- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-531-66-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00123-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Teresėlė Kazlauskienė (pirm.), Ryšardas Skirtunas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- A. A.
- Advokatai
- Vytenis Dziegoraitis
Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-531/2011
Teisėja Regina Gudienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2010-7
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nuteistojo A. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu: pagal LR BK 182 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 mėnesiams; pagal LR BK 300 str. 3 d. (netikrų dokumentų pagaminimas ir panaudojimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 mėnesiams; pagal LR BK 300 str. 3 d. (tikrų dokumentų suklastojimas ir panaudojimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 mėnesiams; pagal LR BK 222 str. 1 d. ir jam skirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 5 d. 1 p. nuostatomis, apėmimo būdu subendrintos bausmės, skirtos už idealios sutapties sąlygomis padarytas veikas (182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d.), po to bausmės visiškai sudėtos ir paskirta A. A. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 mėnesiams ir 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2008-01-14 iki 2008-01-15.
Šiuo nuosprendžiu patenkintas civilinis ieškinys ir iš A. A. priteista 8460 Lt Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad jis apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą bei panaikino didelės vertės turtinę prievolę, pagamino netikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė žala, bei suklastojo tikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent:
A. A., būdamas UAB „T (duomenys neskelbtini)“ (įm.k. duomenys neskelbtini, reg. duomenys neskelbtini) direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti minėtam juridiniam asmeniui, laikotarpiu nuo 2002 m. lapkričio mėnesio iki 2007 m. gruodžio mėnesio veikdamas kartu su M. K. ir V. M., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas kitoje byloje, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo ir taip apgaule išvengė UAB „T (duomenys neskelbtini) “ prievolės į Lietuvos Respubliką sumokėti iš viso 151968,54 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) bei šią sumą apgaule įgijo savo ir kartu su juo veikusių asmenų naudai:
2002 m. lapkričio mėnesį, tikslai nenustatytu laiku M. K. pasiūlius už tiksliai nenustatyto dydžio atlygį pateikti PVM sąskaitas-faktūras su įrašytais melagingais duomenimis apie neva įvykusius UAB „T(duomenys neskelbtini)“ sandorius ir šias PVM sąskaitas-faktūras panaudojus, sumažinti bendrovės į biudžetą mokėtiną PVM, A. A. su pasiūlymu sutiko ir nuo 2002 m. lapkričio iki 2007 m. gruodžio pateikė M. K. duomenis apie tai, kokios paslaugos bei jų kainos turi būti nurodytos netikrose PVM sąskaitose-faktūrose. M. K. šiuos duomenis perdavė V. M., o pastarasis į UAB „L(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras įrašė melagingus duomenis apie tai neva UAB „L(duomenys neskelbtini)“ iš viso UAB „T(duomenys neskelbtini)“ pardavė paslaugų už 996238,18 Lt bei į kasos pajamų orderius įrašė melagingus duomenis neva UAB „T(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė už paslaugas grynaisiais pinigais, šias netikras PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus pasirašė kaip UAB „L(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir per M. K. juos perdavė A. A.. Iš viso minėtu laikotarpiu buvo pagamintos ir A. A. pateiktos šios netikros PVM sąskaitos-faktūros: 2002-11-29 serija (duomenys neskelbtini), 2004-02-27 serija (duomenys neskelbtini), 2004-03-30 (duomenys neskelbtini), 2004-07-12 serija (duomenys neskelbtini), 2004-07-14 serija (duomenys neskelbtini), 2004-07-19 serija (duomenys neskelbtini), 2004-12-30 serija (duomenys neskelbtini), 2005-03-16 serija (duomenys neskelbtini), 2005-03-16 serija (duomenys neskelbtini), 2005-05-07 serija (duomenys neskelbtini), 2005-05-12 serija (duomenys neskelbtini), 2005-09-30 serija (duomenys neskelbtini), 2005-10-20 serija (duomenys neskelbtini), 2006-02-28 serija (duomenys neskelbtini), 2006-07-27 serija (duomenys neskelbtini), 2007-04-30 serija (duomenys neskelbtini), 2007-11-15 serija (duomenys neskelbtini); bei šie netikri kasos pajamų orderių kvitai: 2003-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-03-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-03-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-03-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-03-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-05-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-05-05 Nr. (duomenys neskelbtini) 2004-05-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-05-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-05-12 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-08-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-08-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-08-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-11-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-11-17 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-11-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-11-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-11-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-11-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-11-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-12-03 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-12-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-12-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-12-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-12-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-02-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-02-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-02-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-02-23 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-03-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-03-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-03-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-03-18 Nr. (duomenys neskelbtini). Gavęs minėtus netikrus dokumentus, A. A. juos pasirašė ir panaudojo pateikdamas UAB „T(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui ir nurodydamas šiuos dokumentus apskaityti įmonės buhalterijoje. Po to jis, imituodamas atsiskaitymus pagal minėtus realiai neįvykusius sandorius, nuo 2003-01-10 iki 2007-12-22 iš UAB „T(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „L(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 542 387,43 Lt, po ko V. M. šiuos pinigus išgrynino, pagal iš anksto aptartas proporcijas dalį pinigų pasidalino su M. K., o likusius grynais per M. K. grąžino A. A.. UAB „T(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką, A. A. nurodymu įtraukęs minėtas netikras UAB „L(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras į UAB „T(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, šių netikrų dokumentų melagingus duomenis įtraukė į UAB „T(duomenys neskelbtini)“ 2002 m. lapkričio-gruodžio, 2004 m. vasario-kovo, liepos ir gruodžio, 2005 m. kovo, gegužės, rugsėjo ir spalio, 2006 m. vasario ir liepos, 2007 m. balandžio ir lapkričio mėnesių PVM deklaracijas, kuriose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM. Šias suklastotas PVM deklaracijas 2002-12-24, 2003-01-31, 200403-24, 2004-04-26, 2004-08-24, 2005-01-24, 2005-12-28, 2007-01-24, 2007-05-23 ir 2007-12-22 pateikus Vilniaus apskrities VMI darbuotojams, buvo sumažintas į valstybės biudžetą UAB „T(duomenys neskelbtini)“ mokėtinas PVM iš viso 151968,54 Lt dydžio suma. Tokiais veiksmais A. A. pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras bei kasos pajamų orderių kvitus), suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus (įmonės mėnesio PVM deklaracijas) ir taip apgaule panaikino UAB „T(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti iš viso 151 968,54 Lt PVM, bei šį didelės vertės svetimą turtą įgijo savo ir kartu veikusių asmenų naudai.
Be to, A. A. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:
A. A., būdamas UAB „T(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kaip įmonės vadovas būdamas pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2002 m. lapkričio mėnesio iki 2007 m. gruodžio mėnesio apgaulingai tvarkė savo vadovaujamos bendrovės apskaitą – pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, bei LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 str. reikalavimą ūkines operacijas ir ūkinius įvykius į apskaitą įtraukti pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą, žinodamas, kad realiai jokie sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę ir šios įmonės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros 2002-11-29 serija (duomenys neskelbtini), 2002-12-30 serija (duomenys neskelbtini), 2004-02-27 serija (duomenys neskelbtini), 2004-03-30 serija (duomenys neskelbtini), 2004-07-12 serija (duomenys neskelbtini), 2004-07-14 (duomenys neskelbtini), 2004-07-19 serija (duomenys neskelbtini), 2004-12-30 serija (duomenys neskelbtini), 2005-03-16 serija (duomenys neskelbtini), 2005-03-16 serija (duomenys neskelbtini), 2005-05-07 serija (duomenys neskelbtini), 2005-05-12 serija (duomenys neskelbtini), 2005-09-30 serija (duomenys neskelbtini), 2005-10-20 serija (duomenys neskelbtini), 2006-02-28 serija (duomenys neskelbtini), 2006-07-27 serija (duomenys neskelbtini), 2007-04-30 serija (duomenys neskelbtini), 2007-11-15 serija (duomenys neskelbtini) yra netikros, minėtas PVM sąskaitas-faktūras pateikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, kuris jo nurodymu įtraukė šiuos dokumentus, pagrindžiančius fiktyvius sandorius, į UAB „T(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Dėl tokių A. A. veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „T(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2002-2007 m. laikotarpį.
Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis A. A. už nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. padarymą skirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 3 d. (netikrų dokumentų pagaminimas ir panaudojimas), padarymą skirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 3 d. (tikrų dokumentų suklastojimas ir panaudojimas) padarymą skirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir priimti naują nuosprendį: už nusikaltimo, numatyto BK 182 str., padarymą A. A. skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 3 d. (netikrų dokumentų pagaminimas ir panaudojimas) padarymą A. A. skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 3 d. (tikrų dokumentų suklastojimas ir panaudojimas) padarymą A. A. skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir už nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. padarymą, A. A. skirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Likusią nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas, A. A. skirdamas minimalias laisvės atėmimo bausmes už nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. padarymą, neatsižvelgė į BK 54 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką – pavojingumo laipsnį, kurį, be kitų aplinkybių, lemia lyginamasis kėsinimosi objektų vertingumas, vienarūšių žalų dydis, nusikaltimų padarymo laikas. A. A. ilgą laiko tarpą ir sistemingai (nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn.) fiktyvios įmonės atstovams teikdavo duomenis, kuriuos įrašius į buhalterinės apskaitos dokumentus apgaulės būdu buvo naikinamos mokestinė prievolės ir įgyjamas svetimas turtas, o nusikalstami A. A. veiksmai baigėsi ne paties nuteistojo iniciatyva, bet teisėsaugos institucijos pareigūnams atskleidus daromas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde nurodo, kad teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog A. A., darydamas nusikalstamas veikas, netikrų dokumentų pagrindu į fiktyvios įmonės banko sąskaitą pervedė 542 387,43 Lt, iš kurių 151 968,54 Lt sudaro į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM, taigi A. A. veiksmais apgaule įgyto turto vertė beveik 5 kartus viršija BK 190 str. nurodytą didelės vertės turto kriterijų – 250 MGL (32 500 Lt), tačiau ši aplinkybė teismo liko neįvertinta, dėl ko A. A. už nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. padarymą, buvo skirtos neadekvačios bausmės, neatitinkančios BK 41 str. 2 d. įtvirtintos bausmės paskirties ir neužtikrinančios teisingumo principo įgyvendinimo. Prokuroro nuomone, teismas A. A. už nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. padarymą neteisingai paskyrė bausmes, todėl nuosprendis turi būti pakeistas.
Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pakeičiant ją į baudą. Skunde nurodo, kad nors teismas jam paskyrė minimalią 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas nepakankamai išanalizavo sąlygas ir galimybes taikyti BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta konkrečių straipsnių sankcijose. Skundžiamame nuosprendyje buvo netinkamai pritaikyta BK 41 str. 2 d., nes vadovaujantis bausmės paskirties nuostatomis, bausmės tikslai būtų efektyviau pasiekti paskiriant kitą bausmės rūšį, t.y. baudą. Dėl nurodytos normos netinkamo pritaikymo, buvo pažeistas bausmių skyrimo proporcingumo principas bei nepilnai atsižvelgta į BK 54 str. nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Dėl to jam buvo nepagrįstai paskirta subendrinta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Sprendžiant klausimą dėl jam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio parinkimo, net patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 str. 2 d. atveju, turėjo būti išanalizuota galimybė taikyti BK 54 str. 3 d. įtvirtintą teisingumo principą paskiriant švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę. Jo bylos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Baudos paskyrimas labiau atitiktų valstybės, visuomenės, įmonės, kurioje dirba, bei jo šeimos narių interesus. Todėl jam paskirta bausmė laikytina per griežta ne savo dydžiu, o rūšimi.
Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neatitiktų teisingumo principo ir taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Teismas vienintele jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe įvertino tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuojamą veiką ir dėl to gailisi. Nuosprendyje konstatuota, kad didžioji dalis padarytos turtinės žalos yra atlyginta, tačiau nepripažinta, jog tai yra baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Su tuo nuteistasis nesutinka, nes byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jis, būdamas UAB „T(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, padarė viską, kas nuo jo priklauso, jog valstybei kuo greičiau būtų atlyginta žala. Pirmasis pranešimas apie įtarimą byloje jam įteiktas 2008 m. sausio 15 d. Jame nurodytos apgaulės būdu įgytos LR valstybės biudžeto lėšos – 124 766 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Jau po dviejų dienų visa ši suma UAB „T(duomenys neskelbtini)“ 2008-01-17 mokėjimo nurodymu Nr. 1 buvo pervesta į Vilniaus AVMI Vilniaus skyriaus sąskaitą. Vilniaus AVMI atlikus mokestinį tyrimą ir pakoregavus padidinto mokėtino pridėtinės vertės mokesčio sumą iki 143 508 Lt, bendrovė 2008-04-16 mokėjimo pavedimu papildomai sumokėjo į valstybės biudžetą susidariusį 18 742 Lt skirtumą. Taigi, net 94 procentai visos kaltinamajame akte nurodytos žalos valstybei buvo atlyginta beveik prieš tris metus iki bylos perdavimo į teismą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad juo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, tuo daugiau reikšmės tai turi skiriant bausmę. Santykinai nedidelės žalos dalies (5,6 procento) valstybei iki nuosprendžio priėmimo neatlygino, tačiau pasižada 8460 Lt mokesčių už UAB „T(duomenys neskelbtini)“ sumokėti artimiausiu metu. Teismas nepagrįstai nenustatė jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Nuteistasis skunde nurodo, kad nuo pat jo sulaikymo pradžios iki ikiteisminio tyrimo instancijoms atskleidė viską, kas jam buvo žinoma apie asmenis, su kuriais dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką, nurodė elgesio motyvus, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, nuosekliai ir pagrįstai tvirtino, jog tik dėl labai pasunkėjusios įmonės padėties ir po didelių abejonių ryžosi neteisėtiems veiksmams. Įstatymą pažeidė ne dėl savanaudiškų paskatų, o siekdamas gelbėti įmonę, kurios direktoriumi buvo, tai teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas M. K.. Jis paaiškino, kad neteisėtai gauti pinigai būdavo grąžinami įmonei, siekiant padėti ir naudojami bendrovės veiklai vykdyti, bet iš to neturint jokios asmeninės naudos. Tai nepašalina padarytų veikų pavojingumo, nesumažina kaltės, tačiau yra pagrindas švelninti atsakomybę. Jis nuteistas pirmą kartą. Nuosprendyje nenustatyta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ar kokių nors neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Laisvėje jis labai reikalingas savo šeimai – dviems vaikams ir sutuoktinei. Prie skundo pridedamas UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2011-03-22 raštas, patvirtinantis, jog jis įmonei labai svarbus darbuotojas ir įmonė yra pasirengusi jam padėti sumokėti didelę piniginę baudą, jei tokia būtų paskirta. Paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų darbą, galimybę artimiausiu metu aprūpinti šeimą.
Teismo posėdyje prokuroras prašo apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistasis A. A. ir jo gynėjas prašo tenkinti jo apeliacinį skundą, o apylinkės prokuratūros skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkintinas, prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p. p. pagrindais, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė.
Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 str. 1 d., teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendis dalyje dėl nuteistojo A. A. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra teisėtas ir pagrįstas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo A. A. nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d., tačiau nuteistajam A. A. paskirta per griežta bausmė, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. numatytam teisingumo principui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis A. A. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, išsamiai davė parodymus apie jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmasis pranešimas apie įtarimą A. A. įteiktas 2008 m. sausio 15 d., kuriame nurodytos apgaulės būdu įgytos LR valstybės biudžeto lėšos – 124 766 Lt pridėtinės vertės mokesčio. 2008-01-17 mokėjimo nurodymu Nr. 1 šią sumą UAB „T(duomenys neskelbtini)“ pervedė į Vilniaus AVMI Vilniaus skyriaus sąskaitą. Vilniaus AVMI atlikus mokestinį tyrimą ir pakoregavus padidinto mokėtino pridėtinės vertės mokesčio sumą iki 143 508 Lt, UAB „T(duomenys neskelbtini)“ 2008-04-16 mokėjimo pavedimu papildomai sumokėjo į valstybės biudžetą susidariusį 18 742 Lt skirtumą. Taigi, bylos duomenimis patvirtinta, jog didžioji dalis, t.y. net 94 procentai visos kaltinamajame akte nurodytos žalos valstybei buvo atlyginta beveik prieš tris metus iki bylos perdavimo teismui. Be to, nuteistasis A. A. prie apeliacinio skundo pateikė rašytinius įrodymus, t.y. 2011-04-29 Mokėjimo nurodymą, patvirtinantį likusios valstybei padarytos žalos atlyginimą – 8 460 Lt. Taigi, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad A. A. visiškai atlygino valstybės biudžetui padarytą žalą, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. A. bausmes už kiekvieną jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nors ir atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis neteistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, yra charakterizuojamas teigiamai, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra praėjęs gana ilgas laikotarpis nuo nusikalstamų veikų padarymo ir paaiškėjimo, teismas neturėjo duomenų, kad tuo laikotarpiu kaltinamasis būtų padaręs kokius nors teisės pažeidimus, tačiau už nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. (du nusikaltimai), paskyrė nors ir minimalias, tačiau realias laisvės atėmimo bausmes, kurių paskyrimas aiškiai prieštarauja Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. įtvirtintam teisingumo principui.
Visos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja A. A., kas, kolegijos nuomone, laikytina išskirtinėmis aplinkybėmis nuteistajam skirti švelnesnę bausmę.
Apeliantas A. A. prie apeliacinio skundo pridėjo UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2011-03-22 raštą, patvirtinantį, jog jis įmonei labai svarbus darbuotojas ir įmonė yra pasirengusi jam padėti sumokėti didelę piniginę baudą, jei tokia būtų paskirta. Paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų darbą, galimybę artimiausiu metu aprūpinti šeimą.
Kolegijos nuomone, kaltinamojo atskyrimas nuo darbo, šeimos gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės, o paskyrus A. A. baudą, bus labiau užtikrintas bausmės efektyvumo ir ekonomiškumo principas, kadangi mažesnėmis sąnaudomis bus pasiekti bausmės tikslai, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. A. paskyrus bausmę, jis ją sumokės, jam nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, bus sutaupytos valstybės lėšos.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad visos kaltinamojo A. A. padarytos nusikalstamos veikos yra praktiškai turtinio pobūdžio, kolegijos nuomone, bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., bus pasiekti skiriant būtent turtinio pobūdžio bausmę, t.y. baudą, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.
Nors prokuroras skunde nurodo, kad A. A. už nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. padarymą, buvo skirtos neadekvačios bausmės, neatitinkančios BK 41 str. 2 d. įtvirtintos bausmės paskirties ir neužtikrinančios teisingumo principo įgyvendinimo, kolegija nelaiko pagrįstais prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad nuteistajam A. A. paskirta per švelni bausmė, todėl prokuroro apeliacinis skundas netenkintinas.
Kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant A. A. atžvilgiu galėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos BK 62 str., t.y. švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas, atsižvelgiant į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei į byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., kurioje įtvirtintas teisingumo ir proporcingumo principas, skirti A. A. švelnesnę bausmę.
Kadangi A. A. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, jam už šias nusikalstamas veikas skirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., o prie šios subendrintos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., iš dalies pridedama bausmė, skirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., padarymą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžiu A. A. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, todėl teismo nuosprendis, atsižvelgiant į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, keistinas, o prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti:
A. A. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. padarymą, skirti 130 MGL (16 900 Lt) dydžio baudą; už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. (netikrų dokumentų pagaminimas ir panaudojimas) padarymą skirti 80 MGL (10 400 Lt) dydžio baudą; už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. (tikrų dokumentų suklastojimas ir panaudojimas) padarymą skirti 80 MGL (10 400 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., padarymą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 130 MGL (16 900 Lt) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., prie subendrintos bausmės – 130 MGL (16 900 Lt) dydžio baudos dalinio bausmių sudėjimo būdu pridėti dalį bausmės – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio baudos, paskirtos už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., padarymą, bei paskirti subendrintą bausmę – 160 MGL (20 800 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. a) p. p., į paskirtą subendrintą 160 MGL (20 800 Lt) dydžio baudą įskaityti A. A. vieną laikino sulaikymo dieną (nuo 2008-01-14 iki 2008-01-15), prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai, ir jam nustatyti galutinę bausmę - 158 MGL (20 540 Lt) dydžio baudą.
Paskirtą baudą sumokėti į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikiant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.