Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarimo, kuriuo:

K. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas:

pagal ATPK 129 straipsnį – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda su transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;

pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje – 10 Eur (dešimt eurų) bauda.

K. S. galutinai subendrinus nuobaudas pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį paskirta 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda su transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. nubaustas už tai, kad 2015 m. gegužės 16 d., apie 21.03 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio sankasos į pakelės griovį.

Teismas nutarime nurodė, kad jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga: eismo įvykio vietos schema, fotolentėlėmis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir pažyma apie transporto priemonės sugadinimą, iš kurių matyti, kad 2015 m. gegužės 16d., 21.22 val., (duomenys neskelbtini) užfiksuotas eismo įvykis: žiedinėje sankryžoje į pakelės griovį nuvažiavęs automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis K. S., automobilis apgadintas; transporto priemonė nuvežta į saugojimo aikštelę; asmens blaivumo testo parodymais, iš kurių matyti, kad K. S. 2015 m. gegužės 16 d., 22.21 val. nustatytas 2,31 promilių neblaivumas. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad šie įrodymai neįrodo jo kaltės pagal jam inkriminuojamus ATPK pažeidimus. Minėti teismo išvardinti įrodymai patvirtina tik tai, kad jam priklausantis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas nuvažiavęs nuo kelio, o jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tačiau šie įrodymai neįrodo, kad jis vairavo automobilį, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Priešingai, apelianto nuomone, teismo išvardinti įrodymai įrodo, kad jis nevairavo automobilio. Iš 2015 m. gegužės 16 d. policijos pareigūno M. T. eismo įvykio vietos schemos ir nuotraukų (7 b. l.) prie jos matyti, kad jam priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis stiklas vairuotojo pusėje yra suskilęs ir suveikusi vairuotojo saugos pagalvė. A. I. surašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte (11 b. l.) taip pat nurodyta, kad sugadintas priekinis stiklas ir sprogusi vairuotojo pagalvė. Iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad priekinis automobilio stiklas yra suskilęs vairuotojo pusėje galvos lygyje. Iš to apeliantas daro išvadą, kad stiklas skilo vairuotojui trenkiantis galva į jį. Tam, kad suskaldyti stiklą, smūgis turėjo būti stiprus. Vadinasi, automobilį vairavęs asmuo priekinį stiklą įvykio metu sudaužė atsitrenkdamas galva ir turėjo pats susižaloti galvą. Neabejoja, kad nuo tokio smūgio atsiradę sužalojimai turėjo būti akivaizdūs, tačiau apklausti kaip liudytojai policijos pareigūnai M. T. ir A. I. neparodė, kad jo veide ar galvoje būtų buvę kokių nors sužalojimų. Dėl to, apelianto vertinimu, darytina išvada, kad 2015 m. gegužės 16 d. apie 21.03 val. (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo ne jis. Šią aplinkybę, apelianto nuomone, patvirtina ir protokolo surašymo laikas. Jam nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas iš karto po įvykio, nors jis buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą. Protokolas jam buvo surašytas tik 2015 m. birželio 10 d., t. y. beveik po mėnesio. Iš to daro išvadą, kad policijos pareigūnai nenustatė kas vairavo automobilį, o protokolą surašė jam kerštaudami už tai, kad jis anksčiau buvo vairavęs automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Atkreipia dėmesį į dar vieną aplinkybę, į kurią pirmosios instancijos teismas neatkreipė reikiamo dėmesio, tai automobilio rakteliai. Jie buvo automobilio užvedimo spynelėje. Apeliantas nurodo, kad jeigu automobilį būtų vairavęs jis, tai išlipdamas iš automobilio būtų juos pasiėmęs automatiškai, negalvodamas, nes per ilgus vairavimo metus yra susidaręs refleksas išlipant iš automobilio, pasiimti raktelius. Policijos pareigūnai pas jį raktelių nerado, jie buvo automobilyje, o bylos nagrinėjimo metu buvo pas saugojimo aikštelės darbuotoją. Taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, kad liudytojų M. T., A. I., D. B. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl jais negalima vadovautis kaip neginčijamais. Apelianto nuomone, liudytojai M. T. ir A. I. yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes jie jį pažįsta ir gali kerštauti už jo anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. D. B. įvykio metu buvo neblaivi, ką ji pati pripažino bylos nagrinėjimo metu, tačiau policijos pareigūnai šią svarbią aplinkybę nutylėjo, o teismas taip pat nekreipė į tai reikiamo dėmesio, todėl mano, kad teismas buvo šališkas. D. B. aiškino, kad nuo kelio nuvažiavo „BMW“ markės automobilis, nors įvykio vietoje užfiksuotas „Audi“ markės automobilis. D. B. aiškino, kad automobilis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, o įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad automobilis atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, t. y. visiškai iš kitos pusės. Esant tokiems prieštaravimams, apelianto nuomone, D. B. parodymai turėjo būti atmesti. Be to, teismas nesiaiškino kitų svarbių aplinkybių. M. T. savo tarnybiniame pranešime (4-5 b. l.) nurodė, kad 2015 m. gegužės 16 d. 21.22 val. iš policijos komisariato budėtojo tik gavo pranešimą apie eismo įvykį, o iš bylos duomenų matyti, kad 21.22 val. jau buvo atliekami veiksmai įvykio vietoje. Todėl neaišku, kaip 21.22 val. gavę pranešimą tą pačią minutę policijos pareigūnai atsirado įvykio vietoje. Byloje nėra duomenų kada apie įvykį buvo pranešta policijai, o teismas to taip pat nesiaiškino. Šios aplinkybės svarbios inkriminuojant jam pažeidimo padarymo laiką. Protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas 2015 m. gegužės 16 d. 21.03 val., pažymoje apie transporto priemonės sugadinimą (12 b. l.), pažymoje dėl eismo įvykio (16 b. l.) nurodyta, kad įvykio laikas 2015 m. gegužės 16 d. 21.09 val. D. B. aiškino, kad triukšmą išgirdo apie 21 val., tačiau ne iš karto ėjo pažiūrėti kas atsitiko ir ne iš karto skambino į policiją. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir šių prieštaravimų nepašalino. Apeliantas nurodo, kad pareigūnai pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas reikalaujančias išsamiai aprašyti įvykio aplinkybes, nustatyti liudytojus tarnybiniame pranešime, todėl teismas negali besąlygiškai vadovautis jų parodymais. Pažymi, kad A. I. tarnybinio pranešimo iš viso nėra byloje. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole iš viso nėra nurodyta jokių liudytojų, taip pat nėra nurodyta, kad prie protokolo būtų pridėti tarnybiniai pranešimai ar liudytojų paaiškinimai. Dėl to teismas padarė esminį proceso pažeidimą, nes neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų. Teismas nemotyvuotai netenkino jo prašymo apklausti gydytojus.

Be to, pasak apelianto, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) yra surašytas su esminiais trūkumais ir tai neleidžia nustatyti tikslaus kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kada pažeidimas buvo padarytas, buvo pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų ATPK 272 straipsnyje įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-16-1673/2007). Protokole nurodyta, kad jis pažeidė ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies, 129 straipsnio reikalavimus. ATPK 124¹ straipsnio 8 dalis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytus šiame kodekse. Surašant protokolą turėjo būti nurodyti pažeidimai, kuriuos vairuotojas padarė. Jam pateiktame protokole šie pažeidimai įvardinti nebuvo, o jis buvo nubaustas pagal šį straipsnį, todėl buvo pažeista jo teisė žinoti kuo yra kaltinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kaltininkui inkriminuojami Kelių eismo taisyklių pažeidimai apibrėžiantys kaltinimo ribas, turi būti įrodinėjami. Kelių eismo taisyklių 9 punktas nustato bendrojo pobūdžio pareigą visiems eismo dalyviams būti atsargiems, nekelti pavojaus. Šis punktas, be nuorodos į konkrečius Kelių eismo taisyklių punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagrindu (kasacinė administracinė byla Nr. 2AT-10/2012). Todėl apeliantas daro išvadą, kad jam šis Kelių eismo taisyklių punktas inkriminuotas nepagrįstai.

Kelmės rajono apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis yra baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti ir esant neblaiviam. Kategoriškai pareiškia, kad ši teismo išvada neatitinka tikrovės ir yra išgalvota. Byloje yra išrašas iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro (27-31 b. l.). Šiame išraše nėra nurodyta nė vienos nuobaudos už vairavimą išgėrus, todėl toks teismo motyvas yra nepagrįstas. Apelianto vertinimu, teismas nutarime nurodydamas nepagrįstus motyvus, remdamasis tik kaltinimui palankių liudytojų parodymais, atmesdamas jo prašymus dėl gydytojų apklausos buvo šališkas jo atžvilgiu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą buvo neaktyvus ir nesiėmė reikiamų priemonių prieštaravimams pašalinti, o priimdamas nutarimą vadovavosi ne įrodymais, o prielaidomis. Toks teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti. Administracinių pažeidimų bylos pagal savo sankcijas yra panašios baudžiamosioms byloms, todėl nagrinėjant šias bylas, teismai turėtų laikytis baudžiamajame procese taikomų taisyklių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, kad jis nurodytu laiku automobilio nevairavo, protokolas jam buvo surašytas ir nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328-329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad surašant 2015 m. birželio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog eismo įvykis įvyko 2015 m. gegužės 16 d. 21.03 val. Teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamo įvykio laikas buvo nustatytas remiantis byloje surinktais įrodymais, administracinėn atsakomybėn traukiamas K. S. suprato administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo esmę (50 b. l.), todėl nėra pagrindo teigti, kad byloje nebuvo nustatytas tikslus įvykio laikas ir tai yra esminis proceso, bei jo teisės žinoti kuo yra kaltinamas, pažeidimas. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad K. S. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio sankasos į pakelės griovį, sutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluota nuoroda ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad toks K. S. automobilio vairavimas akivaizdžiai sukėlė grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui ir tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, bei padarė ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas pažymi, kad kasacinėje nutartyje Nr. 2AT-10/2012 nurodė, jog Kelių eismo taisyklių 9 punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus Kelių eismo taisyklių punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK pagrindas šioje situacijoje. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės visiškai skiriasi nuo minėtoje kasacinėje nutartyje analizuotos situacijos, todėl teismas kasacine nutartimi Nr. 2AT-10/2012 remtis neturi pagrindo.

Dėl šių priežasčių teigti, kad byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nėra pagrindo. Vien tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas po įvykio praėjus beveik mėnesiui laiko, nėra priežastis pripažinti protokolo neteisėtu ar nepagrįstu, kadangi ATPK nereglamentuoja per kiek laiko po pažeidimo padarymo turi būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kiti duomenys buvo surinkti iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, jų nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo būtina ir tai nėra esminis proceso pažeidimas.

Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kurių pakaktų daryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas, o ne visi įrodymai. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad K. S. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 129 straipsnyje, jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos D. B. parodymais, kadangi ji įvykio metu buvo neblaivi, o jos nurodomos aplinkybės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas pažymi, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti įvertinami atskirai ir siejant juos į visumą. Teismas sutinka su apelianto argumentais, kad liudytojos D. B. kai kurios nurodomos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau liudytojos D. B. paaiškinime ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus įvertinus kitų byloje surinktų duomenų kontekste, matyti, kad liudytojos D. B. duoti parodymai atitinka faktines esmines bylos aplinkybes ir jas patvirtina, todėl aukštesnysis teismas liudytojos D. B. duotais parodymais remiasi tiek kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys (liudytojų parodymai, eismo įvykio schema, fotonuotraukos ir kt.). Apeliaciniame skunde K. S. teigia, kad policijos pareigūnų liudytojų A. I. ir M. T. duotais parodymais negalima remtis, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir jam gali keršyti už jo anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog policijos pareigūnai nelaikomi bylos šalimis ir gali būti apklausiami kaip liudytojai apie jų tarnybos metu įvykusius įvykius, taip pat apie įvykius kuriuose jie atliko tyrimo ar kitus veiksmus, o tokie jų duoti parodymai nelaikomi šališkais. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad apklausiami kaip liudytojai policijos pareigūnai A. I. ir M. T. parodė, jog asmeniškai K. S. nepažįsta, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, K. S. iš matymo pažįsta dėl anksčiau K. S. padarytų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių dėl kurių liudytojai A. I. ir M. T. galėtų apkalbėti ir siekti nepagrįstai administracinėn administracinėn atsakomybėn patraukti K. S., todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti liudytojų A. I. ir M. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie atitinka ir patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Tai, kad M. T. savo tarnybiniame pranešime galėjo netiksliai nurodyti įvykio laiką, nelaikytina Patrulių veiklos instrukcijos pažeidimu ir nesudaro priežasties nesiremti ar netikėti tarnybiniame pranešime (4-5 b. l.) užfiksuotomis aplinkybėmis. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo K. S. duoti parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir liudytojų A. I., M. T. ir D. B. duotiems parodymams, jais nesiremia. Pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantas, jo duotų parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Vien tai, kad K. S. nuosekliai teigė, jog jis automobilio nevairavo, nesudaro pagrindo teigti, kad jo duoti parodymai yra nuoseklūs ir tai yra pagrindas jais remtis. Apeliaciniame skunde K. S. dėstomos prielaidos apie eismo įvykį sukėlusio vairuotojo turėjimą susižaloti po smūgio į stiklą, apie jo refleksą pasiimti automobilio raktelius, yra grindžiamos tik subjektyvia apelianto nuomone ir tokių prielaidų nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl teismas tokias apelianto keliamas prielaidas atmeta kaip nepagrįstas. Teismas nesiremia liudytojų D. B. ir S. Z. duotais parodymais, kadangi jie patys nagrinėjamame įvykyje nedalyvavo, jo tiesiogiai nematė, todėl jų nurodomos aplinkybės apie K. S. buvimo vietas nei patvirtina, nei paneigia tiriamo įvykio aplinkybių.

Teismas pažymi, kad vien tai, jog įrodymus teismas įvertino kitaip nei norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesudaro pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Aukštesnysis teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo eigą, skundžiamą nutartį ir bylos medžiagą, atsižvelgdamas į tai, kad buvo tenkintas K. S. prašymas apklausti liudytojus S. Z., D. B., išreikalauti duomenys iš gydymo įstaigos, neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ar subjektyviai buvo šališkas K. S. atžvilgiu ir konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra nepagrįsti. Vien tai, kad teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodė, jog K. S. praeityje buvo baustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą būnant neblaiviam, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs K. S. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų aplinkybes, jo asmenybę ir kitas bylos aplinkybes daro išvadą, kad K. S. skirtos administracinės nuobaudos ir galutinė subendrinta administracinė nuobauda atitinka jo padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, jo asmenybę ir kitas aplinkybes, todėl jų švelninti nėra pagrindo.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas priimdamas 2015 m. liepos 17 d. nutarimą K. S. administracinių teisės pažeidimų byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, padarė bylos duomenimis teisiškai pagrįstas išvadas, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti K. S. apeliacinio skundo ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.