Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis Josvainių g. 30, Kaune, teistas 2 kartus:

- 2014-06-02 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos vadovą), mokytis arba dirbti bei per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau, kaip po 10 valandų;

2015-06-30 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014-06-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio nustatytas bausmių keitimo taisykles, paskirta galutinė bausmė – 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta pagal 20143-06-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendį atliktą laisvės apribojimo bausmę ir laikyta, kad A. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Š., būdamas nepilnametis, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 18 d., 21.15 val. iki 2015 m. sausio 19 d., 01.40 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namo kieme išdaužydamas automobilio „VW Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio nukentėjusiajam A. A., vairuotojo durelių lango stiklą, sugadino užvedimo spynelę, nupjovė užvedimo spynelės laidus, tokiu būdu pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam A. A. priklausantį 600 eurų vertės automobilį „VW Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes nepavyko užvesti automobilio variklio.

Be to, jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pasikėsindamas pagrobti nukentėjusiajam A. A. priklausantį 600 eurų vertės automobilį VW Vento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia išdaužė 100 eurų vertės vairuotojo durelių lango stiklą, sugadino automobilio užvedimo spynelę ir nupjovė užvedimo spynelės laidus, bendros 100 eurų vertės, tokiu būdu sugadino nukentėjusiajam A. A. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. A. bendrą 200 eurų turtinę žalą,

Kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2015 m. sausio 18 d. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, buvo susikrimtęs, kadangi susipyko su savo drauge G. K.. Pritrūkęs alaus, jis nuėjo į Varnių aikštėje esančią naktinę parduotuvę pirkti alaus. Jis nusipirko 3 – 4 skardines alaus, eidamas pakeliui Sąjungos aikštėje jis gėrė alų, buvo gerokai apgirtęs. Jau po 24 valandos, jis ėjo namo, pakeliui (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) – ojo namo, jis pamatė gatvėje stovintį raudonos spalvos automobilį „VW Vento“. Kadangi vis dar buvo susinervinęs, be to, buvo gerokai apgirtęs, jis kumščiu išdaužė šio automobilio vairuotojo durelių stiklą. Daužydamas stiklą jis susipjaustė ranką, bėgo kraujas. Jis sugalvojo pamėginti užvesti automobilį ir pamėginti važiuoti, nors vairuoti nemoka. Jis sėdo į automobilio vairuotojo sėdynę, nulaužęs spynelę pamatė laidus, juos visus nupjovė ir mėgino sujungti, tačiau variklio užvesti jam nepavyko. Pamatęs, kad jam nepavyksta užvesti automobilio, jis pasiėmė alų, išlipo iš automobilio ir nuėjo toliau gerti. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, nukentėjusiojo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis VW „Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį 2015-01-18 apie 21.15 val. pastatė tvarkingą grįžęs į namus ant gatvės prie namo, adresu: (duomenys neskelbtini), įjungė signalizaciją. 2015-01-19 apie 2.02 val. ir 2.06 val. į savo mobilaus ryšio telefoną gavo trumpąją SMS žinutę iš Nr. 118, jog apie jo automobilį teiravosi Kauno apsk. policija, tačiau į tai dėmesio nekreipė. Maždaug 2015-01-19 apie 2.40 val. pažiūrėjęs pro virtuvės langą pastebėjo, kad kažkas vaikšto aplink jo automobilį. Paaiškėjo, kad tai pareigūnas. Išėjęs į lauką pamatė, kad išdaužytas automobilio vairuotojo durelių stiklas ir bandyta nuvaryti automobilį VW „Vento“. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. A. parodė, kad savo šioje byloje duotus parodymus prisimena, juos tvirtina. 2015-01-18 naktį, apie 2.00 val. nakties, kažkas bandė pavogti jam priklausantį automobilį VW Vento, v/n (duomenys neskelbtini) Kaip suprato, automobilio priekinių vairuotojo durelių stiklas buvo išdaužtas asfalto gabalu, kurių nuskilusių (duomenys neskelbtini) gatvėje yra labai daug. Kadangi asfalto gabalą rado automobilio salone, tai mano, kad būtent juo ir buvo išdaužtas stiklas. Be to, vagis nepataisomai sugadino užvedimo spynelę, nupjaustė laidus. Dėl išdaužto vairuotojo durelių stiklo patyrė 100 eurų žalą, nes reikėjo jį pirkti ir mokėti už darbą serviso darbuotojui. Dėl išlaužtos ir sugadintos užvedimo spynelės bei nupjaustytų laidų patyrė apie 100 eurų žalą. Automobilį remontavo autoservise, esančiame Stulginskio gatvėje, Kaune, tikslaus adreso nurodyti negalėjo, nes nežino. Jokių dokumentų neišsaugojo, nes nemanė, kad gali būti nustatytas kaltininkas. Dėl bandymo nuvaryti mano automobilį ir padarytų jam sugadinimų patyrė viso 200 eurų žalą. Automobilis buvo draustas privalomuoju civiliniu draudimu. Daugiau jokių aplinkybių, susijusių su vagyste, pasakyti negalėjo. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. A. 2015-08-18 papildomos apklausos metu parodė, kad savo šioje byloje duotus parodymus prisimena, juos tvirtina bei parodo, kad automobilio VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendra rinkos vertė 600 eurų. Viso patyrė 200 eurų materialinę žalą. 100 eurų už nupjaustytus laidus bei išlaužtą užvedimo spynelę ir 100 eurų už išdaužytą stiklą. Civilinį ieškinį teiks teismo posėdžio metu. (b.l. 14, 33, 34)

Liudytoja D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Š. yra jos sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini), gyventi turėtų kartu su tėvu V. Š. adresu; (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini). A. Š. paskutinį kartą matė, kai važiavo į Kauną aplankyti mamos, sesers, galimai š. m. rugpjūčio 10-15 d. Savo sūnui rašo žinutes, į kurias jis jai neatrašo. Bandė skambinti, bet į skambučius neatsiliepia. Taip jau tęsiasi apie 2 metus. Jam skambina į asmeninį numerį (duomenys neskelbtini), el. pašto nežino, Facebook irgi, tačiau bendrauja bendra Facebook nuoroda „(duomenys neskelbtini)“. A. Š. dažnai pabėgdavo iš namų ir nebūdavo žinoma jo buvimo vieta. Nuo 16 metų pradėjo vartoti alkoholį. Mano, kad ši situacija pablogėjo, kai ji išvyko gyventi į Telšius. Ji kvietė sūnų važiuoti kartu. A. Š. atsisakė, nes Kaune turi draugų, draugę, kuri nuo jo laukiasi, ir tėtį, kuris nieko prieš, kad sūnus ir jo draugė G. gyventų pas jį po vaikelio gimimo. A. Š. su gimine gal ir norėtų bendrauti, bet giminė su juo nenori dėl jo problemiškumo. Sūnaus draugų rato nepažįsta, su kuo galėtų palaikyti ryšį – nežino. A. Š. bendrauja tik tada, kai nori, o į skambučius ir žinutes neatsako (b.l. 41).

Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Š. jo sūnus, kuris šiuo metu gyvena su juo, adresu (duomenys neskelbtini). A. tik šį pirmadienį, t. y. 2015-11-02 grįžo į namus, po to, kai 2 mėnesius buvo pabėgęs iš jų. Tikslaus laiko nurodyti negaėjo, tačiau tai galėjo būti rugsėjo mėnesio pradžioje, A. išėjo iš namų ir dingo. A. rugpjūčio mėnesį kelioms savaitėms paėmė papildomai užsidirbti pinigų statybose. Rugsėjo mėnesio pradžioje jam išmokėjo atlyginimą, t. y. davė 150 eurų. Gavęs pinigus sūnus išvažiavo į turgų apsipirkti, tačiau jis taip ir nebegrįžo. Kai A. negrįžo į namus, skambino jam kelis kartus per dieną, rašė žinutes, tačiau jis į jas nereagavo. Į policiją dėl sūnaus dingimo nesikreipė, nes tai ne pirmas kartas, kai jis išeina iš namų. Be to, dabar A. yra pilnametis, todėl gali gyventi kaip išmano. A. geros širdies vaikas, svajotojas, lėto būdo, tačiau neretai susideda su netinkama kompanija. Kokių problemų sūnus turi su policija, jam nėra žinoma, išskyrus tai, kad metų pradžioje bandė pavogti kažkokį automobilį. Daugiau jokios aplinkybės dėl nusikaltimo jam nėra žinomos. A. šiuo metu niekur nesimoko, nedirba, gyvena iš jo duodamų pinigų. Pagrindiniai sūnaus pomėgiai yra kompiuteriniai žaidimai ir internetas. A. tikrai geros širdies vaikis. Kiekvieną vakarą su sūnumi kalba apie gyvenimą, moralizuoja jį, tačiau tai jam labai nepatinka. Būna, kad A. net susigraudina pokalbių metu. Su A. mama išskyrė, kai jam buvo 16 metų. A. mama D. A. santuokos metu nevedė gero gyvenimo būdo, neretai išgėrinėjo, rūkė. Matyt, A. paveikė toks jos elgesys, o jo su D. skyrybos sūnui buvo sunkios. Prieš kelis metus D. A. išvyko gyventi į Telšių r., o abu vaikai, t. y. A. Š. ir E. Š. liko gyventi su V. Š., nors faktiškai jų globa priskirta motinai. D. A. vaikų globoti nepageidauja. Tiksliai pasakyti negalėjo, kiek kartų buvo baustas administracine tvarka dėl sūnaus padarytų pažeidimų, nelabai pamena. Tik žino, kad kažkada į policiją važiavo dėl sūnaus pavogto šokoladuko iš parduotuvės. Daugiau paaiškinti ir papildyti nieko negalėjo (b.l. 45 - 46).

2015-01-19 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. A. pranešė apie jo automobilio sugadinimą ir pasikėsinimą jį pavogti, buvo nustatyta, apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), pateikta fotolentelė su nuotraukomis (b. l. 14 - 19).

2015-06-01 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada patvirtina, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2015-01-19 apžiūrint automobilį „VW Vento“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b.l. 25 – 26).

2015-10-05 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada patvirtina, kad tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2015-01-19 apžiūrint automobilį „VW Vento“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. Š. genotipu (b.l. 30 – 31).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Atvira vagystė padaroma kitų asmenų akivaizdoje.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo A. Š. visišku kaltės prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiojo A. A. parodymais ir ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad

A. Š., būdamas nepilnametis laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 18 d., 21.15 val., iki 2015 m. sausio 19 d., 01.40 val., (duomenys neskelbtini) – ojo namo kieme, išdaužė automobilio „VW Vento“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. A., vairuotojo durelių stiklą, sugadino užvedimo spynelę, nupjovė laidus ir pasikėsino pagrobti šį automobilį, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė, kadangi nepavyko užvesti automobilio variklio bei sugadino nukentėjusiajam priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajam 200 eurų dydžio turtinę žalą.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu, jo padarytos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje požymius.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmės skiriamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 55, 61 bei 90 – 93 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis A. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalis 1 ir 9 punktai).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirba, nesimoko, teisiamas trečią kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant BK 48 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Kadangi abu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina galioti, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- vokas su mikrodalelėmis ir stiklo šukėmis, 2015-01-19 paimtomis įvykio vietoje, t. y. iš automobilio VW „Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio adresu: (duomenys neskelbtini),

- vokas su A. Š. seilių pavyzdžiu prie specialisto išvados Nr. 140-(6029)-IS1-6529, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais bei 307 straipsnio 1 dalimi., teismas

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką mokytis arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau, kaip po 10 valandų per vieną mėnesį (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktai).pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką mokytis arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau, kaip po 10 valandų per vieną mėnesį (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką mokytis arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau, kaip po 10 valandų per vieną mėnesį (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką mokytis arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau, kaip po 10 valandų per vieną mėnesį (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktai).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

- voką su mikrodalelėmis ir stiklo šukėmis, 2015-01-19 paimtomis įvykio vietoje, t. y. iš automobilio VW „Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio adresu: (duomenys neskelbtini),

- voką su A. Š. seilių pavyzdžiu prie specialisto išvados Nr. 140-(6029)-IS1-6529, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.