Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kavaliauskienei, mažamečio nukentėjusiojo S. Š. atstovams : pagal įstatymą M. Š., įgaliotai atstovei advokatei Andželikai Vosyliūtei, gynėjui advokatui Dainiui Gudui, kaltinamajam J. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruojama vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui, o būtent: 2022 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose ir kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, mušdamas, t.y. tyčia suduodamas diržu ir ranka nenustatytą kiekį smūgių savo mažamečiui sūnui S. Š. per kojas, sėdmenis, šonus, rankas bei veido sritį ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam mažamečiui S. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą pilvo kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis J. Š. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. vaikas pradėjo eiti į (duomenys neskelbtini) darželį. Paskui jį vežiodavo ir pasiimdavo iš darželio. Tuo metu dirbo. Lapkričio 8 dieną, grįžus namo, visi namai buvo iššluoti ir vaiko motina buvo išėjusi pas sugulovą. Jis ir toliau vaiką vežiodavo į mokyklą.2022 m. rugsėjo 13 d. prieš 17 valandą paskambino vaiko motina ir paklausė, ką jis padarė vaikui. Tada jis nuvažiavo į mokyklą, bet į mokyklą jo neįleido policija, sakė, kad vaikas buvo sumuštas ir jis vaiko nematys. Nuvažiavo namo. Apie 21 valandą paskambino K. J., su ja kalbėjosi apie valandą laiko. Ji klausė, kiek jis išgėręs. Jis pasakė, kad atvažiuos iki jos ir pasikalbės. Ji pasakė, kad duos V. Z. numerį. Jam skambinusi moteris prisistatė kaip psichologė. Jis atvažiavo į ligoninę, kur nustatė, kad jis nėra gėręs. Spalio 4 dieną buvo apklausa. Buvo socialinė darbuotoja, vaiko teisių atstovė ir iš savivaldybės atstovė- S. Vaikas nuo mažumės pastoviai užsigaudavo ir pas jį būdavo „mėlynės“. Yra vaiką vežęs į klinikas pas psichologus, kur vaikui buvo nustatytas lengvas raidos sutrikimas. Dėl to įvykio, kur yra kaltinamas, tai aiškinosi, kaip viskas įvyko. Namo veranda buvo vėsoka ir jis storino verandos sieną, prie namo buvo staklės, kurios jau mėnuo laiko kaip ten stovėjo. Prieš 9 dienas, kažkur tai apie rugsėjo 4 dieną, atėjo vaikas ir pasakė, kad jam dantys kliba. Pažiūrėjo, bet ten viskas buvo tvarkoje. Paskui vaikas pasakė, kad atsitrenkė su paspirtuku į stakles. Rugsėjo 13 d. viskas prasidėjo, nes pamatė „mėlynių“ pas vaiką. 2022 m. kovo 4 d. buvo nutraukta santuoka su vaiko motina, bet su ja jau negyveno du 2 metai iki santuokos nutraukimo. Sūnus S. visą laiką gyveno su juo. Nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 13d. vaikas gyveno pas jį. Vaiko gyvenamoji vieta teismo keliu buvo nustatyta pas jį. Prieš vaiką nėra smurtavęs. Spalio 4 dieną dalyvavo vaiko apklausoje, vaikas per 3 savaites psichologų pagalba buvo pakeistas. Vaikas yra ramus. Esmė yra ta, kad prieš du metus vaiko motina pasakė, kad nori grįžti pas jį į seną namą, bet jis nesutiko. Po to spalio 4 d. pasakė, kad ji bus prideklaruojama prie savivaldybės. Jai jau reikėjo vaiko, kad gautų būstą. Ji nesuvokė, kad tėvas gali vaiku rūpintis ir pernai vaiko klasiokės motina jam pasakė, kad jo vaiko motina pradėjo eiti su vaiku į žygius, ko anksčiau niekada nedarydavo. Ji tą darė, kad gautų būstą, jam ir vaikas pasakė, kad gaus naują būstą. Vaikas prie motinos visai kitaip kalba. Vaikas aiškina, kad jis prieš vaiką smurtavo, bet kai jis su vaiku kalbu telefonu, tai vaikas visai kitaip kalba su juo. Prie motinos vaikas visai kitaip kalba. Vaikui įteigta taip kalbėti, kad jis prieš jį smurtavo. Vaikui buvo 5 metai kai jis apsigyveno su juo be mamos. Vaikas visą laiką su juo gyveno. Vaikui būdavo nuo gimimo „mėlynės“, jis eidavo, užkliūdavo ir užsigaudavo, ir „mėlynės“ likdavo. Jis turi daug vaiko nuotraukų, kur jis su „mėlynėmis“. Vaikas turi paspirtuką ir dviratį. Dviračiu vaikas nevažinėjo, tik paspirtuku. Čia ne tas vaizdo įrašas, kur buvo darytas spalio 4 dieną. Šitoje apklausoje jis nedalyvavo, jis šį vaizdo įrašą mato pirmą kartą. Vaikas sakė: „ mušė, mušė, mušė...pailsėjo ir vėl mušė „ , o čia to nėra. Jis yra sakęs, kad auklėja vaiką, moko ir auklėja. Važiuojant į mokyklą, vaikui kiekvieną dieną aiškindavo, kad klausytų mokytojos, su vaikais nesimuštų, mokytųsi. Neigia, kad mokykloje prisipažino, jog smurtavo prieš vaiką. „Mėlynė“ vaikui atsirado rugsėjo 3 dieną. Staklės buvo prie namo, prie verandos ir vaikas su paspirtuku važiuodamas į stakles atsitrenkė ir atsirado pas jį „mėlynė“. „Mėlynė“ atsirado nuo atsitrenkimo į stakles. Po to įvykio pas S. ant liemens atsirado „mėlynė“. Vaikas pasakė jam tik vakare, kad atsitrenkė į stakles. Nuotraukose vaikas fotografuotas, kai jam buvo 3,4 , 5 ir 6 metai. Šimtai nuotraukų daryta ir jis tik atrinko tas nuotraukas, kur vaikas su „mėlynėm“.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, liudytoja M. Š. paaiškino, kad kaltinamasis yra buvęs jos sutuoktinis. Parodymus duoti sutinka. 2022 m. kovo 4d. jų santuoka nutraukta. Kaltinamasis prieš ją vartojo psichologinį smurtą, smurtavo ir ji nenorėdama, kad vaikas kentėtų, išėjo iš namų 2019 metų pabaigoje. Sūnus liko tuo metu su tėvu, nes kaltinamasis jam grasino, kad ją nužudys, jei ji pasiims vaiką. Nuo 2019 metų iki 2022 metų vaikas gyveno su tėvu ir ji tik lankė vaiką. Neleido kaltinamasis vaiko jai pasiimti pas save. Vaiką pasiimdavo per mėnesį 2-3 kartus. Vaikas papasakojo, kad tėtis jį auklėja, bet tuo metu ji nekonkretizavo. O tą dieną jai paskambino socialinė darbuotoja ir paklausė, ar pasiims vaiką, pasakė, kad vaiko tėvas prieš jį smurtavo. Pasakė, kad atvažiuos pasiimti vaiką, bet jie atvežė vaiką pas ją į jos gyvenamą vietą, Vaikų teisių darbuotojos vaiką atvežė ir vaikas nuo to laiko liko pas ją. Ji vežė sūnų į mokyklą, į Kazlų Rūdą, o paskui ji vaiką persivedė į Marijampolės mokyklą. 2022 m. rugsėjo 13 d. jai paskambino socialinė darbuotoja. Kai sūnų pas ją atvežė, tai matė pas sūnų kairiam šone, netoli pilvo, didelę „mėlynę“ ir vaikas pasakė, kad jį tėtis mušė. Bet daugiau nekalbėjo. Paskui pradėjo lankyti psichologą ir tada vaikas pradėjo jau pasakoti. Kai dar vaikas gyveno su tėvu ir ji vaiką pasiimdavo iš tėvo pas save, tai rugsėjo 1 dieną matė „mėlynę“ pas vaiką, bet jis sakė, kad krito su paspirtuku. Vaikas sakydavo, kad tėtė jį paauklėja. Kai gyveno kartu su kaltinamuoju, tai jis nesmurtavo prieš vaiką. Konsultacinėje poliklinikoje nuo 2022 gruodžio mėnesį vaikas lankosi pas psichologą. Tą daryti rekomendavo ir mokykloje. Vaikas pradėjo daugiau atsiverti ir nebijoti pasakyti. Anksčiau vaikas bijodavo tėvo ir daug nepasakodavo. Kai sūnui buvo 2 metai, tai tėvas Vokietijoje gyveno. Kauno klinikose vaikas buvo tiriamas, nes vėliau pradėjo kalbėti, vaikščioti. Tyrė vaiką, bet jam nebuvo nustatyti kažkokie tai dideli sutrikimai. Mokslas vaikui sekasi gerai. Vaikui tik triukšmas kažkiek tai nepatinka. Sūnui tėvas apie moteris blogai atsiliepdavo ir su kaltinamuoju dar gyvenant kartu, jis jai prie vaiko pasakydavo blogų žodžių. Sūnus, kai bendrauja su psichologe, ji nedalyvauja. Po konsultacijos psichologė jai trumpai pasako, ką vaikas pasakojo. Sūnui gyvenant su ja, tai buvo toks atvejis, kad sūnus pusryčiavo ir netyčia arbatą išvertė ir vaikas labai išsigando ir pasakė, kad tėtis jam už tokius poelgius suduodavo per veidą ir visokiais žodžiais išvadindavo. Kai gyveno kartu, tai kaltinamasis nesielgdavo taip su sūnumi. Sūnus tėvo nepasiilgsta ir kategoriškai atsisako tėtį aplankyti. Vaikas sako, kad nenori pas tėtę važiuoti ir nenori su juo bendrauti. Kaltinamojo teiginiai, kad vaikas buvo paveiktas psichologo, yra visiškas absurdas. Kaltinamojo kalbos, kad jai vaikas reikalingas socialiniam būstui gauti, yra visiškas absurdas. Ji dabar su vaiku pas draugą gyvena jam priklausančiame name. Vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su kaltinamuoju. Pradžioje buvo mediacija, bet ji nepavyko ir tada skyrėsi ir kaltinamasis sutiko skirtis tik tokiu būdu, kad vaikas liktų su juo. Ji tuo metu neturėjo deklaruotos gyvenamos vietos ir vaikas liko su juo. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kreipėsi po šio įvykio ir šiuo metu vaiko gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su ja, bus teismo posėdis, sūnus bus apklaustas ir bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Vaiko apklausoje dalyvavo kaltinamasis, nes ir ji buvo tą dieną. Kai vaikas pradėjo gyventi su ja, tai nuo to laiko iki šios dienos jis patapo ramesnis ir jo elgesys pasikeitė į gerą pusę. Vaikas tapo draugiškesnis ir kalbesnis, ir pradėjo noriai bendrauti. Vaikas pagyvenęs pas ją, pradėjo daugiau pasakoti ir pasakojo, kad tėtis jį versdavo valgyti, nors jis nenorėdavo. Dabar S. nori daugiau bendrauti ir pasikalbėti. Tėtis su vaiku nebendraudavo, nes sakydavo, kad neturi laiko. Vaikas kai augo, tai kaip ir visi vaikai užsigaudavo ir būdavo „mėlynių“, kaip ir visiems vaikams būna. Buvo vaikas su paspirtuku rugpjūčio 31 dieną užsigavęs, o rugsėjo 1 dieną ji pastebėjo tą „mėlynę“. Rugsėjo 13 dieną buvo jau kita „mėlynė“ pas vaiką likusi nuo mušimo diržu. Kai dar gyveno su kaltinamuoju, tai kaltinamasis jai sakydavo, kad ji negerai auklėja vaiką. Bet jis dažnai užsienyje būdavo, tai vaiką auklėdavo ji. Vaiką kaltinamasis mylėjo, bet ta jo meilė pasireikšdavo, kai dovanų parveždavo. Kaltinamasis nuolat prieš ją psichologinį smurtą vartojo, kaltindavo nebūtais dalykais, įžeidinėdavo ir vaikas tą girdėdavo. Vaikas bandydavo ją užstoti, nors buvo dar mažas. Apklausa vaiko teisme buvo tik viena. Kaltinamasis turėjo ir juodą ir rudą diržą. Kai vaikas gyvena su ja, tai kalbėdamas su tėčiu telefonu, jau nebijodavo ir paprieštarauti tėčiui. Ji nestovėdavo šalia, kai jis kalbėdavosi su tėčiu, bet praeidama pro šalį, girdėdavo, ką jie kalba. Sūnus jau beveik metai kaip pas ją gyvena. Kažkokių tai raštiškų pagyrimų sūnus mokykloje neturi. Ji kaltinamojo neprašė leisti jai gyventi sename name, tai melas. Mokykloje vaikas įvertinamas puikiai.

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas mažamečio apklausos vaizdo ir garso įrašas : 2022 m. spalio 5d. mažametis liudytojas S. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, paaiškino, kad jam yra aštuoni metai. Supranta, kas yra melas, prižada sakyti tiesą. Šiuo metu gyvena su mama, anksčiau gyveno su tėčiu. Tėtis jį muša su diržu, neleidžia žaisti. Pas mamą jį nuvežė moterys. Jis moterims viską pasakė. Jam ant kojų buvo didelės mėlynės. Tėtis jį mušė su diržu. Iš kur jį gavo nežino. Gavo dvidešimt diržų per kojas, per ranką. Jam skaudėjo. Tėtis nesuprato, mušė toliau. Kai buvo mažas mušė ranka, tada neskaudėjo. Tėtis mušė per sėdynę. Mušė dėl rungtynių, jis nubėgo į (duomenys neskelbtini) kaimą iki (duomenys neskelbtini). Tėtė jį pagavo. Sudavė diržu lauke ir namuose. Mušė per veidą daugybę kartų, liko tokie taškučiai. Kairiam šone mėlynės nėra, tik dešiniame. Žino, kur kairė, kur dešinė. Jis turi dviratį, bet nemoka važiuoti. Jis važiavo paspirtuku, kritęs nebuvo, tačiau buvo atsitrenkęs veidu į dėžę. Tėtis jį mušė galybę kartų. Apie tai sakė kitiems. Jis prašęs tėčio, kad nemuštų, bet jam nesvarbu. A. B. jo mokytoja. Jai sakė, kad tėtis mušė. Ji liepė parodyti, ji pamatė, tada atvažiavo policija. Jis mokytojai parodė kojas, nusiavęs kelnes, kai ji buvo prailgintoje grupėje. Per fizinio pamoką nerodė. Daugiau nieko neprisimena, viską išpasakojo (1t.,b.l. 66).

Liudytoja A. B. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį nuo 2021m. rugsėjo 1 d., kai jo sūnus S. pradėjo lankyti pirmą klasę. Vaikas gyveno su tėčiu, todėl ji bendraudavo su tėčiu. Mama kartais paskambindavo ir klausdavo, kaip vaikui sekasi. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą, priešmokyklinio ugdymo grupę. Vaikas negebėjo bendrauti su bendraamžiais, nuolat juokdavosi iš draugų. Su vaikais neturi bendravimo įgūdžių, o su suaugusiais bendraudavo kaip su bendraamžiais. Apie šią vaiko problemą sakė tėvui. Su vaiku mokytoja labai dirbo ir tas vaiko bendravimas šiek tiek pasikeitė. Tėvas pripažino tas vaiko problemas. Vaikas kelis kartus prasitarė, kad tėtis jį muša ir jie, pasitarę su socialine pedagoge, nusprendė pasikalbėti su vaiku ir išsiaiškinti. Kalbėjo ir su vaiko tėčiu, ir apie smurtą, ir apie vaiko elgesį ir apie kitas problemas. Tėvas neneigė, kad vaiką kartais paauklėja. Socialinė darbuotoja organizavo S. ir jo tėčiui užsiėmimus, kaip bendrauti su kitais asmenimis. 2022 m. rugsėjo 13 d. per jogos užsiėmimą, darant pratimus, pasikėlus vaiko marškinėliams, ji pamatė ant vaiko kūno žymę, tai buvo pakankamai didelė mėlynė. Po užsiėmimų, vaikas lankė prailgintą grupę, pasikvietė vaiką į klasę ir paklausė, kaip ta mėlynė atsirado, vaikas pasakė, kad čia mušė tėtė. Mėlynė buvo liemens apačioje, platokas dryžys ir ne raudonas, šiek tiek melsvas į gelsvumą, stipriai neapžiūrinėjo, iškvietė medikus.Vaikas pasakė, kad jį mušė, neįvardino kas. Su vaiku sunku bendrauti ir sunku jį iškvosti. Žymę matė tik vieną kartą ant S. kūno. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.117-118) sutinka. Vaikas sakė, kad rugpjūčio mėnesį jį tėtė mušė, bet tai buvo nelogiškas paaiškinimas, nes jau buvo rugsėjo vidurys. Girdėjo vaiko paaiškinimus ir socialinė darbuotoja. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.122) sutinka. Su vaiku bendrauja nepilni du metai. Vaiko elgesys per tuos du metus pasikeitė į gerą pusę ir tai mokyklos nuopelnas. Trišaliai pokalbiai vyko sausio mėnesį, o pasikalbėjimų būdavo ir daugiau su vaiko tėčiu. Yra mokyklos psichologinė pedagoginė tarnyba. Pastebėjo, kad labai didelė vaiko priešprieša moteriškai lyčiai. Ar trišalio pokalbio metu J. Š. pripažino, kad vaiką mušė, nepamena, gal tiesiogiai to ir nebuvo pasakyta, bet pats S. to pokalbio metu pasakė tėčiui, kad jis jį muša. Po tokių vaiko žodžių, tėtis nieko neatsakė. Tėvas buvo susierzinęs ir nemaloniai jautėsi po tokių vaiko žodžių. Vaikas tikrai pakankamai sudėtingas. Vaikas labai užsidaręs. Taip pat pastebėjo, kad kai būdavo išsakytos pastabos vaiko tėvui dėl sūnaus elgesio, tai kitą dieną vaikas atėjęs į mokyklą būdavo labai ramus ir ateidavo atsiprašyti. O paklausus dėl ko atsiprašo, tai pasakydavo, kad tėvas liepė. Raidos sutrikimai S. nėra patvirtinti, jie neturi dėl to jokių dokumentų. Vaikas yra šiek tiek kūrėjas ir mėgsta fantazuoti. Vaikas mokykloje padėkų jokių nėra gavęs. Vaikas nekūrė sakydamas, kad mėlynė atsirado nuo to, kai jį tėtė mušė, Vaikas sakė, kad skaičiuodavo smūgius suduotus diržu. Vaikas atvyko į mokyklą 2020 metais ir jiems tėvas nepateikė jokių pažymų, kad vaikas buvo tirtas ir kad jam buvo nustatytas lengvas raidos sutrikimas. Paruošiamukų grupėje buvo 2020 metais S., o prieš tai jis (duomenys neskelbtini) buvo priešmokyklinio ugdymo grupėje. Dėl tų padėkų pateiktų, tai visiems vaikams už dalyvavimą jos teikiamos ir tai nesiskaito kaip kažkokia asmeninė padėka. Bendrose veiklose vaikai dalyvauja ir jiems visiems tos padėkos būna teikiamos. Psichologinės tarnybos duotą išvadą jie vertina, jei ji būna pateikiama. Šiuo atveju vaiko tėtis nesutiko, kad būtų kreipiamasi į psichologinę tarnybą. Vaikui buvo kažkas tikrai negerai ir tai matėsi iš vaiko elgesio, bet tėtis pas šeimos gydytoją nesikreipė ir atėjęs pasakė, kad jiems reikia raštiškai jam pateikti, kokias problemas turi vaikas. Sveikinimus tėvo dienos proga 2022 metais birželio mėnesį visi vaikai darė atvirukus ir visi pirmokai rašė tokius pačius žodžius tėveliams.S. irgi rašė tą sveikinimą ir jam reikėjo pagalbos, nes nesisekė rašyti. Žodžiai buvo parašyti spausdintu tekstu ir vaikai žodžius tiesiog nurašinėjo. S. iki įvykio pažinojo nuo 2022m. rugsėjo 1d. Iki to laiko pas jį ant kūno sužalojimų jokių nematė. Tiesa, kartą matė pas jį guzą ant kaktos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 19d. A. B. apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad ji dirba „(duomenys neskelbtini) " mokykloje-darželyje, antros klasės mokytoja. Jos mokomoje klasėje nuo pirmos klasės mokosi S. Š., kuris auga tik su tėvu J. Š.. Šį gali apibūdinti kaip griežtą žmogų, kuris neklauso kitų nuomonės. Jau nuo pirmos klasės bendraujant su vaiku atrodė, kad jis bijo tėvo, nors tėvas bendraudamas su ja visada būdavo mandagus. Pirmoje klasėje, per trišalį pokalbį, kuriame dalyvauja vaikas, vienas iš tėvų ir klasės mokytojas, S. Š. prasitarė, kad jis yra mušamas diržu už blogą elgesį. J. Š. to fakto nepaneigė, tik labai susierzino. Vėliau iš paties vaiko girdėjo, kad jį tėtis muša už blogą elgesį, tačiau ant jo kūno sužalojimų nepastabėjo. Dėl tokio tėvo auklėjimo, ji ne kartą kalbėjo su vaiku. Bandė išaiškinti koks turi būti vaiko auklėjimas ir, kad jo auklėjimo būdas netinkamas, bet kiek supranta, vaiko tėčiui jos nuomonė nebuvo svarbi. 2022-09-13, apie 13.15 val., per kūno kultūros pamoką, S. Š. pakėlus rankas, apsinuogino šio juosmuo, tada ji ant kairio šio šono, ties juosmeniu, pamatė gelsvai žalsvą kraujosruvą. Po pamokų, vaiko paklausė iš kur ant šono atsirado mėlynė. S. Š. pasakė, kad jį diržu, dar rugpjūčio mėnesį, mušė tėtis. Vaikas papasakojo, kad tėtis jį kartais muša. Sužinojusi apie tai, kad S. Š. galimai patyrė tėčio smurtą, informavo mokyklos direktorę, o pastaroji pranešė policijai (1t., b.l. 117-119).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 26d. A. B. papildomai apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 13d. apie 13:15 val., per kūno kultūros pamoką, S. darant tiltelį, kairiame jo šone pamatė didelę mėlynę, kuri buvo geltonos bei žalios spalvos. Pasibaigus pamokoms, ji pasikvietė socialinę pedagogę L. U.. Abi paprašė S. papasakoti kaip jo kūne atsirado sužalojimas. Berniukas sakė: „Tėvas mušė". Paklausus kokiu būdu, iš pradžių nedetalizavo, o paskui trumpai pasakė, jog buvo muštas seniai, rugpjūčio mėnesį, diržu. Reaguodama į galima smurtą, ji kreipėsi į mokyklos direktorę, o ši apie įvykį pranešė policijai. Mokykloje organizuojami trišaliai pokalbiai, kurių metu dalyvauja vaikas, tėvai ir mokytojas. P2022 m. sausio mėnesį, mokykloje vyko trišalis pokalbis su S. ir jo tėčiu. Į šį pokalbį jos iniciatyva buvo pakviesta ir socialinė pedagogė L. U.. Pokalbio metu buvo kalbama apie vaiko teises, pareigas bei auklėjimo būdus. Socialinė pedagogė J. Š. paklausė kaip jam pavyksta susitarti su vaiku. Pastarasis paaiškino, jog S. ne visada klauso. Tuomet S. pasakė: „Tu mane muši". Su socialine pedagoge daugiau šiuo klausime nekalbėjo, vaiko nieko neklausė. Išgirdęs S. žodžius, J. Š. akivaizdžiai susijaudino, susinervino. Daugiau S. nėra prasitaręs, jog tėtis prieš jį smurtauja. Nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio, S. gyvena su savo motina, Marijampolės mieste. Ji nuo rugsėjo mėnesio, kiekvieną dieną, veža S. į mokyklą bei iš jos. Kelionės metu, S. apie tėčio galimą smurtą neužsiminė, pastarasis apie tėtį su ja nekalba. Jai užstrigęs vienas dalykas, kad S. tėtį vadinu tėvu, ne tėčiu ar tėveliu. Nori pažymėti, jog vaikas gyvendamas su mama yra nurimęs, jo elgesys pagerėjęs, važiuodamas į mokyklą niūniuoja, dainuoja. S. atrodo sąmoningesnis bei laimingesnis. Taip pat kardinaliai pasikeitė vaiko apranga, ji tapo tvarkinga, švari, akivaizdu, jog S. tuo yra patenkintas. Pakito ir vaiko elgesys, jis pats tapo daug tvarkingesnis. Dėl S. elgesio sutrikimų bei socialinių įgūdžių neturėjimo, ji pati iniciavo kreipimąsi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri nukreipė vaiką į PPT tarnybą. J. Š. kreiptis į PPT tarnybą iš pradžių sutiko, vėliau apsigalvojo (1t., b.l. 122-124).

Liudytoja L. U. paaiškino, kad kaltinamąjį yra mačiusi kokius 3 kartus. Ji dirba socialine pedagoge Kazlų Rūdoje. Su S. susipažinusi mokykloje, nes mokytoja A. B. informavo, kad vaikas yra nenuspėjamas, judrus, išsiblaškęs. 2022 metų sausio mėnesį kalbėjo su vaiku. Po to mokytoja informavo, kad bus trišalis pokalbis su vaiku, vaiko tėčiu ir ja ir prašė dalyvauti tame trišalyje pokalbyje. Mokytoja sakė, kad jai sunku ir su vaiko tėčiu bendrauti, nes jis būna ne visada korektiškas. Buvo gana aštrių pasisakymų tame trišalyje pokalbyje. Abi pusės buvo įspėtos, kad kalbama prie vaiko ir reikia kalbėti tinkamai. Kalbėta buvo apie tai, dėl ko būna nesutarimai tarp vaiko ir tėčio. Kai vaikas ateidavo kažką pamiršęs ir tėtis būdavo apie tai informuotas, tai kitą dieną vaikas ateidavo į mokyklą nuliūdęs. Tėtis sakė, kad S. yra judrus vaikas, nepaklusnus ir kad reikia jį drausminti ir tėtė įvardino ir tai, kad ir diržas reikalingas. Sutarė, kad ji su tėčiu akis į akį pasikalbės ir ji kalbėjosi apie tai, kaip reikia su vaiku bendrauti. Pokalbis buvo po 3 savaičių. Pokalbio metu vaiko tėtis daugeliu atvejų kaltino vaiko motiną ir vaiką. Pokalbis apie valandą užsitęsė ir ji suprato, kad tėtis suprato, kaip reikia vaiką auklėti. Daugiau nusiskundimų iš mokytojos nebuvo. Tais pačiais metais rugsėjo viduryje mokytoja pasikvietė ją į klasę ir pasakė, kad pas S. yra mėlynės. Vaikas pasikėlė rūbus ir matėsi ant vaiko kūno mėlynė, bet mėlynė buvo ne tos dienos. Vaikas išsisukinėdavo nuo klausimų. Tą kartą paklausus, iš kur pas jį mėlynė, vaikas pasakė, kad tėtė jį mušė. Vaikas pasakė, kad rugpjūčio pabaigoje bėgo nuo tėtės ir krito, o paskui jį mušė diržu ir sakė, kad čia nieko tokio, kad viskas tvarkoj. Pasitarė su mokytoja ir iškvietė policijos pareigūnus. „Mėlynė“ buvo pailga. Vaiko nenorėjo traumuoti ir neklausinėjo, kiek kartų mušė, bet ji gerai nepamena to pokalbio. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b.l.133-134) sutinka. Tuo metu dirbo švietimo nacionalinėje agentūroje, o dabar dirba šioje mokykloje. Vaikas būdavo drausminamas ne tomis priemonėmis, kokiomis reikia drausminti ir mano, kad nėra tarpusavio ryšio vaiko su tėvu. Būna ir psichologinis smurtas prieš vaikus naudojamas. Vaiko probleminis elgesys iššaukiamas nebuvimo vaiko ryšio tarp jo ir tėvų. Tą dieną, kai pamatė „mėlynę“, tai vaikas sakė, kad jį tėtis diržu mušė 26 kartus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir tada geriau viską prisiminė. Su vaiku jos buvo tik epizodiniai susitikimai. Tokio amžiaus vaikai linkę fantazuoti. Kai mėlynę pamatė, tai suprato, kad vaikas nefantazuoja. Dažniausiai vaikai nenori apkaltinti savo tėvų ir šiuo atveju tai buvo gynyba, bet ne fantazavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 4d. L. U. apklausta kaip liudytoja parodė, kad dirba Nacionaliniame švietimo agentūros projekte, (duomenys neskelbtini) gauna jos, kaip socialinio pedagogo, paslaugas. Ji mokyklose dirba su specialiųjų poreikių vaikais, tačiau esant būtinybei teikia paslaugas ir kitiems vaikams. Šių metų vasario mėnesį, pas ją atėjo mokytoja A. B. ir paklausė, ar ji galėtų pasikalbėti su S., nes vaikas pamokų metu elgiasi impulsyviai, aktyviai. Nuėjusi į klasę stebėjo S. elgesį pamokų metu. Pastebėjo, kad vaikas per pamokas vaikščioja, nenustygsta, nereaguoja į pastabas. Mokytoja jai buvo pasakiusi, kad S. gyvena su tėčiu. Pamačiusi tokį vaiko elgesį, po pamokos, pabendravo su S.. Vaikas minėjo, kad tėtis jį drausmina, muša. Paklausus kaip jis yra mušamas, vaikas įvardijo, kad „įvairiai". S. teigė, kad jį drausmina mušimu. Po pokalbio su vaiku, su mokytoja aptarė susidariusią situaciją, nusprendė, kad tikslinga pabendrauti su tėvu. Mokytoja nusprendė organizuoti trišalį pokalbį, kuriame aptariami vaiko rezultatai ir kiti aktualūs klausimai, pokalbyje dalyvauja vaikas, tėvai ir mokytojas. Po kelių dienų buvo suorganizuotas trišalis pokalbis, kaip rezultatų aptarimas su S., jo tėvu J. ir mokytoja A. Ji pokalbyje dalyvavo kaip stebėtoja. Pokalbio metu, pats tėvas prasitarė, kad auklėjo diržu savo vaiką. Tėvas teigė, kad tai auklėjimo priemonė, o ne mušimas, nes S. yra nevaldomas vaikas. Pokalbio metu, S. galva buvo nuleista, kas patvirtino, kad taip ir buvo. Vaiko paklausus ar tikrai taip buvo, jo kūno kalba patvirtino, kad tėvas jį mušė. Po pokalbio, labiau pabendravusi su S., pastebėjo, kad vaiko socialiniai įgūdžiai nėra labai išlavėję, pats vaikas linkęs daug pasakoti, tačiau ar jis linkęs fantazuoti ir meluoti, nežino, nes pati su šiuo vaiku nedirba ir tai buvo tiesiog epizodiniai susitikimai. Prasidėjus mokslo metams, tai buvo pirma arba antra mokslo metų savaitė, t. y. rugsėjo mėnesį, pas ją atėjo mokytoja A. B., ir pasakė, kad, kai vaikai persirenginėjo, ji pamatė ant S. kūno mėlynes ar kažkokias žymes. Būtent dėl to pasikvietė S. ir klausė, gal šis kažkur bėgiojo ir susimušė. Vaikas pasakė, kad „mane muša, dvidešimt šešis kartus aš gavau, su diržu". Pastarasis padrikais žodžiais išreiškė tai, kad tėvas jį mušė diržu 26 kartus, sakė, kad kažkur bėgo, per laukus. Vaikas nurodė, kad tai ne pirmas kartas kai jį mušė. Padrikais žodžiais, paaiškino, kad visa tai vyko rugpjūčio mėnesį, kad tai buvo vasarą. Ji su mokytoja paprašė, kad S. pakeltų marškinėlius, jos pamatė, kad buvo sumušimo žymės ant šono. Todėl iškvietė policiją, kad užfiksuoti tą faktą. S. teigė, kad tėtis jį mušė diržu, tačiau į kur sudavė, nesakė. Tiesiog jis vis kartojo, kad 26 kartus. Apie tai, kad jį mušė tėvas, jis minėjo iš viso du kartus, per pirmąjį pokalbį vasarį, ir dabar rugsėjo mėnesį (1 t.,b.l. 133-137).

2022 m. rugsėjo 13d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnės I. A. tarnybiniame pranešime dėl galimai naudoto smurto mažamečio atžvilgiu užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 13d. gautas (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio direktorės pranešimas, jog galimai J. Š. savo sūnaus S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu naudoja fizinį smurtą. Mokytoja A. B., kūno kultūros pamokos metu, ant S. Š. kairio šono, pastebėjo didelę pailgą kraujosruvą. Vaikas teigė, jog jį diržu mušė tėtis J. Š.. S. Š. paaiškino, jog tėtis jį taip baudžia, kai šis blogai elgiasi (1t.,b.l. 8-12).

2022 m. rugsėjo 13d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnės I. A. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 13d. (duomenys neskelbtini) mokykloje-darželyje, (duomenys neskelbtini), mokytoja A. B. paaiškino, kad per kūno kultūros pamoką, ant klasės mokinio S. Š. kairio šono pamatė didelę pailgą kraujosruvą. Vaikas nurodė, kad jį diržu mušė tėtis J. Š.. Mokytoja teigė, kad ir anksčiau bendraujant su vaiku buvo galima įtarti, kad šio tėtis prieš vaiką naudoja fizinį smurtą. Apie smurtą užsimindavo pats vaikas sakydamas, kad, kai jis būna negeras, tėtis jį baudžia. Vaikas jau keli metai gyvena su tėvu. Pastarojo tėvai išsituokę, vaikas su mama bendrauja retai. Dalyvaujant Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei R. K. S. Š. papasakojo, kad gyvena su tėčiu, mama aplanko kartais, savaitgaliais, parodė ant kairio šono, ties juosmeniu, esančią kraujosruvą. Paklausus iš kur ji atsirado, vaikas atsakė, kad nuo tėčio mušimo diržu. S. Š. pasakojo, kad, kai būna negeras, tėtis jį muša. S. Š. apžiūrėjo medikai, užfiksavo ant vaiko kairio šono kraujosruvą, kuri pastarųjų teigimu galėjo atsirasti prieš 6-7 dienas. VVTAĮT specialistė priėmė sprendimą S. Š. perduoti mamai M. Š. (1 t.,b.l. 13-14).

2022 m. lapkričio 24d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu, (duomenys neskelbtini). Sodyba yra vienkiemyje. Vos tik įvažiavus į sodybą, dešinėje yra senas, medinis kluonas, kurio durys yra nudažytos rudos spalvos dažais. Kluono durys neužrakintos. Atidarius kluono duris rastos medžio apdirbimo staklės. Staklės padėtos ant medinės dėžės, kuri yra apie 50 centimetrų aukščio, 50 centimetrų ilgio ir 50 centimetrų pločio. Staklių korpusas yra metalinis, jame yra metalinis diskelis. Metalinio korpuso aukštis viršuje yra apie 28 centimetrai, plotis apie 53 centimetrai, ilgis apie 90 centimetrų. Su dėže bendras staklių aukštis yra apie 78 centimetrai. Einant link gyvenamojo namo yra plytinis, raudonos spalvos ūkinis pastatas. Prie ūkinio pastato sienos pritvirtinta medinė dėžė gyvūnams laikyti. Šalia medinės gyvūnų dėžės rastas paspirtukas. Paspirtukas metalinis, pilkos bei žalios spalvos. Paspirtuke matosi užrašas „Hudora". Einant takeliu link gyvenamojo namo stovi stiklainis. Vieta, kurioje stovi stiklainis yra vieta, kurioje buvo pastatytos medžio apdirbimo staklės. Gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, mūrinis, jo priestatas medinis. Į namą patenkama per stiklo bei plastiko duris. Apžiūros metu apžiūrėtas ir dviejų aukštų gyvenamasis namas (1 t.,b.l. 19-21, 22-31).

2022 m. gruodžio 19d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. Š. pateikė diržą (1 t.,b.l. 156-157).

2022 m. gruodžio 19d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra - apžiūrėtas diržas. Apžiūros metu nustatyta, jog diržas yra odinis, rudos spalvos, metaline sagtimi. Diržas yra apie 75 cm ilgio ir 2,7 cm pločio. Diržo sagtis yra apsitrynusi (1 t.,b.l. 158-161).

2022 m. rugsėjo 13d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnės I. A. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje-darželyje, (duomenys neskelbtini), dalyvaujant VVTAĮT specialistei bei greitosios pagalbos medikams, apžiūrėtas S. Š.. Ant kairio S. Š. šono užfiksuota kraujosruva (1 t.,b.l. 79-82).

2022 m. rugsėjo 13d. GMP kvietimo kortelėje yra užfiksuota, jog kairės pilvo apatinėje šoninėje dalyje stebima 2 ant 5 cm dydžio gelsva, žalsva kraujosruva. Pastebėjo auklėtoja. Vaiko teigimu su diržu sužalojo tėvas. Preliminari diagnozė: kiti pilvo, nugarinės apatinės dalies ir dubens paviršiniai sužalojimai, nepatikslintas (1 t., b.l. 86-88).

Specialisto išvadoje Nr. G498/2022 (09) užfiksuota, kad S. Š. konstatuota kraujosruva pilvo kairėje pusėje. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. S. Š. konstatuotas sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieš penkias - šešias paras iki jo apžiūros GMP. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu. S. Š. konstatuotą sužalojimą galėjo pasidaryti ir pats važiuodamas paspirtuku ir pats atsitrenkdamas į kietų bukų savybių turinčias medžio apdirbimo stakles (1 t.,b.l. 75).

Specialisto išvadoje Nr. pG 630/2022 (09) užfiksuota, jog S. Š. konstatuoti sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant diržo plokščiąja dalimi (1 t.,b.l.78).

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2022 m. rugsėjo 20d. Vaiko situacijos vertinimo akto Nr.12VSV-1642 kopiją, kurioje užfiksuota, jog 2022 m. rugsėjo 13d. apie 16.10 val. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kazlų Rūdoje vyriausioji specialistė R. K., (duomenys neskelbtini) mokykloje - darželyje, adresu (duomenys neskelbtini), išklausė mažamečio S. Š. nuomonę dėl galimai patirto fizinio smurto iš šio tėvo J. Š.. S. Š. apžiūrėjo medicinos darbuotojai, kurie ant pastarojo kūno užfiksavo mėlynę, nurodė, kad mėlynė galėjo būti padaryta prie 6-7 dienas. Pokalbio metu berniukas nurodė, jog turi mėlynę pilvo srityje. Ją drąsiai parodė GMP gydytojai, policijos pareigūnams. Vaikas teigė, jog jį mušė tėtis diržu už blogus darbus. S. minėjo, kad tėtis jį mušė ir anksčiau, kai jis neklausydavo, nes tėtis yra griežtas (1 t., b.l. 97-112).

(duomenys neskelbtini) mokyklos - darželio pateiktoje charakteristikoje užfiksuota, jog S. Š. 2020 m. rugsėjo 1d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio priešmokyklinio ugdymo grupę. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio antroje klasėje. Berniukas gyvena su tėvu J. Š.. Dėl vaiko asmeninių daiktų nepriežiūros 1 klasėje teko dalyvauti labai nemaloniame pokalbyje telefonu su vaiko tėvu, kuriame jis teigė, „kad mokytoja fizinio darbo nedirbanti ir ne ką beveikianti toje klasėje, tad galinti ir tvarką vaikų kuprinėse prižiūrėti“. Pradėjus lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę vaikas patyrė didelių bendravimo su kitais sunkumų. Negebėjo tinkamai bendrauti, žaisti su bendraamžiais, juokdavosi ir iš vaikų, ir iš mokytojos kalbėjimo, fizinės veiklos metu (ugdytiniai lankė krepšinio treniruotes (duomenys neskelbtini) Sporto centre) slėpdavosi po kėdėmis arba be tikslo bėgiodavo po krepšinio aikštę. Ypač priešiškai nusiteikęs mergaičių atžvilgiu. Pirmoje klasėje taip pat kildavo didelių sunkumų dėl netinkamo elgesio pamokų ir pertraukų metu. Dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka palaikyti draugiškų santykių, nežino, kaip elgtis vienoje ar kitoje socialinėje situacijoje. Pamokų metu nenustygsta vietoje, nekantrus, negali sulaukti savo eilės, pertraukia kitus, replikuoja kitų mokinių pasisakymus (ne visada tinkamai, pvz. „nemokša“- taip pasakė pamokos metu mergaitei, kuri skaitė lėčiau nei kiti mokiniai). Pertraukų metu mėgsta bėgioti be tikslo, veikia impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes, kišasi į kitų mokinių pokalbius, trukdo kitiems mokiniams jų veikloje/žaidime. Su netinkamu vaiko elgesiu pamokose susiduria su kiti mokytojai, kurie dirba šioje klasėje. 2021 m. rudenį dėl S. netinkamo elgesio buvo kreiptasi į mokyklos Vaiko Gerovės komisiją, kad įvertinus situaciją būtų vaikui suteikta švietimo pagalba. Buvo pasiūlyta įvertinti vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Vaiko tėvas J. Š. vaiko elgesio problemų neneigė ir sutiko kreiptis į šeimos gydytoją dėl vaiko sveikatos išrašo (šio dokumento reikėjo ruošiant dokumentus kreipiantis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaiko SUP ištyrimo). Tačiau vaiko tėvas vėliau persigalvojo ir nesutiko, kad vaikas būtų tiriamas pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Po pokalbių su tėvu apie S. netinkamą elgesį mokykloje, vaikas visada ateina atsiprašyti, bet negalėdavo paaiškinti, kodėl atsiprašo (kaip teigia vaikas: „tėvas liepė atsiprašyti“). Kelias dienas po pokalbio su tėvu, vaikas mokykloje būna ypatingai tylus, ramus, vengia kontakto su mokytoja. 2022 m. sausio mėn. vieno pokalbio metu, S. prasitarė, kad tėvas kartais jį muša, „kai jis būna negeras“. Po šio pokalbio mokykloje buvo organizuoti vaiko tėvui susitikimai su socialine pedagoge, kurių metu vyko profilaktiniai pokalbiai apie auklėjimo ir bendravimo su vaiku būdus, kaip tinkamai reaguoti į netinkamą vaiko elgesį. 2022 m. rugsėjo 13 dieną, fizinio ugdymo (jogos) pamokos metu ant vaiko kūno buvo pastebėta žymė, primenanti sumušimo žymę. Pasibaigus pamokoms (apie 14.30), dalyvaujant pokalbyje su vaiku, klasės mokytojai ir socialinei pedagogei S. paaiškino, iš kur atsirado minėta žymė ant jo kūno (1 t.,b.l. 91-93).

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą, todėl, norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, nepripažino. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio bylose svarbiausi yra vaiko interesai, jo paties paaiškinimai, ypač duoti iš karto po įvykio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 13d. (duomenys neskelbtini) mokykloje-darželyje, (duomenys neskelbtini), dalyvaujant VVTAĮT specialistei bei greitosios pagalbos medikams, apžiūrėtas S. Š., GMP kvietimo kortelėje yra užfiksuota, jog kairės pilvo apatinėje šoninėje dalyje stebima 2 ant 5 cm dydžio gelsva, žalsva kraujosruva. Pastebėjo auklėtoja. Vaiko teigimu su diržu sužalojo tėvas. Preliminari diagnozė: kiti pilvo, nugarinės apatinės dalies ir dubens paviršiniai sužalojimai, nepatikslintas (1 t., b.l. 79-82, 86-88).

2022 m. spalio 5d. mažametis liudytojas S. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, paaiškino, kad tėtis jį muša su diržu, neleidžia žaisti. Jam ant kojų buvo didelės mėlynės. Tėtis jį mušė su diržu. Gavo dvidešimt diržų per kojas, per ranką. Jam skaudėjo. Tėtis nesuprato, mušė toliau. Kai buvo mažas mušė ranka, tada neskaudėjo. Tėtis mušė per sėdynę. Mušė dėl rungtynių, jis nubėgo į (duomenys neskelbtini) kaimą iki (duomenys neskelbtini). Tėtė jį pagavo. Sudavė diržu lauke ir namuose. Mušė per veidą daugybę kartų, liko tokie taškučiai. Kairiam šone mėlynės nėra, tik dešiniame. Tėtis jį mušė galybę kartų. Apie tai sakė kitiems.

Liudytoja A. B. paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 13 d. per jogos užsiėmimą, darant pratimus, pasikėlus vaiko marškinėliams, ji pamatė ant S. kūno žymę, tai buvo pakankamai didelė mėlynė. Mėlynė buvo liemens apačioje, platokas dryžys.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. nurodė, kad S. pripažino, kad jį mušė tėtė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. U. paaiškino, kad rugsėjo viduryje mokytoja pasikvietė ją į klasę ir pasakė, kad pas S. yra mėlynės. Vaikas pasikėlė rūbus ir matėsi ant vaiko kūno mėlynė, bet mėlynė buvo ne tos dienos. Vaikas išsisukinėdavo nuo klausimų. Tą kartą paklausus, iš kur pas jį mėlynė, vaikas pasakė, kad tėtė jį mušė ( 1t., b.l.117-119).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. U. paaiškino, kad dalyvavo trišaliame pokalbyje, kuriame be jos buvo S., jo tėvas J., mokytoja A. Pokalbio metu pats tėvas prasitarė, kad auklėjo diržu savo vaiką. Tėvas teigė, kad tai auklėjimo priemonė, o ne mušimas, nes S. yra nevaldomas vaikas. Pokalbio metu, S. galva buvo nuleista, kas patvirtino, kad taip ir buvo. Vaiko paklausus ar tikrai taip buvo, jo kūno kalba patvirtino, kad tėvas jį mušė. Jau nuo pirmos klasės bendraujant su vaiku atrodė, kad jis bijo tėvo, nors tėvas bendraudamas su ja visada būdavo mandagus. Pirmoje klasėje, per trišalį pokalbį, kuriame dalyvauja vaikas, vienas iš tėvų ir klasės mokytojas, S. Š. prasitarė, kad jis yra mušamas diržu už blogą elgesį. J. Š. to fakto nepaneigė, tik labai susierzino. Vėliau iš paties vaiko girdėjo, kad jį tėtis muša už blogą elgesį, tačiau ant jo kūno sužalojimų nepastebėjo ( 1t., b.l.133-137).

Specialistas išvadose nurodė, kad S. Š. konstatuota kraujosruva pilvo kairėje pusėje. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. S. Š. konstatuotas sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieš penkias - šešias paras iki jo apžiūros GMP. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu, S. Š. konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant diržo plokščiąja dalimi (1 t.,b.l.75, 78).

Nors apklaustos liudytojos A. B. ir L. U. tiesiogiai mažamečio nukentėjusiojo sužalojimo fakto nematė, tačiau jų parodymai, vertinant bendrame kontekste su kitais įrodymais, yra reikšmingi, kaip patvirtinantys mažamečio nukentėjusiojo parodymus dėl smurto jo atžvilgiu ir kaltinamojo polinkį smurtauti vaiko atžvilgiu, laikant tai auklėjimo priemone.

Kaltinime nurodyta, jog J. Š. tyčia diržu suduodamas ne mažiau kaip dvidešimt šešis kartus savo mažamečiui sūnui S. Š. per kojas, sėdmenis, šonus ir rankas bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ranka suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam savo mažamečiui sūnui S. Š. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam mažamečiui S. Š., sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą pilvo kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Išnagrinėjus bylą ir patikrinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, teismas laiko, kad nebuvo nustatyta, kiek kartų kaltinamasis sudavė mažamečiui sūnui ir nebuvo atribota laiko atžvilgiu smūgių sudavimas, todėl ištirtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį teisingai, nes J. Š. 2022 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose ir kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, mušdamas, t. y. tyčia suduodamas diržu ir ranka nenustatytą kiekį smūgių savo mažamečiui sūnui S. Š. per kojas, sėdmenis, šonus, rankas bei veido sritį ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam mažamečiui S. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą pilvo kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padariniai pasireiškė fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklausiamas S. Š. nurodė, kad smūgių sudavimo metu jam skaudėjo. S. Š. sužalojimas įvertintas specialisto išvadoje kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas pažymi, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiam vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-511/2015, 2K-474-489/2016).

Kaltinamasis nurodė, kad jis nesmurtavo vaiko atžvilgiu, kad mažametis sūnus parodymus davė paveiktas kitų asmenų, kad teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtoje vaiko apklausoje jis nedalyvavo, kad pas vaiką nuo gimimo ant kūno daug „mėlynių“.

Su tokiais kaltinamojo argumentais teismas nesutinka, kadangi mažametis S. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjos buvo apklaustas vieną kartą, tai yra 2022 m. spalio 5d., apklausoje dalyvavo J. Š. ( 1t., b.l.66). Mažametis betarpiškai dalyvavo įvykyje ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie nagrinėjamą įvykį taip, kaip jis pats suvokė visą situaciją. Specialistas įvertino sveikatos sutrikdymo mastą. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad mažametis būtų linkęs fantazuoti, kad jo parodymai melagingi.

Todėl teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, jie nepatvirtinti, priešingai paneigti teisiamojo posėdžio metu surinktais įrodymais. Teisiamojo posėdžio metu pateikti laiškas, rašytas tėvo dienos proga, padėkos ir diplomai, psichologinio tyrimo išvada reikšmės neturi, kadangi nagrinėjama veika, susijusi su smurto vartojimu mažamečio atžvilgiu, be to, minėta išvada neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, nėra aišku, kas ją išdavė.

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jam skiriama bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas (1 t., b.l.170), nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą (1 t.,b. l.172), dirba ( 1t., b.l.177-178).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis-bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkiui.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui- savo sūnui, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė-įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą ( BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam 2022 m. rugsėjo 19d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinama (1t., b.l.166-168, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje mažametį nukentėjusįjį atstovavo advokatė A. Vosyliūtė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. balandžio 7d. pažymoje Nr. APD-2023-06198 nurodė, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą S. Š. pagal 2023 m. vasario 3d. sprendimą Nr. KTS-2023-00855 išlaidų suma yra 265 eurai ( 2t., b.l.).

Kadangi kaltinamasis pripažintas kaltu, mažamečio atstovė advokatė A. Vosyliūtė dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, atstovaudama mažametį, todėl šios išlaidos - 265 eurai priteistini iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, CD diskas, kuriame įrašyta nukentėjusiojo apklausa teisme ( 1t. b.l. 37), paliekamas byloje, diržas saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, kvitas BBB Nr. 0016866 (1t., b.l. 97-112) sunaikinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti jį 3500 ( trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda, kas atitinka 70 MGL.

Bauda turi būti sumokėta per 8 ( aštuonis) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo J. Š. 265 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą ( 188659752), įmokos kodą ( 5630), mokėjimo paskirtį ( įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, CD diską, kuriame įrašyta nukentėjusiojo apklausa, palikti byloje, diržą, kuris saugomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, kvitas BBB Nr. 0016866, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.