- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- 1-390-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05765-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- S. B.
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti UAB „P.“, teista:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – 60 parų areštu;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – 90 parų areštu;
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. B. sužalojo žmogų ir dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo:
Žemesnės instancijos teismas
S. B. 2020 m. vasario 14 d. apie 18.54 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu žodinio konflikto su nukentėjusiąją E. J. metu metė į ją laikytą rankoje tuščią alaus bokalą, kuris pataikė nukentėjusiajai į veidą, ir taip padarė E. J. sužalojimus: dešinės akies ragenos kiaurinę žaizdą, žaizdas kaktoje, kairės akies apatiniame voke, nosyje, kairiame skruoste ir viršutinėje lūpoje, kairės akies ragenos epitelio įtrūkimą, junginės įplyšimą ir pojungio kraujosruvą, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes ragenų kiaurinių sužalojimų gijimas užtruko ilgiau kaip 10 parų.
S. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
S. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę iš dalies. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo švenčiama kaltinamosios bute. Pas S. B. atėjo G. R. su A. O. (A. O.). Jie gėrė alų, po to, G. R. pakvietę E. J., kuri atėjo su J. B. Dar bute buvo D. L. ir asmuo vardu A. (A.). Buvo geriamas alus ir degtinė. S. B. gėrė tik alų, buvo išgėrusi keturias stiklines jo. E. J., atėjusi neblaivi, atsisėdo prie stalo, o J. B. – ant lovos. E. J. su J. B. apsižodžiavo. E. J. nuo S. B. buvo 3–4 m atstumu, kaltinamoji stovėjo prie lango. Nukentėjusioji šaukė, rėkė, kaltinamoji pasakė eiti jai namo, J. B. pasakė „einam“, tačiau nukentėjusioji vėl pradėjo rėkti. Todėl S. B. paėmė bokalą ir metė į stalą, kad E. J. išeitų iš buto. Bokalas, kuris buvo 0,5 litro stiklinis, sudužo, o šukės visur pabiro. Šukės kliuvo E. J. Ši susiėmė ranka už kaktos, jai pradėjo bėgti kraujas. Jei kaltinamoji būtų metusi bokalą nukentėjusiajai į veidą, bokalas nebūtų sudužęs. Buvo atvejis, kai kažkas metė į S. B. bokalą, tačiau jis nesudužo. G. R. ar J. B. uždėjo rankšluostį nukentėjusiajai ant galvos, kažkas iš jų iškvietė policiją. S. B. sužalojo E. J. netyčia, gailisi dėl šio veiksmo. Nepadėjo nukentėjusiajai, nes ji visaip išvadino kaltinamąją. Kaltinamoji išgėrusi nėra agresyvi.
Nukentėjusioji E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su S. B. yra kaimynės. Nagrinėjamo įvykio dieną, vakare, nukentėjusioji su J. B. užėjo į kaltinamosios butą, vyko šventė. Bute buvo G. R., taip pat A. O. Jie bendravo, kaltinamoji sėdėjo ant palangės, gėrė alų. Atstumas tarp jos ir S. B. buvo apie 5 metrus. Tam tikru metu kaltinamoji, nieko nesakiusi, metė alaus bokalą E. J. į veidą ir bokalas sudužo. Ji buvo visa kruvina, buvo pataikyta tiesiai į kaktą. Sužalota kakta, žandas, lūpos, dešinė akis, buvo padarytos septynios siūlės. Nukentėjusioji neturėjo pykčių ant kaltinamosios, anksčiau jokių konfliktų nebuvo, iki įvykio pažinojo kaltinamąją apie 4–5 metus. Nežino, ar blaivi buvo S. B. Nežino, kas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Po patirto smūgio neatsimena tolimesnių įvykių, jai buvo smegenų sutrenkimas. Nuo užėjimo į butą iki bokalo metimo praėjo apie 5 minutes. E. J. nesutinka su kaltinamąja, kad nukentėjusioji rėkė, bokalas buvo mestas į stalą. Kai buvo mestas bokalas, liudytojas A. O. buvo virtuvėje.
Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąją, ji yra kaimynė. Nagrinėjamo įvykio dieną jis su E. J. buvo pakviesti į svečius, nuėjo į S. B. butą, atsisėdo ant lovos. J. B. kalbėjosi su drauge, o E. J. – su G. R., truputį išgėrė alkoholio ir pamatė, kaip sugyventinei į galvą pataikė bokalas ir pradėjo bėgti kraujas. Taip pat matė, kaip S. B., būdama prie palangės, išpylė pro langą alų iš bokalo, o paskui metė bokalą E. J. į veidą, jai bėgo kraujas per kaktą ir akis. Niekur nebuvo atsitrenkęs bokalas prieš tai. Nuo atėjimo į butą iki nagrinėjamo įvykio praėjo 5–10 min. Nebuvo jokių pykčių. Bute dar buvo G. R., A. O. ir dar kažkas. G. R. atnešė rankšluostį, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o jis – policiją, nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę. Liudytojas paneigė, kad E. J. atėjo į butą girta, konfliktavo. Iškvietus policiją ir greitąją medicinos pagalbą, S. B. nieko nedarė, tiesiog stovėjo kambaryje.
Liudytojas A. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta tiek kaltinamąją, tiek nukentėjusiąją. Jis svečiavosi kaltinamosios bute. Be jų dar buvo G. R. ir J. B. Buvo vartojamas alkoholis. Jis matė, kaip stiklas skrido, iš pradžių pataikė į stalą, o paskui šukės pabiro. Tuo metu jis sėdėjo šalia ir matė minėtas aplinkybes. E. J. sėdėjo šalia, apie metro atstumu. Kai nukentėjusioji atėjo į butą, ji elgėsi normaliai, nekonfliktavo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo A. O. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020 m. vasario 14 d. apie pietus (tikslaus laiko neatsimena), nuėjo pas savo kaimynę S. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), į svečius. Bute su jais buvo A. (A.), G. R. su savo draugu. Visi sėdėjo, vartojo alkoholį. A. O. buvo stipriai išgėręs. Po tam tikro laiko, kada tiksliai neatsimena, G. R. atvedė jų kaimynę E. J. ir jos sugyventinį J. B. Jiems atėjus, pamena, kad nuėjo į virtuvė parūkyti. Išgirdo riksmus. Parūkęs nuėjo į kambarį, kur visi sėdėjo prie stalo. A. O. pamatė sėdinčią su kruvinu veidu E. J. Girdėjosi tik riksmai. Kas sužalojo E. J., nežino, nematė, tuo metu buvo virtuvėje. Kadangi buvo stipriai išgėręs, smulkiai įvykio aplinkybių neatsimena. Atsimena, kaip atvyko policijos pareigūnai ir jis išėjo namo (1 t., b. l. 116–117).
Apie jo parodymų prieštaravimus liudytojas paaiškino, kad prastai prisimena nagrinėjamą įvykį. Po įvykio kalbėjosi truputį su S. B., ji nesakė, kaip viskas atsitiko. Jis dažnai geria, beveik kiekvieną dieną vartoja alkoholį.
Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su porininku važiavo į iškvietimą. Atvykus į butą, jame stovėjo moteris, kurios veidas buvo kruvinas. Ji paaiškino, kad atėjo pas kaimynę, kuri paėmė alaus bokalą ir trenkė jai, sėdėjusiai prie stalo, į veidą. Kita moteris paaiškino, kad konflikto metu metė bokalą į sieną ir bokalas atsitrenkęs pataikė nukentėjusiajai į veidą, taip sužalojo ją. Abi konflikto dalyvės buvo išgėrusios. Bute gal dar buvo keturi asmenys – vieni palaikė S. B., o kiti – nukentėjusiąją. Moters veido sritis buvo sužalota. Atvykę medicinos darbuotojai išsivežė nukentėjusiąją. Bute buvo kraujo, stiklo šukių, ant stalo buvo sulaužyti akiniai.
Liudytoja A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo gautas iškvietimas. Atvykus į butą, jame jau buvo policijos pareigūnai. Bute buvo moteris kruvinu veidu, jai buvo tvarstoma žaizda, apžiūrėtos akys. Ji neturėjo nusiskundimų, sakė, kad nevažiuos į ligoninę. Kai buvo aiškinamos aplinkybės, lyg buvo kalbama apie bokalą, nes moteriai padaryta žaizda gili (žaizda buvo išsiskyrusi, atvėpusi, reikėjo priglausti ją ir susiūti). Apžiūrint nukentėjusiosios akis, vizualiai nebuvo stiklo šukių. Tuo metu moteriai sužalojimas kraujavo. Vėliau pasirodė pakankamai aukšta šviesių plaukų moteris, kuri buvo labai agresyvi, keikėsi ir moterys tarpusavyje barėsi. Dar bute buvo kažkas, bet neatsimena kas ir kiek asmenų buvo.
Liudytojas D. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su kaltinamąja yra pažįstami. Nagrinėjamo įvykio dieną apie 21–22 val. jam paskambino G. R., kuri pasiūlė ateiti išgerti. Liudytojas sutiko ateiti į kaltinamosios butą. D. L. nebendrauja artimiau su E. J., tik pažįsta iš matymo. Bute dar buvo E. J., jos vyras, G. R. ir keli kiti vyrai. Bute buvo vartojamas alkoholis. Nukentėjusioji pradėjo S. B. užgaulioti dėl šios sugyventinio. S. B. taip pat barėsi. E. J. pasakė kažką nemalonaus kaltinamajai, kuri paėmė bokalą ir metė į nukentėjusiąją. Tuo metu liudytojas stovėjo prie lovos, šalia buvo S. B., o nukentėjusioji sėdėjo toliau – prie stalo. D. L. buvo atsisukęs į kaltinamąją ir išgirdo bokalo dūžio garsą. Liudytojas pamanė, kad bokalas atsitrenkė į stalą ir dėl šukių nukentėjusioji buvo sužalota. Matė virš nukentėjusiosios kairio antakio žymę, taip pat įbrėžimą, kraujas bėgo, bet nestipriai. Mestas bokalas buvo didelis, su stora rankena, 0,5 l talpos. Policiją kvietė nukentėjusiosios vyras, kaltinamoji pasiūlė nukentėjusiajai pridėti rankšluostį prie žaizdos.
Liudytoja G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta kaltinamąją nuo vaikystės. Nagrinėjamo įvykio dieną ji, grįžusi iš (duomenys neskelbtini), atostogavo ir nuėjo pas S. B. atsigerti alkoholinių gėrimų. Tada liudytoja sugalvojo pakviesti E. J., kuri atėjo su sugyventiniu J. B. Bute dar buvo keli kiti asmenys. Buvo vartojamas alkoholis. Liudytoja gėrė alaus ir degtinės, buvo vidutiniškai apsvaigusi. Taip pat vartojo alkoholį nukentėjusioji ir kaltinamoji. Maždaug per valandą tarp S. B. ir E. J. įvyko konfliktas. Nežino, kokia konflikto priežastis. Liudytoja įsikišo tarp jų, išskyrė, tačiau vėliau vėl kilo konfliktas. S. B. stovėjo prie lango, o liudytoja stovėjo link kaltinamosios lovos, kai S. B. metė stiklainį ar bokalą į stalą, o E. J., sėdėjusiai prie stalo, šukės pataikė į akis. Bokalas sudužo atstumu iki nukentėjusiosios gal per vidurį stalo. Kai traukė rankšluostį nuo veido nukentėjusiajai bėgo kraujas iš kaktos ir paakių. S. B. labai pasimetė, pradėjo drebėti. Gal E. J. sugyventinis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iki įvykio pažinojo nukentėjusiąją. Būdavo, kad E. J. su S. B. prisigerdavo ir pykdavosi.
Specialistas R. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra teismo medicinos ekspertas, atliko gyvųjų ir mirusiųjų asmenų tyrimus, dabar dirba kriminalistikos laboratorijoje. Tiek bokalo metimas, tiek sudavimas pagal sužalojimų aprašymą įmanomas. Bokalas, tikėtina, turėjo sudužti, nes matyti keletas sužalojimų nukentėjusiosios veido plote (jei šis daiktas nebūtų sudužęs, tiek sužalojimų nukentėjusiajai nebūtų nustatyta). Didesnė tikimybė, kad bokalas turėjo judėti nukentėjusiosios veido link, kad būtų padaryti gilesni sužalojimai. Jei šukės kontaktuoja su veidu nuo paviršiaus bokalo sudužimo metu, tikėtina, kad nebūtų padaryti gilesni sužalojimai, tačiau atmesti tokios galimybės negalima. Skaitant literatūrą šia tema, buvo atlikta keletas eksperimentų, buvo mestas bokalas į dirbtinę žmogaus kaukolę ir stebėta, ar bokalas gali sudužti ir kokie sužalojimai patiriami. Sudužimo didesnė tikimybė yra tada, kai kontaktuojama su bokalo kraštu, šiuo atveju bokalo apatinė dalis kontaktuoja su eksperimentiniu modeliu, tokiu atveju įvyks kaukolės lūžis, bet neskils bokalas. Šiuo atveju kontaktuota su veido sritimi, veido kaulų atsparumas yra mažesnis. Jei būtų pjautiniai sužalojimai, galima būtų nustatyti, kokie iš jų buvo padaryti kietu ir buku daiktu, o kokie – aštraus pobūdžio daiktu. Buvo nustatyta pačių gydytojų kirstinė ragenos žaizda, tokias žaizdas laikome tomis, kurios padarytos su objektais, kurie turi aštrų kraštą, kurie padaro pirminį pažeidimą, toliau objektas patenka giliau į audinius, juos praskiria, padaro kraštų nubrozdinimus. Tačiau neturima žaizdos tikslios formos, nurodyta, kad tai – kirstinė žaizda, tačiau nėra nurodyti ragenos paviršiaus pažeidimai, todėl patvirtinti, kad tai buvo padaryta kontaktu su aštriu daiktu metu, nėra galimybės. Kitų žaizdų negalima kvalifikuoti kaip aštriu ar buku daiktu padarytų sužalojimų, vien iš aprašymo kvalifikuoti negalima. Žaizdos neskirstomos į gilias ar seklias, ragenos žaizda – ne paviršinis nubrozdinimas, tai turėjo būti gilesnis poveikis. Išvardytos žaizdos nėra gilios, jos yra tiesiog žaizdos, tai sužalojimai gilesni nei nubrozdinimai. Gilesnės žaizdos siekia kelis milimetrus ir daugiau. Tiesiogiai neapžiūrėjo nukentėjusiosios, o darydamas išvadas rėmėsi medicinos dokumentais.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji E. J. 2020 m. vasario 14 d. protokole–pareiškime nurodė, kad 2020 m. vasario 14 d. apie 18.54 val. (duomenys neskelbtini), jos kaimynė S. B., būdama neblaivi, be priežasties metė stiklinę taurę E. J. į veidą, dėl to taurė sudužo ir sužalojo E. J. veidą bei kairę akį. Dėl to patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1159/2020 (01) (toliau – specialisto išvada Nr. Nr. G 1159/2020 (01)) užfiksuota, kad E. J. nustatyti kūno sužalojimai: dešinės akies ragenos kiaurinė žaizda, žaizdos kaktoje, kairės akies apatiniame voke, nosyje, kairiame skruoste ir viršutinėje lūpoje, kairės akies ragenos epitelio trūkumas, jungtinės įplyšimas ir pojungio kraujosruva. Sužalojimai padaryti mechaniniu poveikiu į veido sritį, prieš apžiūrą gydymo įstaigoje 2020 m. vasario 14 d. Sužalojimų aprašymas medicinos dokumentuose nėra pakankamai išsamus, kad būtų galima spręsti apie žalojusio daikto (daiktų) rūšinę priklausomybę. Sužalojimų aprašyme nėra požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienu metu ar tuoj vienas po kito. Dešinės akies ragenos kiaurinė žaizda kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes ragenos kiaurinių sužalojimų gijimas užtrunka ilgiau, nei 10 parų. Kiti sužalojimai (žaizdos kaktoje, kairės akies apatiniame voke, nosyje, kairiame skruoste ir viršutinėje lūpoje, kairės akies ragenos epitelio trūkumas, junginės įplyšimas ir pojungio kraujosruva) kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Visumoje sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais, kurie galėjo pasireikšti vienu metu ar tuoj vienas po kito. Sužalojimų aprašyme medicinos dokumentuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio daikto (daiktų) formą, dydį ir žalojusių daiktų skaičių. Kūno sužalojimų padarymo jėga teismo medicinos praktikoje nenustatinėjama (1 t., b. l. 144–147).
Nuotraukos patvirtina E. J. padarytus sužalojimus, taip pat kitas nagrinėjamo įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 22–28).
2020 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio buto kambaryje Nr. 1 yra medinis stalas, prie kurio yra 3 kėdės ir taburetė. Kėdės yra prie stalo šonų, taburetė – po stalu. Prie kairėje pusėje esančios kėdės, ant grindų, yra akinai su juodos spalvos rėmeliu, kurio viena iš dalių yra lūžusi ir yra šalia akinių ant grindų. Ant vieno iš akinių stiklų yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Akiniai kartu su lūžusia dalimi apžiūros metu yra paimami ir supakuojami į paketą Nr. 1. Ten pat ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, kurios taip pat pastebimos ant kilimo, arčiau kairėje pusėje esančios kėdės. Po stalu yra plastikinis kibiras su šiukšlėmis. Kibiro viduje matomas dužusios stiklinės taurės šukės ir atskiros jos dalys. Ant stiklo šukių matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Stiklo šukės apžiūros metu paimamos ir supakuojamos į paketą Nr. 2. Buto patalpos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos (2 t., b. l. 1–8).
2020 m. balandžio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas 2020_02_14_18-51-52_(duomenys neskelbtini), gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Girdimas pokalbis (nesuprantamai)… palauk, man palaikyk (keiksmažodis); Operatorė. 112; Pranešėja. Labas vakaras.; Operatorė. Labas vakaras; Pranešėja. Man reikia greitosios.; Operatorė. Kokiam mieste?; Pranešėja. (duomenys neskelbtini); Operatorė. Kokioje gatvėje?; Pranešėja. (duomenys neskelbtini); Operatorė. (duomenys neskelbtini) kiek?; Pranešėja. (duomenys neskelbtini) (nesuprantamai); Operatorė. (duomenys neskelbtini) namas, butas kelintas?; Pranešėjas. (duomenys neskelbtini); Operatorė. Kas atsitiko?; Pranešėja. Moteriai davė stikliukų, pas ją praskėlė antakį; Operatorė. Kas davė?; Pranešėja. Moteris kita; Operatorė. Tai kas ten išgertuvės bute?; Pranešėja. Nu kaip...panašiai; Operatorė. Kelių metų moteris, kuriai...; Pranešėja. Kiek jai metų? (girdimas vyriškio balsas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini); Operatorė. Tai ten daug žmonių bute?; Pranešėja. Ne 6 žmonės.; Operatorė. Tai kas jai praskelta ar kas tenai?; Pranešėja. (nesuprantamai) pas ją kraujuoja galva visa; Operatorė. Galva?; Pranešėja. Nu antakis visas kraujuoja, laša, laša kraujas; Operatorė. Koks kodas laiptinės?; Pranešėja. (duomenys neskelbtini) (girdimas moters rėkavimas, keiksmažodžiai); Operatorė. Koks (duomenys neskelbtini); Pranešėja. (duomenys neskelbtini); Operatorė. Tai (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)?; Pranešėja. Taip, (duomenys neskelbtini); Operatorė. (duomenys neskelbtini); Pranešėja. Taip; Operatorė. Jūsų vardas?; Pranešėja. G.; Operatorė. G.?; Pranešėja. Taip; Operatorė. O pavardė?; Pranešėja. R., R.; Operatorė. Laukit.
Apžiūrėtas garso įrašas 2020_02_14_18-59-08_(duomenys neskelbtini), gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Operatorius. 112 klausau; Pranešėjas. Laba diena; Operatorius. Laba diena; Pranešėjas. (duomenys neskelbtini) reikia policija ir GMP; Operatorius. Kas pas Jus atsitiko?; Pranešėjas. Aš atsitiko.. nu šeimininkė metė į svetimą merginą; Operatorius. Ką šeimininkai daro?; Pranešėjas. Jo; Operatorius. Nesupratau, pakartokit kas atsitiko?; Pranešėjas. Ką?; Operatorius. Pakartokit, kas atsitiko?; Pranešėjas. Nu ką metė ir išdaužė veidą nu (girdimas moters riksmas: kas metė į veidą debile tu); Operatorius. Kas metė ką į veidą? Kas Jus sužalojo?; Pranešėjas. Sužalojo mano, mano žmoną sugyventinę; Operatorius. Kas? Pažįstamas asmuo?; Pranešėjas. Pažįstamas jo, mes gyvenam (nesuprantamai) bute, šeimininkai gyvena (duomenys neskelbtini) bute; Operatorius. Tai supratau, tai čia prieš kiek laiko buvo?; Pranešėjas. Nu gal 10 minučių atgal; Operatorius. Prieš 10 minučių; Pranešėjas. Jo, mes jau kvietėm greitoji; Operatorius. Jai reikalinga greitoji pagalba taip?; Pranešėjas. Reikalinga aišku; Operatorius. Sakykite kokia gatvė?; Pranešėjas. (duomenys neskelbtini); Operatorius. Kokia, kokia? (duomenys neskelbtini)?; Pranešėjas. (duomenys neskelbtini); Operatorius. (duomenys neskelbtini); Pranešėjas. Jo (duomenys neskelbtini) butas; Operatorius. Ar tikrai (duomenys neskelbtini)?; Pranešėjas. (duomenys neskelbtini); Operatorius. Paraidžiui galit?; Pranešėjas. (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini) prie R. parduotuvės kur buvusi (nesuprantamai) mokykla; Operatorius. Jo.. o (duomenys neskelbtini) kiek?; Pranešėjas. (duomenys neskelbtini) butas; Operatorius. (duomenys neskelbtini); Pranešėjas. Jo; Operatorius. Tai Jūsų buto savininkas iš kurio buto?; Pranešėjas. Iš (duomenys neskelbtini); Operatorius. Iš (duomenys neskelbtini); Pranešėjas. Jo, aš vyras; Operatorius. Supratau. Ji dabar kartu su Jumis?; Pranešėjas. Jo, (duomenys neskelbtini) bute, nu; Operatorius. Jūsų žmona kartu su Jumis?; Pranešėjas. Kartu su.. jo; Operatorius. Sąmonėje?; Pranešėjas. Duosiu jai; Operatorius. Ji sąmonėje?; Pranešėjas. Baik nu… (nesuprantamai); Operatorius. Tai duokit man su ja pakalbėti; Pranešėjas. Kalbėsi truputį E.? (moteriškas balsas atsako: ne). Nenori kalbėti... greitoji...(girdimas moters balsas: aš negaliu kalbėti) atvažiavo policija; Operatorius. Sakykit; Pranešėjas. Galiu pareigūną duot pakalbėti; Operatorius. Tai pas Jus atvyko policija?; Pranešėjas. Policija atvyko, jo; Operatorius. Supratau. Tvarkoj, tai tada susitikit (2 t., b. l. 22–26).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai E. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (dešinės akies ragenos kiaurinė žaizda, žaizdos kaktoje, kairės akies apatiniame voke, nosyje, kairiame skruoste ir viršutinėje lūpoje, kairės akies ragenos epitelio trūkumas, jungtinės įplyšimas ir pojungio kraujosruva). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G 1159/2020 (01) (1 t., b. l. 144–147). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusioji patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.
Pagrindinis byloje kilęs klausimas yra dėl nukentėjusiajai sužalojimų padarymo mechanizmo. Kaltinamoji S. B. teigė, kad ji metė alaus bokalą į stalą, prie kurio sėdėjo nukentėjusioji E. J., o, šiam bokalui sudužus, stiklo šukės sužalojo nukentėjusiąją. Tokia kaltinamosios versija atmetama kaip prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams. Pirma, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu kategoriškai nurodė, kad S. B. metė bokalą E. J. į veidą (buvo pataikyta į kaktą) ir bokalas sudužo, šis daiktas prieš tai nebuvo atsitrenkęs į stalą. E. J. nurodė tokias pačias aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 87–88, 94–95). Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių nukentėjusioji būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją. Minėtus nukentėjusiosios parodymus patvirtino teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. B., buvęs nagrinėjamo įvykio vietoje. Tai, kad jis su E. J. yra sugyventiniai, savaime nesudaro pagrindo atmesti šio liudytojo parodymus kaip nepagrįstus. Svarbu ir tai, kad byloje esančiuose garso įrašuose, gautuose iš Bendrojo pagalbos centro, užfiksuota, kad skambinę asmenys (G. R. ir J. B.) nurodė, kad nukentėjusiajai buvo sužalotas veidas metus į ją daiktą. Jie nieko neminėjo, kad bokalas prieš tai buvo atsitrenkęs į stalą (2 t., b. l. 22–26). 2020 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota buto, kuriame vyko nagrinėjamas įvykis, apžiūra. Atliekant įvykio vietos apžiūrą, nenustatyta, kad ant stalo, prie kurio sėdėjo E. J., paviršiaus buvo kokių nors akivaizdžių apgadinimų, kurie patvirtintų mesto bokalo kontaktą su stalu (2 t., b. l. 1–8). Nėra abejonių, kad, iš tiesų bokalui kontaktavus su stalu, ant stalo paviršiaus liktų kokių nors akivaizdžių apgadinimų, pavyzdžiui, įdubimų ar įbrėžimų. Be to, iš nuotraukų, pridėtų prie 2020 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad ant stalo stovi ir kitų daiktų (nuotraukos Nr. 2 ir 3). Taigi, bokalui iš tiesų kontaktuojant su stalo, ant kurio buvo kitų daiktų, paviršiumi, didelė tikimybė, kad būtų kontaktas ir su kitais daiktais. Kita vertus, to nebuvo nustatyta. Be to, iš paties 2020 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad prie stalo rasti akiniai su sulaužyta dešine ąsele. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, šiuos akinius nagrinėjamo įvykio metu nešiojo būtent E. J. Teismo vertinimu, neįtikėtina, kad vien tik stiklo šukėmis galėjo būti sulaužyti akiniai. Be to, abejotina, ar nukentėjusiajai būnant su akiniais, jai stiklo šukėmis galėjo būti sužalotos akys.
Teismas, atmesdamas S. B. versiją, remiasi ir specialisto išvadoje Nr. G 1159/2020 (01) nustatytomis aplinkybėmis, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai išskirtinai veido srityje. Akivaizdu, kad, bokalui kontaktuojant su stalo paviršiumi ir jam sudūžtant, stiklo šukės pasklistų didesniu spektru ir galėtų sužaloti ne tik nukentėjusiosios veidą, bet ir kitas kūno vietas, pavyzdžiui, rankas. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad E. J. buvo padaryti sužalojimai kitose kūno vietose. Byloje buvo apklausta liudytoja (medicinos darbuotoja) A. V., kuri patvirtino, kad E. J. buvo padaryta gili žaizda (žaizda buvo išsiskyrusi, atvėpusi, reikėjo priglausti ją ir susiūti). Ši liudytoja betarpiškai iš karto po įvykio apžiūrėjo nukentėjusiosios sužalojimus ir jai nekilo abejonių, kad E. J. reikia vykti į ligoninę. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtos liudytojos parodymais. Taigi, remiantis šios liudytojos parodymais ir vadovaujantis kitais byloje surinktais įrodymais, nėra abejonių, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atsirado po stipraus kontakto su kitu daiktu. Byloje apklaustas specialistas R. Š. nepaneigė nukentėjusiosios nurodyto sužalojimų mechanizmo.
Žemesnės instancijos teismas
Bylą nagrinėjant teisme, buvo apklausti liudytojai A. O., D. L. ir G. R. Teismas atmeta liudytojo A. O. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad jis matė, kaip bokalas skrido, šis daiktas iš pradžių pataikė į stalą, o paskui šukės pabiro. Pažymėtina, kad šio liudytojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kad jis bylai reikšmingu laiku buvo virtuvėje ir rūkė, o tuo metu išgirdo riksmus. Tik tada, grįžęs į kambarį, pamatė sužalotą E. J. (1 t., b. l. 116–117). Liudytojas A. O. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis sužinojo, jog kaltinamosios mestas bokalas neva buvo pataikęs į stalą, būtent iš S. B. Tokie šio liudytojo parodymai negali būti laikomi patikimais, juolab jis nematė, kas tiksliai įvyko kambaryje. Liudytojas D. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis tiesiogiai nematė, kur S. B. mestas bokalas pataikė. Šis liudytojas tik mano, kad minėtas daiktas kontaktavo su stalu, o vėliau šukos sužalojo E. J. Vien D. L. manymo nepakanka pripažinti, kad E. J. sužalojimo mechanizmas vyko būtent jo nurodytu būdu. G. R. teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, kad S. B. mestas bokalas kontaktavo su stalu. Kita vertus, teismas pastebi, kad 2021 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog įvykio vietoje G. R. pasakojo aplinkybes tokias pačias kaip ir E. J. (1 t., b. l. 84), o, kaip minėta, nukentėjusioji nurodė, kad jai bokalas pataikė tiesiai į veidą. Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos liudytojo P. P. apklausos protokole (1 t., b. l. 123–124). Be to, G. R., skambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, aiškiai nurodė, kad bokalas, o ne šukės kontaktavo su nukentėjusiosios veidu (2 t., b. l. 22–26). Dėl šių priežasčių, taip pat dėl kitų anksčiau išdėstytų argumentų liudytojos G. R. parodymai atmetami kaip nepagrįsti.
Įvertinęs visus anksčiau aptartus argumentus, teismas daro išvadą, kad S. B. sužalojo E. J. būtent mesdama bokalą į ją, o ne į stalą. Kaltinamosios subjektyvus vertinimas, kad, jei bokalas būtų kontaktavęs su nukentėjusiąja, šiai būtų padaryti sunkesni sužalojimai, nelaikytinas pagrindu vadovautis S. B. nurodytomis aplinkybėmis. Teismas pažymi, kad metamas daiktas gali skirtingomis jo dalimis kontaktuoti su žmogaus kūno (šiuo atveju, pavyzdžiui, bokalo šonu, rankena ar pagrindu). Priklausomai nuo to, asmeniui gali būti padaromi įvairaus pobūdžio sužalojimai. Byloje apklaustas specialistas kategoriškai nepatvirtino kaltinamosios nurodytos versijos ir nurodė, kad sužalojimų mechanizmas galėjo būti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis.
S. B. teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, kad ji netyčia sužalojo E. J. Sprendžiant dėl kaltinamosios kaltės formos, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ji metė į nukentėjusiąją gana didelį daiktą – alaus bokalą, kuris yra stiklinis. Akivaizdu, kad šis daiktas pagal savo dydį ir sudėtį metamas gali lengvai sužaloti asmenį. S. B. metė bokalą į nukentėjusiosios veidą, t. y. į gyvybiškai svarbią kūno vietą. Kiekvienas sąmoningas asmuo supranta, kad galva yra itin svarbi asmens kūno vieta. Tiek pasirinktas daiktas, tiek nukentėjusiajai padarytų sužalojimų lokalizacija neleidžia abejoti, kad S. B. suprato, kad ji savo veiksmu gali sužaloti nukentėjusiąją. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad S. B. po nagrinėjamo įvykio aktyviai nebandė padėti nukentėjusiajai, nekvietė jai greitosios medicinos pagalbos. Tai rodo, kad kaltinamajai buvo nesvarbu, kokius sužalojimus patyrė E. J., kaltinamoji buvo abejinga dėl savo elgesio pasekmių. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad S. B. tyčia sužalojo E. J.
Teigi byloje įrodyta, kad S. B. 2020 m. vasario 14 d. apie 18.54 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu žodinio konflikto su nukentėjusiąją E. J. metu metė į ją laikytą rankoje tuščią alaus bokalą, kuris pataikė nukentėjusiajai į veidą, ir taip padarė E. J. sužalojimus: dešinės akies ragenos kiaurinę žaizdą, žaizdas kaktoje, kairės akies apatiniame voke, nosyje, kairiame skruoste ir viršutinėje lūpoje, kairės akies ragenos epitelio įtrūkimą, junginės įplyšimą ir pojungio kraujosruvą, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes ragenų kiaurinių sužalojimų gijimas užtruko ilgiau kaip 10 parų.
S. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas S. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – S. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji nusikalto konflikto su nukentėjusiąja metu. E. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas kaltinamajai metus stiklinį bokalą į veido sritį.
S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamosios nurodytas nukentėjusiajai sužalojimo mechanizmas paneigtas byloje surinktų įrodymų visuma. Be to, teismas atmetė kaltinamosios versiją, kad ji netyčia padarė sužalojimus nukentėjusiajai.
Iš kaltinamojo akto matyti, kad S. B. nusikalto tuo metu, kai ji turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 35–38). Taigi kaltinamosios atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad ji padarė nusikaltimą būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Be to, jos atsakomybę sunkina ir tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (2 t., b. l. 57) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. B. anksčiau teista du kartus (2 t., b. l. 35–38), bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 39–41), dirba UAB „P.“. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. B. paskyrus už BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę.
BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. B. paskyrus 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (tokios rūšies bausmės prašė ir prokurorė savo baigiamojoje kalboje) be intensyvios priežiūros, nustatant:
1) pareigą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir užbaigti ją per 10 mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) pareigą per 1 metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai E. J. padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);
3) pareigą bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
4) draudimą bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);
5) pareigą bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).
Teismo vertinimu, S. B. šiuo metu nėra tokio pavojingumo, kad būtų pagrindas jai skirti arešto ar laisvės atėmimo bausmę, net ir atidedant šių bausmių vykdymą. Kaip minėta, ji dabartiniu metu dirba, be to, turi gyvenamąją vietą, po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos padarymo dėl jos nepradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Be to, kaltinamajai be pateisinamų priežasčių nevykdant paskirtų pareigų ar nesilaikant draudimo, nuosprendžio vykdymo procese gali būti svarstomas laisvės apribojimo bausmės pakeitimas į areštą (BK 48 straipsnio 8 dalis).
V. Civiliniai ieškiniai
Šioje byloje nukentėjusioji E. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur turtinės žalos ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 103–104). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 907,65 Eur išlaidų priteisimo už E. J. gydymą, taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 13–19).
Nukentėjusioji E. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po nagrinėjamo įvykio jai buvo padaryta operacija, savaitę gulėjo ligoninėje, mėnesį turėjo nedarbingumą. Veide pusę metų buvo siūlės, paskui jos buvo išimtos. Regėjimas pablogėjo. Ji yra (duomenys neskelbtini), dabar negali dirbti pagal specialybę darbo.
Prašo priteisti 1000 Eur turtinės žalos, nes negali dirbti savo darbo, du mėnesius turėjo nedarbingumą. Ji dirbo prekybos centre „A.“, gaudavo 500 Eur „į rankas“. Tam tikru metu ji turėjo išeiti iš darbo.
Prašo priteisti 4000 Eur neturtinės žalos, nes ji turi dirbti darbą ne pagal savo profesiją (negali (duomenys neskelbtini)), pablogėjo regėjimas, viena akis nuolat ašaroja, veidas buvo susiūtas. Iki šiol prisimena neigiamai apie nagrinėjamą įvykį, buvo daug streso. Buvo nedarbinga du mėnesius, savaitę praleido ligoninėje. Reikės tikrinti akį po pusės metų. Iki šiol neturėjo problemų su regėjimu. Pusę metų viena akis buvo užsiūta. Šiuo metu viena akimi mato kaip per rūką.
Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis iki šiol gyvena su nukentėjusiąja. Jos elgesys kaip buvo, taip ir liko, tik blogai mato akys. Nieko nepasakojo, kad bijo kaltinamosios ar pergyvena dėl sveikatos.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.
E. J. sieja jai turtinės žalos padarymą su darbo užmokesčio praradimu. Tai, kad negautos pajamos yra laikomos turtine žala ir priteisiamos, pripažįstama ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė informaciją, kad nukentėjusiajai nuo 2020 m. vasario 15 d. iki 2020 m. kovo 20 d. dėl 2020 m. vasario 14 d. įvykio buvo laikinai nedarbinta, tačiau jai ligos išmoka nemokėta, nes nukentėjusioji neturėjo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyto minimalaus ligos socialinio draudimo stažo. Dėl to paties įvykio metu patirtų sužalojimų patirtų liekamųjų padarinių E. J. buvo laikinai nedarbinga nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., jai buvo sumokėta iš viso 218,68 Eur ligos išmoka (2 t., b. l. 188–190).
Byloje nustatyta, kad E. J. bylai reikšmingu laiku nuo (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis su UAB „A.“ (2 t., b. l. 192–194, 3 t., b. l. 22–23). Nukentėjusioji išėjo iš darbovietės (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva (3 t., b. l. 21 Teismas gavo iš UAB „A.“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji per visą darbo laiką ((duomenys neskelbtini) mėn.) UAB „A.“ gavo iš viso 1903,64 Eur atlyginimo (2 t., b. l. 194). E. J.:
1) 2020 m. vasario mėn. nedirbo, nors turėjo išdirbti 80 valandų (10 d.) iš 160 val. (20 d.), t. y. nedirbo 50 procentų laiko;
2) 2020 m. kovo mėn. dirbo 56 val. (7 d.) iš 167 val. (21 d.), t. y. iš viso nedirbo 111 val. (14 d.) arba 66,5 procentus laiko;
3) 2020 m. birželio mėn. dirbo 145 val. (19 d.) iš 167 val. (21 d.), t. y. iš viso nedirbo 22 val. (2 d.) arba 13,17 procentų laiko;
4) 2020 m. liepos mėn. nedirbo visą laiką, nors turėjo išdirbti 176 val. (22 d.);
5) 2020 m. rugpjūčio mėn. iki sutarties nutraukimo nedirbo, nors turėjo išdirbti 22 val. (2 d.), t. y. 13,17 procentų laiko (imta turėtas išdirbti 167 val. (21 d.) mėnesinis laikas).
Iš 1903,64 Eur atėmus E. J. gautus atlyginimus 2020 m. kovo mėn., birželio mėn. ir rugpjūčio mėn. (atitinkamai 163,32 Eur, 474,06 Eur ir 252,02 Eur) lieka 1014,24 Eur, iš viso išeina, kad nukentėjusioji per mėnesį vidutiniškai gaudavo 507,12 Eur (1014,24 Eur padalijus iš 2 mėn.).
Taigi darytina išvada, kad E. J. negavo:
1) 2020 m. vasario mėn. 253,56 Eur (507,12 x 0,5);
2) 2020 m. kovo mėn. 337,23 Eur (507,12 x 0,665);
3) 2020 m. birželio mėn. 66,78 Eur (507,12 x 0,1317);
4) 2020 m. liepos mėn. 507,12 Eur (507,12 x 1);
5) 2020 m. rugpjūčio mėn. 66,78 Eur (507,12 x 0,1317), t. y. iš viso 1231,47 Eur. Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad remiantis oficialiais „Sodros“ duomenimis, kaip minėta, E. J. buvo išmokėta 218,68 Eur ligos išmoka, todėl ji turi būti atimama iš nukentėjusiajai negauto atlyginimo (1231,47 Eur–218,68 Eur). Vadinasi, kad nukentėjusiosios negautas darbo užmokestis yra 1012,79 Eur. Šiame kontekste pažymėtina, kad E. J. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jai 1000 Eur turtinės žalos. Teismas šiuo atveju neturi galimybės peržengti civilinio ieškinio ribų ir priteisti daugiau, nei nustatytas nukentėjusiosios negautas darbo užmokesti. Todėl E. J. priteisiama iš S. B. 1000 Eur turtinės žalos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. B. nusikalstama veika nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji konflikto metu metė į E. J. alaus bokalą, dėl to nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai: dešinės akies ragenos kiaurinė žaizda, žaizdos kaktoje, kairės akies apatiniame voke, nosyje, kairiame skruoste ir viršutinėje lūpoje, kairės akies ragenos epitelio trūkumas, jungtinės įplyšimas ir pojungio kraujosruva. Minėti sužalojimai nukentėjusiajai nustatyti specialisto išvada Nr. Nr. G 1159/2020 (01) (1 t., b. l. 144–147). Taigi nėra abejonių, kad dėl S. B. neteisėto veiksmo nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Nukentėjusioji E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai dėl padarytų sužalojimų pablogėjo regėjimas, viena akis nuolat ašaroja, veidas buvo susiūtas. Iki šiol prisimena neigiamai apie nagrinėjamą įvykį, buvo daug streso. Buvo nedarbinga du mėnesius, savaitę praleido ligoninėje. Reikės tikrinti akį po pusės metų. Iki šiol neturėjo problemų su regėjimu. Pusę metų viena akis buvo užsiūta. Šiuo metu viena akimi mato kaip per rūką. Taigi nukentėjusioji iki šiol jaučia tam tikras neigiamas pasekmes. S. B. šiuo metu dirba.
Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. J. dėl S. B. tyčinio veiksmo sukeltų sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą. Kaip minėta, kaltinamosios nusikalstamais veiksmais E. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu abi konflikto pusės buvo išgėrusios. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-105-222/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-539-574/2020).
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad prašomas priteisti iš S. B. neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. E. J. iš kaltinamosios priteistinas 1500 Eur neturtinės žalos dydis. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog E. J. dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 4000 Eur neturtinę žalą.
Byloje taip pat pareikštas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 907,65 Eur išlaidų priteisimo už E. J. gydymą, taip pat 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 13–19). Kaip minėta, S. B. savo veiksmais sužalojo E. J., dėl to jai buvo suteiktos gydymo paslaugos. Teismas nenustatė priežasčių abejoti suteiktų gydymo paslaugų nukentėjusiajai poreikiu ir kainomis. Tarp S. B. nusikalstamos veikos ir E. J. gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas. Pastebėtina, kad S. B. teisiamojo posėdžio metu pateikė rašytinius dokumentus, patvirtinančius, kad ji sumokėjo 60 Eur civilinei ieškovei (2021 m. sausio 2 d. – 30 Eur, 2021 m. vasario 11 d. – 30 Eur) (3 t., b. l. 46–47). Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atitinkamai mažinamas (907,65 Eur – 60 Eur = 847,65 Eur). S. B. teismui nepateikė daugiau jokių įrodymų, kad ji nuosprendžio paskelbimo metu yra sumokėjusi daugiau pinigų Vilniaus teritorinės ligonių kasai. Taip pat iš S. B. priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo
VI. Kiti klausimai
S. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 84). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Teismas jau 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikino S. B. taikytą kitą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 133–134).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. B. į bausmės laiką įskaityti jai taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 8 d. 17.10 val. iki 2020 m. vasario 9 d. 13.23 val. (viena diena) (2 t., b. l. 47, 55), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
1) sunaikinti akinius su lūžusia dalimi ir sudužusios stiklinės taurės šukes, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrius Turto valdymo poskyrį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2020 m. spalio 23 d. Kvitas B, serija BBB Nr. 5PK002224);
2) palikti prie bylos medžiagos kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
S. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant:
1) pareigą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir užbaigti ją per 10 mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) pareigą per 1 metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai E. J. padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);
3) pareigą bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
5) pareigą bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, S. B. į bausmės laiką įskaityti jai taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 8 d. 17.10 val. iki 2020 m. vasario 9 d. 13.23 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) nukentėjusiajai E. J. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinės žalos ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo;
2) civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 847,65 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir šešiasdešimt penkis euro centus), susijusių su nukentėjusiosios E. J. gydymo išlaidomis, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo;
1) sunaikinti akinius su lūžusia dalimi ir sudužusios stiklinės taurės šukes, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrius Turto valdymo poskyrį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2020 m. spalio 23 d. Kvitas B, serija BBB Nr. 5PK002224);
2) palikti prie bylos medžiagos kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.