Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-24060-944/2017 pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto, suinteresuoti asmenys – AB SEB bankas, G. G. ir antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Administratorius kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti bankrutuojančio V. G. 2017-06-30 patikslintą mokumo atkūrimo planą.Nurodė, kad V. G. fizinio asmens bankroto byla iškelta 2013-10-21, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo pabaiga – 2018-10-21. Kreditoriai 2017-07-26 susirinkime nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui, kuriame nustatyta mokumo atkūrimo plano trukmė iki 2017-07-31. V. G. nekilnojamasis turtas buvo realizuotas, tačiau bankui buvo pervesta pusė sumos, nes įsiskolinimas yra solidarus fizinio asmens ir jo sutuoktinės, be to, paraleliai taip pat bankrutuoja ir fizinio asmens sutuoktinė. Fiziniam asmeniui realiai nebeliko jokių finansinių šaltinių, išskyrus senatvės pensiją, todėl netikslinga tęsti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą, nes esminiai bankroto proceso tikslai yra pasiekti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi prašymą tenkino, patvirtino fizinio asmens V. G. 2017-06-30 patikslintą mokumo atkūrimo planą.Teismas nurodė, kad V. G. siekia pasinaudoti teise prašyti patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą su trumpesniu terminu (FAB 7 straipsnio 5 dalies norma nuo 2016 m. sausio 1 d. pakeista, nustatant, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai), todėl klausimo nagrinėjimo dalykas yra nustatyti, ar buvo pasiekti esminiai bankroto proceso tikslai.Teismas taip pat nurodė, kad 2014-01-27 patvirtintame mokumo atkūrimo plane, kuriam pritarė visi fizinio asmens kreditoriai, buvo numatyti šie gautinų lėšų šaltiniai: pajamos iš darbo užmokesčio ir senatvės pensijos, nekilnojamojo turto realizacija (turtas esantis (duomenys neskelbtini) ). Visas fizinio asmens nekilnojamasis turtas realizuotas. V. G. sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, dalį laiko toliau dirbo, tokiu būdu dengdamas įsipareigojimus iš gaunamos pensijos ir darbo užmokesčio. Paaiškino, kad nutraukė darbinius santykius dėl sveikatos būklės. Tvirtinant fizinio asmens kreditorių finansinius reikalavimus bendra jų suma sudarė 514675,85 Eur (1777072,78 Lt). Pagal prašomą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, likusių nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudarytų 284559,27 Eur (982526,24 Lt), t. y. su kreditoriais atsiskaityta 45 proc. Su AB SEB banku atsiskaityta mažiau (18 proc.), nes jam fizinio asmens bankroto byloje buvo pervesta tik pusė sumos gautos pardavus įkeistą turtą, likusi suma pervesta kaip V. G. sutuoktinės įsipareigojimai.Teismas pažymėjo, kad 2017-06-30 patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodoma nepatenkintų reikalavimų suma 284 559,27 Eur, t. y. mažesnė nei 2016-02-22 patvirtintame mokumo atkūrimo plane –286 306,70 Eur. Todėl teismas padarė išvadą, kad jau 2016-02-22 kreditoriai pritardami patikslintam mokumo atkūrimo planui, galėjo prognozuoti galimas nepatenkintų finansinių reikalavimų sumas.Teismas nurodė, kad vienintelės pareiškėjo lėšos, iš kurių galima toliau mokėti kreditorius įsipareigojimus, yra asmens senatvės pensija 598,04 Eur, todėl iš jos atėmus 350 Eur lėšas asmens būtiesiems poreikiams patenkinti bei 77,58 Eur administravimo išlaidas, kreditoriams mokėtina suma sudarytų apie 170 Eur per mėnesį ir finansiniai reikalavimai būtų padengti labai nežymiai. Teismas pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju V. G. interesai nukentėtų labiau nei būtų patenkinami kreditorių finansiniai interesai.Teismo sprendė, kad realiai yra pasiekti mokumo atkūrimo plano tikslai, t. y. realizuotas visas fizinio asmens turtas, todėl yra pagrindas patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriuo sutrumpinama plano įgyvendinimo trukmė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės, netvirtinti bankrutuojančio V. G. patikslinto mokumo atkūrimo plano. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Fizinio asmens bankroto procesas ir jo pabaiga negali būti siejamas vien tik su bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto realizavimu ir iš šio turto gautų lėšų paskirstymu. Todėl teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra realiai pasiekti mokumo atkūrimo plano tikslai, yra neteisinga, pažeidžianti kreditorių teises ir teisėtus interesus ir yra naudinga tik bankrutuojančiam asmeniui.Banko nuostoliai šiame bankroto procese yra dideli, todėl net jų dengimas ir 170 Eur per mėnesį būtų teigiamas aspektas ir neapribotų bankrutuojančio asmens interesų daugiau nei jie buvo ribojami. Apelianto vertinimu, šio bankroto proceso perspektyvų negalima svarstyti, nes administratorius nepateikė kreditorių susirinkime prašomos informacijos, pajamas ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų.Teismas skundžiamą nutartį priėmė neatsižvelgęs į kreditorių prieštaravimus, t. y. nesiekiant rezultatyvaus bankroto proceso, neužtikrinant kreditorių interesų gynimo. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius S. G. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismo išvada, kad šiame bankroto procese yra pasiekti visi esminiai bankroto proceso tikslai, yra teisinga ir pagrįsta. Todėl likusiam laikotarpiui – iki 5 metų netikslinga tęsti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą (jo trukmę). Mokumo atkūrimo plano trukmės sutrumpinimas iki 3 metų atitinka viešąjį interesą, be to, mažina ir bankroto administravimo, teismo, pačių kreditorių kaštus. Šioje bankroto byloje informacija tarp suinteresuotų asmenų buvo keičiamasi pastoviai ir nebuvo jokių nusiskundimų, bankas informaciją galėjo gauti (ir paprašyti)dar iki 2017-07-26 kreditorių susirinkimo, tačiau jos neprašė, todėl apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl informacijos nepateikimo sietini su proceso vilkinimu. Administratoriaus nuomone, nagrinėjant plano trukmės sumažinimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės ne tik ekonomiškumo ir finansine prasme, bet ir žmogiškąja (žmogiškojo orumo, žmogiškojo faktoriaus) prasme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi fiziniam asmeniui V. G. iškėlė bankroto bylą, 2014 m. kovo 18 d. nutartimi patvirtino mokumo atkūrimo planą penkeriems metams. Vėliau patvirtintas planas buvo tikslinamas. 2017 m. liepos 26 d. kreditorių susirinkime buvo nepatvirtintas 2016 m. birželio 30 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas, nes su pateiktu patikslintu mokumo atkūrimo planu nesutiko kreditorius AB SEB bankas, turintis 94,23 proc. teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Tokiu atveju, bankroto administratorius prašė teismo patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi patvirtino V. G. 2017 m. birželio 30 d. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Nustatyta, kad esminis pareiškėjo patikslintame mokumo atkūrimo plane numatomas pakeitimas yra susijęs su plano įgyvendinimo termino sutrumpinimu, t. y. iki 2017 m. liepos 31 d. Šį pakeitimą pareiškėjas sieja su pasikeitusiu fizinių asmenų bankroto proceso teisiniu reglamentavimu dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino trukmės. Įstatymu pakeitus teisinį reglamentavimą, nuo 2016-01-01 Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies redakcijoje numatyta, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Pagal FABĮ pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalį fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tai reiškia, kad, įsigaliojus FABĮ pakeitimo įstatymui, anksčiau pradėtose fizinių asmenų bankroto procedūrose patvirtintų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planų įgyvendinimo trukmė nėra keičiama (trumpinama) automatiškai. Esant atitinkamam prašymui dėl šios trukmės trumpinimo, šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017, 25 punktas).Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankrutuojantis fizinis asmuo, siekiantis plano pakeitimo (jo įgyvendinimo trukmės sutrumpinimo), privalo įrodyti, kad ėmėsi visų galimų priemonių, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas gauti pajamas, kurios leistų bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017, 36 punktas).Apylinkės teismas išsamiai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jo teigimu, sudarančias pagrindą pakeisti mokumo atkūrimo planą (jo trukmę) ir nurodytas aplinkybes pripažino pakankamomis tam, kad patvirtintų pakeistą mokumo atkūrimo planą. Teismas, atsižvelgdamas į teismo patvirtintame plane nurodytus gautinų lėšų šaltinius, vertino, ar pasiekti esminiai mokumo atkūrimo plano tikslai. Nurodė, kad pareiškėjo turtas yra realizuotas, su kreditoriais atsiskaityta dalinai, iš viso 45 proc. Teismas taip pat įvertino ir pareiškėjo aktyvumą bankroto proceso metu ir galimybes padidinti pajamas. Nurodė, kad pareiškėjas būdamas pensinio amžiaus buvo aktyvus ir toliau dirbo, dengdamas įsipareigojimus, dėl sveikatos būklės darbinius santykius nutraukė, todėl liko tik vienas pajamų šaltinis – senatvės pensija. Taigi, pareiškėjas sąmoningai nemažino savo pajamų, priešingai, buvo aktyvus ir stengėsi gauti pajamų ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Šios teismo padarytos išvados nepaneigia atskirojo skundo argumentai.Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto procedūra stengiamasi suderinti vienas kitam prieštaraujančius tikslus: tiek suteikti reikalingą apsaugą skolininkui, tiek ir kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Apylinkės teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas įrodė, kad ėmėsi visų galimų priemonių, dėjo maksimalias pastangas, siekdamas gauti pajamas, kurios leistų bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, su kreditoriais atsiskaityta žymia dalimi, realiai yra pasiekti mokumo atkūrimo plano tikslai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad patikslinta plano įgyvendinimo trukmė pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintą paskirties ir bankrutuojančio asmens bei kreditorių interesų pusiausvyrą (FABĮ 7 straipsnio 5 dalis).Kaip nurodyta, pareiškėjo nekilnojamasis turtas parduotas, dalinai kreditoriai reikalavimai padengti, pareiškėjas jokio kito realizuotino turto neturi, gauna tik senatvės pensiją, realios galimybės įsidarbinti nėra, todėl tikimybės, kad pareiškėjo finansinė padėtis ateityje gali pagerėti ir galės būti patenkinta didesnė kreditorių reikalavimų dalis, taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant aktualiam FABĮ teisiniam reglamentavimui, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas penkerių metų bėgyje, užtikrintų tik pareiškėjo kreditorių interesus gauti kuo didesnę pareiškėjo įsiskolinimų sumą, o pareiškėjo interesai atkurti savo mokumą per trumpesnį įstatyme nustatytą terminą įgyvendinti nebūtų.Esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymų visumą ( CPK 185 straipsnis), pagrįstai tenkino prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.