- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-601-278/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00893-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.), Romualdas Januška
- Atsakovas
- G. A., Ritai Reistaitienei, notarei Ritai Reistaitienei
- Ieškovas
- M. C. V. V., N. J. V. V., M. V. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-601-278/2011
Teisėjas V.Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00893-2010-6
2011 m. lapkričio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. C. V. V. , N. J. V. V. , M. V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1786-828/2010 pagal ieškovių M. C. V. V. , N. J. V. V. , M. V. V. ieškinį atsakovams G. A. , notarei Ritai Reistaitienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių atstovų, atsakovių paaiškinimus ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės nurodė, kad 2009-12-10 miręs jų tėvas P. F. M.V.V., 2007-11-15 sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei G. A. . Nurodė, kad testamentas buvo sudarytas apgaulės įtakoje, palikėjui suklydus, be to, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei. Nurodė, kad palikėjas ir atsakovė G. A. gyveno kartu kaip partneriai nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2008 m. sausio 4 d.. Teigė, kad atsakovė G. A. įkalbėjo palikėją sudaryti ginčijamą sandorį, nurodydama, kad juo mainais už jo turtą ji prisiims priešpriešines pareigas – rūpintis, išlaikyti testatorių iki mirties. Nurodė, kad atsakovė nutylėjo tikrąsias ginčijamo sandorio pasekmes, kad iš tikrųjų jokių pareigų ji neprisiima. Teigia, jog nesąžiningą atsakovės elgesį patvirtina ir ta aplinkybė, kad P.F.M.V.V. 2008-05-08 pareiškė teisme ieškinį G. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pats dalyvavo teismo posėdžiuose ir 2008-11-25 sprendimu ginčijami sandoriai buvo pripažinti apsimestiniais ir tariamais, o turtas grąžintas ieškovui. Nurodė, kad testatorius, sudarydamas ginčijamą sandorį, suklydo, nes tikroji jo valia buvo sudaryti rentos sutartį. Valia nebuvo išreikšta tinkamai, kadangi palikėjas nemokėjo lietuvių kalbos, silpnai suprato angliškai, notarė jam suprantama kalba neišaiškino sudaromo sandorio esmės, sukeliamų teisinių pasekmių, o atsakovė G. A. įtikino, jog sudaroma rentos sutartis. Supratęs, kad klydo, palikėjas bandė panaikinti testamentą, tačiau to negalėjo padaryti dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Nurodė, kad testamentas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei, nes palikėjas turėjo vaikų, tame tarpe ir nepilnamečių, tačiau visą savo turtą testamentu paliko giminyste su juo nesusijusiam asmeniui, su kuriuo bendravo trumpą laiką. Teigia jog tuo buvo pažeisti teisėti paveldėtojų pagal įstatymą interesai, sąžiningumo, teisingumo principai. Testamentas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to, jog, jį tvirtindama, notarė pažeidė įstatymą, nes testatoriui neišaiškino atliekamo veiksmo prasmės ir pasekmių, sandorio pakeitimo, panaikinimo tvarkos. Prašė teismą pripažinti testamentą negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad sandoris buvo sudarytas suklydus, nes prieš sudarant sandorį, testatoriui kelis kartus buvo išaiškinta jo esmė ir pasekmės, notarė testatoriui paaiškino ir apie privalomą palikimo dalį nepilnamečiam vaikui, kurios testamentu pakeisti negalima. Testamento tekstas buvo išverstas į olandų kalbą, o žodis „testamentas“ yra tarptautinis žodis, jo rašyba ir reikšmė iš esmės yra tokia pat kaip ir olandų kalba. Nurodė, kad sandorio turinys yra paprastas ir aiškus, visiškai suprantamas ir asmeniui neturinčiam specialių teisinių žinių, o iš testamento turinio buvo aiški sandorio esmė ir visos jo pasekmės. Teismas nustatė, kad palikėjas anksčiau buvo sudaręs testamentą kitam asmeniui ir darė išvadą, kad P.F.M.V.V. turėjo supratimą apie sudaromą sandorį, jo esmę. Nurodė, kad testamentas yra vienašalis sandoris, rentos sutartis yra dvišalė. Ją sudarant, įsipareigoja rentos mokėtojas, todėl ir ši sandorio šalis turi patvirtinti sutartį, ją pasirašydama, tačiau G. A. ginčijamo sandorio nepasirašė, todėl būdamas apdairus ir rūpestingas, minėtą aplinkybę turėjo suvokti ir palikėjas. P.F.M.V.V. sandorio sudarymo metu buvo brandaus amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus, buvusius sandorio sudarymo metu ir galėjusius turėti įtakos suvokimui, nėra, testatorius buvo sėkmingas verslininkas, sukaupęs ir valdęs didelės vertės turtą, gerai išmanęs komercinius reikalus, todėl teismas konstatavo, jog jam yra keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, kad jo galimas suklydimas būtų pateisintas. Konstatavo, jog įstatyme numatyta galimybė nevaržomai sudarytą sandorį panaikinti ar pakeisti, tačiau testamentas nebuvo panaikintas ar pakeistas daugiau kaip vienerius metus nuo galimo valios jį panaikinti išreiškimo. Pats testatorius teismo posėdyje kitoje byloje 2008-11-11 nurodė, jog yra sudaręs testamentą, o ne rentos su atsakove sutartį. Įvertinęs aplinkybių visetą, teismas darė išvadą, kad palikėjo išreikšta valia – testamento sudarymas – atitiko jo vidinę valią, ir ieškovės neįrodė, jog, sudarydamas ginčijamą sandorį, testatorius suklydo. Ieškovės taip pat neįrodė aplinkybės, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės. Sandorio sudarymo aplinkybės patvirtina, kad palikėjo ketinimai buvo sudaryti būtent testamentą, kurio sudarymo priežastis – palikėjo ir atsakovės partnerystė, palikėjas suvokė jo sudaromo sandorio esmę. Nurodė, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų ir apie tai, kad atsakovė G. A. ar kiti asmenys tyčia suklaidino palikėją, ko pasekoje jis sudarė sandorį, neatitinkantį jo valios. Pažymėjo, kad palikėjo valia po mirties palikti turtą savo nuožiūra kitiems asmenims, bet ne vaikams neprieštarauja gerai moralei, kadangi tokia galimybė yra visuotinai pripažįstama ir numatyta įstatyme, todėl sandorio pripažinti negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms taip pat nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netyrė ir nepasisakė dėl fakto, jog notarė neatliko savo pareigos išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes. Teismas neįsigilino į bylos esmę, t.y. ieškovių pareikšto ieškinio motyvus, klaidingai nustatė svarbias bylos faktines aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, ko pasėkoje nepagrįstai ir teisine prasme nemotyvuotai nustatė, jog notarė nepažeidė imperatyvių nuostatų, o testatorius turėjo bei gavo pakankamai informacijos apie testamento esmę ir sukeliamas teisines pasekmes pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią teisę. Nurodo, kad teismas pasisakė tik dėl to, kad notarė išaiškino testamento pakeitimo ir panaikinimo tvarką palikėjui anglų kalba, tačiau neįvertinta, jog pati notarė yra nurodžiusi, jog nekalba anglų kalba, todėl su testatoriumi kalbėjo lietuviškai, o atsakovė G. A. vertė jos žodžius į anglų kalbą. Aptariamos pareigos notaras aiškiai neatliko, kadangi nei pats, nei su kvalifikuoto specialisto pagalba, neišaiškino testatoriui testamento reikšmės bei sukeliamų pasekmių, todėl nėra jokios galimybės samprotauti apie testatoriaus galimybes suvokti testamento prasmę arba daryti prielaidas, jog atsakingas ir protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis būtų supratęs sudaromo sandorio esmę. Teismas neįsigilino į bylos esmę, t. y. ieškovių pareikšto ieškinio motyvus, klaidingai nustatė svarbias bylos faktines aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas nurodė, jog CK 5.19 str. aptartos testatoriaus teisės apribojimas būtų laikomas prieštaraujančiu gerai moralei ir viešai tvarkai, tačiau nenurodė tokią poziciją pagrindžiančių motyvų. Sprendžiant klausimą, kas yra mažiau moralu, ar palikti visą savo turtą vaikams, ar svetimam žmogui, kuris jau bandė pasisavinti iš testatoriaus prabangų automobilį, sudarinėjo nerealius sandorius su savo broliu siekdama paslėpti turtą, bylinėjosi, nebendravo su testatoriumi, yra būtina atsižvelgti į susidariusią faktinę situaciją, vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Nurodo, jog procesiniuose dokumentuose abejose civilinėse bylose bei teismo posėdžio metu G. A. minėjo, kad ji įsipareigojo rūpintis testatoriumi, o jis mainais užrašė jai savo turtą, todėl testamentas iš tikrųjų gali neatitikti tikrosios testatoriaus valios. Tai, kad P.F.M.V.V. testamentą sudarė suklydimo įtakoje, t. y. klysdamas dėl esminio testamento požymio, jog tai nėra dvipusis sandoris su priešpriešiniais jo ir G. A. įsipareigojimais, patvirtina jo siekis panaikinti testamentą po to, kai sužinojo apie tokios rūšies sandorio esmę. Nurodo, jog yra neteisėta ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų, nes atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo prijungti prie bylos pažeidžiant CPK 98 str. 1 d. nuostatas, jau pabaigus bylos nagrinėjimais esmės, t.y. po to, kai papildomi įrodymai, tame tarpe ir dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, negalėjo būti priimti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. A. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovės, teigdamos, kad testamentas pripažintinas negaliojančiu CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais, prieštarauja pačios sau. Sandorį ginčijant CK 1.90 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu laikoma, kad kita sandorio šalis, t. y. atsakovė, yra sąžininga, o iš esmės suklydo tik palikėjas. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu sandoris pripažintinas negaliojančiu, kai sandorio šalis, t.y. atsakovė, aktyviais veiksmais sąmoningai klaidino kitą sandorio šalį. Sudarant testamentą tokia situacija, kai vienu metu viena sandorio šalis iš esmės suklydo apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu ir kitos šalies buvo apgauta, yra negalima, nes vienu metu atsakovė negali būti ir sąžininga ir kartu naudoti apgaulę. Reikšdamos ieškinį dėl sandorio nuginčijimo nurodytais dviem vienas kitam prieštaraujančiais pagrindais, ieškovės elgiasi nesąžiningai. Ieškovių teiginiai, kad testamentas neatitiko tikrosios palikėjo valios, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovės taip pat nenurodo, kokias konkrečiai materialines ir procesines teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Mano, jog teismas tinkamai, nešališkai, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Atsakovė R. Reistaitienė apeliacinį skundą prašo atmesti. Teigia, kad ieškovės nenurodė, kokia testamento sąlyga prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog notarė neišaiškino testatoriui sudaromo sandorio prasmės ir pasekmių. Nurodo, kad testamento sudarymas vyko etapais: išaiškinimas tikrųjų ketinimų, projekto paruošimas, vertimas į olandų kalbą ir testamento pasirašymas. Pažymi, kad supranta anglų kalbą ir sekė G. A. vertimų testatoriui atitiktį jos pasakytiems žodžiams. Nurodo, kad testamento turinį ir pasekmes testatorius turėjo galimybę suprasti ne tik iš notaro paaiškinimų, bet ir iš paties testamento teksto, kuris buvo išverstas į olandų kalbą. Apie galimybę pakeisti ar panaikinti testamentą testatoriui buvo išaiškinta, be to, tai aiškiai nurodyta ir pačiame testamente. Be to, nurodo, kad sandorio pakeitimo ar panaikinimo tvarkos žinojimas ar nežinojimas, sudarant sandorį neturi jokios įtakos sprendžiant apie sandorio šalies valią sandorio sudarymo metu. Teigia, jog visi ieškovių teiginiai, susiję su notarės veiksmais, yra pagrįsti tik prielaidomis. Nurodo, kad pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu nėra jokio pagrindo. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog sandorio sudarymo metu būtų egzistavusios kokios nors aplinkybės, galėjusios paveikti testatoriaus valią ar suformuoti klaidingą aplinkybių suvokimą. Liudytojai tik girdėjo apie vėliau pasikeitusią testatoriaus valią, tačiau nuomonės pakeitimas neturi įtakos sprendžiant apie sandorio teisėtumą jo sudarymo metu. Net jei ir būtų nustatyta, kad testatorius nelabai suprato sandorio esmę, jis privalėjo būti atidus ir apdairus, rūpintis savo teisių įgyvendinimu ir nepasirašyti neaiškaus teksto. Nurodo, jog nėra pagrindo teigti, kad testatorius, sudarydamas sandorį manė, jog sudaro išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nes apie išlaikymą iki gyvos galvos nebuvo kalbama. Teigia, jog palikėjas uždavinėjo klausimus, susijusius su turto palikimu po mirties. Jei ir būtų nustatyta, kad palikėjas visą savo turtą paliko G. A. tikėdamasis, kad ji juo rūpinsis, tai būtų vertintina kaip sandorio sudarymo motyvas, o motyvai nėra laikomi sandorio sudarymo esminėmis sąlygomis, todėl nebūtų pagrindo sandorį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2007-11-15 P. F. M.V.V., miręs 2009-12-10, sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, paliko atsakovei G. A. . Šį testamentą patvirtino notarė R. Reistaitienė (1 t., b.l. 25). Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, todėl testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Apeliantės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad sudarydamas sandorius palikėjas dėl sveikatos būklės nesuprato savo veiksmų, tačiau teigia, jog P.F.M.V.V. nesuprato sudaromo sandorio esmės, nes nesuprato lietuvių kalbos, blogai suprato anglų kalbą, be to, nesuprato, kad sudaro testamentą, o ne rentos sutartį, todėl buvo apgautas ir suklaidintas. Be to, teigia, jog sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Kadangi testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, todėl kaip ir kiti sandoriai jis gali būti nuginčytas (CK 5.17 str.). Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y., ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Iš pirmosios instancijos teismui duotų liudytojos A. K. parodymų matyti, kad testatorius P.F.M.V.V. Olandijoje buvo sudaręs testamentą jos seseriai A. G. , todėl darytina išvada, kad P.F.M.V.V. buvo žinoma testamentų sudarymo tvarka, jų esmė bei jo teisė palikti savo turtą ne tik vaikams, sutuoktinei, giminėms, bet ir pažįstamiems asmenims (1 t., b.l. 153-162). Kadangi testatorius laisva valia sprendžia dėl testamento turinio ir turi teisę savo nuožiūra visą turtą ar jo dalį palikti bet kuriam asmeniui, todėl apeliančių teiginys, jog sudarytas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes turtas yra paliktas svetimam asmeniui, yra nepagrįstas (CK 5.18 str.). Civilinis kodeksas, įtvirtindamas asmens teisę spręsti, kam palikti savo turtą po mirties, numato ir apsaugą išlaikymo reikalaujantiems asmenims. Iš bylos dokumentų matyti, kad minėta įstatymo nuostata įrašyta ir ginčo testamente, todėl testatoriaus nepilnametės dukters interesai yra apsaugoti. Tai, jog kitų ieškovių atžvilgiu testatorius testamentu jokios dalies nepaskyrė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog testamentas prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl pripažinti jį negaliojančiu šiuo pagrindu negalima. Iš bylos duomenų, atsakovės R. Restaitienės paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad testatorius dėl testamento sudarymo kelis kartus lankėsi notarės kontoroje, kur jam buvo išaiškinta testamento sudarymo tvarka, nepilnamečių vaikų teisė į privalomąją dalį. Nors apeliantės teigia, kad P.F.M.V.V. nesuprato sudarąs testamentą, nes nesuprato kalbos, jam nebuvo išaiškinta testamento esmė, tačiau šie teiginiai vertintini kritiškai, nes iš byloje esančio testamento kopijos matyti, jog testamentas buvo surašytas ne tik lietuvių, bet ir P.F.M.V.V. suprantama gimtąja olandų kalba. Duomenų, kad sandorio tekstas, kurio vertimas yra tame pačiame puslapyje, buvo išverstas neteisingai, teismui nepateikta (1 t., b.l. 25, CPK 178 str.). Be to, nepaneigta, jog testatorius suprato ir anglų kalbą, kuria jam buvo paaiškinta testamento esmė, nes iš liudytojų A. S. , L. B. , A. Š. ir kt. parodymų matyti, kad su P.F.M.V.V. buvo bendraujama anglų kalba (1 t., b.l. 153-162). Ieškovės teigia, kad G. A. jų tėvą apgavo, pažadėjusi juo rūpintas, todėl P.F.M.V.V. suprato, jog yra sudaroma rentos sutartis. Minėtus teiginius kolegija atmeta, kaip neįrodytus, be to, iš byloje esančio Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-310-212/2008 posėdžio protokolo matyti, jog 2008-11-11 dienos posėdyje apklausiamas ieškovu P.F.M.V.V. nurodė, jog yra parašęs testamentą G. A. (1 t., b.l. 130-140). Minėtame teismo posėdyje P.F.M.V.V. paaiškino jog testamentą yra sudaręs, nes neturi šeimos, kad jo ir G. A. santykiai tuo metu klostėsi puikiai. Apie tai jog jis buvo apgautas, nesuprato kokį sandorį yra sudaręs, ar, kad ketino sudaryti rentos sutartį, teismui nenurodė. Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, kad sudarydamas testamentą P.F.M.V.V. išreiškė savo tikrąją valią ir suprato kokį sandorį sudaro, todėl teigti, kad jis iš esmės suklydo dėl sudaromo sandorio, nėra pagrindo (CK 1.90 str.). Ta aplinkybė, kad sudarant sandorį dalyvavo ir G. A. , nėra pagrindas konstatuoti, jog tuo testatoriaus valiai buvo daromas poveikis. Be to, testamentą jis jau buvo sudaręs ir anksčiau, pats buvo brandaus amžiaus, sėkmingai vykdė verslą Olandijoje, su liudytoju L. B. ketino pradėti verslą Lietuvoje, kalbėjo keliomis užsienio kalbomis, todėl konstatuoti jog P.F.M.V.V. nesuprato sudaromo sandorio esmės, sprendimą dėl testamento sudarymo priėmė veikiamas pašalinių veiksnių ar buvo tyčia suklaidintas, nėra pakankamo pagrindo. Sandorio sudarymo metu G. A. gyveno su testatoriumi, todėl net tuo atveju jeigu G. A. ir žadėjo rūpintis P.F.M.V.V. iki gyvos galvos, neįrodo, jog buvo ketinama sudaryti rentos sutartį. Ta aplinkybė, jog vėliau testatorius ketino panaikinti testamentą, neįrodo, jog testamento sudarymo metu jis esmingai suklydo. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad testamentas nebuvo panaikintas ar pakeistas daugiau nei vienerius metus nuo tokio ketinimo išreiškimo pažįstamiems asmenims. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad testatorius bandė panaikinti testamentą, tačiau neginčijamų įrodymų jog realiai jis tokius veiksmus atliko, teismui nepateikta. Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. pradžioje atsakovė G. A. grįžo gyventi į Panevėžį, todėl P.F.M.V.V. iki savo mirties 2009-12-10 turėjo pakankamai laiko įvykdyti ketinimus ir panaikinti testamentą. Be to, nepaneigta, jog testatorius ir vėliau bendravo su atsakove, prieš mirtį kvietėsi G. A. ir jos dukrą pas save, bendravo su jomis, apmokėjo jų kelionę, kas leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių vykę ginčai 2008 m. buvo išspręsti ir šalys buvo susitaikę. Ta aplinkybė, jog 2008 m. P.F.M.V.V. buvo atvykęs pas notarę kartu su liudyt. L. B. ir buvo teiraujamasi apie testamento panaikinimą, nėra pakankamas įrodymas jog P.F.M.V.V. ėmėsi realių veiksmų panaikinti testamentą. Neginčijamų duomenų, jog piktnaudžiavimas alkoholiu sukliudė P.F.M.V.V. panaikinti testamentą, taip pat nepateikta. Nors ieškovės nurodo, kad G. A. apgavo testatorių ir aplinkybę, jog atsakovė buvusi nesąžininga grindžia Panevėžio apygardos teisme nagrinėta civiline byla dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tačiau nurodyta aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, kad sudarant testamentą atsakovė buvo nesąžininga. Įvertintina, kad testatorius bendravo ne tik su atsakove, bet ir su kitais asmenimis ir jei nesuprato sudaromo sandorio esmės, turėjo galimybę konsultuotis su teisininkais, kurie jį atstovavo 2008 m., reiškiant ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ketinimo ginčyti testamentą P.F.M.V.V. nenurodė ir Panevėžio apygardos teismui (1 t. b.l. 101-104).
Apeliaciniu skundu teigiama, jog notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, neatliko įstatymu nustatytos pareigos išaiškinti testatoriui atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, todėl jis nesuprato, kokį sandorį realiai sudarinėja ir kokios yra sudaromojo sandorio pasekmės. Minėti apeliacinio skundo teiginiai atmestini. Kaip nurodyta aukščiau, nepaneigta, jog testatorius dėl testamento sudarymo notaro kontoroje lankėsi kelis kartus, su testatoriumi notarė bendravo jam suprantama anglų kalba, tiek pati, tiek ir atsakovės G. A. pagalba, aiškinosi P.F.M. V.V. turimų vaikų skaičių, jų amžių ir išaiškino testatoriui privalomo palikimo dalies nepilnamečiui vaikui sąvoką ir pasekmes bei galimybę pakeisti, panaikinti testamentą, o testamentą patvirtino tik po to, kai jo tekstas buvo išverstas į olandų kalbą. Byloje nėra duomenų, jog palikėjas sandorio sudarymo metu būtų išreiškęs norą, jog sudarant sandorį dalyvautų vertėjas, todėl darytina išvada, kad pats pasirinko anglų kalbą kaip jam priimtiną ir suprantamą bendraujant su notare. Testamente nurodyta, jog testatoriui išaiškinta, kad jis turi teisę sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, todėl net ir tuo atveju jeigu notarė nebūtų išaiškinusi testatoriui šios teisės, P.F.M.V.V. turėjo galimybę gimtąja kalba perskaityti šį išaiškinimą ar kreiptis į teisininkus (1 t., b.l. 25). Nors apeliantės teigia, kad testatorius nesuprato kokį sandorį sudarė, nes jam nebuvo tinkamai išaiškinta tvirtinamo sandorio esmė, tačiau kaip nurodyta aukščiau, testamentą jis anksčiau buvo sudaręs ir kitų asmenų naudai, be to, patvirtintas sandoris buvo išverstas į jam suprantamą kalbą, tai jog yra sudaręs testamentą, o ne kitokį sandorį, jis pats patvirtino Panevėžio apygardos teisme 2008-11-11 teismo posėdžio metu, todėl minėtas teiginys vertintinas kritiškai ir atmestinas. Teismui nepateikta jokių duomenų, kad testatorius būtų siekęs sudaryti ne testamentą, bet kitokį sandorį, nes ir vėliau, lankydamasis pas tą pačią notarę su liudytoju L. B. , buvo kalbama apie testamentą ir pretenzijų, jog buvo patvirtintas sandoris, kurio jis neketino sudaryti nebuvo nurodytas. Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, kad notarė atliko jai LR notariato įstatymo 30 straipsnyje įtvirtintą pareigą išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, todėl konstatuoti, jog tvirtinant sandorį buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos nėra pakankamo pagrindo.
Apeliacinio skundo teiginys, jog yra neteisėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, atmestina. Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-06-16 teismo posėdis, išklausius šalių bei liudytojų parodymus buvo atidėtas 2010-09-09, todėl sekančiame teismo posėdyje teismas turėjo teisę priimti šalių teikiamus dokumentus, tame tarpe ir duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes bylos nagrinėjimas iš esmės 2010-06-16 nebuvo baigtas (1 t., b.l. 162-163, 2 t., b.l. 2-6).
Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai bei atstovavimo išlaidos atsakovės G. A. naudai, priteistinos iš ieškovių (2 t. b.l. 42,55,124,132, CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p. p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. C. V. V. (gim. (duomenys neskelbtini) ), N. J. V. V. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ir M. V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos pagal įstatymą A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 416,67 Lt (keturis šimtus šešiolika Lt 67 ct) atstovavimo išlaidų G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir po 7,80 Lt (septynis Lt 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660.