Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.5.1.4.; 2.5.1.5.; 2.5.10.2.; 2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.16.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. B.

sekretoriaujant N. Š.

dalyvaujant ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovei A. F.

atsakovo R. L. atstovui advokatui T. L.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui R. L. dėl 2856,08 Eur (9861,47 Lt) žalos atlyginimo regreso tvarka,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa, į.k. 188783796, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 2856,08 Eur žalos atlyginimo dėl nukentėjusiosios V. B. gydymo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (b.l. 1-3)

Ieškinys (b.l. 1) grindžiamas tuo, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Kriminalinės policijos skyrius atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 13-1-00893-10 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyti: įtariamasis R. L., nukentėjusioji V. B.. Įtariamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalota nukentėjusioji V. B., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 2856,08 Eur (9861,47 Lt).

Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006-12-22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo", Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-05-09 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo", Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-12-23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo" ir vėlesniais jų pakeitimais.

2011-01-19 d. (policijos komisariato taisyta data į 2011-09-09 d.) Vilniaus miesto prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nustačius nežymų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 139 str. 1 d., kurios veika yra priskirta privataus kaltinimo bylų kategorijai. Pažymėtina, kad, pereinant iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą, asmuo nėra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės.

Atsakovui R. L. 2015-04-29 buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti žalą padarytą PSDF biudžetui, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos nvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų.

LR CK 6.283 str. 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 ir 3 p.p., 31 str. 1 p., 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Prievolė atlyginti padarytą žalą yra piniginio pobūdžio, todėl, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., atsakovas privalo ieškovui mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovė prašė ieškinio senaties terminą, jei jis buvo praleistas, atnaujinti, laikant, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) procesiniame dokumente- atsiliepime į Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį (b. l. 9-10).

Nesutikimą su ieškiniu atsakovas procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (b.l. 9-10) bei jo atstovas teiminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad CK 1.125 str. 8 p. nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl žalos atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad žala buvo patirta dėl nukentėjusios V. B. gydimo išlaidų atlyginimo. Nors ieškinyje nenurodoma, kada V. B. buvo suteiktos gydymo paslaugos, kurių kainą kompensavo ieškovas, tačiau akivaizdu, jog tai negalėjo būti vėliau nei 2011-05-31 d., kadangi šią dieną V. B. mirė. Kadangi teisė į ieškinį ieškovui atsirado nuo to momento, kai nukentėjusiajai buvo suteiktos gydymo paslaugos, todėl esamoje situacijoje nuo žalos ieškovui paaiškėjimo fakto iki ieškinio dėl šios žalos atlyginimo pateikimo yra praėjęs ilgesnis nei 4 metų terminas. Akivaizdu, jog ieškovas apie patirtą žalą žinojo arba turėjo sužinoti ne vėliau nei tuo metu, kai V. B. buvo suteiktos gydymo paslaugos ir nuo šio momento per trejus metus galėjo ginti savo pažeistas teises paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Nepaisant to, ieškovas su ieškiniu dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi tik 2015 m. liepos mėn., praleidęs CK 1.125 str. 8 p. nustatytą ieškinio senaties terminą. CK 1.131 str. 1 d. nustato, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Vadovautis minėta nuostata, atsakovas bei jo atstovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.

Nors ieškinyje prašoma priteisti atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, tačiau nėra įrodytos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (CK 6.246-6.249 str.). Savo reikalavimus ieškovas grindžia atsakovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodydamas, jog nukentėjusioji V. B., dėl kurios gydymo išlaidų atlyginimo ieškovas patyrė žalą, buvo sužalota įtariamojo R. L. nusikalstamais veiksmais. Tačiau atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Vilniaus miesto prokuratūros nutarimu. Pažymėtina, kad asmens veiksmai gali būti pripažinti nusikalstamais tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šiuo atveju atsakovas nėra pripažintas kaltu dėl jam pateikto įtarimo dėl V. B. sveikatos sužalojimo, todėl jo veiksmais negali būti laikomi nusikalstamais. Bylos duomenimis, ieškovas pateikė teismui įrodymus tik apie patirtos žalos dydį, o įrodymų, patvirtinančių neteisėtus atsakovo veiksmus ir kitas būtinas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovo nuomone, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų visuma nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK Kriminalinės policijos skyrius atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 13-1-00893-10 dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., 145 str. 1 d., t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2011-01-19 (taisyta į 2011-09-09) nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 13-1-893-10 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių įtariamojo R. L. kaltę dėl nusikaltimo, numatyti LR BK 138 str. 1 d., padarymo bei nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kadangi nepadaryta veiklos, turinčios nusikaltimų, numatytų LR BK 145 str. 1 d. požymių. Taip pat V. B. buvo išaiškinta, jod dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo ji turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 4-5).

Šiame nutarime buvo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. L., 2010-03-11 d. api 20.00 val. namuose, esančiuose Dariaus ir Girėno g. 13-45, Vilniuje, būdamas neblaivus tyčia sudavė savo žmonai V. B. ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietą, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą. Taip pat, jis 2010-03-13 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose Dariaus ir Girėno g. 13-45, Vilniuje, būdamas neblaivus tyčia sudavė savo žmonai V. B. ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą. Taip pat, jis 2010-03-16 d. apie 16.00 val. namuose, esančiuose Dariaus ir Girėno g. 13-45, Vilniuje, būdamas neblaivus tyčia sudavė savo žmonai V. B. ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą. Taip pat, jis 2010-04-09 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose Dariaus ir Girėno g. 13-45, Vilniuje, būdamas neblaivus tyčia sudavė savo žmonai V. B. ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą. Taip pat, jis 2010-07-20 d. apie 16.00 val. namuose, esančiuose Dariaus ir Girėno g. 13-45, Vilniuje, būdamas neblaivus tyčia sudavė savo žmonai V. B. ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, ko pasekoje pastaroji pargriuvo ir patyrė kairio žastikaulio proksimalinio galo lūžį su dislokacija, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2011-05-31 d. V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 12).

Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo 1996-05-21 d. įstatymo Nr. I-13435 str. numato, kad privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. To paties įstatymo 26 str. 1 d., 27 str. 1 d. numato, jog apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų, privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas.

Ieškovas nurodė, kad už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006-12-22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo", Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-05-09 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo", Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-12-23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo". Ginčo dėl paslaugų kainos dydžio nagrinėjamoje byloje nekila.

Ieškovo duomenimis, nukentėjusioji V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi, pradedant nuo 2010-05-13 d. iki 2010-08-12 d. į įvairias medicinines įstaigas, kuriose jai buvo suteiktos medicinės paslaugos: reanimacija, ortopedija-traumotologija, reabilitacija ir kt., kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir sudaro pagal teismui pateiktą gydymo paslaugų apskaitos 2015-04-23 išrašą- 2856,08 Eur (b.l. 4).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2015-04-30 raštu Nr. 33-4796 kreipėsi su raginimu atlyginti žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (b.l. 6), tačiau atsakovas R. L. 2856,08 Eur žalos nurodyta tvarka ir terminais PSDF geruoju neatlygino.

LR CK 6.283 str. 1 d. įpareigoja žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis sulošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, atlyginti už tai atsakingą asmenį. LR CK 6.280 str. numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso (atgriežtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. numato, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro tame skaičiuje ir išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Taigi, toks teisinis reglamentavimas įpareigoja ieškovą teikti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, o po to, šias sumas išieškoti iš atsakingų už žalą sveikatai fizinių ir juridinių asmenų.

Nagrinėjamoje byloje nekila ginčo, kad žala nukentėjusiajai V. B. buvo padaryta 2856,08 Eur sumoje, kurią ieškovas sumokėjo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už suteiktas paslaugas, ir ieškovo nuomone, ši žala turi būti atlyginta biudžetui R. L., kuris yra atsakingas už jos kėlimą. Atsakovo nuomone, ieškovas praleido 3-jų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo, be to, ikiteisminis tyrimas R. L. atžvilgiu buvo nutrauktas, be to, neįrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (LR CK 6.246-6.249 str.), todėl ieškinys negali būti tenkintinas. Su atsakovo motyvais ieškinį atmesti nesutiktina.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-893-10 medžiagos, abiejų rankų lūžimai nukentėjusiajai V. B. galėjo būti padaryti 2010-03-11 - 2010-07-20 laikotarpyje: ikiteisminiai tyrimai pagal nukentėjusiosios 2010-03-13, 2010-03-16, 2010-04-23 d. pareiškimus (registruojamų įvykių registras) pradeti 2010-03-30 d., 2010-04-20 d. (pranešimas Nr. 10-13-S-11481 apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, baudžiamoji byla Nr. 13-1-00893-10, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, baudžiamoji byla Nr. 13-1-01116-10). Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad atsakovas R. L. 2010-03-11 apie 20 val., 2010-03-13 d. apie 14.00 val., 2010-03-16 d. apie 16.00 val., 2010-04-09 apie 14.00 val., 2010-07-20 d. apie 16 d., t.y. sistemingai savo namuose, esančiuose Dariaus ir Girėno g. 13-45 Vilniuje, būdamas neblaivus, tyčia suduodavo savo žmonai V. B. ne mažiau kaip po 5 smūgius į įvairias kūno vietas, sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.

Bylos duomenimis, V. B. dešinės rankos lūžis įvyko 2010-03-13 d., o kairės rankos-2010-07-20 d. Pastaroji pirmą kartą kreipėsi į medicinos įstaigą-2010-05-13 d., kuomet buvo konstatuotas dešinės rankos žastikaulio viršutinės dalies lūžiai bei 2010-08-10 d. kairės rankos viršutinės dalies lūžiai (b.l. 4).

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji V. B. iki 2015-05-13 d. į medicinos įstaigą dėl dešinės rankos lūžio nesikreipė, bylos nagrinėjimo metu kilo klausimas, kada nurodytas ranko lūžis įvyko: 2010-03-10 d., 2010-03-13 d., 2010-03-16 d. ar 2010-04-20 d. ir kokiomis aplinkybėmis.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios V. B. 2010-05-31 d. apklausos protokolo, esančio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 13-1-00893-10, pastaroji apklausta liudytoja teigė, kad tai įvyko 2010-03-13 d. apie 14 val., kuomet atsakovas, būdamas neblaivus, savo namuose jai sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiu į veidą ir į dešinę ranką, mušdamas sakė, kas užmuš. Buvo kviesta GMP, kuri diagnozavo dešinio žąsto kaklelio lūžį. V. B. paaiškino, jog jai ranka lūžo būtent dėl R. L. suduoto smūgio 2010-03-13 d., ji niekur nebuvo griuvusi, juolab namuose.

2010-03-13 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog V. B. skundėsi, kad 2010-03-13d. sumušė girtas vyras dešinės rankos žąstą-nepakelia rankos ir kt., diagnozuota dešinio žasto sumušimas/kaulų lūžimas, veido sumušimas. 2010-04-19 d. išraše iš medicininių dokumentų užfiksuota, kad 2010-03-13 d. buvo sumušta vyro, niekur nesikreipė ir yra siunčiama į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę gydymui su diagnoze dešinio žąsto kaulo lūžis.

Iš 2010-09-07 d. V. B. papildomo apklausos protokolo matyti, kad 2010-07-20 d. apie 16.00 val. R. L., būdamas neblaivus namuose, kumščiu sudavė 5 smūgius į galvą, krūtinę, į kairę ranką. Kadangi R. L. smūgiavo stipriai, ji nuo smūgių neilaikiusi pusiausvyros griuvo ant žemės ir stipriai sumušė kairę ranką.

Iš liudytojos M. Ž. 2010-06-22 apklausos protokolo matyti, kad 2010-03-16 d. V. B. su kaimyne Margarita buvo atėjusios pas ją sumušta vyro R. L., kuris alkoholį vartojo kasdieną. V. B. alkoholio nevartoja. Buvo iškviesta policija ir GMP, nes V. B. buvo stipriai sumušta ranka, ir ji negalėjo jos judinti, todėl pareiškimą policijai parašė kaimynė Margarita.

Apklausta liudytoja M. Š. 2010-06-18 d. parodė, kad V. B. vyras R. L. nuolat vartoja prieš žmoną fizinį smurtą ir ją muša būdamas girtas. 2010-03-16 d. apie 15 val. V. B. buvo atėjusi pas ją vyro sumušta, ji iškvietė policiją bei GMP, nes V. B. stipriai buvo sumušta ranka, ir ji negalėjo jos judinti, pasirašyti.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2010-08-05 d. išvados Nr. G2772/10(01) matyti, kad dėl 2010-03-13 d. įvykio teismo medicinos ekspertas R. B. padarė išvadą, jog V. B. nustatytas skeveldrinis dešinio žastikaulio galvos lūžis su panirimu, o tokio pobūdžio sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir galėjo gautis, greičiausiai, nukentėjusiai suduodant stiprų smūgį į dešinio peties sritį iš išorės. Sužalojimas nėra budingas griuvimui (nepakanka jėgos griūvant iš savo ūgio aukščio) ir galėjo būti padaruytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Taigi, sveikatos sutrikdymo mechanizmas (stiprus smūgis į dešinio peties sritį) atitinka nukentėjusiosios parodymus ir neatitinka 2010-04-21 d. R. L. parodymų, duotų kaip įtariamojo, jog nukentėjusioji užkliuvo už durų slenksčio ir pargriuvo. Be to, neatitinka ir atsakovo nurodyta data-2010-04-06 d., nes, kaip jau minėta, V. B., M. Ž., M. Š. parodė, kad nukentėjusiosios dešinę ranką sumušė R. L. 2010 kovo mėn. konflikto metu, tai patvirtina ir med.dokumentai, GMP kvietimo kortelė, specialisto išvada.

Atsakovo teiginys, kad jis nebuvo neblaivus, atmestinas nukentėjusiosios N. B., liudytojų M. Ž., M. Š. parodymais, be to, iš alkotesterio Drager parodymų matyti, kad R. L. 2010-03-10 d. 17.22 val. tikrinimo rezultatas yra 2,68, o 2010-03-16 d. 17.12 val. – 2,61 promilių alkoholio. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2010-04-22 pažyma Nr. 6169 apie asmens gydymą nustatyta, kad atsakovas nuo 1997-03-19 iki 1997-03-21 gydytas šioje medicinos įstaigoje su diagnoze baltoji karštligė. Priklausomybės nuo alkoholio. Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis, R. L. į narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau 1988-03-29 kreipėsi dėl konsultacijos vartojant alkoholį, o 2002-11-07 buvo pristatytas į apsvaigimo nustytmo med. apžiūros kabinetą, nustatnt išvadą: lengvas girtumo laipsnis.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2010-10-19 d. išvados Nr. G3843/10(01) matyti, kad dėl 2010-07-20 d. įvykio teismo medicinos ekspertė R. G. padarė išvadą, jog V. B. nustatytas kairio žastikaulio proksimalinio galo lūžis su dislokacija, padarytas paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis į gydymo įstaigą. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo gautis griūnant ar atsitrenkiant į kietą, buką paviršių ar daiktą ir kvalifikuojamas kaip nusunkus sveikatos sutrikdymas. Med. ekspertė neatmetė versijos, kad sužalojimo galimybė pačiai nukentėjusiajai krentant ar atsitrenkiant į kietą, buką paviršių yra.

Taigi, sveikatos sutrikdymo mechanizmas (sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo gautis griūnant ar atsitrenkiant į kietą, buką paviršių ar daiktą) atitinka nukentėjusiosios 2010-09-07 d. parodymus, jog 2010-07-20 d. apie 16.00 val. R. L. būdamas neblaivus namuose kumščiu jai sudavė 5 smūgius į galvą, krūtinę, kairę ranką, o nuo jo stiprių smūgių ji neišlaikiusi pusiausvyros griuvo ant žemės ir stipriai susimušė kairę ranką ir neatitinka 2010-10-28 d. R. L. parodymų, duotų kaip įtariamojo, jog nukentėjusioji kažkur pargriuvo ir susižalojo kairę ranką. Taigi, teismo sprendime paminėtų įrodymų visuma galima padaryti išvadą, kad R. L. veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.), žala ir nuostoliai (LR CK 6.249 str.), kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga (LR CK 6.248 str.) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (LR CK 6.247 str.), o jo atsikirtimai į ieškinį neįrodyti (LR CPK 178 str.). Pažymėtina, kad byloje nesurinkta jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. B. abiejų rankų lūžius patirtų kitomis aplinkybėmis, kitu laiku ir vietoje nei nurodė parodymuose. Be to, nukentėjusioss parodymus patvirtino teismo sprendime paminėti liudytojų parodymai, medicinianiai dokumentai bei teismo med.ekspertų išvados.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką-nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, tačiau ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-149/2004). Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų , patvirtinančių atsakovo atsikirtimus į ieškinį, išskyrus pastarojo žodinius parodymus (LR CPK 178 str.).

CK 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius.

Pagal LR CK 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Taigi, pagal CK 6.283 str. 1 d. tik neteisėti veiksmai yra deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-34/2001). Taigi, negalima sutikti su atsakovo teiginiais, jog jei ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nusikalstomų veiksmų nebuvo, nes nėra apkaltinamuojo nuosprendžio. Taip, iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. nepadaryta veikla, numatyta LR BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), tačiau kitoje dalyje dėl LR BK 138 str. 1 d. numatytos veiklos nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, V. B. buvo išaiškinta, jog dėl fizinio skausmo sukėlimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo pastaroji turi kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (2011-01-19 nutarimas, b.l. 4-5). Kaip žinia, 2011-05-31 d. V. B. mirė (b.l. 12), todėl privataus kaltinimo byla R. L. atžvilgiu nebuvo iškelta. Tai nereiški, kad R. L. neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo sužalota N. B. sveikata.

Kitas atsakovo nurodytas motyvas ieškiniui atmesti- ieškinio senaties taikymas, nes atsakovo, nuomone, ieškovas praleido 3-jų metų terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

Šioje dalyje kilus ginčui teismas atsižvelgia į tai, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 13-1-00893-10, Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2010-12-20 raštu Nr. 3S-5205 prašė pripažinti ieškovą civiliniu ieškovu dėl V. B. gydymo išlaidų byloje bei pareiškė 9861,46 Lt (2856,08 Eur) civilinį ieškinį (b.l. 20-21).

Be ko kito, 2010-12-20 rašte Nr. 3S-5205 Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK ikiteisminio tyrimo ir teismo procesinius dokumentus, kuriuos būtina pateikti ieškovui, siųsti nurodytu adresu: Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Ž. L. g. 6, Vilnius.

Kaip nustatyta byloje, 2011-01-19 (taisyta į rugsėjo 09 d.) Vilniaus m. apylinkės skyriaus prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nutarta ikiteisminį tyrimą Nr. 13-1-893-10 nutraukti, išaiškinti V. B., kad dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo ji gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. 2011-10-18 d. šis nutarimas buvo išsųstas V. B. bei R. L., tačiau Vilniaus teritorinė ligonių kasa apie šį procesinį sprendimą ikiteisminiame tyrime nebuvo informuota.

2015-04-13 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi su užklausimu Nr. 3S-3887 „Dėl informacijos pateikimo“ į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK, ir 2015-04-16 d. raštu Nr. 10-S-100146 buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-00893-10 eigą (b.l. 19-20), o 2015-04-30 d. raštu Nr. 3S-4796 ragino R. L. sumokėti 2856,08 Eur žalą per 20 d. nuo pranešimo gavimo dienos, tačiau atsakymo nesulaukė (b.l. 6). 2015-07-17 d. pateiktas ieškinys teisme (b.l. 1).

LR CK 1.125 str. 8 d. numato, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo numatytas 3-jų metų ieškinio senaties terminas.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d.). Kaip nustatyta byloje, 2010-12-20 raštu Nr. 3S-5205 ieškovas prašė pripažinti ieškovą civiliniu ieškovu dėl V. B. gydymo išlaidų byloje bei pareiškė 9861,46 Lt (2856,08 Eur) civilinį ieškinį (b.l. 20-21). Tokiu būdu, pagal LR CK 1.130 str. 1 d. ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, ir nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškino senaties terminą nutraukti. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.

Taigi, bylos duomenimis, 2011-01-19 (taisyta į rugsėjo 09 d.) Vilniaus m. apylinkės skyriaus prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nutarta ikiteisminį tyrimą Nr. 13-1-893-10 nutraukti, nuo šio momento, atsakovo teigimu, ir prasidejo ieškinio sentaries termino skaičiavimas. Bylos duomenimis, ieškovas apie šį procesinį sprendimą nebuvo informuotas, o V. B. (jau po mirites) R. L. – 2011-10-18 d. raštu. Teismo nuomone, negali būti toleruotina tokia situacija, kai V. B. ir R. L. ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2011-10-18 d., o neinformuotam apie procesinio sprendimo priėmimą asmeniui (ieškovui) -2011-01-19 d. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras turėjo 2011-10-18 d. taip pat informuoti ieškovą apie priimtą procesinį sprendimą ir tuomet trijų metų ieškinio senaties terminas pasibaigtų 2014-10-18 d. Kaip jau minėta, ieškinys teimui pateiktas tik 2015-07-17 d. (praleidus 9 mėn.) ir trijų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra praleistas. Ieškovas apie priimtą procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo informuotas. Tačiau ši aplinkybė nepateisina pernelyg ilgą ieškovo delsimą dometis ikiteisminio tyrimo eiga (nuo 2010-12-20 (nuo civ.ieškinio pareiškimo) iki 2015-04-13 d. (užklausimo)), tačiau sudaro pagrindą nagrinėjamje byloje taikyti LR CK 1.131 str. 2 d., kuris numato, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kaip numatyta byloje, ieškovas civ.ieškinį ikiteisminiame tyrime pareiškė, šio reikalavimo dėl žalos atlyginimo nebuvo atsisakęs, apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą nebuvo informuotas, praleido tik 9 mėn., todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą. Tokia ieškinio senaties taikymo praktika suformuota ir teismų praktikoje ( LAT 2002-10-02 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-1123/2002, 20007-12-18 d, nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-578/2007).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu ieškiniu siekiama apginti viešą interesą,kuris užtikrintų privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamas, ieškovo elgėsi, protingumo kriterijų, manytina, jog konkrečiu atveju konstatavimas, jos ieškinio senaties terminas pasibaigė ir neatnaujintinas, neatitiktų šio instituto paskirties tikslų, todėl ieškinio senaties terminas Vilniaus teritorinei ligonių kasai ieškinį pareikšti R. L. dėl 2856,08 Eur žalos atlyginimo atnaujintinas.

LR CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 % metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2015-07-17) nuo įsiskolinimo dydžio (2856,08 Eur) yra tenkintinas visiškai.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kas sudaro 3,20 Eur, bei 64 Eur žyminio mokesčio (75 proc. nuo 3 proc. nuo 2856,08 Eur) į valstybės pajamas, nes ieškinys pateiktas per EPP sistemą, o ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas LR CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu (Lietuvos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 3 p., 96 str. 1 d.) .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Atnaujinti Vilniaus teritorinei ligonių kasai į.k. 188783796, terminą ieškiniui dėl 2856,08 Eur žalos atlyginimo R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) pateikti.

Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 2856,08 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 08 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2015-07-17) nuo įsiskolinimo dydžio (2856,08 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į.k. 188783796, naudai.

Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,20 Eur (tris Eur 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 64 Eur (šešiasdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Šios sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja R. B.