- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- ATP-305-487/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00069-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotojo atstovo Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo L. P. (toliau – Vilniaus rajono PK) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teisme 2017 m. vasario 2 d. gauta administracinio nusižengimo byla, kurioje administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį surašytas J. L. už tai, kad ji nepanaudojo tėvų valdžios, auklėdama savo nepilnametę dukrą U. L., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri 2017 m. sausio 10 d., 13.25 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Aibė“, pavogė 4 vnt. kavos „Golden Eagle“, kurių vertė 0,60 euro, tuo padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje.
Vilniaus rajono apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylos medžiagą, kurioje pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiama J. L., 2017 m. vasario 23 d. nutartimi grąžino administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui (ANK 589 straipsnio 1 dalies 49 punktas, 614 straipsnio 2 dalis, 615 straipsnio 1, 3 dalys) nagrinėti bylą pagal kompetenciją ne teismo tvarka. Teismas nutartyje nurodė, kad ANK 614 straipsnyje nenumatytas teisinis pagrindas teismui nagrinėti bylos, kadangi teismas nenagrinėja šio kodekso 73 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų bylų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus rajono PK prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus rajono apylinkės teismą spręsti J. L. administracinės atsakomybės klausimą, vadovaujantis ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Apelianto nuomone, teismo priimta nutartis grindžiama klaidingu administracinių nusižengimų normų bei administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių aiškinimu yra neteisėta, todėl naikintina.
Apeliantas skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo padarymu įtariamai J. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, numatančią administracinę atsakomybę tėvams už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tėvai, nevykdydami įstatymuose nustatytų pareigų, savo vaikams daro žalą, kadangi neužtikrina teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.
Apeliantas pažymėjo, kad ANK 73 straipsnis, reglamentuojantis tėvų ir vaikų santykius, yra numatytas ANK IX skyriuje, kuris įtvirtina administracinius nusižengimus, susijusius su vaikais ir šeima, todėl darytina išvada, kad šiuo teisės pažeidimu yra kėsinamasi į įstatymu ginamas vaikų teises ir interesus, tuo padarant jiems žalą. Šiuo atveju yra padaroma moralinė žala, pasireiškianti netinkamo auklėjimo įtakotu vaiko neteisėtu elgesiu, vėlesnėje socialinėje raidoje sukeliančiu neigiamas (tiek teisines, tiek psichologines) pasekmes pačiam vaikui. ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis nusižengimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administracinių nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai.
Taip pat pažymėjo, kad ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog teismai nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis. Vadovaujantis šia teisės norma bei remiantis aukščiau išdėstytu ANK 73 straipsnio aiškinimu, J. L. administracinio nusižengimo byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui. ANK 578 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.
Apeliantas nurodė, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu mažametės U. L. pripažinimas nukentėjusiąją nebuvo įformintas įrašu administracinio nusižengimo protokole dėl nesuderinto Administracinių nusižengimų registro funkcionalumo su ANK nuostatomis, tačiau, remdamasis to paties ANK straipsnio nuostatomis, tai padaryti galėjo teismas savo iniciatyva. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad teismai, nagrinėjantys administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje privalo nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1787/2011).
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodė, kad ANK 636 straipsnis taip pat įpareigoja teismus priimti motyvuotas nutartis, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartyje nenurodė jokių aiškių bylos gražinimo motyvų, tik formaliai konstatavo nesant teisinio pagrindo nagrinėti J. L. administracinio nusižengimo bylą. Taip pat teismas visiškai nepasisakė, kodėl mažametė U. L. nelaikytina nukentėjusiąją administracinio nusižengimo byloje.
Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismai, nagrinėdami administracinių nusižengimų, numatytų ANK 73 straipsnyje, bylas, analogiškose situacijose laikosi nevieningos praktikos. Apelianto nuomone, formalus pirmosios instancijos teismų požiūris į vaikus, nesuteikiant jiems nukentėjusiojo statuso administracinių nusižengimų, numatytų ANK 73 straipsnyje, bylose nesutampa Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Būtent siekiant užtikrinti ypatingą vaiko teisių ir interesų apsaugą, ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo įtvirtintas išimtinis bylų, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, priskirtinumas teismams.
Vilniaus rajono PK įgalioto atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.
Susipažinus su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir atsižvelgiant į ANK teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ANK 627 straipsnio nuostatų pagrindu pagrįstai nustatė, kad teismui perduota J. L. administracinio nusižengimo byla šiuo konkrečiu atveju turėtų būti nagrinėjama ANK 615 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka.
Pažymėtina, kad ANK 614 straipsnyje pateiktas baigtinis administracinių nusižengimų bylų, priskirtinų nagrinėti teisme, sąrašas, pagal kurį teisme nagrinėjama byla, kai: 1) administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas; 2) šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 322, 400, 505, 506, 507, 508 straipsniuose, 556 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą; 3) šio kodekso 119, 120, 204, 547 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai neatliekamas administracinio nusižengimo tyrimas ir nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas; 4) administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis. Kitos administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos ne teismo tvarka.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas J. L. surašytas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Pagal ANK 614 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis. Taigi, ANK 73 straipsnyje numatyto nusižengimo objektas yra nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimas.
Šiuo teismui perduotos J. L. administracinio nusižengimo bylos atveju nepilnametis vaikas – U. L., gimusi 2007 m. lapkričio 24 d., nėra pripažinta nukentėjusiąja, t. y. nėra įrašo pripažinti nukentėjusiąja administracinio nusižengimo protokole. Taip pat nėra atskiro Institucijos nutarimo pripažinti ją nukentėjusiąja. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie nepilnametei U. L. padarytą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad pagal ANK 578 straipsnį nukentėjusiuoju laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Taigi, nesant duomenų apie nepilnametei U. L. padarytą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, Vilniaus rajono apylinkės teismas neturėjo pagrindo pripažinti jos nukentėjusiąja ir nagrinėti bylą teisme.
Atsižvelgiantį į nustatytas aplinkybes ir esamą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad bylos dėl ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo pagal ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktą priskirtinos teismų kompetencijai tik tuomet, kai administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas motyvuotu sprendimu tokį nepilnametį asmenį pripažįsta nukentėjusiuoju. Nesant tokio (motyvuoto) sprendimo, taip pat nesant konkrečių duomenų apie nepilnamečiui ar mažamečiui padarytą žalą, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina ANK 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka. Tokios nuostatos laikomasi šiuo metu formuojamoje teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-252-498/2017).
Apeliantas skundą argumentuoja, kad mažametės U. L. pripažinimas nukentėjusiąją nebuvo įformintas įrašu administracinio nusižengimo protokole dėl nesuderinto Administracinių nusižengimų registro funkcionalumo su ANK nuostatomis, vienok, dėl šios formalios priežasties, t.y. dėl nesuderinto Administracinių nusižengimų registro funkcionalumo su ANK nuostatomis, nepadarius įrašo pripažinti U. L. nukentėjusiąja administracinio nusižengimo protokole, Institucija, esant įstatyme numatytam pagrindui, tai galėjo padaryti atskiru nutarimu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju U. L. motinos J. L. administracinės atsakomybės klausimas keliamas dėl galimų pačios nepilnametės U. L. veiksmų, užtraukiančių administracinę atsakomybę pagal ANK 108 straipsnį dėl smulkios vagystės, kai atsakomybė jai pačiai nekilo dėl to, kad ji yra nepilnametė. Šią aplinkybę turėtų įvertinti Institucija, turinti teisę nagrinėti tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylas.
Pažymėtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis perduoti administracinio nusižengimo bylą Vilniaus rajono PK nagrinėjimui ir priimama apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra imperatyvas šiai institucijai išnagrinėti šią administracinio nusižengimo bylą, priimant joje galutinį procesinį sprendimą. Tuo atveju, jei nagrinėjimo Institucijoje metu bus gauta neginčijamų duomenų apie padarytą bet kokio pobūdžio žalą nepilnametei U. L., konstatavus, kad ji šioje byloje yra nukentėjusioji, ši administracinio nusižengimo byla gali būti perduota teismo nagrinėjimui. Tokiu atveju turi būti nurodyta, kokio būtent pobūdžio žala ir kokiais pažeidėjos J. L. veiksmais buvo padaryta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus rajono PK netinkamai aiškino ir taikė ANK 578 ir 614 straipsnio nuostatas, todėl, nepripažinęs nepilnamečio asmens – U. L. nukentėjusiąja, nepagrįstai administracinio nusižengimo bylą perdavė nagrinėti apylinkės teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo L. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.