- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- B2-389-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00190-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. N. prašymą patvirtinti patikslintą kreditoriaus reikalavimą mažosios bendrijos „Auraidos statybos“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Auraidos statybos“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 8 d.
2. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. kovo 15 d.. 2021 m. balandžio 28 d. ir 2021 m. birželio 14 d. nutartimis patvirtintas MB „Auraidos statybos“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. MB „Auraidos statybos“ bankroto byloje buvo patvirtintas pirmos eilės kreditoriaus E. N. 404,94 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.
3. 2021 m. gegužės 28 d. teisme gautas MB „Auraidos statybos“ kreditoriaus E. N. prašymas dėl patikslinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuo prašoma: 1) pripažinti 2020-06-28 darbo sutarties tarp MB „Auraidos statybos“ ir E. N. nutraukimą 2020-09-25 pagal DK 55 straipsnį neteisėtu; 2) pripažinti 2020-06-28 darbo sutarties tarp MB „Auraidos statybos“ ir E. N. nutraukimą 2021-01-08 pagal DK 62 straipsnį; 3) priteisti E. N. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą MB „Auraidos statybos“ laikotarpiu nuo 2020-06-29 iki 2021-01-08, iš viso 5 141,06 Eur atskaičius mokesčius („į rankas“) (tame skaičiuje 550 Eur išeitinę išmoką pagal DK 62 straipsnio 4 dalį).
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas nurodo, jog apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo iš administratorės gavęs 2020-12-20 pranešimą, savo reikalavimo administratorei neteikė, nes tikėjosi, kad jam bus išmokėtos visos išmokos, kurios priklauso pagal įstatymą, kadangi anksčiau su tokiu reiškiniu neteko susidurti. Administratorė savo iniciatyva be jo prašymo pateikė teismui tvirtinti reikalavimą, kurį administratorė suskaičiavo savo iniciatyva pagal jos turėtus MB apskaitos dokumentus. Pareiškėjui pradėjus aiškintis, kodėl su juo nėra atsiskaitoma už darbą, paaiškėjo, kad Šiaulių apygardos teismas 2021-02-23 ir 2021-03-15 nutartimis patvirtino kreditorių reikalavimus, tame tarpe 404,93 Eur E. N. reikalavimą, dėl kurio jis nesikreipė. Apie šias nutartis pareiškėjas sužinojo iš administratorės siųsto laiško. 2021-02-23 teismo nutartimi administratorė įpareigota supažindinti kreditorius su priimta nutartimi, tačiau tokio teismo įpareigojimo neįvykdė ir E. N. apie priimtą nutartį, kuria patvirtintas jo reikalavimas, kurio jis neteikė, neinformavo ir nesupažindino. Pareiškėjas, susipažinęs su nemokumo administratorės pateiktomis nutartimis, įvertindamas jam išmokėtas lėšas ir tai, kokio dydžio darbo užmokestis turėjo būti mokamas pagal darbo sutartį, per atstovą 2021-03-16 pateikė nemokumo administratorei prašymą patikslinti jo reikalavimą MB „Auraidos statybos" bankroto byloje, tačiau nemokumo administratorė atsisakė kreiptis į teismą dėl reikalavimo tikslinimo ir nurodė savo argumentus.
5. Be to, nemokumo administratorė 2021-03-23 laišku papildomai informavo pareiškėjo atstovą apie tokias aplinkybes: kad E. N. atleistas 2020-09-25 pagal DK 55 straipsnį; atleidimo dieną priskaityta 669,33 Eur (darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas), tokia suma ir patvirtintas kreditorinis reikalavimas (atskaičius mokesčius - 404,94 Eur); Sodroje deklaruotas darbo užmokestis per mėnesį - 607 Eur, nors darbo sutartyje numatyta 1 100 Eur mėnesinio darbo užmokesčio suma atskaičius mokesčius. Administratorė atsisakė kreiptis į teismą dėl patikslinto E. N. reikalavimo bei nurodė, kad tikslingiausia būtų kreiptis su skundu dėl netinkamai vykdytų priskaitymų E. N., kad administratorė galėtų atlikti korekcijas VSDFV, taip pat atstatyti kreditorinį reikalavimą, kuris buvo aptartas darbo sutartyje.
6. Pažymi, jog MB „Auraidos statybos“, savavališkai, nesilaikydama darbo sutarties sąlygų, skaičiavo ir VSDFV deklaravo mažesnį darbo užmokestį, nei jis buvo sulygtas, yra pilnai neatsiskaičiusi, be to, neteisėtai atleidusi pareiškėją iš darbo. Kaip matyti iš administratorės pateiktos informacijos, E. N. iš darbo yra atleistas 2020-09-25 Darbo kodekso 55 straipsnio pagrindu, tačiau E. N. nėra iniciavęs darbo sutarties su MB „Auraidos statybos“ nutraukimo ir nėra pateikęs atitinkamo dokumento, kuriame būtų išreikšta tokia jo valia, todėl toks darbo sutarties nutraukimas negali būti teisėtas. Pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu nurodytu pagrindu, įvertinant atsakovės bankroto situaciją, parinktinas kitas darbo sutarties nutraukimo pagrindas.
7. Nurodo, jog Šiaulių apygardos teismo nutartis iškelti bankroto bylą atsakovei įsiteisėjo 2020-12-08. Vadovaujantis DK 62 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turėjo įspėti ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą ne vėliau kaip 2020-12-11, o toks įspėjimas laikomas įteiktu praėjus penkioms darbo dienoms (2020-12-18). Darbuotojas laikomas atleistu penkioliktą darbo dieną po tokio įspėjimo (2021-01-08). Taigi, darbo sutarties nutraukimo tarp MB „Auraidos statybos“ ir E. N. data turėjo būti 2021-01-08, o atleidimo pagrindas - DK 62 straipsnis. Todėl prašo pripažinti darbo sutarties su E. N. nutraukimo datą 2021-01-08 pagal DK 62 straipsnį, atitinkamai darbo užmokestį ieškovui skaičiuojant iki 2021-01-08 bei papildomai išmokant pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką (DK 62 straipsnio 4 dalis).
8. Pažymi, kad E. N. nėra atsakingas už darbdavio dokumentacijos tinkamą tvarkymą, įskaitant ir tai, kaip nurodomas darbo užmokestis darbo sutartyje (su mokesčiais, be mokesčių), tačiau E. N. priimant į darbą MB „Auraidos statybos“, buvo sutartas 1 100 Eur darbo užmokestis per mėnesį į rankas, kas ir nurodyta darbo sutartyje. Todėl toks darbo užmokestis ieškovui ir turėjo būti mokamas iki pat darbo sutarties su juo nutraukimo dienos. E. N. iš viso yra gavęs 2 558,94 Eur darbo užmokesčio išmokų (įskaitant ir 404,94 Eur garantinio fondo išmoką). Kadangi E. N. dirbo MB „Auraidos statybos“ nuo 2020-06-29, o iš darbo turėjo būti atleistas 2021-01-08 pagal DK 62 straipsnį, tai per visą darbo laikotarpį MB „Auraidos statybos“ E. N. turėjo išmokėti pilną darbo užmokestį už 6 mėnesius – 6 600 Eur (6 x 1 100 Eur), ir papildomai už dvi 2020 m. birželio mėnesio dienas bei aštuonias 2021 m. sausio mėnesio dienas, t. y. už 10 darbo dienų, kas sudaro pusę mėnesio darbo užmokesčio - 550 Eur. Atkreipia dėmesį, kad visos sumos turėtų būti skaičiuojamos atskaičius mokesčius („į rankas"), kaip ir nurodyta E. N. turimame darbo sutarties egzemplioriuje. Papildomai E. N. priteistina pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kas sudarytų 550 Eur. Taigi, visa E. N. mokėtina suma yra 7 700 Eur (6 600 + 550 + 550 Eur). Kadangi E. N. yra gavęs 2 558,94 Eur darbo užmokesčio išmokų, tai likusi mokėtina suma yra 5 141,06 Eur.
9. Nemokumo administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ prašo pareiškėjo E. N. prašymo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog pareiškėjas apie atsakovės bankroto bylą buvo informuotas 2020 m. gruodžio 20 d. atsakovės administratorės pranešimu. Šio pranešimo turinys patvirtina, kad pareiškėjas buvo supažindintas su finansinių reikalavimų pateikimo tvarka ir terminais. Nors pareiškėjas savo finansinio reikalavimo nepateikė, atsakovės bankroto byloje jis buvo patvirtintas administratoriaus iniciatyva pagal atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjas buvo išbrauktas iš atsakovės kreditorių sąrašo, kadangi jo reikalavimas buvo patenkintas visa apimtimi Garantinio fondo lėšomis.
10. Pažymi, jog, pirma, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nėra jokio pagrindo teiginiams apie galimai neteisėtą pareiškėjo atleidimą ir nežinojimą apie tokį faktą. Antra, priešingai nei teigia pareiškėjas, jis buvo supažindintas su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi, kuria buvo patvirtintas jo reikalavimas. Trečia, atsakovės nemokumo administratorė niekuomet nesiūlė ir neteikė pareiškėjui patarimo, kad jo interesai turėtų būti ginami Darbo ginčų komisijoje. Priešingai, atsakovės administratorės 2021 m. kovo 23 d. elektroniniame laiške minimas „skundas“ akivaizdžiai suponuoja atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo finansinis reikalavimas, su kuriuo pareiškėjas nesutiko. Ketvirta, jokios pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ir neįrodo visiškai jokių administratorės tariamai netinkamai atliekamų pareigų.
11. Nurodo, jog JANĮ 41 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo, o nustato pirminę kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų tvirtinimo tvarką. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo minimų aplinkybių metu: buvo priimta teismo nutartis dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo; nutartis pareiškėjo atžvilgiu nebuvo įsiteisėjusi; pareiškėjui buvo žinomas nutarties turinys ir jis nesutiko su teismo nutartyje numatyta finansinio reikalavimo suma; administratorė nurodė, kad tokiu atveju tikslingiausia teikti skundą. Taigi, viena vertus, pareiškėjas deklaratyviai teigia administratorę pažeidus pareigą, kurios įstatymas nenumato, kita vertus, administratorės veiksmai patvirtina jos bendradarbiavimą ir tinkamą pareiškėjo supažindinimą su galimais jo teisių gynimo būdais. Pastebi ir tai, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo patikslinimo instituto paskirtis nėra siejama su kreditoriaus nesutikimu su patvirtinto reikalavimo suma, t. y. su ginču dėl neįsiteisėjusioje teismo nutartyje numatytos kreditoriaus finansinio reikalavimo sumos.
12. Kadangi pakartotinis pareiškėjo prašymas administratorei buvo pateiktas 2021 m. balandžio 27 d. (pasibaigus terminui dėl finansinių reikalavimų pateikimo, pareiškėjui neginčijus nei vienos teismo nutarties dėl jo reikalavimų patvirtinimo, pareiškėjui jau esant išbrauktam iš kreditorių sąrašo), o prašymu keliami klausimai dėl reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tokiai situacijai sureguliuoti yra skirta JANĮ 41 straipsnio 4 dalis. Ši teisės norma nenumato jokių administratoriaus pareigų rinkti ir teikti teismui svarstyti kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus įstatyme numatytus terminus, taip pat dėstyti savo nuomonę dėl tokių reikalavimų pagrįstumo, o ši teisė suteikta tik teismui.
13. Pažymi, jog atsakovės administratorė nebuvo pareiškėjo ir atsakovės teisinių santykių šalimi, todėl visos reikšmingos faktinės aplinkybės jai nėra žinomos. Visgi vertinant turimus buhalterinės apskaitos dokumentus bei pareiškėjo nurodomas faktines aplinkybes mano, jog vienareikšmiškai patvirtinti pareiškėjo prašymo pagrįstumo negalima. Pirma, pagal buvusio atsakovės vadovo nemokumo administratorei perduotą pareiškėjo ir atsakovės sudarytą darbo sutartį, šalys buvo susitarusios dėl 1 100 Eur atlyginimo neatskaičius mokesčių. Tai reiškia, kad sutikti su pareiškėjo teiginiais apie skaičiuotą mažesnį darbo užmokestį nėra pagrindo. Antra, atsakovės nemokumo administratorei nėra perduoti dokumentai dėl pareiškėjo darbo užmokesčio mažinimo, prastovų, atleidimo iš darbo, todėl šiais klausimais atsakovė plačiau pasisakyti negali. Trečia, atsakovė nesutinka su pareiškėjo pateikiama interpretacija dėl darbo santykių pabaigos. Pagal byloje esančius duomenis, pareiškėjas buvo atleistas 2020 m. rugsėjo 25 d. Visgi iš pareiškėjo prašymo Darbo ginčų komisijai turinio galima spręsti, jog pastarasis iki pat 2021 m. kovo 16 d., t. y. kreipimosi į nemokumo administratorę, nežinojo apie darbo santykių pabaigą. Prašyme teismui dėl finansinio reikalavimo patikslinimo pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių, kaip, kada ir kokiu būdu jam tapo žinoma apie darbo teisinių santykių pabaigą, todėl mano, jog pareiškėjas palaiko Darbo ginčų komisijai pateiktą poziciją.
14. Byloje yra pateikti duomenys ir pareiškėjas neginčija, jog jis buvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą atsakovei 2020 m. gruodžio 16 d. administratorės pranešimu. Akivaizdu, kad iškėlus bankroto bylą, bendrovė nebevykdė jokios veiklos, neatliko darbų, todėl ir pareiškėjas faktiškai negalėjo atlikti jokio darbo. Logiška, jog bent minimaliai apdairus ir atidus asmuo, negaudamas iš darbdavio jokių nurodymų dėl darbo funkcijų vykdymo, turėtų pasidomėti darbdavio veiklos vykdymu ir galimybėmis toliau vykdyti savo darbo sutartyje numatytas pareigas, t. y. atlikti darbą. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad būtų faktiškai dirbęs, pasirodęs darbo vietoje ir kt. - atlikęs jam numatytas pareigas. Vien tai rodo, kad pareiškėjas nesąžiningai ir nepagrįstai teigia tariamai nežinojęs apie darbo santykių pabaigą. Svarbu ir tai, jog pareiškėjui buvus atleistam dar 2020 m. rugsėjo 25 d. (prieš du mėnesius iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo), pastarasis taip pat nepateikė jokių duomenų apie darbo funkcijų atlikimą ir už šį laikotarpį. Nors nemokumo administratorė neturėjo įgaliojimų ir negalėjo atlikti jokių veiksmų iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, todėl neturi faktinių duomenų apie pareiškėjo ir atsakovės šio laikotarpio santykius, mano, kad po darbo teisinių santykių pabaigos atsakovė neturėjo skirti pareiškėjui darbo funkcijų vykdymo, o jei pareiškėjas teigia jas vykdęs, būtent jis tai ir turėtų įrodyti. Atsakovės manymu, byloje esant duomenims apie darbo santykių pabaigą ir nesant jokių duomenų apie tolesnį darbo funkcijų vykdymą, nėra pagrindo išvadoms ir apie atsakovės pareigą už tai atsiskaityti su pareiškėju.
15. Abejonių pagrįstumą dėl nežinojimo apie darbo teisinių santykių pabaigą tariamumo patvirtina ir tai, jog pagal pareiškėjo pateiktus duomenis su juo nebuvo atsiskaitoma dar nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. Akivaizdu, kad tariamai pareiškėjui vykdžius darbines funkcijas, tačiau negavus jokio atsiskaitymo, pastarasis būtų ėmęs domėtis tokiomis aplinkybėmis ir atitinkamai ginti savo teises. Visgi jokių duomenų apie tai į bylą nepateikiama. Nemokumo administratorei nėra perduoti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo ir atsakovės darbo teisinių santykių pabaigą, o teisinis darbo teisinių santykių pabaigos pagrindas nustatytas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazės, kurį ten deklaravo iki bankroto bylos iškėlimo atsakingi atsakovės asmenys. Visgi esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms apie pareiškėjo tariamą nežinojimą apie darbo teisinių santykių pabaigą, nesant duomenų apie jokių darbo funkcijų vykdymą, mano, jog reikalavimai dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir datos pakeitimo yra nepagrįsti.
16. Atsakovė sutinka, kad pareiškėjas nėra atsakingas už bendrovės dokumentų tvarkymą, tačiau susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio nėra su tuo niekaip susijęs. Darbo sutartis iš esmės yra dviejų šalių sudaromas sandoris, kurį pasirašydamos šalys patvirtina jų sulygtas sąlygas. Nagrinėjamu atveju atsakovės nemokumo administratorei perduotas pareiškėjo ir atsakovės darbo sutarties originalas, kuriame aiškiai užfiksuotas darbo užmokesčio dydis, jį nurodant neatskaičius mokesčių. Toks susitarimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes - pareiškėjas neturi pagrindo tikėtis gauti didesnį darbo užmokestį, nei dėl jo susitarė su atsakove. Be to, pareiškėjui neįrodžius darbo teisinių santykių pabaigos datos pakeitimo pagrindo, taip pat byloje esant duomenims apie visiškai kitokį pareiškėjo ir atsakovės sutartą atlyginimą, darytina išvada, jog pareiškėjo pateikti skaičiavimai dėl priteistinų sumų yra neteisingi bei nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo E. N. prašymas tenkinamas iš dalies.
17. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi MB „Auraidos statybos“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 8 d. Įsiteisėjus nutarčiai, MB „Auraidos statybos“ nemokumo administratorė 2020-12-16 pranešimu informavo pareiškėją E. N. (prie pareiškimo pridėta ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis) apie bankroto bylos iškėlimą bendrijai, nurodė, jog pareiškėjas iki 2021-01-06 turi pateikti kreditorinį reikalavimą BMB „Auraidos statybos“, kurį sudaro skola, susidariusi iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas neginčija, jog minėtą pranešimą jis gavo 2020-12-20. Kadangi pareiškėjas neteikė savo kreditorinio reikalavimo nemokumo administratorei, nemokumo administratorė savo iniciatyva kreipėsi į teismą dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, paskaičiuodama kreditorinį reikalavimą pagal atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis.
18. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. ir 2021 m. kovo 15 d. nutartimis patvirtintas MB „Auraidos statybos“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe ir pirmos eilės kreditoriaus E. N.404,94 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Pasak pareiškėjo, apie tokio dydžio patvirtintą kreditorinį reikalavimą jis sužinojo 2021-03-16 iš nemokumo administratorės atsiųsto elektroninio laiško. 2021 m. kovo 25 d. E. N. iš Garantinio fondo lėšų išmokėjus 404,94 Eur, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi (patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas) jis išbrauktas iš BMB „Auraidos statybos“ kreditorių sąrašo.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas E. N. pagal 2020-06-28 sudarytą darbo sutartį nuo 2020-06-29 dirbo pas atsakovę statybininko pareigose. Teismui tiek pareiškėjas, tiek nemokumo administratorė pateikė minėtos darbo sutarties originalus, tačiau jie yra skirtingi – skiriasi sutarties 1.3 punkto sąlygą: pareiškėjo pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje nurodytas 1 100 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius, o nemokumo administratorės - 1 100 Eur neatskaičius mokesčių. Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, jog VSDFV duomenų bazėje kaip suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, nurodyta 607 Eur suma, t. y. minimalioji mėnesinė alga (MMA). Taigi, darbdavys VSDFV pateikė dar kitokius klaidingus duomenis apie E. N. mokamą darbo užmokesčio per mėnesį sumą – minimalų mėnesio atlyginimą, nuo kurio ir buvo skaičiuojami mokesčiai. Teismo vertinimu, darbdavys elgėsi nesąžiningai, todėl visos abejonės, kylančios nagrinėjamu atveju, turi būti vertinamos silpnesniosios šalies – darbuotojo – naudai, taigi, teismas konstatuoja, jog labiausia tikėtina, kad šalys susitarė dėl 1 100 Eur darbo užmokesčio jau atskaičius mokesčius („į rankas“). Įvertinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, jog su buvusiu darbuotoju E. N. nebuvo visiškai atsiskaityta, tačiau tam, kad nustatyti E. N.s kreditorinio reikalavimo dydį, visų pirma reikia nustatyti darbo sutarties nutraukimo momentą, dėl ko nagrinėjamu atveju taipogi kilo ginčas.
20. Nemokumo administratorė teigia, jog darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2020-09-25 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), pareiškėjas teigia, jog jis tik 2021-03-23 iš nemokumo administratorės elektroninio laiško sužinojo, kad buvo neteisėtai atleistas (pagal DK 55 straipsnio 1 dalį), kadangi nėra rašęs jokio prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo. Prašo pripažinti 2020-06-28 darbo sutarties nutraukimą 2021-01-08 pagal DK 62 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju) bei priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį laikotarpiu nuo 2020-06-29 iki 2021-01-08, iš viso 5 141,06 Eur atskaičius mokesčius („į rankas“) (tame skaičiuje 550 Eur išeitinę išmoką pagal DK 62 straipsnio 4 dalį) (žr. šios nutarties 8 punktą).
21. E. N. nesutinka su tuo, jog jo darbo santykiai su MB „Auraidos statybos“ pasibaigė 2020-09-25 (DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu), neigia inicijavęs darbo sutarties nutraukimą, net nežinojo apie tai (sužinojo 2021-03-23), todėl darbo sutartis, pasak pareiškėjo, turi būti pripažinta nutraukta 2021-01-08 pagal DK 62 straipsnį. Teismas su tuo nesutinka.
22. IŠ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, jog E. N. MB „Auraidos statybos“ dirbo nuo 2020-06-29 iki 2020-09-25. Nuo 2020-09-25 iki 2020-10-23 E. N. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020-11-03 iki 2020-12-11 - UAB „(duomneys neskelbtini)“, o nuo 2021-06-07 įsidarbino UAB „(duomneys neskelbtini)“. Iš paminėto akivaizdu, jog nutraukęs darbo santykius su MB „Auraidos statybos“, pareiškėjas įsidarbino kitoje įmonėje, tačiau jis nenurodo ir neteikia duomenų, jog ginčo laikotarpiu būtų dirbęs kitoje įmonėje (MB „(duomenys neskelbtini)“, galimai antraeilėse pareigose). Šios aplinkybės leidžia teismui pripažinti labiau tikėtiną faktą, jog pareiškėjui E. N. buvo žinoma apie darbo sutarties nutraukimą, kurį jis pats ir inicijavo (darbo sutartis nutraukta DK 55 straipsnio pagrindu), kadangi nutraukus darbo sutartį jis iš karto pradėjo dirbti kitoje įmonėje. Taigi, pareiškėjo reikalavimai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei darbo sutarties nutraukimo vėlesne data ir kitu pagrindu, negali būti tenkinami, todėl šioje dalyje pareiškėjo prašymas atmetamas.
23. Konstatavus, jog labiausia tikėtina, kad pareiškėjas E. N. ir MB „Auraidos statybos“ susitarė dėl 1 100 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius („į rankas“), pareiškėjui priteisiama laikotarpiu nuo 2020-06-29 iki 2020-09-25 neišmokėta darbo užmokesčio dalis (už birželio mėnesį – 73,33 Eur (1 100/30x2), už liepos ir rugpjūčio mėnesius – po 1 100 Eur, už rugsėjo mėnesį – 880 Eur (1 100/30x24). Pareiškėjas nurodo, jog yra gavęs 2 558,94 Eur darbo užmokesčio išmokų (įskaitant ir 404,94 Eur garantinio fondo išmoką). Įvertinus tai, jog pagal darbo sutartį MB „Auraidos statybos“ turėjo išmokėti E. N. už jo išdirbtą laiką 3 153,33 Eur, E. N. priteisiama 594,39 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalis. MB „Auraidos statybos“ įpareigotina priskaičiuoti ir sumokėti mokesčius valstybei už neišmokėtą darbo užmokesčio sumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
priteisti E. N. iš mažosios bendrijos „Auraidos statybos“ 594,39 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 39 centų) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.