Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei I. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 30 d. priimto nutarimo panaikinimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-235-2020.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. liepos 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja D. M. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-235-2020, kuriuo R. B. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai, kad jis 2020 m. gegužės 10 d., 12.44 val., (duomenys neskelbtini), savo neveikimu, po Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinio 2020 m. gegužės 18 d. pranešimo Nr.(19.2.)J1-390, iki numatyto termino (2020 m. gegužės 31 d.) ir po termino, nesiėmė priemonių pasirūpinti nuosavybės teise valdomu, galimai avarinės būklės gyvenamosios paskirties pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu žemės sklypuose(duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kaip to reikalauja galiojančios Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės. Tokiu būdu R. B. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T2-31, 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.10 punktą ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d., sprendimo Nr.T2-131, 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.11 punktą. Minėtu nutarimu R. B. nubaustas pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį 370,00 Eur bauda.

R. B. skundu prašo 2020 m. liepos 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodo, jog su priimtu nutarimu bei skirta nuobauda nesutinka. Tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas yra nemotyvuoti - juose neaptartos ir neįvertintos esminės veikos aplinkybės, patvirtinančios administracinio nusižengimo sudėties nebuvimą, apie kurias R. B. ne kartą raštu informavo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusią instituciją. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (19.2.)J1-390 R. B. buvo informuotas, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams 2020 m. gegužės 10 d., 12.44 val. patikrinus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise nuo 2014 m. spalio 9 d. priklauso R. B., nuotraukose buvo užfiksuoti neprižiūrimi statiniai (paskirtis: gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei kiemo statiniai). Šiuo raštu R. B. buvo įpareigotas iki 2020 m. gegužės 31 d. sutvarkyti priklausančius statinius: nedelsiant imtis priemonių. R. B. 2020 m. birželio 15 d. pateikė prašymą, kuriuo administracinę teiseną prašė nutraukti. Prašyme buvo nurodoma, jog R. B. įsigijęs statinius yra kreipęsis į Palangos m. savivaldybės administraciją dėl specialiųjų projektavimo sąlygų pastatų rekonstrukcijai, tačiau 2016 m. kovo 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracija raštu nurodė, kad statinių savininkas gali rekonstruoti ginčo statinius, tik turėdamas žemės sklypų savininkų sutikimą. Žemės sklypų savininkams nesutikus ne ginčo tvarka nustatyti Statinių naudojimosi servitutą, R. B. kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo, būtino tam, kad statiniai galėtų būti remontuojami ir/ar rekonstruojami. Byla nėra išnagrinėta ir šiuo metu nagrinėjama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose (civilinės bylos Nr. e2-383-549/2020). Taigi, dar iki Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 18 d. rašte Nr. (19.2.)J1- 390 pateikto įpareigojimo, R. B., po statinių įsigijimo, dar 2016 m. inicijavo teisinius procesus, kad įstatymų nustatyta tvarka jis galėtų atlikti statinių rekonstrukciją ir/ar remontą. Statiniai yra kitiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, todėl iki teismas nustatys servitutą, statinių savininkas faktiškai negali statiniais naudotis - juos remontuoti ir/ar rekonstruoti, t. y. atlikti veiksmus, kuriuos atlikti jis buvo įpareigotas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (19.2.)J1-390. Tačiau būtent už šio įpareigojimo neįvykdymą R. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas skundžiama administracine nuobauda. Be to, minėtoje civilinėje byloje, be R. B. reikalavimo nustatyti servitutą tikslu statinius prižiūrėti, remontuoti ir/ar rekonstruoti, yra sprendžiamas ir žemės sklypų savininkų priešieškinis, kuriuo prašoma nuosavybės teisę į statinius pripažinti žemės sklypo savininkams. Tai reiškia, jog iki civilinės bylos išnagrinėjimo, nėra išspręstas kilęs teisminis ginčas dėl tikrojo statinio savininko. Teismui nusprendus, jog R. B. netapo statinių savininku, jis apskritai negalėtų būti baudžiamas už statinių nepriežiūrą. Išnagrinėjus 2020 m. birželio 15 d. prašyme pateiktus argumentus ir gavus papildomų duomenų byloje ROIK Nr. 20116888478, 2020 m. liepos 9 d. priimtas sprendimas nenutraukti administracinio nusižengimo tyrimo. Prie šio rašto pridėtu procesiniu dokumentu R. B. buvo informuotas, jog yra šaukiamas atvykti 2020 m. liepos 13 d. į Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių pas vyr. specialistą R. R.. 2020 m. liepos 11 d. institucijai pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašė pateikti 2020 m. liepos 9 d. rašte minimą sprendimą, taip pat atidėti administracinio nusižengimo protokolo surašymą, atsižvelgiant į tai, jog šaukimas atvykti Vilniuje gyvenančiam R. B. buvo atsiųstas likus vienai darbo dienai, o atstovei negalint atvykti į nagrinėjimą dėl užimtumo. Tačiau administracinio nusižengimo protokolo surašymo data nebuvo perkelta, dėl ko R. B. teisės dalyvauti surašant administracinio nusižengimo protokolą, teikti paaiškinimus žodžiu bei turėti atstovą ir naudotis teisine advokato pagalba buvo nepagristai apribotos jau administracinio nusižengimo protokolo surašymo stadijoje. 2020 m. liepos 13 d. Palangos savivaldybės administracijos raštu R. B. buvo informuotas apie jo vardu surašytą administracinio nusižengimo protokolą, nurodant, jog per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo jis gali pateikti paaiškinimą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam pareigūnui el. paštu. Nepraleisdamas šio termino, R. B. 2020 m. liepos 22 d. pateikė savo rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė aukščiau šiame skunde aptartas faktines aplinkybes bei pakartotinai prašė pateikti 2020 m. liepos 9 d. rašte minimą sprendimą, kuriuo prašymas administracinę teiseną nutraukti buvo atmestas bei pateikti šiame rašte minimus papildomai gautus duomenis. Nepaisant to, nei administracinio nusižengimo protokole, nei jo pagrindu priimtame skundžiamame nutarime, konstatuojant administracinio nusižengimo faktą, aplinkybės, jog R. B. galėtų įvykdyti įpareigojimą tik kitoje dar neišnagrinėtoje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu, nebuvo aptartos bei nebuvo motyvuotai įvertintos, tuo pažeidžiant ANK 609 straipsnio 1 dalies, 617 straipsnio 1 dalies bei 618 straipsnio 2 dalies imperatyvius reikalavimus. Tokios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, jog įpareigojime numatytų veiksmų per nustatytą įpareigojime terminą nebuvo galima atlikti ne dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. B. kaltės, bet dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių, aplinkybių.

Pareiškėjas R. B. teismo posėdyje nedalyvavo, teisme gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, jį atstovavo advokatas M. U..

Teismo posėdžio metu R. B. atstovas advokatas M. U. palaikė skundą, jame nurodytų argumentų pagrindu. Paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės administracija įpareigojo R. B. suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinius, kurie neatitinka estetinio vaizdo, tačiau kaip yra žinoma, jog Palangos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas ar pareiškėjas turi teisę rekonstruoti ir tvarkyti pastatą. Civilinėje byloje pareiškėjas prašo suteikti teisę jam rekonstruoti statinį. Institucija puikiai žino, kad R. B. negali rekonstruoti pastato, nes neturi žemės sklypo savininkų sutikimo. Savivaldybė verčia jį atlikti teisės pažeidimą ir be savininkų sutikimo ir neturint teisinio pagrindo rekonstruoti statinį. Todėl, mano, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimas įpareigoti R. B. rekonstruoti statinį neturint teisės tai atlikti, institucija peržengia savo kaip valstybinės institucijos įgaliojimus. Minėtoje civilinėje byloje institucija, būdama trečiuoju asmeniu palaiko ne R. B. poziciją, t. y. nustatyti servitutą, o priešingą poziciją, t. y. reikalavimą nugriauti statinį. Todėl institucija apskritai negalėtų surašyti administracinio protokolo. Negalima nubausti asmenį už tai, ko jis negali atlikti, nes priešingu atveju jis padarytų kitą pažeidimą. Be to, R. B. buvo užkalęs plokštes, tačiau jos buvo nuluptos, o institucijos kurios turi prižiūrėti tvarką, t. y. policijos pareigūnai savo pareigų nevykdo. Be to, savivaldybė davė 13 dienų rekonstruoti pastatą, kas visiškai šiuo atveju neįmanoma. Kadangi teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl servitutų nustatymo, tikslu pastatą rekonstruoti, tačiau civilinė byla nagrinėjama jau ilgą laiką, todėl R. B. neturint žemės sklypo savininkų sutikimo, paprasčiausiai negali nieko daryti. Visi kiti motyvai, t. y. dėl kaltės ir kt. išdėstyti skunde, kurį jie palaiko ir prašo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 30 d. nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną R. B. atžvilgiu nutraukti.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į R. B. skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti, o priimtą 2020 m. liepos 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2020 m. birželio 10 d. Viešosios tvarkos skyrius patikrinęs pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį pastatą, kurio registracijos adresas (duomenys neskelbtini), neįregistruotas adresų registre, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį atviroje teritorijoje žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad neaptvertoje teritorijoje, esant laisvam priėjimui, buvo ilgą laiką neprižiūrimas ir iš išvaizdos apleistas pastatas. Patikrinimo metu apžiūrėjus pastatą iš išorės nuotraukose užfiksuota, kad asbestinio stogo danga vietomis yra įlūžusi ir matomos angos stoge, dalis statinio langų yra apkalti OSB plokštėmis, kitų langų stiklai yra išdužę, įėjimuose durys nerakinamos arba išimtos, statinių sienų tinkas vietomis yra sueižėjęs arba nutrupėjęs, sienos apipieštos „graffiti“. Iš patikrinimo metu darytų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad minėtas Pastatas neišlaiko estetinės statinio ir aplinkos išvaizdos reikalavimų kaip tai numatyta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-31, 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.10 punkte. Patikrinimo metu naudojantis fotoaparatu buvo daromos nuotraukos, kurios pridėtos prie surašyto tarnybinio pranešimo Nr. (19.13.)VŠTS5-91.Pareiškėjas buvo du kartus šaukiamas atvykti į Viešosios tvarkos skyrių dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo, tačiau nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. liepos 13 d. dienos pareiškėjas neatvyko, nepateikė prašymo susipažinti su administracinio nusižengimo byla. Nagrinėjant bylą buvo šaukiami atvykti žemės sklypų savininkai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovai, kurių žemės sklypuose stovi apleistas pareiškėjui priklausantis pastatas, iš kurių gauti raštai, jog jie neprieštarauja, kad pareiškėjas sutvarkytų pastatą. 2020 m. liepos 11 d. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams pakartotinai patikrinus pareiškėjui priklausantį pastatą apžiūros metu padarytos nuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas iki pakartotinai atlikto patikrinimo nesiėmė jokių priemonių pasirūpinti jam nuosavybės teise priklausančio apleisto pastato estetine išvaizda. Tokia veika pareiškėjas pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.11 punktą.

Teismo posėdžio metu Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė I. Š. su skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti, o priimtą 2020 m. liepos 30 d. nutarimą palikti nepakeistu. Byla dėl statinio nepriežiūros tęsiasi nuo 2014 m. Viešos tvarkos skyriaus viena iš funkcijų yra tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimai, t. y. prižiūri kad Palangos mieste esantys statiniai būtų tvarkingi. Jau 2015 m. R. B. ne kartą buvo raginamas tvarkyti pastatą, kuris yra avarinės būklės, yra degęs, gyvena benamiai, gaunami gyventojų skundai, pastatas neužsandarintas. Turi patirtį, visai neseniai analogiškame neužsandarintame pastate buvo sukeltas gaisras, kurio metu žuvo žmonės. Todėl savivaldybė atlikdama jai pavestą funkciją, važiuodami per miestą ir matydami atvirus, apleistus pastatus, juos fiksuoja, ragina savininkus imtis priemonių susitvarkyti, ir jeigu to nepadaro, taiko priemonę įtraukia į neprižiūrimų statinių sąrašą, kad būtų padidintas nekilnojamojo turto mokestis, kas šiuo atveju jau yra padaryta, ir kita priemonė – administracinio poveikio priemonė. 2019 m. už analogišką nusižengimą buvo surašytas administracinis protokolas, R. B. pripažino nusižengimą, nes paskirtą baudą sumokėjo. Šiemet vėl fiksuoja tą patį statinį, rašo tarnybinį pranešimą, raštus. 2020 m. gegužės 18 d. rašte nurodyta imtis priemonių ir informuoti skyrių raštu ko ketinama imtis. Parašymas, kad ką nors daryti, nereiškia kad savivaldybė reikalauja pastatyti naują statinį, juolab yra pridėti suinteresuotų sklypų savininkų raštai, kuriais nurodyta, jog jie niekada neprieštaravo, jog pastatas būtų sandarus, saugus, kad jame negyventų benamiai. Rašte parašyta, kad statinys yra apleistas, raginama sutvarkyti. Jokio kontakto iš R. B., jog būtų ketinama kažką daryti, nebuvo. Rašte parašyta ką užfiksavo, protokolas surašytas dėl tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo. Birželio mėnesį surašytas tarnybinis pranešimas, užfiksuoti duomenys. Protokolas surašytas pastato savininkui R. B., kadangi tokie duomenys yra Nekilnojamojo turto registre. Iš pačios atstovės rašto matyti, kad pareiškėjas buvo užkalęs langus, tačiau nulupo, vadinasi priemonės buvo nepakankamos. Remontas gali būti einamasis, kosmetinis ir t. t. Jeigu žmogus nesuprato, ko buvo reikalaujama, reikėjo skambinti, kreiptis į Palangos miesto savivaldybę. Kad statinys yra blogos būklės, patvirtina aplinkybė, jog jis įtrauktas į apleistų statinių sąrašą, pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 punktą, įtraukiami tik tie statiniai, kurie kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, tokiu būdu laikytina, jog pastatas yra labai blogos būklės. Ar R. B. kreipėsi į savivaldybę dėl specialiųjų projektavimo sąlygų išdavimo, ji tiksliai nežino, tačiau mano jog galimai kreipėsi. R. B. ne vienerius metus turtu nesirūpina. Pastatas yra Vytauto g., Palangoje, centrinė gatvė, matomoje vietoje, todėl svarbu išlaikyti bent minimaliai estetinį vaizdą. Iš NTR išrašo matyti, kad būtent R. B. yra savininkas, ir nei kita civilinė byla, nei nurodytos atstovo aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti jam administracinės atsakomybės už statinio nepriežiūrą. Protokolas surašytas už tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Yra 2019 m. nuotraukos, kuriose situacija tokia pati. Per tą laiką jokių priemonių nebuvo imtasi. Protokolas nebūtų surašytas jeigu asmuo kreiptųsi į instituciją, jog jam reikalingas ilgesnis laikas susitvarkyti. Šiuo atveju jis nieko nedarė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Pareiškėjas R. B. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį 370,00 Eur bauda, už tai, kad jis 2020 m. gegužės 10 d., 12.44 val., (duomenys neskelbtini), savo neveikimu, po Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinio 2020 m. gegužės 18 d. pranešimo Nr.(19.2.)J1-390, iki numatyto termino (2020 m. gegužės 31 d.) ir po termino, nesiėmė priemonių pasirūpinti nuosavybės teise valdomu, galimai avarinės būklės gyvenamosios paskirties pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), tokiu būdu R. B. pažeidė galiojančias Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisykles.

ANK 366 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už analogišką pakartotinį padarytą pažeidimą. Minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į konkrečias, šiuo atveju Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisykles.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T2-31, 1 punktu, patvirtintos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės (redakcija galiojusi iki 2020 m. birželio 11 d.), kurių 7.10 punkte nustatyta, jog asmenys privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką – tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius ir jų aplinką, žemės sklypus taip, kad žemės sklypo bei patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos nepažeistos trečiųjų asmenų teisės. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d., sprendimo Nr.T2-131 2 punktu pripažintas netekusiu galios Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr.T2-31 „Dėl Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ 1 punktas, o 1 punktu, patvirtintos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės (nauja redakcija galioja nuo 2020 m. birželio 11 d.), kurių 8.11 punkte nustatyta analogiška nuostata, kaip ir prieš tai galiojusios redakcijos taisyklių 7.10 punkte, nustatanti asmenims pareigą tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius, kad jie atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos nepažeistos trečiųjų asmenų teisės.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 10 d., 12.44 val., Palangos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas R. R. su vyresniąja patarėja I. Š., patikrino pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas VĮ Registrų centro duomenimis nuosavybės teise nuo 2014 m. spalio 9 d. priklauso R. B.. Apžiūrėtas pastatas iš išorės ir nustatyta, kad asbestinio stogo danga vietomis įlūžusi ir matomos angos stoge, dalis statinio langų apkalti OSB plokštėmis, kitų langų stiklai išdužę, įėjimuose durys nerakinamos arba išimtos, statinio sienų tinkas vietomis sueižėjęs arba nutrupėjęs, sienos apipieštos „graffiti“ (b. l. 12). Šias patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes patvirtina byloje pateiktos nuotraukos (b. l. 13, 15-16, 27), iš kurių matyti pirmiau nurodyta statinio būklė.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr.(19.2.)J1-390 „Dėl statinių adresu (duomenys neskelbtini), tinkamos priežiūros), išsiųstu į R. B. darbovietę(duomenys neskelbtini) paragino jį iki 2020 m. gegužės 31 d. sutvarkyti statinį, apie priimtus sprendimus informuoti Palangos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrių.

Iš 2020 m. birželio 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. birželio 9 d., 14.00 val. pakartotinai buvo atliktas R. B. priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pastato būklė yra tokia pati, kaip ir 2020 m. gegužės 10 d. užfiksuoti patikrinimo metu, R. B. jokių priemonių sutvarkyti pastatą nesiėmė, pastatas neišlaiko estetinės statinio ir aplinkos kraštovaizdžio išvaizdos reikalavimų (b. l. 12).

Pareiškėjas R. B. skundu bei jo atstovas teismo posėdžio metu prašo panaikinti 2020 m. liepos 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą ir administracinę teiseną R. B. atžvilgiu nutraukti motyvuodami tuo, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal R. B. ieškinį dėl servitutų nustatymo, kuriuo pareiškėjas siekia, tikslu rekonstruoti ar pastatyti naują statinį, jog būtų nustatytas servitutas, be to byloje pareikštas priešieškinis, kuriuo žemės sklypo savininkai prašo pripažinti statinio savininkais juos. Atsižvelgiant į tai, R. B. neturi teisės rekonstruoti Palangos miesto savivaldybės administracijos prašomą statinį, kadangi jis nėra žemės sklypo savininkas ir neturint jų sutikimo, jis padarytų kitą teisės pažeidimą, be to pripažinus statinį kitų asmenų nuosavybe, jis net neturėtų pareigos šį statinį prižiūrėti ir tvarkyti.

Tačiau teismas su šiais argumentais sutikti negali, kadangi byloje pateikti priešingi duomenys, t. y. jog žemės sklypų, ant kurių stovi pareiškėjui R. B. nuosavybės teise priklausantis pastatas, savininkų – (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) pranešimai, jog jie niekada neprieštaravo ir neprieštarauja, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai atliktų durų ir langų užkalimo darbus, ar apleisto pastato estetinio vaizdo tvarkymo darbus, tam, kad į avarinės būklės pastatą nepatektų tretieji asmenys, kaip tai numatyta Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse (b. l. 23, 26). Tokiu būdu, atmestini pareiškėjo bei jo atstovo nurodyti teiginiai, jog negali sutvarkyti pastato, kadangi neturi žemės sklypų savininkų sutikimo. Taip pat pažymėtina tai, kad nors pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo aplinkybę, jog neaišku kada žemės sklypų savininkai pateikė raštus dėl jų sutikimo pareiškėjui leisti atlikti statinio tvarkymo darbus, tačiau tai esminės reikšmės neturi, juolab pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, jog laiku ėmėsi priemonių raginimui įvykdyti ir kreipėsi į minėtus žemės sklypų savininkus, t. y. po Palangos miesto savivaldybės administracijos raginimo, dėl sutikimo susitvarkyti pastatą. Skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėjas negalėjo susitvarkyti pastato, kadangi neturi žemės sklypų savininkų sutikimo (leidimo), kai dėl tokio sutikimo gavimo pareiškėjas į juos net nesikreipė, todėl pareiškėjo bei jo atstovo argumentai, atmestini, kaip nepagrįsti.

Taip pat pažymėtina, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose civilinio proceso tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-383-549/2020, pagal ieškovų R. B. ir O. A. ieškinį atsakovams A. Č., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl servitutų nustatymo ir kompensacijų priteisimo bei atsakovų A. Č., (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovams R. B. ir O. A. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. I., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), antstolė R. V., D. S. H. T., S. A. M., V. A., notarė A. B. su alternatyviais reikalavimais:1) dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei bendrosios dalinės nuosavybės teisės į statinius pripažinimo; arba 2) dėl įpareigojimo nugriauti statinius. Minėtoje byloje sprendžiamas žemės naudojimo klausimas, t. y. R. B. su bendraturte prašo nustatyti servitutą, o atsakovai priešieškiniu alternatyviais reikalavimais prašo pripažinti sandorius, kuriais įgytas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (dėl kurio nepriežiūros surašytas administracinio nusižengimo protokolas) ir kiti statiniai, niekiniais ir negaliojančiais bei pripažinti atsakovams šiuos statinius bendrąja daline nuosavybe arba netenkinus pirmojo reikalavimo įpareigoti ieškovus minėtus statinius nugriauti.

Nors Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla ir ši administracinio nusižengimo byla yra susijusios (dėl to paties pastato), tačiau šioje byloje sprendžiamas R. B. administracinės atsakomybės klausimas dėl Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo, t. y. jo, kaip pastato, esančio Vytauto g. 176, Palangoje, savininko, pareigos tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius, kad jie atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos nepažeistos trečiųjų asmenų teisės.

Byloje ginčo, jog pastatas(duomenys neskelbtini), yra labai blogos, galbūt avarinės būklės, nekilo, tačiau pareiškėjas R. B. prašo panaikinti priimtą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, motyvuodamas, jog jis nėra žemės sklypo savininkas, o be žemės sklypų savininkų sutvarkyti pastato, jis neturi teisės, nes būtų padarytas kitas teisės pažeidimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje pateikti žemės sklypų savininkų pranešimai, kad jie niekada neprieštaravo ir neprieštarauja, kad pastatas būtų užsandarintas, ir /ar sutvarkytas taip, kad būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, benamiai nepatektų į jį.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas taip pat kėlė klausimą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos rašte išdėstyto raginimo apimčių (remontuoti, rekonstruoti, nugriauti). Iš rašto (raginimo) turinio matyti, kad jame nurodyta 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T2-31, 1 punktu, patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (redakcija galiojusi iki 2020 m. birželio 11 d.), 7.10 punkto nuostata, nustatanti savininko pareigą tvarkyti ir prižiūrėti jam priklausančius statinius ir aplinką taip, kad būtų išlaikyta estetinė statinio ir jo aplinkos išvaizda, o ne Statybos įstatymo ar kitų statybos teisinius santykius, reguliuojančių teisės aktų nuostatos, kas neabejotinai patvirtina, jog raštu buvo raginama susitvarkyti statinį taip, kad jis nekeltų grėsmės tretiesiems asmenims (t. y. užkalti, ar kitaip užsandarinti angas per kurias patenka benamiai) bei išlaikyti estetinę pastato ir aplinkos išvaizdą, o ne atlikti statybos darbus, kuriems atlikti reikalingas statybos leidimas ir kita projektinė dokumentacija. Be to, 2019 m. birželio 17 d. Palangos miesto savivaldybės administracija jau buvo surašiusi administracinio nusižengimo protokolą R. B. už analogišką administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas administraciniu nurodymu paskirtą baudą sumokėjo, kas tik patvirtina, jog jis pripažino padarytą nusižengimą. Be to, tiek pareiškėjas skunde, tiek jo atstovas teismo posėdžio metu, nurodė, jog pareiškėjas jau buvo užkalęs langus plokštėmis, tačiau jos buvo nuluptos, kas taip pat tik patvirtina, jog pareiškėjui raginimo susitvarkyti pastatą, kaip tai numato tvarkymo ir švaros taisyklės, apimtys buvo aiškios ir žinomos, tačiau šiuo atveju jis jokių veiksmų nesiėmė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad pastatas buvo apkaltas plokštėmis, tačiau jas nulupo, todėl atstovo įsitikinimu, pareiškėjas nėra kaltas, kad institucijos, šiuo atveju policijos pareigūnai, nevykdo savo funkcijų, t. y. neužtikrina, kad svetimi asmenys nepatektų į pareiškėjui priklausantį pastatą, jo neniokotų. Tačiau pažymėtina tai, kad prižiūrėti jam priklausantį turtą, pareigą turi ne policijos pareigūnai, o pastato savininkas, ir nustačius, jog buvo įsibrauta į jo nuosavybę, turi kreiptis su pareiškimu į policijos įstaigą, siekiant, jog būtų nustatyti kalti asmenys ir atlyginta padaryta žala, tačiau šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į policijos pareigūnus dėl to, jog buvo įsibrauta į jam priklausantį pastatą ar padaryta turtinė žala. Kaip nurodė teismo posėdžio metu Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė I. Š., R. B. nuo 2019 m. birželio 17 d., kai buvo pirmą kartą surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ir esant toje byloje fiksuotoms nuotraukoms, šiai dienai jokių priemonių pasirūpinti savo pastatu nesiėmė, situacija yra išlikusi nepakitusi.

Taip pat pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog minėtoje civilinėje byloje teismui pripažinus pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovų nuosavybe, tokiu būdu pareiškėjas net neturėtų pareigos tvarkyti pastatą, todėl šiuo atveju iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas, R. B. negali būti taikoma administracinė atsakomybė už šio statinio nepriežiūrą, tačiau teismas su šiais atstovo argumentais sutikti negali, kadangi Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenimis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. spalio 9 d. nuosavybės teise priklauso R. B..

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl pastato, esančio(duomenys neskelbtini), nepriežiūros surašytas protokolas ir priimtas nutarimas R. B. atžvilgiu, šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo traukti administracinėn atsakomybėn kitą asmenį, kadangi šiai dienai būtent pareiškėjas R. B. yra šio pastato savininkas. Net darant prielaidą, jog išnagrinėjus civilinę bylą ir pripažinus statinio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais kitus asmenis, priklausomai nuo teismo taikytų sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais pasekmių, pareiškėjas įgytų teisę reikalauti patirtus nuostolius (taip pat ir pastato priežiūrai patirtas išlaidas) iš nesąžiningų kaltų asmenų (negalėjusių ar neturėjusių teisės sudaryti ginčijamus sandorius).

Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, jog institucija išnagrinėjo administracinę bylą jam nedalyvaujant, nepateikė prašomų dokumentų, taip pat neatidėjo protokolo surašymo, nors buvo teikti rašytiniai paaiškinimai, prašymai per atstovę.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. birželio 12 d. raštu Nr.(19.2.)J1-467, išsiuntė R. B. šaukimą atvykti į 2020 m. birželio 16 d., 14.00 val. administracinio protokolo surašymui (b. l. 17). 2020 m. birželio 15 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai pateiktas R. B. atstovės R. M. prašymas nutraukti administracinę teiseną R. B. atžvilgiu, nesant administracinio nusižengimo požymių. 2020 m. liepos 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracija šio prašymo netenkino ir pakartotinai išsiuntė R. B. teismo šaukimą 2020 m. liepos 13 d., 14.00 val. atvykti į Palangos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrių protokolo surašymui. 2020 m. liepos 11 d. Palangos miesto savivaldybės administracijoje gautas R. B. rašytiniai paaiškinimai ir prašoma pateikti 2020 m. liepos 9 d. sprendimą, kuriuo prašymas nutraukti administracinę teiseną, atmestas bei papildomus dokumentus, kurių pagrindu prašymas atmestas, taip pat atidėti administracinio nusižengimo protokolo surašymą (b. l. 29). Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas buvo du kartus šaukiamas atvykti į Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo, tačiau nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. liepos 13 d. (per mėnesį laiko) pareiškėjas neatvyko, nepateikė prašymo susipažinti su administracinio nusižengimo byla. Administracinėje byloje jos nagrinėjimo metu advokatė R. M. teikė rašytinius paaiškinimus ir prašymus pareiškėjo vardu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal pridedamus dokumentus advokatei suteikta teisė atstovauti R. B. civilinėje byloje, tokių įgaliojimų administracinio nusižengimo byloje turėjimą patvirtinančių duomenų, atstovė nepateikė, todėl laikytina, kad 2020 m. liepos 20 d. raštu Nr. (19.2)-D3-2324 Palangos miesto savivaldybės administracija pagrįstai neteikė prašomų duomenų atstovei, surašė administracinį protokolą bei išnagrinėjo bylą pareiškėjui nedalyvaujant.

Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl asmens kaltės padaryti. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad R. B. kalte padarius ANK 366 straipsnio 2 dalyje, numatytą nusižengimą – t. y., kad jis 2020 m. gegužės 10 d., 12.44 val., (duomenys neskelbtini), savo neveikimu, po Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinio 2020 m. gegužės 18 d. pranešimo Nr.(19.2.)J1-390 iki numatyto termino (2020 m. gegužės 31 d.) ir po termino, nesiėmė priemonių pasirūpinti nuosavybės teise valdomu, galbūt avarinės būklės gyvenamosios paskirties pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kaip to reikalauja galiojančios Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, kai už analogišką administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, jau buvo baustas 2019 m. birželio 17 d., nėra pagrindo abejoti.

Teismo vertinimu, R. B. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - sankcijoje numatytas baudos vidurkis 370,00 Eur bauda, kuri atitinka ANK 22 straipsnyje, įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, nėra aiškiai per griežta, t. y. individualizuota tinkamai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vertindamas faktinius duomenis, teismas daro išvadą, jog Palangos miesto savivaldybės administracija išsamiai atlikusi tyrimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl panaikinti 2020 m. liepos 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos priimto nutarimo Nr. SAVAD-25-ANR_N-235-2020, kuriuo R. B. už ANK 366 straipsnio 2 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda – 370,00 Eur bauda, nėra pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog 2020 m. liepos 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimas Nr. SAVAD-25-ANR_N-235-2020, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. B. skundo netenkinti.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-235-2020 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.