Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir termino teismo sprendimui pateikti atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J. iki nacionalizacijos 1940 m. nuosavybes teise valdė 0,545 ha žemę Sejmany (Seimenų) kaime, kurią paveldėjo po tėvo P. J. mirties 1929 m. sausio 19 d.nustatyti juridinę reikmę turintį faktą, kad pareiškėja tinkamai realizavo savo teises laiku pateikdama prašymą ir siekia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurį valdė iki nacionalizacijos 1940 m. L. J. S. (Seimenų) kaime, Trakų rajone.Netenkinus 2 prašymo, atnaujinti įstatymo nustatytą terminą prašymui bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.Atnaujinti įstatymo nustatytą terminą priimtam teismo sprendimui (nustatytam juridiniam faktui) pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Pareiškime J. J. nurodė, kad jos motina J. B. 2000 m. spalio 16d. pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko L. J. ir P. J. nuosavybes teise valdytą žemės plotą Trakuose ir Trakų rajone. J. B. (dabar J.) 2000 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko L. J. nuosavybes teise valdytą žemės plotą Trakuose ir Trakų rajone, nurodydama, kad: „papildomus dokumentus pateiksiu mėnesio bėgyje".

Taip pat J. B. 2001 m. vasario 13 d. pateikė prašymą dėl nuosavybes teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko P. J. nuosavybes teise valdytą 4 ha žemės plotą Sejmauy (Seimenų) kaime Trakų rajone, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui.

Nurodė, kad šioje byloje yra svarbu tai, kad P. J. yra L. J. tėvas. L. J. yra pareiškėjos motinos J. B. tėvas ir J. B. (dabar J.) senelis ir tai pagrindžiantys dokumentai yra pateikti Nacionalinės žemes tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui.

Nurodė, kad yra išduotas Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 2001 m. vasario 9 d. pažymėjimas Nr. T-3750-J, kuriame nurodyta, kad: „Vilniaus-Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Vilniaus-Trakų apskrities Trakų valsčiaus Sejmany kaimo (pavadinimas - taip dokumente) žemės sklypų 1923 m. sąrašo ,, Ūkininkaujančio asmens pavardė", „Jeigu ūkininkaujantis asmuo nėra savininkas, nurodyti savininko pavardę", „Bendras žemės plotas, kuriame šis asmuo ūkininkauja deš.", atitinkamai įrašyta: „B. J.", „J. P.", „4" (pavardė -taip dokumente, tėvavardžiai, gimimo metai nenurodyti)". Remiantis šiuo dokumentu, J. B. 2001 m. vasario 13 d. prašymu ir prašė: „atstatyti nuosavybė teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą t.y. žemę jos senelio J. P. Trakų raj. Sejmanų kaime 4 ha <...>".

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2001 m. kovo 5 d. raštu Nr. 137 netenkino prašymo dėl P. J. valdytos žemės Sejmanų kaime, Trakų rajone, atstatymo. Tuomet J. B. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo, kad P. J. iki nacionalizacijos Seimonių (Seimany) kaime Trakų rajone nuosavybes teise valdė 4 ha žemės sklypą. Trakų rajono apylinkės teismas 2002 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-987-05/2002 nusprendė netenkinti prašymo iš esmės argumentuodamas tuo, kad išlikusiuose vėlesniuose dokumentuose nėra P. J. vardo ir pavardės.

Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-35-735/2008 atnaujindamas J. B. praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. nustatytą terminą šiame sprendime taip pat nurodė, „kad nei Trakų žemėtvarkos skyriui, nei teismui J. B. nepateikė ir iš jos nebuvo reikalaujama pateikti dokumentų apie buvusio savininko P. J. mirtį. Taip galėjo atsitikti dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 14 punkte buvo nustatyta, jog kai nuosavybės teisės atkuriamos ne pačiam buvusiam savininkui, buvusio savininko mirties faktą patvirtinančio dokumento pateikti nereikia, jeigu asmenys buvo gimę iki 1897 metų. Pareiškėja teismui buvo pateikusi Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2000-10-24 pažymėjimą Nr. 578-J <...>, kuriame nurodyta, kad P. J. gimė 1871-07-18. Dėl to, pagal minėtą tvarką pareiškėja neturėjo pareigos kreiptis į archyvą tam, jog būtų pateikti duomenys apie jos senelio mirtį, o kadangi pareiškėja 2000-10-16 kreipėsi į teismą prašydama nustatyti faktą, kad žemę iki nacionalizacijos valdė P. J., tai leidžia daryti išvadą, jog J. B. pateikdama teismui pareiškimą nežinojo P. J. mirties datos ir pagrįstai manė, jog žemės savininku žemės nacionalizacijos metu buvo jos senelis. <...>. Nurodė, kad iš surinktų dokumentų matyti, kad tik 2005-07-20 Lietuvos valstybės istorijos archyvas Lietuvos Respublikos Generalinei Prokuratūrai pateikė pažymą Nr. 13.2-528, kurioje buvo nurodyta, jog P. J. mirė 1929-01-19.

Nurodė pareiškime, jog paaiškėjus šioms aplinkybėms - kad P. J. mirė 1929 m. sausio 19 d., o valstybinėms institucijos atsakingoms už nuosavybės teisių atkūrimą, neinformavus nei J. B. nei J. B. (dabar J.) dėl to, kad atsižvelgdamos į šias naujas aplinkybes, jos turi (teisę) pateikti naują prašymą atkurti nuosavybės teises į L. J. turėtą žemė Sejmany (Seimenų) kaime Trakų rajone, turint omenyje, kad iš esmės tokie prašymai buvo pateikti 2000 ir 2001 metais: 2000 m. spalio 16 d. pateiktas prašymas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko L. J. ir P. J. nuosavybes teise valdytą žemės plotą Trakuose ir Trakų rajone. 2000 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko L. J. nuosavybes teise valdytą žemės plotą Trakuose ir Trakų rajone, 2001 m. vasario 13 d. pateiktas prašymas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko P. J. nuosavybes teise valdytą 4 ha žemės plotą Sejmany (Seimenių) kaime Trakų rajone, pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad šių prašymų pakanka, atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes, siekiant atkurti nuosavybės teises į L. J. turėtą žemė Sejmany (Seimenų) kaime Trakų rajone.

Nurodė pareiškime, kad visuotinai teisėje taikomas protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad pareiškėja pažeidė paminėtas nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis praktiką bylose dėl praleisto termino giminystės ryšius bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo, yra ne kartą pažymėjęs, jog institucijos, atsakingos už LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimą, turi pareigą aktyviai veikti realizuodamos įstatyme numatytus siekius užtikrinti piliečių nuosavybės teisių tęstinumą bei padėti jiems įgyvendinti konstitucinę teisę į nuosavybę (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-748/2010, 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A838-1425/2011, 2014-004-03 nutartis administracinėje byloje Nr.A492-801/2014 ir kt.).

Nurodė, kad sprendžiant šį klausimą, yra aktuali 2010 m. kovo 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2010, pagal kurią, vėlesni prašymai, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes (šiuo atveju, kad P. J. mirė 1929 m., o jo visą turtą turėjo paveldėti sūnus L. J.), turi būti vertinami kartu (prašymai) ir tai laikytina tinkamu valios išreiškimu atkuriant nuosavybes teises ir konstatuoti, kad J. B. (dabar J.) siekia ir siekė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turą, kurį valdė iki nacionalizacijos Leon J. S. (Seimenų) kaime, Trakų rajone.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nenustatyta, kad prašymo turinio ir formos nesilaikymas yra pagrindas pripažinti, jog prašymas apskritai nepaduotas. Šis teismas pažymėjo, kad svarbus yra viešojo administravimo subjekto vaidmuo nuosavybės teisių atkūrimo procese, o jo veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti, todėl gero administravimo principas, kaip konstitucinės nuostatos, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, sudėtinė dalis, reiškia ir administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, apimantį taip pat ir priimto prašymo trūkumų šalinimo inicijavimo procedūras (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-10-655-05; 2005 m. birželio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-10-661-05; kt.).

Nurodė, kad pareiškėja, pagrįstai tikėdamasi aptartų aplinkybių, tačiau nesulaukusi priimamo sprendimo, ne vieną kartą kreipėsi tiek į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių, tiek į pačią Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau atsakymai nebuvo gaunami. Ir tik Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. 46SD-(14.45.104)-2745 informavo pareiškėją apie tai, kad atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, Skyriaus nuomone, pateiktų dokumentų kopijos nepatvirtina fakto, kad L. J. iki nacionalizacijos valdė žemės valdą Trakų valsčiaus Sejmany kaime, be to, dokumentų pateikimas Skyriui galimas tik teismui atnaujinus dokumentų pateikimo terminą". Iš šio rašto turinio, tikėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius, pripažino, kad prašymai pateikti laiku, tačiau nuosavybę patvirtinančių dokumentų neužtenka, todėl reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-363 informavo pareiškėją apie tai, kad: „Ji gali kreiptis <...> tiesiogiai į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko L. J. nuosavybės teisė valdyto žemės ploto, nustatymo ir dėl termino prašymui ir nuosavybės teises patvirtintiems dokumentams atnaujinimo."Todėl laiko, kad atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėja negali niekaip kitaip pagrįsti fakto, kad L. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė žemę Sejmany (Seimenų) kaime, Trakų rajone, kaip tik nustatydama juridinį faktą teisme, tuo pačiu prašant teismo nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad pareiškėja tinkamai realizavo savo teises laiku pateikdama prašymus ir siekia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurį valdė iki nacionalizacijos L. J., arba atnaujinti įstatymo nustatytą terminą prašymui ir teismo sprendimui (nustatytam juridiniam faktui) bei nuosavybės teises patvirtintiems dokumentams pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Pareiškime taip pat nurodė, kad įrodymai, pagrindžiantys juridinį faktą, kad L. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė žemę Sejmany (Seimenų) kaime, Trakų rajone yra - Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 2001 m. vasario 9 d. archyvo pažymėjimas Nr. T-3750-J, kuriame nurodyta: „Vilniaus-Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Vilniaus-Trakų apskrities Trakų valsčiaus Sejmany kaimo (pavadinimas - taip dokumente) žemės sklypų 1923 m. sąrašo „Ūkininkaujančio asmens pavardė", „Jeigu ūkininkaujantis asmuo nėra savininkas, nurodyti savininko pavardę", „Bendras žemės plotas, kuriame šis asmuo ūkininkauja deš.", atitinkamai įrašyta: „B. J.", „J. P.". „4" (pavardė -taip dokumente, tėvavardžiai, gimimo metai nenurodyti)".Remiantis šiuo dokumentu, J. B. 2001 m. vasario 13 d. prašymu prašė: „atstatyti nuosavybė teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą t.y. žemę mano senelio J. P. Trakų raj. Sejmanų kaime 4 ha <...>". Taip pat vienas iš įrodymų yra Vilniaus - Trakų apskrities Trakų valsčiaus Trakų miesto piliečių W. Kovienska g. gyventojų 1925 m. sąrašo ištrauka, kurioje nurodyta: J. P.<...>Kilęs iš Trakų vlsč. Sejmonų kaimo valstiečių, kur turėjo paskirtą žemę." - Pagrindas F.55 ap 4. B.1200. Taip pat Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde, Vilniaus - Trakų aps. Trakų vis. Sejmany vietovės rėžių panaikinimo byloje esančiame Sejmany k. šeimininkų ir jų turėtos žemės 1929-06-24 sąraše (dokumentas lenkų kalba) įrašyti J. ((duomenys neskelbtini)) P. ((duomenys neskelbtini)) ir A., turėję 3 ha neįpotekuotos žemės.

Pareiškime taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2002 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A30-1345 2002 m. įvertino šiuos dokumentus, ir nurodė, kad „pareiškėja šiuo konkrečiu atveju turėjo įrodyti, kad jos senelio nuosavybėje 1923 m. turėta žemė išliko jo iki žemės nacionalizacijos 1940 m., tačiau jokių įrodymų šios aplinkybės patvirtinimui teismui nepateikė. Byloje esantis Seimonių kaimo žemės savininkų 1929 m. sąrašas rodo tai, kad jau 1929 m. pareiškėjos senelis P. J. kartu su kitu asmeniu, t.y. A. J. valdė tik 3 ha (arba dešimtinė) žemės sklypą, o vėlesniuose žemės savininkų sąrašuose P. J. neįrašytas". Laiko, kad Vilniaus apygardos teismas jau minėtame sprendime pripažino, kad P. J. kartu su kitu asmeniu, t.y. A. J. valdė 3 ha žemės sklypą.

Taip pat nurodė, kad mirus P. J. (1929-01-19), jo sūnūs – L. J. ir V. J. -pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio Rusijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1255 str., taip pat 1261 str. o taip pat Lietuvos Vyriausiojo tribunolo praktika, paveldėjo visą jo turtą, tame tarpe ir žemės plotą Sejmany (Seimenų) kaime Trakų rajone. Faktą, kad L. J. ir V. J. po P. J. mirties paveldėjo žemės plotą Sejmany (Seimenų) kaime Trakų rajone patvirtina Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 2001 m. vasario 9 d. archyvo pažymėjimas Nr. T-3750-J, kuriame nurodoma: „PASTABA. Prie šio pažymėjimo pridedame Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde esančio dokumento (F. 147',ap.8, b. 1069, 1.3, 3 a.p.) bei Vilniaus miesto ir apygardos notarų archyviniame fonde, Trakų miesto notaro L. N. 1929 m. notarinių aktų registracijos knygoje esančio 1932 07 12 įrašo Nr. 508 (F.1166, ap. 1, b. 1132, 1.131 a.p. 132) kopijas." Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde esančio dokumento (F.147,ap.8, b. 1069, 1.3. 3 a.p.) bei Vilniaus miesto ir apygardos notarų archyviniame fonde, Trakų miesto notaro L. N. 1929 m. notarinių aktų registracijos knygoje esančio 1932 07 12 įrašo Nr. 508 nurodyta: „Parašų tikrumo paliudijimas: V. ir L. J. pasirašė asmeniškai, o Š. (Š.) Gruntmejeris (Gruntmejer) pasirašė už neraštingą J. M. sutartyje, kuria broliai J. pažadėjo parduoti M. savo nuosavą žemės sklypą, kurio plotas - vienas hektaras ir devyni arai, esantį Seimonių kaime, Trakųvalsčiuje, Vilniaus-Trakų apsk., už aptartą ir gautą nustatytą kainą - 650 zlotų; ir sutarta sudaryti pirkimo-pardavimo aktą Trakuose pirkėjo sąskaita per dešimt metų nuo šios dienos ir per 6 mėnesius pirkėjui to pareikalavus. <...>". T.y. šis dokumentas įrodo, kad broliai J. nuosavybes teise valdė 1 ha ir 9 arus žemės Seimonių kaime, arba kiekvienas valdė po 0,545 ha ploto, kuriuos mirus P. J. (1929 m. sausio 19 d.) paveldėjo. Atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo dokumentu nuosavybės teisės nebuvo perleistos pirkėjui - M., kadangi pirkimo pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Išlikusių dokumentų archyviniuose dokumentuose, kad tokia pirkimo pardavimo sutartis buvo pasirašyta nėra. Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado 514, 1417, 1420 straipsniuose nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartims nustatyta privaloma notarinė forma. Archyviniuose dokumentuose tokių žinių, apie sudarytą notarinę sutartį, taip pat nėra, apie ką patvirtina Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 2001 m. vasario 9 d. archyvo pažymėjimas Nr. T-3750-J, kuriame nurodoma: „Daugiau žinių apie P. J. (J.) Trakų valsčiaus Sejmany (Seimonių) kaime turėtą žemę nepilnai išlikusiuose archyviniuose dokumentuose nerasta". Pastabose taip pat nurodyta, kad daugiau dokumentų apie P. (P) ir L. J. (J.) Sejmany k. turėtą žemę archyve saugomuose fonduose nerasta".

Teismo posėdžio metu (2015-02-24) J. J. ir jos atstovas palaikė teismui pateiktą pareiškimą jame išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu (2017-05-24) pareiškėjos J. J. atstovas advokatas Karolis Kurapka palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti nurodytais pagrindais.

Suinteresuotas asmuo šioje byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad nesutinka su J. J. reikalavimais ir prašė juose atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriui 2000-10-16 pateikėte prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko L. J. nuosavybės teise valdytą žemę Dubrovkos kaime (valdytos žemės vieta nurodyta prašyme). J. B. (pareiškėjos motina) tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriui 2001-02-13 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko L. J. nuosavybės teise valdytą žemę Kovenska g., Trakų mieste (valdytos žemės vieta nurodyta prašyme). Nei Nacionalinei žemės tarnybai nei kitai institucijai, kuri iki 2010m. birželio 30 d. vykdė nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo darbus, pareiškėja nepateikė nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Paminėjo, kad J. B. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą dėl praleisto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) nustatyto termino prašymui, giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad L. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės plotą, buvusį Mala Kowienska g. 5, Trakuose. Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-35-735/2008 J. B. prašymą tenkino iš dalies. Atnaujino praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą pateikti prašymą, giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko L. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę Mala Kowienska g. 5. Trakuose, o kitoje dalyje, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašymo netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-418-492/2008 pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą atmetė ir Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-35-735/2008 nusprendė atnaujinti terminą pateikti prašymą, giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl konkrečios buvusio savininko L. J. valdytos žemės vietos, t. y. buvusioje Mala Kowienska g. 5, Trakų mieste. Pareiškėja J. B.(dabar J.) 2013-10-08 prašymu kreipėtės į Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrių dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko L. J. valdytą žemę Seimėnų kaime, Trakų rajone, atkūrimo ir pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-10-02 pažymos Nr. R4-1485 kopiją ir Vilniaus apygardos teismo notarų archyviniame fonde, Trakų miesto notaro L. N. notarinių aktų registracijos 1929 m. knygoje esančio 1929-07-12 įrašo Nr. 508 kopiją. Tačiau, kaip minėta Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-35-735/2008 atnaujino praleistą Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą pateikti prašymą, giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl buvusio savininko L. J. valdytos žemės Mala Kowienska g. 5, Trakų mieste. J. B. civilinėje byloje Nr. 2-35-735/2008 pareikštas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad L. J. nuosavybės teise valdė žemės plotą, buvusį Mala Kowienska g. 5, Trakų mieste, o 2014-01-15 prašymas Nacionalinei žemės tarnybai atkurti nuosavybės teises į L. J. nuosavybės teise valdytą žemės plotą Seimėnų kaime, Trakų rajone, nors yra dėl skirtingose vietose esančių žemės plotų, tačiau iš esmės grindžiamas tais pačiais dokumentais, t. y. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-10-02 pažymos Nr. R4-1485 kopija ir Vilniaus apygardos teismo notarų archyviniame fonde. Trakų miesto notaro L. N. notarinių aktų registracijos 1929 m. knygoje esančio 1929-07-12 įrašo Nr. 508 kopija.

Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas J. B. civilinę bylą Nr. 2-35-735/2008 pasisakė, kad aukščiau minėti dokumentai, t. y. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-10-02 pažymos Nr. R4-1485 kopija ir Vilniaus apygardos teismo notarų archyviniame fonde, Trakų miesto notaro L. N. notarinių aktų registracijos 1929 m. knygoje esančio 1929-07-12 įrašo Nr. 508 kopija, nepatvirtina L. J. žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto.

Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo tvarką reglamentuoja Atkūrimo įstatymas. Atkūrimo įstatymo 2 str. įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams:1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises, piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jeigu šio straipsnio 1dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal sutartį dėl teisės perleidimo įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių, šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į turto savininko mirusiam vaikui (įvaikiui) tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį, jeigu kiti turto savininko vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai) yra taip pat mirę arba šio įstatymo nustatytais terminais nepateikia prašymo atkurti nuosavybės teises, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų piliečių prašymu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į visą savininko išlikusį nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau - Tvarka), 12 punkte išvardinti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, t.y. išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą ir testamentai. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti: žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai; dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 "Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą", taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 "Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų".

Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryši patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėja J. B. (dabar J.) pareiškime teigia, kad termino (terminų) praleidimą lėmė atitinkamos priežastys (išvardintos pareiškime), tačiau pažymėjo, kad visos pareiškėjos išvardintos priežastys negali būti laikomos svarbiomis ir pateisinančiomis Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų praleidimą. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiemsnustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali buti atnaujinamas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2008 yra pažymėjęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje I. M. ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-510/2006). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su termino prašymui atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo.Lietuvos Respublikos K. T. (toliau - ir K. T.) yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką, nustatyti integralia prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminus. Tai darydamas, įstatymų leidėjas privalo atsižvelgti į tai, kad nepagrįstai ilgi nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo terminai, ypač nepagrįstas jų pailginimas integralia ne vienkartinis pratęsimas), gali iškreipti patį nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo institutą (Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimus).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti, gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet nerealizavo šios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių. Prašymo padavimas, jo terminas ir šio termino atnaujinimas tarpusavyje susiję (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija" Nr. 20, 2010 m., p. 301-329).Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad įstatymų leidėjas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymų atkurti nuosavybės teises padavimui - iki 2001 m. gruodžio 31 d. (2001 m. rugpjūčio 3 d. Atkūrimo įstatymo Nr. IX-489 redakcija), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui - iki 2003 m. gruodžio 31 d. (2003 m. birželio 19 Atkūrimo įstatymo Nr. IX-1634 redakcija). Pagal iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šie terminai buvo naikinamieji, t. y. piliečiai, praleidę nustatytą terminą pateikti prašymą ir dokumentus, nepriklausomai nuo terminų praleidimo priežasčių, neteko teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Tačiau pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 Atkūrimo įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas šie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog aiškinamos normos tikslai atskleisti ir Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, kur yra pažymėta, kad pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas yra nepratęsti prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminus, bet suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą, žinoma, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Iš nurodyto teisinio reguliavimo, Atkūrimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad Atkūrimo įstatyme numatyti terminai gali būti atnaujinti ne dėl bet kokių, o tik dėl svarbių priežasčių ir nei Atkūrimo įstatymas, nei kiti teisės aktai konkrečiai neįvardija, kokios priežastys yra laikomos svarbiomis, tai palikdamas iš esmės teismo prerogatyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A8:>8-387/2013).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog svarbiomis aplinkybėmis terminui atnaujinti laikytinos tokios aplinkybės, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A261-649/2009). Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik Atkūrimo įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (t. y. 2001 m.gruodžio 31 d. ar iki 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A858-3 8 7/20 1 3). Todėl, įvertinus galiojančių teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, mano, kad pareiškėja J. B.(dabar J.) pareiškime nenurodė svarbių priežasčių, kurių įtakojama praleido Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą dokumentams pateikti, todėl aukščiau minėtas prašymas dėl termino atnaujinimo turėtų būtų atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, jog 2012-10-02 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-1435 esanti informacija pareiškėjai J. B.(dabar J.) buvo žinoma (turėjo būti žinoma) jau 2008 metais, t. y. Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-35-735/2008, tačiau pabrėžė, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo į L. J. S. kaime, Trakų rajone, valdytą žemę pareiškėja į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi tik 2013 m. spalio 8 d., t. y. praėjus daugiau kaip 5 metams nuo informacijos sužinojimo.

Nurodė taip pat, kad su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą: „kad L. J. iki nacionalizacijos 1940 m. nuosavybės teise valdė 0,545 ha žemę Sejmany (Seimenų) kaime, Trakų rajone, kurią paveldėjo po tėvo P. J. mirties 1929 m. sausio 19 d.", suinteresuotas asmuo nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl įrodymų leistinumo bylose dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, nurodant, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pripažįstami rašytiniai įrodymai; teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus; CPK nedraudžiama žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodinėti dokumentais, surašytais jau po žemės nacionalizavimo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą, būtina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu. Dėl to esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtą žemės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados (2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Remiantis išdėstytu, mano, kad sprendžiant nuosavybės teisių nustatymo klausimą, teismas turėtų vadovautis oficialiu bei vėliausiai priimtu dokumentu, t. y. 1938 m. liepos 21 d. Klasifikacinės komisijos prie Vilniaus iždo rūmų archyviniame fonde, Vilniaus-Trakų apskrities Trakų valsčiaus žemės sklypų sąrašu, kuriame matoma, kad 1938 m. sudarytame Seimėnų (Sejmany) kaimo žemės valdytojų sąraše nei L. nei V. J. nėra.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas pilnai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir kitų klausimų, atmesti.

Pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Valstybės istorijos archyvo 2000-10-24 pažymėjimas, kuris patvirtina tą aplinkybę, jog P. J. (J. ir J. J. sūnus) gimė 1871-07-18 Seimonių kaime (1 tomas, b.l. 11).

Lietuvos Valstybės istorijos archyvo 2000-10-24 pažymėjimas, kuris patvirtina tą aplinkybę, jog L. J. (P. ir E. J. sūnus) gimė 1903-02-12 Trakuose (1 tomas, b.l. 13).

Lietuvos centrinio metrikų archyvo 2000-10-26 pažymėjimas, kuris patvirtina tą aplinkybę, jog J. J. (L. J. ir Z. D. duktė) gimė 1934-03-11 Trakų mieste, Lietuvos Respublikoje (1 tomas, b.l. 15), kuri 1955-07-23 susituokė B. ir po santuokos sudarymo tapo B. (1 tomas, b.l. 16).

Pareiškėjos J. J. motina J. B. 2000-10-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiam savininkui P. J. nuosavybės teise Seimonų kaime valdytą 4 ha žemės sklypą (1 tomas, b.l. 8-9).

Byloje yra pateiktas 2001-02-13 J. B. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos senelio P. J. 4 ha ploto žemę, esančią Trakų rajone Sejmanų kaime ir jos tėvo L. J. žemę, buvusią Trakų mieste, Kowenska gatvėje (1 tomas, b.l. 19).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2001 m. kovo 5 d. raštu Nr. 137 informavo J. B., kad jos prašymas negali būti tenkinamas, kadangi pagal vėliausiai išduotą žemės sklypų savininkų sąrašą (1938-07-21), P. J. pavardės nebuvo (1 tomas, b.l. 20). Duomenų, jog šis raštas būtų apskųstas, byloje nėra.

Byloje esantis Trakų rajono apylinkės teismo 2002-09-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-987-05/2002 m. patvirtina tą aplinkybę, jog J. B. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jos senelis P. J. nuosavybės teise valdė 4 ha ploto žemės sklypą, esantį Seimonių (Seimany) kaime, Trakų r., tačiau minėtas prašymas buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2002-11-11 nutartimi minėtas teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu (1 tomas, b.l. 21, 22).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 15d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-35-735/2008, kuriuo J. B. atnaujintas praleistas terminas pateikti prašymą, giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko L. J. iki nacionalizacijos turėtą žemę Mala Kowenska g. 5, Trakuose. Minėtame teismo sprendime taip pat nurodyta, kad iš pateiktų dokumentų prie bylos matyti, kad J. B. senelis P. J. mirė 1929-01-19 ir kad J. B., teikdama pareiškimą teismui, nežinojo senelio mirties datos ir pagrįstai manė, jog žemės savininku nacionalizacijos metu buvo būtent jis (1 tomas, b.l. 63-67).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad J. B. (dabar J.) 2000-10-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiam savininkui L. J., kuris mirė 1973 metais nuosavybės teise Dobruvkos kaime valdytą žemę (2 tomas, b.l. 67). Duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog šis klausimas buvo sprendžiamas, byloje nėra.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja J. J. (buvusi B.) į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo į L. J. nuosavybės teise priklausančią žemę, esančią Sejmany kaime, Trakų rajone, kreipėsi 2013-10-08, ko pasėkoje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjas informavo pareiškėją apie tai, kad pateikti dokumentai, t.y. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma apie P. ir L. J. nekilnojamąjį turtą ir prie jo pridėtas Vilniaus apygardos teismo notarų archyviniame fonde, Trakų miesto notaro Liudviko (Ludvik) Novosielleckio (Nowosielecki( notarinių aktų registracijos 1929 m. knygoje esančio 1929-07-12 įrašo Nr. 508 kopija, nepatvirtina fakto, jog L. J. iki nacionalizacijos valdė žemės valdą Sejmany kaime (2 tomas, b.l. 70-72).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-363 informavo pareiškėją, kad pagal jos pateiktus dokumentus nėra pagrindo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos senelio L. J. valdytą žemę Seimenų kaime Trakų rajone (2 tomas, b.l. 79-81).

Keliamų reikalavimų pagrįstumui pareiškėja J. J. (buvusi B.) pateikė teismui Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-10-12 pažymą apie P. ir L. J. nekilnojamąjį turtą, iš kurios matyti, kad Vilniaus - Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde, Trakų vls. žemės sklypų 1923 m. sąraše (dokumentas lenkų kalba) įrašytas B. (B.) Juzef (J. Sejmany k. šeimininkavęs 4 deš. žemės sklype; skiltyje "Jeigu šeimininkaujantis asmuo nėra savininkas, tai nurodyti savininko pavardę" įrašyta "J. (J.) P. (P.). PAGRINDAS. F.55. ap.9, b.38. Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde, Vilniaus - Trakų aps. Trakų vis. Sejmany vietovės rėžių panaikinimo byloje esančiame Sejmany k. šeimininkų ir jų turėtos žemės 1929-06-24 sąraše (dokumentas lenkų kalba) įrašyti J. (J.) P. (P.) ir A., turėję 3 ha neipotekuotos žemės. PAGRINDAS. F. 147, ap.8. b. 1069 (pridedama Vilniaus apygardos teismo notarų archyviniame fonde, Trakų miesto notaro L. (L.) Novosieleckio (Nowosielecki) notarinių aktų registracijos 1929 m. knygoje esančio 1929-07-12 įrašo Nr.508 (F.1166, ap.l, b. 1132. 1.131 a.p., 132) kopija, iš viso 2 lapai, nurodant, kad daugiau dokumentų apie P. (P.) ir L. J. (J.) Sejmany k. turėtą žemę archyve saugomuose fonduose nerasta (2 tomas, b.l. 70-72), Vilniaus – Trakų valsčiaus Padvarionių (Podvoranska) gromados žemės sklypų 1938-07-31 sąrašo kopiją (3 tomas, b.l. 4-17), Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenis apie Sejmany vietovės suteikimo (3 tomas, b.l. 36-59).

Į bylą pateikti Ūkininkų ir jų turimų žemių plotų, esančių Vilniaus – Trakų apskrityje Trakų valsčiuje, Seimėnų kaime sąrašas, sudarytas Trakų valsčiaus valdybos 1929 m. birželio 24 dieną (2 tomas b.l. 25-42).

Į bylą pateikti Žemės sklypų, išdėstytų Padvarionių bendruomenės vietovėje 1938 metų liepos 21d. sąrašo ištrauka (2 tomas, b.l. 133-136, b.l. 157-168).

Į bylą pateikti Ūkininkų ir jų turimų žemių, esančių Vilniaus – Trakų apskrities Trakų valsčiaus, Seimėnų kaimo ribose, plotų sąrašas, sudarytas Trakų valsčiaus įstaigos 1929 m. birželio 24 dieną (2 tomas b.l. 144-147).

Į bylą pateiktas Sujungimo, vykdomo Vilniaus –Trakų apskrities Trakų valsčiaus, Seimėnų administracinio vieneto plote, dalyvių laikinasis sąrašas, sudarytas Vilniaus žemės komisaro 1932-03-08 (2 tomas, b.l. 148-152).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad L. J. iki nacionalizacijos 1940 m. nuosavybės teise valdė 0,545 ha žemės Seimenų kaime, Trakų rajone, kurią paveldėjo po tėvo P. J. mirties 1929 m. sausio 19 d.

Pareiškėja J. J. (buvusi B.) siekia atkurti nuosavybės teises į L. J. iki nacionalizacijos 1940 m. nuosavybės teise valdytą 0,545 ha žemę Seimenų kaime, kurią jis paveldėjo po tėvo P. J. mirties (1929-01-19). Šio fakto nustatymą siekia realizuoti teismine tvarka, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-363 ji buvo informuota apie tai, jog Nacionalinės žemės tarnybos turimi dokumentai nepatvirtina L. J. žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto Seimenų km., Trakų r.

Savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Todėl nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų prasme yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu. Todėl turi būti nustatoma aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininku iki 1940 m. birželio 15 d. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, privalo aiškintis nuosavybės teisės į žemės sklypą atsiradimo pagrindą tam asmeniui, kurio vardu prašoma juridinį faktą nustatyti.

Pareiškėjos atstovas advokatas Karolis Kurapka teismo posėdžio metu, vykusio 2015-04-07 paaiškino, kad remtis suinteresuoto asmens nurodytu vėliausiu žemės savininkų sąrašu (1938-07-21) yra netikslinga, nes pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į L. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,545 ha žemę esančią Seimenų kaime, Trakų rajone. Nacionalinės žemės tarnybos paminėtame 1938-07-21 žemės savininkų sąraše yra nurodytas ne Seimenų (Seimanų) kaimas, o Seimenų (Seimanų) parcelė, o tai yra dvi skirtingos vietovės. Tačiau suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Seimanų kaimas ir Seimanų parcelė yra ta pati gyvenvietė. Be to, suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad 1929 metais L. J. su savo broliu sudarinėjo preliminarią žemės pirkimo - pardavimo sutartį, o 1938 m. dokumente jau nėra duomenų, kad L. J. nuosavybės teisė valdė žemės sklypą, esantį Seimenų kaime, o pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad L. J. iki 1938 metų valdė kokį nors žemės sklypą Seimenų kaime.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama apie ką tik įvykusius faktus, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. J. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2011).

Nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą, būtina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu. Dėl to esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtą žemės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados.

Byloje esantis 1932-04-07 Vilniaus apygardos žemietijos nutarimas, patvirtina, kad nuo 1932-05-04 buvo pradėta žemių, esančių Vilniaus – Trakų apskrities, Trakų valsčiaus, Seimėnų kaimo sujungimo procesas, kurio metu turėjo būti sujungtos apie 67 ha skirtinės žemės, priklausančios Seimėnų kaimo ūkininkams ir apie 3,5 ha Seimėnų akalicos žemės, esančios V. G. nuosavybe, kuri įtraukta, kad būtų panaikintas išdėstymas rėžiais, bendrai 70,5 ha (3 t., b.l. 57-58).

Pagal 1929-06-24 esančio Ūkininkų ir jų turimų žemių plotų, esančių Vilniaus – Trakų apskrityje, Trakų valsčiuje, Seimėnų kaime nurodyta, kad „P. ir A.“ ūkininkavo 3 ha žemės sklype (1 tomas, b.l. 42). Byloje esantis Vilniaus apygardos teismo notarų archyviniame fonde, Trakų miesto notaro L. (L.) Novosielleckio (Nowosielecki( notarinių aktų registracijos 1929 m. knygoje esančio 1929-07-12 įrašo Nr. 508, padaryto 1929-07-12 kopija patvirtina faktą, jog V. ir L. J. už atlygį pažadėjo parduoti J. M. savo nuosavą žemės sklypą, kurio plotas vienas hektaras ir devyni arai, esantis Seimenų kaime, Trakų valsčiuje, Vilniaus – Trakų apskrityje už aptartą ir gautą nustatytą kainą - 650 zlotų, Leon ir V. J. įsipareigojo per 10 metų, o pirkėjui pareikalus per 6 mėnesius sudaryti pirkimo pardavimo aktą. Kitas įrašas patvirtina tą aplinkybę, jog yra paliudyta apie tai, kad Šymono Gruntmejerio parašu už neraštingą J. M. 250 zlotų vekselyje, kuris išrašytas šiandien Voicecho ir L. J. prašymu ir mokėtinas 1929 m. rugsėjo 30d. (2 t., b.l. 70-72). Nors byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog nebuvo sudaryta minėto žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis tarp notaro įraše nurodytų asmenų, tačiau vėlesniuose dokumentuose t.y. Sujungimo, vykdomo Vilniaus –Trakų apskrities Trakų valsčiaus, Seimėnų administracinio vieneto plote, dalyvių laikinajame sąraše, sudarytame Vilniaus žemės komisaro 1932-03-08 (2 tomas, b.l. 148-152) bei Žemės sklypų, išdėstytų Padvarionių bendruomenės vietovėje 1938 metų liepos 21d. sąrašo ištraukoje (2 tomas, b.l. 133-136, b.l. 157-168) nei L. nei V. J. pavardės nėra nurodytos, o pareiškėja teismui nepateikė objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta ir jos senelis L. J. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 0,545 ha žemės sklypą Seimenų kaime.

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Išvadas apie nustatytus byloje faktus teismas gali padaryti tik visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs esančius byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str.). Konstatuoti tam tikrų aplinkybių egzistavimą galima leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, turinčiomis ryšį su nagrinėjama byla, jeigu faktinių duomenų pakanka atitinkamoms išvadoms daryti.

Teismai, nagrinėdami bylas dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, privalo nustatyti nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą (nuosavybės teisės suteikimo aktai, pirkimo - pardavimo, dovanojimo, mainų ar kitos sutartys, paveldėjimo teisės aktai, teismo sprendimai ir t.t.). Tai reiškia, kad nuosavybės teisės faktai gali būti nustatomi tik nustačius įrodomąjį faktą - kokiu pagrindu atsirado nuosavybės teisės. Tik įrodžius nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, galima nustatyti nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise faktą. Kaip jau buvo paminėta, buvęs žemės sklypo Seimenų km., Trakų r., savininkas P. J. mirė 1929-01-19, o 1929-07-12 buvo sudaryta preliminarioji ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, vėlesnių dokumentų, patvirtinančių, kad L. J. iki nacionalizacijos valdė žemės sklypą Seimenų kaime byloje nėra, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė savo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad L. J. iki nacionalizacijos 1940 m. nuosavybės teise valdė 0,545 ha žemę Seimenų kaime, Trakų rajone, kurią paveldėjo po tėvo P. J. mirties 1929 m. sausio 19 d. Ir nors pareiškėjos atstovas teigė, kad negalima vadovautis Žemės sklypų, išdėstytų Padvarionių bendruomenės vietovėje 1938 metų liepos 21d. sąrašo ištraukomis, nes ten yra minimas ne Seimėnų kaimas, kur buvo L. J. valdomas sklypas, o Seimėnų parcelė, tačiau šie argumentai yra paneigiami Visuotinės Lietuvos enciklopedijos 17 tome žodžio „Parcelė“ reikšmės išaiškinimu, t.y. parcelė - yra mažas žemės sklypas, atsiradęs skirstant didelius žemės plotus (vykdant Lietuvoje 1919-1939 metais žemės reformą, buvo išparceliuoti 1443 dvarai, žemę gavo bežemiai ir mažažemiai, buvo išskirstyti 6993 kaimai ir sukurta 159118 vienkiemių). Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą pareiškimą šioje dalyje atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja J. J. tinkamai realizavo savo teises laiku pateikdama prašymą ir siekia atkurti nuosavybes teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurį valdė iki nacionalizacijos 1940 m. L J. S. (Seimenų) kaime, Trakų rajone

Pareiškėja šį reikalavimą grindė tuo, kad paaiškėjus aplinkybei, jog P. J. mirė 1929 m. sausio 19 d., o valstybinėms institucijos atsakingoms už nuosavybės teisių atkūrimą, neinformavus nei J. B. nei J. B. (dabar J.) dėl to, kad atsižvelgdamos į šias naujas aplinkybes, jos turi (teisę) pateikti naują prašymą atkurti nuosavybės teises į L. J. turėtą žemė Sejmany (Seimenų) kaime Trakų rajone, turint omenyje, kad iš esmės tokie prašymai buvo pateikti 2000 ir 2001 metais: 2000 m. spalio 16 d. pateiktas prašymas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko L. J. ir P. J. nuosavybes teise valdytą žemės plotą Trakuose ir Trakų rajone. 2000 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko L. J. nuosavybes teise valdytą žemės plotą Trakuose ir Trakų rajone, 2001 m. vasario 13 d. pateiktas prašymas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko P. J. nuosavybes teise valdytą 4 ha žemės plotą Sejmany (Seimenių) kaime Trakų rajone, pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad šių prašymų pakanka, atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes, siekiant atkurti nuosavybes teises į L. J. turėtą žemė Sejmany (Seimenų) kaime Trakų rajone. Pažymėjo, kad visuotinai teisėje taikomas protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad pareiškėja pažeidė paminėtas nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis praktiką bylose dėl praleisto termino giminystės ryšius bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo, yra ne kartą pažymėjęs, jog institucijos, atsakingos už LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimą, turi pareigą aktyviai veikti realizuodamos įstatyme numatytus siekius užtikrinti piliečių nuosavybės teisių tęstinumą bei padėti jiems įgyvendinti konstitucinę teisę į nuosavybę. Pažymėjo, kad sprendžiant šį klausimą, yra aktuali 2010 m. kovo 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2010, pagal kurią, vėlesni prašymai, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes (šiuo atveju, kad P. J. mirė 1929 m., o jo visą turtą turėjo paveldėti sūnus L. J.), turi būti vertinami kartu (prašymai) ir tai laikytina tinkamu valios išreiškimu atkuriant nuosavybes teises ir konstatuoti, kad J. B. (dabar J.) siekia ir siekė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turą, kurį valdė iki nacionalizacijos L. J. S. (Seimenų) kaime, Trakų rajone. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, nei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nenustatyta, kad prašymo turinio ir formos nesilaikymas yra pagrindas pripažinti, jog prašymas apskritai nepaduotas. Šis teismas pažymėjo, kad svarbus yra viešojo administravimo subjekto vaidmuo nuosavybės teisių atkūrimo procese, o jo veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti, todėl gero administravimo principas, kaip konstitucinės nuostatos, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, sudėtinė dalis, reiškia ir administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, apimantį taip pat ir priimto prašymo trūkumų šalinimo inicijavimo procedūras (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-10-655-05; 2005 m. birželio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-10-661-05; kt.). Todėl pareiškėja, pagrįstai tikėdamasi aptartų aplinkybių, tačiau nesulaukusi priimamo sprendimo, ne vieną kartą kreipėsi tiek į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių, tiek į pačią Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau atsakymai nebuvo gaunami. Ir tik Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. 46SD-(14.45.104)-2745 informavo pareiškėją apie tai, kad atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, Skyriaus nuomone, pateiktų dokumentų kopijos nepatvirtina fakto, kad L. J. iki nacionalizacijos valdė žemės valdą Trakų valsčiaus Sejmany kaime, be to, dokumentų pateikimas Skyriui galimas tik teismui atnaujinus dokumentų pateikimo terminą". Iš šio rašto turinio, tikėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius, pripažino, kad prašymai pateikti laiku, tačiau nuosavybę patvirtinančių dokumentų neužtenka, todėl reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-363 informavo pareiškėją apie tai, kad ji gali kreiptis tiesiogiai į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko L. J. nuosavybės teisė valdyto žemės ploto, nustatymo ir dėl termino prašymui ir nuosavybės teises patvirtintiems dokumentams atnaujinimo. Todėl laiko, kad atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėja negali niekaip kitaip pagrįsti fakto, kad L. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė žemę Sejmany (Seimenų) kaime, Trakų rajone, kaip tik nustatydama juridinį faktą teisme, tuo pačiu prašant teismo nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad pareiškėja tinkamai realizavo savo teises laiku pateikdama prašymus ir siekia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurį valdė iki nacionalizacijos L. J., arba atnaujinti įstatymo nustatytą terminą prašymui ir teismo sprendimui (nustatytam juridiniam faktui) bei nuosavybės teises patvirtintiems dokumentams pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus argumentus dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, daro išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimą į jos senelio L. J. nuosavybės teise valdytą turtą, t.y. 0,545 ha žemę, Sejmany (Seimenų) kaime Trakų rajone , yra aktuali aplinkybė, ar J. J. (buvusi B.) turėjo teisę pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo senelio L. J. žemę.

Subjektai, kuriems įstatymų leidėjas įtvirtino teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nurodyti Atkūrimo įstatymo2 straipsnio 1 dalyje. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui;2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, <..>, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento<...> sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams)<...>;4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) <..>;5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.

Šioje byloje nustatyta, kad L. J., gimęs 1903 m. ir miręs 1974 m., turėjo dukrą J. J. (po santuokos B.), gimusią 1934 m., mirusią 2011 m. Pastarosios dukra yra pareiškėja J. J. (iki santuokos sudarymo B.). Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėja yra L. J., į kurio nuosavybės teise turėtą turtą siekia atkurti nuosavybės teises, vaikaitė.

Kadangi turto savininkas L. J. mirė dar 1974 m., remiantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis teisę atkurti nuosavybės teises į jam iki nacionalizacijos priklausiusį turtą turėjo dukra J. B.. Matyti, kad ji turėjo galimybę realizuoti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą iki Atkūrimo įstatyme nustatyto prašymų pateikimo termino pabaigos (2001-12-31), kadangi mirė jau šiam terminui pasibaigus, 2011 metais. Tuo tarpu pareiškėja, būdama mirusio savininko vaikaite ir iki Atkūrimo įstatyme nustatyto prašymų pateikimo termino (2001-12-31) esant gyvai buvusio savininko dukrai J. B., t. y. jos motinai, savarankiškos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nei vienu iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatytų pagrindu iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001-12-31) neįgijo. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja tinkamai realizavo savo teises, siekdama atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurį valdė iki nacionalizacijos 1940 m., L. J. S. (Seimenų) kaime, Trakų rajone, nes ji tokios teisės neturėjo ir negalėjo turėti iki savo mamos J. B. mirties, t.y. iki 2011 metų, nes tai prieštarautų Atkūrimo įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms asmenų, turinčių teisę pateikti prašymus eilės tvarka dėl nuosavybės teisių atkūrimo į giminystės ryšiais saistomų asmenų turtą, valdytą iki 1940 metų. Todėl šis reikalavimas yra taip pat atmestinas aukščiau nurodytais motyvais.

Dėl reikalavimų atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams ir priimtam teismo sprendimui (nustatytam juridiniam faktui) pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Sprendžiant klausimą dėl termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams bei teismo sprendimui pateikti atnaujinimo, teismas pažymi, jog šis klausimas galėtų būti sprendžiamas tik tuomet, jeigu teismas būtų tenkinęs pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y. kad po P. J. mirties (miręs 1929-01-19) L. J. iki nacionalizacijos 1940 m. nuosavybės teise valdė 0,545 ha žemę Seimenų kaime, Trakų raj. Kadangi šis reikalavimas yra atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų bei teismo sprendimo pateikimo termino atnaujinimo. Šis reikalavimas taip pat atmestinas ir dėl to, kad teismas netenkino ir antrojo pareiškėjos reikalavimo, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. J. tinkamai realizavo savo teises laiku pateikdama prašymą ir siekia atkurti nuosavybes teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurį valdė iki nacionalizacijos 1940 m. L. J. S. (Seimenų) kaime, Trakų rajone.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato Atkūrimo įstatymas, kuris nuo 1997-07-09 pakeitė netekusį galios 1991-06-18 įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Pagal nuo 2004-10-24 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, J. J. nepateikė jokių leistinų įrodymų, įgalinančių teismą pagrįstai padaryti išvadą, kad terminas papildomiems dokumentams (šiuo atveju teismo sprendimui) pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad po to, kai pareiškėjos motina J. B. gavo neigiamą atsakymą iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus (šis raštas išsiųstas J. B. 2001-03-05), dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. J. turėtą žemę, esančią Seimenų kaime, Trakų r., jokie veiksmai iki 2013 metų nebuvo atliekami. Todėl teismas, įvertinęs ir šias aplinkybes, daro išvadą, kad ir šiuo aspektu pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo papildomiems dokumentams pateikti negalėtų būti tenkinamas, nes jis yra praleistas, įrodymų, pagrindžiančių įstatymu nustatytų terminų praleidimo priežastys, byloje nėra. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. J. (buvusi B.), iki savo mamos J. B. mirties, t.y. iki 2011 metų nebuvo tinkamas subjektas realizuoti savo teises sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimą į savo senelio L. J. turėtą turtą.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja J. J. (buvusi B.) buvo pareiškusi dar vieną reikalavimą, t.y. netenkinus 2 prašymo, atnaujinti įstatymo nustatytą terminą prašymui bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-25 nutartimi, gavus Specialiosios kolegijos 2015-06-08 nutartį, pareiškėjos J. J. reikalavimas civilinėje byloje 2-3-213/2017 (buvusi 2-128-213/2015) dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atnaujinimo buvo išskirtas į atskirą bylą ir perduotas pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-16 sprendimu J. J. pareiškimas su prašymu atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymui Nacionalinės žemės tarnybos Trakų rajono skyriui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurį valdė iki nacionalizacijos 1940 m. Leon J. S. (Seimenų) kaime, Trakų rajone, dėl svarbių priežasčių, buvo atmestas (3 tomas, b.l. 86-91). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2017-03-20 nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistu, o J. J. apeliacinis skundas atmestas. Nutartis galutinė ir neskundžiama (3 tomas, b.l. 97-104).

Todėl teismas, įvertinęs ir tą aplinkybę, jog J. J. nėra atnaujintas terminas pareiškimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į L. J. nuosavybės teise valdytą turtą iki 1940 metų, pateikti, daro išvadą, kad J. J. (buvusi (duomenys neskelbtini)) pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad L. J. iki nacionalizacijos 1940 m. nuosavybes teise valdė 0,545 ha žemę Sejmany (Seimenų) kaime, kurią paveldėjo po tėvo P. J. mirties 1929 m. sausio 19 d., nustatymo; dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja tinkamai realizavo savo teises laiku pateikdama prašymą ir siekia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurį valdė iki nacionalizacijos 1940 m. L. J. S. (Seimenų) kaime, Trakų rajone; dėl įstatymo nustatyto termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atnaujinimo; dėl įstatymo nustatytą termino priimtam teismo sprendimui (nustatytam juridiniam faktui) pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atnaujinimo yra atmetamas kaip nepagrįstas, nes neatnaujinus termino prašymui paduoti, siekiant realizuoti teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių.

Priteisti iš J. J. 17,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268, 270, 279 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 17,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.