Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda, kas atitinka 70 MGL, įpareigojant baudą sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą.

Iš J. Š. priteista 265 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo J. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir mano, kad jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Taip pat, nuteistasis nesutinka su jam paskirta baudos bausme.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Skundžiamu nuosprendžiu J. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už tai, kad šios nutarties 1 punkte aprašytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis jis smurtavo prieš mažametį S. Š., t. y. tyčia suduodamas diržu ir ranka nenustatytą kiekį smūgių savo mažamečiui sūnui S. Š. per kojas, sėdmenis, šonus, rankas bei veido sritį, sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų pakanka J. Š. kaltei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį pagrįsti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, nes nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina, kad J. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiškai aptarti įrodymai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja.

9. Tiek iš nuteistojo J. Š. apeliacinio skundo turinio, tiek ir iš jo parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matyti, kad nuteistasis neigia smurtavęs prieš mažametį sūnų S. Š.. Nuteistojo teigimu, sūnui mėlynė ant liemens atsirado vaikui važiuojant paspirtuku atsitrenkus į medžio apdirbimo stakles, ką patvirtina specialisto išvada. Visgi, šias aplinkybes nukentėjęs mažametis aiškino kitaip. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, S. Š. paaiškino, kad šiuo metu gyvena su mama, anksčiau gyveno su tėčiu. Tėtis jį muša su diržu, neleidžia žaisti. Pas mamą jį nuvežė moterys. Jis moterims viską pasakė. Jam ant kojų buvo didelės mėlynės. Tėtis jį mušė su diržu. Iš kur jį gavo, nežino. Gavo dvidešimt diržų per kojas, per ranką. Jam skaudėjo. Tėtis nesuprato, mušė toliau. Kai buvo mažas, mušė ranka, tada neskaudėjo. Tėtis mušė per sėdynę. Mušė dėl rungtynių, jis nubėgo į X kaimą iki B. Tėtė jį pagavo. Sudavė diržu lauke ir namuose. Mušė per veidą daugybę kartų, liko tokie taškučiai. Kairiam šone mėlynės nėra, tik dešiniame. Žino, kur kairė, kur dešinė. Jis turi dviratį, bet nemoka važiuoti. Jis važiavo paspirtuku, kritęs nebuvo, tačiau buvo atsitrenkęs veidu į dėžę. Tėtis jį mušė galybę kartų. Apie tai sakė kitiems. Jis prašęs tėčio, kad nemuštų, bet jam nesvarbu. A. B. jo mokytoja. Jai sakė, kad tėtis mušė. Ji liepė parodyti, ji pamatė, tada atvažiavo policija. Jis mokytojai parodė kojas, nusiavęs kelnes, kai ji buvo prailgintoje grupėje. Per fizinio pamoką nerodė.

10. Nors J. Š. apeliaciniame skunde kelia abejones dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, akcentuodamas mažamečiui nustatytą raidos sutrikimą, kas galėjo sąlygoti vaiko parodymus, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo abejoti minėtais nukentėjusiojo parodymais. Mažametis nukentėjusysis apie patirtus sužalojimus vienodai paaiškino ir kitiems liudytojams – mamai M. Š., klasės mokytojai A. B., socialinei pedagogei L. U., jo patirtus sužalojimus ir jų pobūdį patvirtina rašytinė bylos medžiaga: 2022 m. rugsėjo 13d. GMP kvietimo kortelėje yra užfiksuota, jog kairės pilvo apatinėje šoninėje dalyje stebima 2 ant 5 cm dydžio gelsva, žalsva kraujosruva. Nukentėjusiojo nurodytą jo sužalojimo versiją taip pat patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. GXXX/2022, kurioje konstatuota, kad S. Š. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant diržo plokščiąja dalimi.

11. Nuoseklūs nukentėjusiojo paaiškinimai užfiksuoti ir byloje esančiame Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. Vaiko situacijos vertinimo akte Nr. 12VSV-XXXX, kuriame užfiksuota, jog 2022 m. rugsėjo 13 d. apie 16.10 val. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) vyriausioji specialistė R. K., (duomenys neskelbtini) „Y“ mokykloje - darželyje, adresu (duomenys neskelbtini), išklausė mažamečio S. Š. nuomonę dėl galimai patirto fizinio smurto iš šio tėvo J. Š.. S. Š. apžiūrėjo medicinos darbuotojai, kurie ant pastarojo kūno užfiksavo mėlynę, nurodė, kad mėlynė galėjo būti padaryta prie 6-7 dienas. Pokalbio metu berniukas nurodė, jog turi mėlynę pilvo srityje. Ją drąsiai parodė GMP gydytojai, policijos pareigūnams. Vaikas teigė, jog jį mušė tėtis diržu už blogus darbus. S. minėjo, kad tėtis jį mušė ir anksčiau, kai jis neklausydavo, nes tėtis yra griežtas.

12. Kaip minėta, be aukščiau aptartų rašytinių įrodymų, nukentėjusiojo parodymus patvirtinta ir liudytojų M. Š., nukentėjusiojo motinos M. Š., liudytojų klasės mokytojos A. B., socialinės pedagogės L. U. parodymai.

13. Apklausta pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, liudytoja M. Š. paaiškino, kad vaikas papasakojo, jog tėtis jį auklėja, bet tuo metu ji nekonkretizavo. Kai sūnų pas ją atvežė, matė kairiam šone, netoli pilvo, didelę mėlynę ir vaikas pasakė, kad jį tėtis mušė, bet daugiau nekalbėjo. Pradėjus lankyti psichologą, vaikas pradėjo daugiau atsiverti ir nebijoti pasakyti. Anksčiau vaikas bijodavo tėvo ir daug nepasakodavo. Kauno klinikose vaikas buvo tiriamas, nes vėliau pradėjo kalbėti, vaikščioti, tyrė vaiką, bet jam nebuvo nustatyti kažkokie tai dideli sutrikimai. Mokslas vaikui sekasi gerai. Sūnui gyvenant su ja, sūnus netyčia arbatą išvertė ir labai išsigando, pasakė, kad tėtis jam už tokius poelgius suduodavo per veidą ir visokiais žodžiais išvadindavo. Vaiko apklausoje dalyvavo kaltinamasis, nes ir ji buvo tą dieną. Kai vaikas pradėjo gyventi su ja iki šios dienos jis tapo ramesnis, jo elgesys pasikeitė į gerą pusę, tapo draugiškesnis ir kalbesnis, pradėjo noriai bendrauti. Buvo vaikas su paspirtuku rugpjūčio 31 dieną užsigavęs, o rugsėjo 1 dieną ji pastebėjo tą mėlynę. Rugsėjo 13 dieną buvo jau kita mėlynė pas vaiką likusi nuo mušimo diržu. Mokykloje vaikas įvertinamas puikiai.

14. Apklausta pirmosios instancijos teisme metu liudytoja A. B. paaiškino, kad vaikas kelis kartus prasitarė, kad tėtis jį muša ir jie, pasitarę su socialine pedagoge, nusprendė pasikalbėti su vaiku ir išsiaiškinti. Kalbėjo ir su vaiko tėčiu, ir apie smurtą, ir apie vaiko elgesį ir apie kitas problemas. Tėvas neneigė, kad vaiką kartais paauklėja. Socialinė darbuotoja organizavo S. ir jo tėčiui užsiėmimus kaip bendrauti su kitais asmenimis. 2022 m. rugsėjo 13 d. per jogos užsiėmimą, darant pratimus, pasikėlus vaiko marškinėliams, ji pamatė ant vaiko kūno žymę, tai buvo pakankamai didelė mėlynė. Po užsiėmimų, vaikas lankė prailgintą grupę, pasikvietė vaiką į klasę ir paklausė, kaip ta mėlynė atsirado, vaikas pasakė, kad čia mušė tėtė. Mėlynė buvo liemens apačioje, platokas dryžys ir ne raudonas, šiek tiek melsvas į gelsvumą, stipriai neapžiūrinėjo, iškvietė medikus. Vaikas pasakė, kad jį mušė, neįvardino kas. Su vaiku sunku bendrauti ir sunku jį iškvosti. Žymę matė tik vieną kartą ant S. kūno. Vaikas sakė, kad rugpjūčio mėnesį jį tėtė mušė, bet tai buvo nelogiškas paaiškinimas, nes jau buvo rugsėjo vidurys. Girdėjo vaiko paaiškinimus ir socialinė darbuotoja. Ar trišalio pokalbio metu J. Š. pripažino, kad vaiką mušė, nepamena, gal tiesiogiai to ir nebuvo pasakyta, bet pats S. to pokalbio metu pasakė tėčiui, kad jis jį muša. Po tokių vaiko žodžių tėtis nieko neatsakė, buvo susierzinęs ir nemaloniai jautėsi. Vaikas tikrai pakankamai sudėtingas, labai užsidaręs. Taip pat pastebėjo, kad kai būdavo išsakytos pastabos dėl sūnaus elgesio, kitą dieną vaikas mokykloje būdavo labai ramus ir ateidavo atsiprašyti. O paklausus dėl ko atsiprašo, tai pasakydavo, kad tėvas liepė. Vaikas yra šiek tiek kūrėjas ir mėgsta fantazuoti. Vaikas nekūrė sakydamas, kad mėlynė atsirado nuo to, kai jį tėtė mušė. Vaikas sakė, kad skaičiuodavo smūgius suduotus diržu. Vaikas atvyko į mokyklą 2020 metais ir jiems tėvas nepateikė jokių pažymų, kad vaikas buvo tirtas ir kad jam buvo nustatytas lengvas raidos sutrikimas. Vaikui buvo kažkas tikrai negerai ir tai matėsi iš vaiko elgesio, bet tėtis pas šeimos gydytoją nesikreipė ir atėjęs pasakė, kad jiems reikia raštiškai jam pateikti, kokias problemas turi vaikas. Iš esmės analogiškus parodymus ji davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu.

15. Mokyklos socialinė pedagogė liudytoja L. U. apklausiama pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad kaltinamąjį yra mačiusi kokius 3 kartus. Ji dirba socialine pedagoge, 2022 metų sausio mėnesį kalbėjo su vaiku, dalyvavo trišalyje pokalbyje su mokytoja, vaiku ir tėvu. Mokytoja sakė, kad jai sunku ir su vaiko tėčiu bendrauti, nes jis būna ne visada korektiškas. Kai vaikas ateidavo kažką pamiršęs ir tėtis būdavo apie tai informuotas, kitą dieną vaikas ateidavo į mokyklą nuliūdęs. Tėtis sakė, kad S. yra judrus vaikas, nepaklusnus ir kad reikia jį drausminti, įvardino ir tai, kad ir diržas reikalingas. Su tėčiu akis į akį kalbėjosi apie tai, kaip reikia su vaiku bendrauti. Tais pačiais metais rugsėjo viduryje mokytoja pasikvietė ją į klasę ir pasakė, kad pas S. yra mėlynės. Vaikas pasikėlė rūbus ir matėsi ant vaiko kūno mėlynė, bet mėlynė buvo ne tos dienos. Vaikas išsisukinėdavo nuo klausimų, tą kartą paklausus, iš kur pas jį mėlynė, vaikas pasakė, kad tėtė jį mušė. Vaikas pasakė, kad rugpjūčio pabaigoje bėgo nuo tėtės ir krito, o paskui jį mušė diržu ir sakė, kad čia nieko tokio, kad viskas tvarkoj. Mėlynė buvo pailga. Vaikas būdavo drausminamas ne tomis priemonėmis, kokiomis reikia drausminti ir mano, kad nėra tarpusavio ryšio vaiko su tėvu. Tą dieną, kai pamatė mėlynę, tai vaikas sakė, kad jį tėtis diržu mušė 26 kartus. Tokio amžiaus vaikai linkę fantazuoti, tačiau kai mėlynę pamatė, suprato, kad vaikas nefantazuoja. Dažniausiai vaikai nenori apkaltinti savo tėvų ir šiuo atveju tai buvo gynyba, bet ne fantazavimas. Iš esmės analogiškus parodymus ji davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu.

16. Taigi, iš nurodyto akivaizdu, jog nukentėjusiojo paaiškinimai išliko nuoseklūs ir nekito, todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagrindo teigti, kad nukentėjusysis davė melagingus, išgalvotus parodymus, nėra. S. Š. parodymus patvirtinta surinktų įrodymų visuma – jam padarytą sužalojimą patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, jo atžvilgiu nuteistojo vartotą smurtą patvirtina nukentėjusiojo motinos M. Š., liudytojų klasės mokytojos A. B., socialinės pedagogės L. U. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga (2022 m. rugsėjo 13 d. GMP kvietimo kortelės įrašas, specialisto išvada Nr. GXXX/2022, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. Vaiko situacijos vertinimo aktas Nr. 12VSV-XXXX). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aukščiau nurodytų ir įvertintų duomenų, pakanka nuteistojo J. Š. versijai, kad nukentėjusysis susižalojo atsitrenkdamas į medžio apdirbimo stakles, paneigti.

17. Įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad J. Š. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš mažametį nukentėjusįjį S. Š. panaudojimas – sudavimas diržu ir ranka nenustatytą kiekį smūgių per kojas, sėdmenis, šonus, rankas bei veido, padariniai – sukeltas fizinis skausmas, priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia (suduodamas mažamečiui nuteistasis suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, t. y. kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo). Atsižvelgiant į nurodytą, J. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, todėl šioje dalyje naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl bausmės

18. Skundžiamu nuosprendžiu J. Š. nubaustas 3 500 eurų (70 MGL) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius. Taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo paskirtą baudą ženkliai sumažinti arba paskirti jam arešto bausmę.

19. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

20. Baudžiamajame įstatyme už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios bausmės rūšys: bauda, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas J. Š. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis). Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, ir, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – tinkamai ir veiksmingai nuteistąjį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pagrįstai vertino, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio dalies sankcijoje numatytą švelniausią baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Su baudos bausme nuteistajam paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, tokia bausmė atitinka nuteistojo asmenybę, yra tinkama ir adekvati, proporcinga padarytos veikos pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštaraujanti bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54, 62 straipsnis). Mažinti paskirtos baudos dydį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, atsižvelgiant į veikos pobūdį ir ja sukeltus padarinius, taip pat į tai, kad nuteistasis viso proceso metu savo kaltės nepripažino, o jam paskirtos baudos dydis artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, pagrindo nėra.

22. Skunde nuteistasis nurodo alternatyvų prašymą – skirti arešto bausmę, tai yra griežtinti jam paskirtą bausmę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nuosprendį skundžia nuteistasis, todėl jo skundo tenkinimas reikštų minėtų BPK normų, taigi ir nuteistojo interesų, pažeidimą. Be to, griežtesnės bausmės skyrimas, kolegijos nuomone, nebūtų padarytam nusikaltimui proporcinga bausmė.

23. Aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Nuteistajam pastebėtina, kad bausmės vykdymo metu gali būti prašoma pratęsti terminą paskirtai baudai sumokėti, jei dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės jos sumokėti per teismo nuosprendžiu nustatytą terminą.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. 2023 m. liepos 20 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl 101,67 Eur (vieno šimto vieno euro 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam J. Š. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. Š. nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme nuteistojo J. Š. apeliacinis skundas iš esmės netenkinamas. Byla nėra didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Be to, nuteistasis turi nustatytą neįgalumą, su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie gaunamas mėnesines pajamas. Įvertinusi tai, kad nuteistojo pajamos nėra didelės, kad jam paskirta baudos bausmė, o skundžiamu nuosprendžiu priteista 265 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos 101,67 Eur sumai iš J. Š. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą.

Iš nuteistojo J. Š. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.