugomi daiktai: paketas Nr. 326569 (2 t., b.l. 151-152) - sunaikintinas, pistoletas „Zoraki“ Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas – S. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, jam skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, per šį laikotarpį uždraudžiant jam turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-01-27, 19.50 val., iki 2017-01-29, 15.44 val. (dvi paras), vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendį pradėjus vykdyti.

S. M. atžvilgiu baudžiamąją bylą dalyje dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai išnagrinėti:

- šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) šautuvą „Gamo Hunter 1250“ Nr. (duomenys neskelbtini), šautuvą „QB 78 Deluxe“ Nr. (duomenys neskelbtini), šautuvą „Sharp Innova“ Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

- pakete Nr. 326569 esančius daiktus – sunaikinti;

- pistoletą „Zoraki“ Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti S. M..

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.