Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirb. UAB (duomenys neskelbtini) valytoja, dekl. gyv. vt., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 str. 4 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2014 m. rugsėjo 12 d. apie 17.15 val., būdama neblaivi ir sulaikyta prie Baltų pr.5-ojo namo, Kaune dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo ir vežama į Kauno AVPK Kauno m. Santakos policijos komisariatą, esantį M. Daukšos g.10, Kaune, Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės tarnybiniame automobilyje VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) norėdama išvengti atsakomybės už padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 178 str., t.y. girto pasirodymą viešoje vietoje, reikalavo, kad policijos pareigūnai ją paleistų, ir siekdama neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, tai yra jos reikalaujamo paleidimo iš sulaikymo, automobilyje buvusiems Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patruliui S. V. ir patruliui Č. S. J. davė 40 litų kyšį, pinigus padėdama prie automobilio pavarų svirties.

V. R. teisme prisipažino, kad kaltinime nurodyto momento neprisimena. Neprisimena ir to momento, kai davė kyšį. Prisimena tik, kai buvo Daukšos g. 10. Tačiau nurodė, kad yra surinkti visi įrodymai, todėl ji prisipažįsta, kad padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad neatsimena to momento, kai ją vežė į komisariatą, o paskui jau atsimena, kai buvo komisariate. Visiškai neatsimena, kaip važiavo mašinoje, kaip ten atsidūrė irgi neatsimena. Kaip suprato, kažkas pranešė, kad ji buvo neblaivi. Be to, ji turi problemų su kojomis, todėl ir parklupo. Sakė, kad rado ją sėdinčią. Į darbą ji eina 4 val. ryto, nes namuose slaugo ligonį. Tą dieną ją pavadavo, prie ligonio buvo kitas žmogus dvi valandas. Buvo išėjusi į svečius, Šilainiuose. Kadangi reikėjo skubėti namo, jie į sulčių buteliuką supylė tejų devynerių kokteilį su sultimis ir išėjo. Einant pasidarė negera ir prisėdo. Atsimena tik kai atsirado Daukšos gatvėje. Policijoje paėmė jos dokumentą, buvo patalpinta į kamerą, buvo sulaikyta. Paaiškino, kad sulaikė dėl to, kad buvo neblaivi ir siūlė kyšį pareigūnams. Tos aplinkybės su pinigais neprisimena. Tą dieną su savimi turėjo pinigų, nes kiekvienai savaitei įsideda tam tikrą pinigų sumą, kurią gali išleisti, o kai pamatė, kad piniginėje jų nėra, tai gali būti kad juos davė pareigūnams. Tuos pareigūnus posėdžio metu pamatė pirmą kartą. Jos neblaivumą tikrino su alkotesteriu. Pamatė, kad pripūtė 4 promiles. Prieš vartodama alkoholį gėrė dar antidepresantus, gal dėl to tiek tų promilių ir gavosi. Kai buvo komisariate, tai viską suprato, ką daro. Momento, kai važiavo automobiliu, neatsimena. Neatsimena nei žmonių, nei nieko. Ją palaikė naktį ir apie 23.30 val. išleido. Vienas pareigūnas buvo ten pakankamai griežtas, tai laikė dėl jos saugumo, nes buvo neblaivi. Jos girtumą tikrino tik vieną kartą, prieš išleidžiant nebetikrino. Policijoje paaiškinimo ranka nerašė, apibendrinimą tokį surašė. Sakė, kad gali sulaikyti dviem parom, ji prašė, kad leistų pranešti artimiesiems. Pareigūnams apie antidepresantus nieko nesakė, tik porą kartų pasiprašė į tualetą, užmigusi nebuvo. Jos pajamos yra virš 200 litų per mėnesį. Turi vyrą, kuris prisideda prie mokesčių. Vyro pajamos apie 1000 litų. Jeigu teismas skirtų baudą, tektų sumokėti, kitokios išeities nėra. Namuose prižiūri mamą, jai priežiūra reikalinga visą dieną, nes jai yra Parkinsono liga. Dėl to į darbą ji eina 4.00 val. ryto, kai ji pareina, tada vyras išeina į darbą.

Motyvuojamoji dalis

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole nurodyta, kad V. R. 2014-09-12 17.52 val. nustatytas 4,42 promilių neblaivumas (b.l. 10).

2014-09-15 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad V. R. už 2014-09-12 padaryta administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. 2 d., buvo paskirta 50 litų bauda (b.l. 30)

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji tyčia davė 40 litų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems ir ją dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo sulaikiusiems policijos pareigūnams už tai, kad jie jos nesulaikytų ir nenubaustų už padarytą administracinės teisės pažeidimą ir atitinkamai, kad nepristatytų į policijos komisariatą bei nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo. Tokiu būdu ji siekė neteisėto paperkamų policijos pareigūnų neveikimo, o tai reiškia, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d.

Nors nagrinėjamu atveju kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, tačiau teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamoji, nežiūrint to, kad jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, nebuvo tokioje būsenoje, dėl kurios ji būtų nepakaltinama.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Teismo psichiatrijoje ir teismų praktikoje psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo gali būti pripažįstamas nepakaltinimu, skirstomi į tris grupes: 1) dėl chroniškos psichikos ligos; 2) dėl laikino psichinės veiklos sutrikimo; 3) dėl kitokios patologinės būsenos, kuriai, teismo medicinos požiūriu, priskiriamas ir patologinis girtumas, suprantamas kaip staiga atsiradęs dėl alkoholio vartojimo trumpalaikis psichikos sutrikimas. Dėl patologinio girtumo pažeidžiami suvokimo procesai ir dėl atsiradusių haliucinacijų žmogus praranda sąlytį su išoriniu pasauliu. Patologinis girtumas trunka neilgai, ir, kaip pripažįsta psichiatrai, atsiranda persipynus keliems išoriniams ir vidiniams faktoriams, veikiantiems organizmą, nepriklausomai nuo išgerto alkoholio kiekio. Be to, patologinis girtumas trunka neilgai – iki kelių valandų. Po to, žmogus užmiega, o prabudęs visiškai nieko neprisimena.

Tuo tarpu šioje byloje aplinkybių, kurios leistų įtarti, kad kaltinamoji nagrinėjamo įvykio metu buvo patologinio girtumo būsenos, byloje nenustatyta. Priešingai, sprendžiant iš byloje surinktų duomenų, V. R. nagrinėjamo įvykio dieną, išgėrė pakankamai didelį kiekį alkoholio. 2014-09-12 17.52 val. jai nustatytas 4,42 promilių neblaivumas (b.l. 10), kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Nežiūrint to, jos elgesys, apie ką davė parodymus liudytojai, nekelia abejonių, kad ji suprato savo veiksmų esmę, galėjo juos valdyti, taip pat suvokė ir savo veikos pavojingumą. Tai matyti iš tokių nustatytų aplinkybių, kad kaltinamoji prašė pareigūnų ją paleisti, motyvavo savo tokį reikalavimą, kad jai nebūtų daroma gėda. Pinigus pasiūlė ir padėjo prieš tai būdama net kelis kartus pareigūnų įspėta. Kaip nustatyta, kaltinamoji pati ėjo, kalbėjo, buvo sąmoninga, nemiegojo nei vežama į policijos komisariatą, neužmigo ir vėliau, kai buvo sulaikyta. Visą laiką elgėsi mandagiai. Taigi byloje užfiksuoti įrodymai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes neduoda pagrindo suabejoti V. R. įvykio metu buvusia psichine būkle ir manyti, kad jis buvo patologinio girtumo ar kitokioje būsenoje, dėl kurios ji būtų nepakaltinama, tai yra kad pastaroji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kaip matyti, nustatytos aplinkybės rodo jos gana adekvatų elgesį tiek įvykio metu, tiek ir jau po įvykio.

Todėl teismas sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji buvo tik paprasto girtumo būsenoje, sąmoninga, orientuota, jokių psichozės reiškinių ar kitokių psichikos sutrikimų jai pasireiškę nebuvo, o pati nusikalstama veika buvo motyvuota, kryptinga Tuo tarpu fiziologinis (paprastas) girtumas, baudžiamosios atsakomybės už tokioje būsenoje padarytą veiką, nepriklausomai nuo girtumo laipsnio, nepašalina (BK 19 straipsnio 1 dalis). Tai grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink ir praranda kontrolę savo veiksmams (kasacinė nutartis Nr. 2K-666/2003). Tai ir įvyko nagrinėjamu atveju. Kaip nustatyta, kaltinamoji pati savo valia, niekieno neverčiama vartojo įvykio dieną alkoholį ir sukėlė sau sunkaus girtumo būklę, kuriai esant ir padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Taigi aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog kaltinamoji V. R. nusikalstamą veiką padarė būdama tik paprasto girtumo būsenoje, o tai reiškia, pakaltinama.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas ją pripažinti kalta padarius BK 227 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kadangi kaltinamoji iš esmės neneigė jokių faktinių aplinkybių, visas, kurias sugebėjo atsiminti, pripažino ir apie jas parodė duodama parodymus, sutiko su pareikštu kaltinimu, teismas sprendžia, kad tai laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes vertinama, kad ji visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas pagal nustatytas aplinkybes, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajai bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

V. R. padarė vieną nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), ji veikė tiesiogine tyčia, šią nusikalstamą veiką padarė būdama anksčiau neteista, todėl teismas sprendžia, kad pirmą kartą teisiama V. R. nėra sistemingai nusikalstantis ar kitokius teisės pažeidimus darantis ar linkęs juos daryti asmuo.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, į tai, kad ji yra vedusi, prižiūri nuolatinės priežiūros reikalaujančią neįgalią mamą, į tai, kad šeimos pajamos yra palyginti nedidelės (apie 1200 litų).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajai už jos padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 227 str. 4 d. sankcijoje numatyta pati švelniausia savo rūšimi bausmė bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas tokios bausmės dydžio minimumui.

V. R. paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką).

Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (40 litų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys).

Byloje 2014-09-25 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3295 (b.l. 39). kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Marytė Vietaitė teikia antrinę teisinę pagalbą įtariamajai V. R. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014-09-25 dienos sudaro 80 litų/23,17 EUR.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajai gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažintos V. R. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-252-478-2014, Nr. 1A-336-319-2014).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d. ir paskirti jai bausmę - baudą 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (390 litų).

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – baudą 2 MGL (260 litų/75 Eurų).

Išaiškinti V. R., kad jai paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamai veikai padaryti panaudotą priemonę – V. R. priklausančius pinigus (40 litų), laikomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. R. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.